Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Anatolij Januševskij

dalyvaujant ieškovei V. V.

išvadą teikiančios institucijos atstovei Vilmai Šapovalienei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. V. ieškinį atsakovui G. V. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė V. V., kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašė nutraukti tarp jo ir atsakovo G. V. 2004-04-24 sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę; nustatyti nepilnamečio sūnaus D. V., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą kartu su ja; priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui D. V., gim. (duomenys neskelbtini) , po 200 € kas mėnesį iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą vaikui nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. – 5400 €; nustatyti bendravimo su vaiku tvarką; padalinti santuokos metu įgytą turtą ir jai priteisti automobilį Opel Corsa, v.n. (duomenys neskelbtini) 3000 € vertės.

Ieškovė V. V. paaiškino, kad ji su atsakovu santuoką sudarė 2004-04-24. Jiems 2004-10-11 gimė sūnus D. V.. Nuo pat santuokos sudarymo pradžios atsakovas labai dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus, dėl šios priežasties keisdavo darbovietės. Jis nesirūpino šeima, uždirbtus pinigus panaudodavo pramogoms, žvejybai, savo poreikių tenkinimui. Ji dirbo ir faktiškai viena augino ir rūpinosi sūnumi. Pas atsakovą atsirado draugę su kuria jis pradėjo gyventi. Ji liko gyventi su sūnumi. Jau šešis metus ji kartu su atsakovu kaip šeima negyvena, neveda bendro ūkio. Taikytis su atsakovu kategoriškai nesutinka, mano, jog šeima iširo dėl atsakovo kaltės. Todėl prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja. Atsakovas neteikia lėšų vaiko išlaikymui, todėl prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 150 € kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Ji reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atsisako. Su atsakovu nevedant bendro ūkio ji iš savo pinigų nupirko automobilį Opel Corsa, kurį prašo priteisti jai. Taip pat su atsakovu nevedant bendro ūkio 2015-06-26 su AB „Swedbank“ buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis, pagal kurią ji yra asmeniškai atsakinga kreditoriui.

Atsakovas G. V. paaiškino, kad sutinka su santuokos nutraukimu, bet nurodė, jog ir ieškovė gyvena su kitu vyru, todėl nemano, kad jis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Jis sutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove, sutinka su prašoma nustatyti bendravimo su vaiku

tvarka, taip pat sutinka mokėti vaikui išlaikymą po 150 € kas mėnesį. Su prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimu nesutinka, nes nesupranta ko remiantis paskaičiuotas įsiskolinimas. Nurodo, kad kreditorių neturi, taip pat neturi nuomonės dėl ieškovės prašomo turto – automobilio padalinimo.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš ieškovės, atsakovo paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2004-04-24 buvo sudaryta santuoka ( įrašo Nr. 876 ) ( b.l. 11 ). Šalims 2004-10-11 gimė sūnus D. ( b.l. 13 ). Taip pat nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė kartu kaip šeima negyvena ir neveda bendro ūkio 6 metus. Ieškovę su atsakovu visiškai nebendrauja, taikytis kategoriškai nesutinka, prašo santuoką nutraukti. Esant tokioms aplinkybėms teismas mano, kad šeima iširo, šeima egzistuoja tik formaliai ir išsaugoti ją nebeįmanoma. Todėl teismas santuoką nutraukia. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Atsakovas nurodė, kad jis nėra kaltas dėl santuokos iširimo. Ieškovė, apibrėždama atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, nurodė, kad pastarasis labai dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus, dėl šios priežasties keisdavo darbovietės, nesirūpino šeima, uždirbtus pinigus panaudodavo pramogoms, žvejybai, savo poreikių tenkinimui. Be to, atsakovas buvo jai neištikimas, surado draugę su kuria pradėjo gyventi. Atsakovas nurodė, kad ir ieškovė šiuo metu gyvena su kitu vyru, dėl ko iširo santuoka jis nežino. LR CK 3.60 str. 2 d. nurodyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos LR CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis ( žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-02-19 nutartį, priimtą civilinėje byloje G. P.–V. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011-01-25 nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011 ). Pagal LR CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ieškovė nurodė, kad atsakovas buvo jai neištikimas, surado kitą moterį su kuria pradėjo gyventi. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Neištikimybės fakto atsakovas neginčija. Pagal LR CK 3.60 str. 3 d. neištikimybės fakto būvimas reiškia prezumpciją, kad santuoka faktiškai iširo dėl sutuoktinio, kuris buvo neištikimas, kaltės. Akivaizdu, kad neištikimybė yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus. Nustačius neištikimybės faktus, neteisinga konstatuoti kito sutuoktinio kaltę remiantis vėliau vien tik lojalumo ir pagarbos nebuvimu apskritai, nes tokiomis aplinkybėmis sudėtinga išsaugoti pagarba ir pasitikėjimu grindžiamus santykius. Tokiu atveju kito sutuoktinio kaltei konstatuoti turėtų būti nustatyti konkretūs šio sutuoktinio pareigų pažeidimo faktai. Tokių faktų atsakovas nenurodė. Esant išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas nurodė, kad ir ieškovė šiuo metu gyvena su kitu vyru, todėl mano, jog taip pat yra kalta dėl santuokos iširimo. Pažymėtina, kad byloje ginčo, jog šalys kartu negyvena 6 metus, nėra. Byloje taip pat nustatyta, kad būtent dėl atsakovo elgesio bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Todėl ta aplinkybė, jog šiuo metu, faktiškai iširus ieškovės ir atsakovo šeimai, sutuoktiniams ilgą laiką nebegyvenant santuokinio gyvenimo, nevedant bendro ūkio, ieškovė gyvena su kitu vyru, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad

