Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-05-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-402-311/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-05-08Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-08-03Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-05-08
Bylos Nr.
1-402-311/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17301-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Kaltinamasis
M. R.
Nukentėjusysis
M. K.
Advokatai
Rūta Survilienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-402-311/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17301-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2; 1.2.4.4.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 8 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant:prokurorei Daliai Pangonienei,gynėjai advokatei Rūtai Survilienei,kaltinamajam M. R.,nukentėjusiajam M. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, studijuojantis (duomenys neskelbtini), kur nuo 2017-09-27 deklaravęs savo gyvenamąją vietą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. R. 2017-03-31 apie 10 val. Kaune, netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini) ant laiptų, vedančių į (duomenys neskelbtini) taką, pribėgęs iš už nugaros prie laiptais einančio (duomenys neskelbtini), trenkė jam vieną kartą rankos kumščiu į veido sritį, dėl ko šis krito nuo laiptų žemyn, tuo nukentėjusiajam M. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį, randu (po žaizda) kaktos kairėje, nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį, kraujosrūva dešinės akies apatiniame voke, nubrozdinimu kairio skruosto srityje, nubrozdinimu dešinės viršutinės galūnės tolimesnėje dalyje, nubrozdinimu kairio dilbio vidiniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, nubrozdinimu dešinio kelio priekinėje dalyje, nubrozdinimu kairio kelio priekinėje dalyje, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. R. kaltu neprisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-03-31 8.50 val.- 9.40 val. J. J. gimnazijoje, kuris jis mokėsi, buvo antra-fizikos pamoka. Suole jis sėdėjo kartu su bendraklasiu T. M.. Priešais jį, kitame suole, sėdėjo tos pačios gimnazijos mokinys M. K.. Viduryje pamokos, būdamas klasėje ir sėdėdamas suole, M. R. išsitraukė pinigus-20 eurų, juos pasidėjo ant stalo, nes norėjo pasiimti piniginę, iš kišenių išsiėmė raktus. Po to atsidarė kuprinę. Priešais jį sėdėjo M. K., iš kurio jis anksčiau buvo pasiskolinęs 15 eurų. Kaip M. K. paėmė pinigus, jis nematė, tačiau suprato, kad tai jis, paėmė padėtus ant stalo pinigus. M. R. liepė grąžinti, nes jam jų labai reikėjo, t.y. reikėjo sumokėti koorepetitoriui. Prašė gražiai, o M. K. „durnių įjungė“, t.y. pinigų neatidavė. Kadangi M. K., M. R. nuomone, labai negražiai elgėsi, jis susinervino, garsiai jį pavadino „lopu“, kad klasiokai tai girdėtų. Pasibaigus pamokai, jie išsiskirstė ir daugiau su M. K. jis nesimatė, pertraukos metu nebuvo priėję vienas prie kito, į lauką išėjęs nebuvo.

Per kitą pamoką M. R. buvo pas gimnazijos direktorės pavaduotoją N. B. mokytis matematikos, buvo jos kabinete. Ten prabuvo visą pamoką, po to ėjo į kitas pamokas. Po antros –fizikos pamokos iš mokyklos nebuvo išėjęs iki 11 val.

Kitą dieną mokytoja pradėjo klausinėti, kas čia buvo su M. K.. M. R. į tai nekreipė dėmesio, nes jam tai buvo eilinė diena. Po kiek laiko jis paskambino M. K., klausė, kas atsitiko. Šis atsakė, kad, jei M. R. nori taikytis, tai tegul ateina, moka pinigus ir pasirašo.

Tik po mėnesio jam telefonu paskambino ir pranešė, kad atvyktų į tyrimą dėl M. K.. Tada jis pradėjo rinkti informaciją socialiniuose tinkluose, sužinojo, kad M. K. buvo užpuolę narkomanai.

Gal prieš 1-3 mėnesius, kai M. R. išvyko į (duomenys neskelbtini), tyrėja bendravo su jo mama. Jos skambino K. ir klausė, ko šis nori. K. sakė: „500 € ir- taika“.

Nukentėjusysis M. K. parodė, kad bendramokslis M. R. iš jo pasiskolino 20 eurų. Po to kažkuriuo metu jis M. K. nupirko maisto gal už 3 eurus, sakė, kad skolą greitai grąžins.

2017-03-31 jis buvo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, antroje-fizikos pamokoje. Klasėje buvęs M. R. pradėjo demonstruoti, kad turi daugiau nei 20 eurų, nes M. K. matė ant stalo padėtą jo piniginę, o jo rankose matė kupiūras pinigų, kurių suma buvo daugiau nei 20 eurų. Jis pasakė M. R., kad jei turi pinigų, tai gali grąžinti skolą. Pats M. R. pinigų neėmė, nes šalia sėdėjęs bendraklasis T. M. juos paėmė ir paduodamas M. K. pasakė: „imk dabar, nes negrąžins niekada“. M. K. išsitraukė 5 eurus ir padavė juos M. R., tačiau M. R. jų neėmė ir pasakė, kad bus užpuolimas. Jis pradėjo kolioti M. K., kreipėsi į jį keiksmažodžiais, sakė: „Aš tau pisiu į galvą“. Po to, dar nesibaigus pamokai, M. R. išėjo. Tuo metu pamokoje buvo mokytoja E. B..

Pasibaigus pamokai, apie 9.40 val. M. K. išėjo iš mokyklos, norėdamas nueiti iki kiosko, esančio prie Karo muziejaus, nes norėjo pasipildyti nuolatinį bilietą. Po to planavo grįžti į kitas pamokas. Jam lipant (duomenys neskelbtini) laiptais žemyn, prie jo pribėgo M. R. ir pradėjo jam grasinti, pareikalavo grąžinti pinigus. M. K. siūlė jam paimti 5 eurus, tačiau M. R. tuo metu jam smogė. Kadangi M. K. stovėjo nestabiliai, ant laiptų, tai po smūgio krito, susitrenkė galvą. Bekrentant buvo suplėšyta striukė, džinsai, skilo ausinės, telefonas šiek tiek įskilo. Momento nuo smūgio pradžios iki tol, kai stojosi, M. K. visiškai neprisimena. Visas kruvinas jis nuėjo į stotelę, parvažiavo namo, kur išsikvietė greitąją.

Dėl M. R. smūgio ir nukritimo jis patyrė ir fizinį skausmą- galva iki šiol sukasi, ir turtinę žalą (buvo suplėšyti rūbai ir kt.). Apie šį įvykį žinojo mokykloje. Bendramoksliai N., D. girdėjo, kaip M. R. pasakojo apie šį įvykį.

Fizikos mokytoja- E. B..

Liudytojas D. D. parodė, kad M. K. buvo jo klasiokas, o su M. R. mokėsi toje pačioje mokykloje. Prisimena, kad jie dviese buvo prie funikulieriaus, įvyko konfliktas, jie susistumdė ir nukentėjęs nukentėjo.

Įvykio dieną, t.y. 2017-03-31 jam su M. K. ir M. R. bendrų pamokų nebuvo. Tą dieną jam pirma pamoka buvo chemija. Tą pačią dieną jis išgirdo apie vykusį tarp M. K. ir M. R. konfliktą, apie tai kalbėjo moksleiviai. D. D. negali įvardinti asmens, kuris jam tai papasakojo, tik jis žino, kad per fizikos pamoką jie vienas iš kito pasiskolino 20 eurų ir po to įvyko konfliktas.

Nukentėjusįjį pirmą kartą D. D. pamatė gal po 2 savaičių po konflikto. Matė ant jo veido ar kūno kelis nubrozdinimus. Nukentėjusysis sakė, kad vyko apsistumdymas.

Kai buvo apklausiamas pas tyrėją, D. D. geriau prisiminė įvykio aplinkybes.

Liudytoja Nijolė V. B. parodė, kad ji yra J. J. gimnazijos direktoriaus pavaduotoja. Ir kaltinamasis M. R., ir nukentėjęs M. K. buvo šios gimnazijos mokiniai.

M. R. per savo pamokų langą vieną dieną per savaitę vieną pamoką ateidavo konsultuotis į jos kabinetą. Dėl to jie susitardavo žodžiu. Bet kuris mokinys galėdavo ateiti konsultuotis pas ją.

2017-03-31 M. R. buvo atėjęs pas N.V. B. konsultuotis 10 minučių pavėlavęs. Šiuo metu ji negali pasakyti, kada jie buvo sutarę susitikti. Atsimena, kad M. R. 10 minučių pavėlavo. Kuri tai buvo pamoka, ji neprisimena. Galėjo būti trečia-ketvirta ar ketvirta penkta pamoka. Trečia pamoka baigiasi 10.35 val. Tačiau atsimena, kad buvo po ilgosios pertraukos, o ši būna po 3-čios ir 4-os pamokų. M. R. atrodė normaliai- jokių emocijų nebuvo. Tą pačią dieną apie muštynes ji nieko negirdėjo.

Liudytoja E. B. parodė, kad ir kaltinamasis M. R., ir nukentėjusysis M. K. buvo jos mokinai, o pastarasis-dar ir auklėtinis J. J. gimnazijoje, kur ji dėsto fiziką.

Apie 2017-03-31 įvykius nieko negali papasakoti, negali pasakyti, kokias pamokas tą dieną turėjo. Jei pamokos metu tarp mokinių būtų kilęs ginčas, ji tai būtų pastebėjusi. Visą laiką būdavo ta pati grupė, kurioje būdavo ir kaltinamasis, ir nukentėjęs. Ji konflikto nėra užfiksavusi pamokos metu.

Apie konfliktą tarp M. K. ir M. R. ji išgirdo 2017 m. rudenį, kai M. K. reikėjo parašyti charakteristiką. Tuo metu ji paklausė, kodėl reikėjo tos charakteristikos. Ji M. K. apibūdino kaip auklėtinį.

M. K. buvo pakankamai atsakingas mokinys, gerai lankė pamokas, mokėsi patenkinamai arba gerai. Mokytis galėjo ir geriau. Jis buvo nekonfliktiškas. Užklasinėje veikloje neaktyviai dalyvavo.

Į teisėjo klausimą, ar mokinys gali išeiti iš klasės, nesibaigus pamokai, liudytoja atsakė, kad mokinys galėjo išeiti į tualetą be daiktų. Ji galėtų pasakyti daugiau, jei prisijungtų prie elektroninio dienyno. Tai, kad mokinys išeina iš pamokos, nėra norma, ypač jei dar išsiveda kitą mokinį. Gali būti, kad ji neleido mokiniui išeiti, tačiau tos dienos visai neprisimena. Tačiau patvirtina, kad nėra tikėtina, jog viduryje pamokos kaltinamasis būtų priėjęs prie liudytojo ir jam pasiūlęs išeiti.

Liudytojas P. P. parodė, kad pažįsta M. R., su juo mokėsi J. J. gimnazijoje. Nukentėjusiojo nepažįsta. 2017 m. M. R. nebuvo jo klasiokas.

2017-03-31 J. J. gimnazijoje vyko fizikos pamoka, joje dalyvavo ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis. Taip pat visoje pamokoje buvo ir P. P.. Tarp M. R. ir M. K. vyko konfliktas, jis „viena ausimi“ jį girdėjo, nes sėdėjo vidurinėj eilėj, gal ketvirtam suole nuo galo. Kaltinamasis ir nukentėjęs sėdėjo gal paskutiniame suole. Girdėjo iš abiejų pusių apsižodžiavimus dėl tų pinigų- kažkas iš kažko paėmė pinigus.

Po to M. R., iki pamokos pabaigos likus apie 10 minučių, išėjo. Prieš tai jis ir P. P. kalbino išeiti. Po pamokos P. P. susitiko su M. R., su juo 10-15 minučių žaidė stalo tenisą mažojoje salėje, po to dviese nuėjo parūkyti prie funikulieriaus, rūkė apie 5-10 minučių. Parūkius P. P. nuėjo namo, o Mykolas grįžo į mokyklą. Kartu su M. R. buvo 20-30 min.

Įsiminė tą dieną, kadangi mokytoja Edita jo neišleido iš pamokos, kai jis norėjo išeiti kartu su M. R.. Jis priežasties, dėl kurios norėjo išeiti, mokytojai nenurodė, tik paklausė. Kai M. R. išėjo iš pamokos, neatsimena, ar mokytoja kaip nors sureagavo į M. R. išėjimą.

Vėliau girdėjo gandus apie muštynes tarp kaltinamojo ir nukentėjusio, girdėjo, kad susimušė M. su M., kad kažkas užpuolė. Jis M. R. klausė apie tą įvykį ir šis atsakė, kad nemušė.

Liudytojas M. N. parodė, kad pažįsta ir kaltinamąjį, ir nukentėjusįjį iš mokyklos laikų.

2017-03-31, penktadienį, J. J. gimnazijoje vyko pamoka. M. N. kažką mokėsi, o M. R. ir M. K. šnekėjosi. Jis sėdėjo šalia M. K., gale klasės, o M.s sėdėjo už jų.

Iš to jų pokalbio M. N. suprato, kad M. K. buvo skolingas M. R. pinigų. Girdėjo pokalbio nuotrupas. Didelių pretenzijų nebuvo. M. prašė grąžinti skolą, M. sakė, kad šiuo metu negali. Kas vyko toliau, M. N. nematė, t.y. pinigų perdavimo fakto nematė, bet pinigai buvo perduoti. Kai pasibaigė pamoka, visi išsiskirstė. M. K. tikrai neišėjo, nepasibaigus pamokai. Negali pasakyti, ar kas nors kitas išėjo.

Po pirmos pamokos buvo pertrauka. Jei tai buvo pirma pamoka, tai pertrauka buvo 10 minučių. Jis ėjo į antrą pamoką, joje nebuvo nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo.

Sekančios pamokos pradžioje išgirdau apie konfliktą, t.y. mokyklos mokiniai pasakojo, kad įvyko tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo konfliktas ir K. nukrito nuo laiptų. Jis pats pasakojo M. N., kad su M. R. įvyko konfliktas, jo metu jis nukrito nuo laiptų ir susižalojo. Su M. R. M. N. nekalbėjo.

M. K. pasakė M. N., kad dėl M. R. veiksmų jis patyrė sužalojimą.

Liudytoja S. M. parodė, kad išklotinių analizė atliekama tikslu patikrinti prieštaringą informaciją tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų. Kiekvienas tyrėjas savo byloje atlieka šią analizę.

Kadangi nukentėjusiojo ir įtariamojo parodymai buvo prieštaringi, tai tikslu nustatyti jų abiejų buvimo vietą, buvo daroma išklotinių analizė, kurios atsakymas – jie buvo netoliese, tačiau nėra galimybės nustatyti, kur tiksliai.

Ji sutinka su specialiųjų užduočių tarnybos pataisymu.

Įtariamąjį ji apklausinėjo tik vieną kartą, kadangi jis išvyko iš Lietuvos. Su juos susirašinėjo elektroniniu paštu. Jos nuomone, kaltinamasis- arogantiškas, nes apklausiamas įtariamuoju, į klausimus atsakinėjo labai nemandagiai, rodė nepasitenkinimą Su nukentėjusiuoju S. M. daugiau bendravo. Ir kaltinamasis, ir nukentėjęs galėjo pateikti byloje papildomus duomenis.

Ji analizavo išklotines. Tarnybiniame pranešime viskas surašyta. Tvarka tokia, kad ji susipažįsta su išklotinėmis, kurios yra byloje ir surašo tarnybinį pranešimą. Celės vietos, veikimo zonos nenustatinėjo-jai šiuos duomenis pateikia. Specialistai gali atsakyti, kaip pagal celės numerį nustatoma vieta. Išklotinėse yra laikas ir matyti gatvės. Iš specialių užduočių tarnybos pateiktų duomenų ji nustatė, kad buvimo vieta – Aušros gatvė.

Teismo posėdžio metu liudytojai S. M. pateikus M. R. telefoninių pokalbių išklotines, esančias byloje ( b. l. 55-56), ji nurodė, kad čia nesimato veikimo zona. Pateiktoje išklotinėje nurodytas celės NR. 8042. Jų buvimo vieta nustatoma, vadovaujantis įtariamojo, nukentėjusiojo išklotinėmis. Celės matosi, tik patikrinus informaciją jų prieigoje. Specialistai pasisakė, kad ji teisingai viską išanalizavo. Įtariamojo išklotinėse celės numeris tikrinamas per policijos duomenų bazę, kurie yra riboto naudojamo. Tik leidus teisėjui jie gauna išklotines, kurios yra byloje. Celės numerį nustato operatorius.

Ekspertas G.A. C. paaiškino, kad jis surašė specialisto išvadą dėl M. K. sveikatos sutrikdymo. Apžiūros metu jis nustatė, kad M. K. kraujosruva dešinės akies apatiniame voke galėjo būti padarytas buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti, daiktui judant, kontaktuojant su paviršium. Tiksliai atskirti, kas kaip buvo padaryta, nėra galimybės. Kai, pavyzdžiui, kaktoje yra kraujosruva, kuri turi tvoros formą, tai jis gali pasakyti, kad ėjo kūnas ir atsitrenkė į tvorą. Šiuo atveju jis negali pasakyti, ar daiktas judėjo ir atsitrenkė į kūną, ar atvirkščiai. Specialisto išvados trečiame punkte aprašyta, kaip galėjo atsirasti kraujosruva voke. Dėl rando atsiradimo- tas pats. Kraujosruva akies vokuose: akis yra įdubusi, kakta- atsikišusi. Iš praktikos, kai būna atsikišusios dalies sužalojimas, tai didesnė tikimybė, kad asmuo atsitrenkė į tą vietą, neatmetama, kad buvo ir suduota. Kai būna sužalojama įdubusi dalis- tai būna suduota. Nustatyta, kad vienas sužalojimas yra nesunkus, kiti- nežymūs. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku.

Randas yra atsikišusioje veido dalyje. Jis galėjo atsirasti ir suduodant, ir krentant. Akyje sužalojimas galėjo atsirasti, jei buvo krentama ant mažesnio daikto, arba suduodant. Gali būti, kad suduodant kumščiu galėjo atsirasti šis sužalojimas. Tam, kad pasiekti įdubusią vietą, turėjo būti nukrista ant mažesnio daikto, arba suduota. Taip pat gali būti ir su kakta. Jis atskirti negali.

Buvo trauma į galvos sritį ir po to kritimas. Sužalojimo dydis, lokalizacija, pobūdis rodo, kad jie galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis.

Iš 2017-04-01 protokolo-pareiškimo matyti, kad jame aprašytos M. K. nurodytos aplinkybės, kurioms esant jis patyrė sužalojimus (b.l.8).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nieko nepaimta (b.l. 9-10,11-12).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1010/2017(02) matyti, kad M. K. nustatyta kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, randas (po žaizdos) kaktos kairėje pusėje, nubrozdinimas kairio skruosto srityje, nubrozdinimas dešinės viršutinės galūnės tolimesnėje dalyje, nubrozdinimas kairio dilbio vidiniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, nubrozdinimas dešinio kelio priekinėje dalyje, nubrozdinimas kairio kelio priekinėje dalyje. R. S. sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 50.1 punktu randas kaktos kairėje laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. R. S. sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, kraujosruvos, nubrozdinimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 22).

Iš 2017-06-29 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimo matyti, kad, vadovaujantis LR BPK 155 str., Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimu gautos įtariamojo M. R. bei nukentėjusiojo M. K. naudojamų abonentų išklotinės laikotarpiu nuo 2017-03-31 06.00 val. iki 2017-03-31 23.59 val. (b.l.43-46).

Iš 2017-08-21 tyrimą atliekančios tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad išanalizavus nukentėjusiojo M. K. MRT, kuriame buvo įdėta Bitė operatoriui priklausanti SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinę, nustatyta, jog numerio veikimo zonos (pagal M. K. parodymus laike nuo 9.45 val. iki 10.00 val. jį sužalojo M. R.) – 2017-03-31 9:57:08 laiku numerio veikimo zona K. D. g. 27, 9:59:08 - 10:03:34 laiku numerio veikimo zona (duomenys neskelbtini), laiku numerio veikimo zona (duomenys neskelbtini), 10:05:27 laiku numerio veikimo zona (duomenys neskelbtini), 10:13:21 laiku numerio veikimo zona (duomenys neskelbtini), 10:17:52 laiku numerio veikimo zona (duomenys neskelbtini). Pastaba - laiku 7:15:35, 8:15:35 numerio veikimo zona (duomenys neskelbtini), 9:15:35 laiku numerio veikimo zona (duomenys neskelbtini). Išanalizavus įtariamojo M. R. MRT, kuriame buvo įdėta Tele 2 operatoriui priklausanti SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinę, nustatyta, numerio veikimo zonos 2017-03-31 laiku nuo 09:40:47 iki 09.51.12 numerio veikimo zona (duomenys neskelbtini), nuo 09:59:04 iki 10:41:59 laiku numerio veikimo zona (duomenys neskelbtini). Tuo laikotarpiu įtariamasis M. R. išsiunčia nukentėjusiajam M. K. 8 SMS žinutes. Nuo 10:43:14 iki 12:50:31 laiku numerio veikimo zona (duomenys neskelbtini) (b.l. 34-35).

Iš Kauno J. J. gimnazijos administracijos rašto bei Elektroninio dienyno išrašų duomenų (www.manodienynas.lt) matyti, kad tiriamo nusikaltimo dieną, t. y. 2017-03-31 nuo 09.50-10.35 val. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje M. R. pamokos nebuvo (b.l. 30, 65-66).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šią teisės normą baudžiamas tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti M. R. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo M. R. parodymus, kad jis 2017-03-31 apie 10 val. prie (duomenys neskelbtini) vartų nebuvo, nukentėjusiajam M. K. į veidą nesmogė, o tuo metu buvo mokytojos konsultacijoje, teismas vertina kritiškai, kaip nenuoseklius, neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Taip pat teismas kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių vertina ir liudytojo P. P. parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu M. R. nurodė, kad 2017-03-31 jis buvo visose pamokose, tačiau kaip matyti iš elektroninio dienyno išrašo, jam tą dieną buvo tik viena pamoka (t. 1, b.l.66).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas P. P. P. nurodė, kad jis buvo vienoje pamokoje kartu su M. R.. Po konflikto su M. K. M. R. kalbino P. P. išeiti iš pamokos. Šis paprašė mokytojos Editos jį išleisti, tačiau mokytoja nesutiko ir M. R. vienas išėjo, nesibaigus pamokai. Po pamokos P. P. susitiko su M. R., su juo 10-15 minučių žaidė stalo tenisą mažojoje salėje, po to dviese nuėjo parūkyti prie funikulieriaus, rūkė apie 5-10 minučių. Parūkius P. P. nuėjo namo, o M. grįžo į mokyklą. Kartu su M. R. buvo 20-30 min.

Tačiau šių aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas įtariamuoju, M. R. nenurodė, atvirkščiai-kategoriškai patvirtino, kad po antros pamokos iš mokyklos nebuvo išėjęs. Šiuos savo parodymus M. R. patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tik vėliau, apklausus liudytoją P. P., kaltinamasis M. R. abejodamas patvirtino, kad gal ir žaidė su P. P. tenisą, gal ir ėjo parūkyti.

Todėl teismas liudytojo P. P. parodymus vertina kaip siekį padėti savo draugui išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Liudytoja N. B. nurodė, kad 2017-03-31 M. R. buvo atėjęs pas ją konsultuotis 10 minučių pavėlavęs. Tiksliai pasakyti, kuri tai buvo pamoka, ji negali, tačiau tai galėjo būti ketvirta- penkta pamoka, nes trečia pamoka baigiasi 10.35 val. Ji atsimena, kad M. R. atėjo po ilgosios pertraukos, o ši būna po 3-čios ir 4-os pamokų.

Kaip matyti iš 2017-08-21 tyrimą atliekančios tyrėjos tarnybinio pranešimo, nukentėjusiojo M. K. mobilaus ryšio telefono numerio 8 65773151 veikimo zona 2017-03-31 :

9:57:08 buvo (duomenys neskelbtini);

9:59:08 - 10:03:34 buvo (duomenys neskelbtini);

10:05:27 buvo (duomenys neskelbtini);

10:13:21 buvo (duomenys neskelbtini);

10:17:52 buvo (duomenys neskelbtini).

Kaltinamojo M. R. mobilaus ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini)veikimo zonos 2017-03-31:

nuo 09:40:47 iki 09.51.12 buvo (duomenys neskelbtini).‘

nuo 09:59:04 iki 10:41:59 buvo (duomenys neskelbtini).

Be to, tuo laikotarpiu M. K. išsiuntė M. R. 8 SMS žinutes ir vieną kartą jam skambino (Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos specialiųjų užduočių valdybos viršininko V.A. S. raštas „Dėl informacijos pateikimo“, patikslinantis 2017-08-21 Kauno AVPK Kauno m. Centro PK veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. M. tarnybinį pranešimą-t.2, b.l. 36).

Tai yra, kaip matyti iš šių telefonų numerių išklotinių, nors kaltinamasis M. R. nurodė, kad po konflikto pamokoje jis su nukentėjusiuoju M. K. nesimatė ir su juo nebendravo, tačiau šiuos jo parodymus paneigia nukentėjusiojo jam rašytos SMS žinutės bei telefono skambutis, taip pat patvirtina tą aplinkybę, kad kaltinamasis M. R. įvykio metu, t.y. 2017-03-31 laikotarpyje nuo 09:40 val. iki 09:51 val. buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, o laikotarpyje nuo 09:59:04 iki 10:41:59 buvo (duomenys neskelbtini), kas paneigia jo parodymus, kad jis po pirmos pamokos iš gimnazijos nebuvo išėjęs.

Iš nukentėjusiojo M. K. pateiktų susirašinėjimų matyti, kad nukentėjusysis, rašydamas SMS žinutes, diskutuoja su draugais, aptaria jo sužalojimo aplinkybes, taip pat nurodo, viskas įvyko dėl skolos, kad neatmeta galimybės taikytis, kas parodo, kad žinutėse jis kalba ne apie kokį nors nepažįstamą asmenį, o apie konkretų žmogų, kurį pažįsta ir kiti asmenys (t. 1, b.l. 5-34).

Atkreipinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad ir pats kaltinamasis M. R., ir liudytojas D. D., ir liudytojas M. N. patvirtino, kad sekančią dieną po nukentėjusiojo M. K. sumušimo mokiniai J. J. gimnazijoje kalbėjo apie tai, kad jį sumušė būtent M. R..

Šios teismo nustatytos įvykio aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad 2017-03-31 apie 10 val. Kaune, netoli namo Nr. 16 ant laiptų, vedančių į (duomenys neskelbtini) taką, kaltinamasis M. R. smogė nukentėjusiajam M. K. vieną kartą rankos kumščiu į veido sritį, dėl ko nukentėjusysis krito nuo laiptų žemyn, tuo padarant nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. tarp M. K. neteisėtų veiksmų-smurto pavartojimo ir sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis M. R. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo M. R. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų BK– bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 138 straipsnio 14 dalis), kaltu visiškai neprisipažino ir nesigailėjo, anksčiau neteistas (t. 1, b.l. 75), administracine tvarka nebaustas (t. 1, b.l. 76), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (t. 1, b.l. 78, 80), Kauno J. J. gimnazijos charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b.l. 31).

Be to, kaip matyti iš kaltinamojo M. R. pateiktų dokumentų, jis šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), kur yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (t. 1, b.l. 73), ten dirba (t. 1, b.l. 119-120, 128-130), mokosi (duomenys neskelbtini) taikomųjų mokslų universitete (t. 1, b.l. 122-123)

Visuma aplinkybių, apibūdinančių M. R. padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, rodo, kad BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką pasiriant BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 47 straipsnis), kurios dydis parinktinas atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir įvertinus įvykio aplinkybes.

Kaltinamajam M. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose (jo gyvenamojoje vietoje) nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Ikiteisminio tyrimo metu M. R. paskirtą kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Grigas