būtent ieškovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas ir dėl to santuoka iširo. Aplinkybę dėl neištikimybės gyvenant santuokoje turėjo įrodyti atsakovas ( LR CK 3.61 str. 1 d. ), tačiau atsakovas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų ( LR CPK 178 str. ). Po santuokos nutraukimo šalims, jų prašymu, paliekamos santuokinės pavardės.

Byloje nustatyta, kad šalims 2004-10-11 gimė sūnus D. ( b.l. 13 ). Ieškovė prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja. Nepilnametis D. šalims pradėjus gyventi skyrium liko gyventi kartu su motina ir šiuo metu su ja gyvena. Atsakovas neprieštarauja, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove. Iš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados ( b.l. 31 ) bei žodžiu pateiktos išvados teismo posėdžio metu matyti, kad pas ieškovę vaikui sudarytos geros gyvenimo sąlygos, vaikas nori gyventi kartu su motina, todėl siūlo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, vaiko amžių, jo nuolatinę gyvenamąją vietą pastaruoju metu, nepilnamečio Danieliaus gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Ieškovė prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovas su ieškovės nurodytą bendravimo tvarką sutiko, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas.

Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis mokant kas mėnesį po 150 € iki sūnaus pilnametystės. Įstatymas ( LR CK 3.192 str. ) numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. LR CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi įstatymas imperatyvia forma nustato tėvų pareigą teikti išlaikymą savo vaikams, o sprendžiant išlaikymo klausimus prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Įstatyminė nuostata dėl tėvų pareigos teikti išlaikymą savo vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai negali būti aiškinama formaliai akcentuojant tik tėvų turtinę padėtį ir tuo kuriant prielaidas nukrypti nuo prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo – bet kokiu atveju tėvai savo vaikams turi teikti išlaikymą, garantuojantį minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimo lygį. Byloje nustatyta, kad atsakovas neteikia lėšų sūnaus išlaikymui. Atsakovas sutinka su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vaiko amžių, jo poreikius, ieškovės prašomą priteisti sumą, priteistą laikiną išlaikymą, iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui po 150 € kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos ( 2016-12-02 ) iki sūnaus pilnametystės. Ieškovė teismo posėdyje atsisakė reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo. Teismas atsisakymą nuo ieškinio dalies priima ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukia ( LR CPK 293 str. 1 d. 4 p. ).

Byloje nustatyta, kad nors nenutraukus santuokos, bet šalims negyvenant kartu ir nevedant bendro ūkio, ieškovė 2015-10-27 įgijo automobilį Opel Corsa, v.n. (duomenys neskelbtini), kurį prašo pritesit jai. Kadangi automobilis ieškovės įgytas faktiškai šalims ilgą laiką negyvenant santuokinio gyvenimo, nevedant bendro ūkio, iš asmeninių ieškovės lėšų, jis priteistinas ieškovei.

Ieškovė ir AB „Swedbank“ 2015-06-29 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 15-051763-GV. Ieškovė prašo pripažinti prievolę pagal šią sutartį jos asmenine prievole. Iš AB „Swedbank“ rašto matyti, kad prievolė pagal minėtą sutartį yra asmeninė. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad sandoris buvo sudarytas šalims faktiškai negyvenant santuokoje, lėšos panaudotos ieškovės poreikiams tenkinti, taip pat į kreditoriaus poziciją šiuo klausimu, prievolė pagal Vartojimo kredito sutartį pripažįstama ieškovės asmenine prievole.

Paskirstant tarp šalių jų turėtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiama į tai, kad ieškinys yra patenkintas. Pateikiant ieškinį ieškovė yra sumokėjusi 123 € žyminį mokestį, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos pastarosios turėtas bylinėjimosi išlaidos – 123 € ( LR CPK 93 str. 1 d. ). Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 54 € ( 150 x 12 x 3 proc. ) žyminis mokestis už patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo priteisimą. Nagrinėjant bylą teismas turėjo 3,20 € išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas ieškinį patenkino, todėl turėtos išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas skubiai vykdyti ( LR CPK 282 str. 2 d. 1 p. ).

Vadovaudamasis LR CPK 270 str., 282 str. 2 d. 1 p., 293 str. 1 d. 4 p., 384, 385 str., LR CK 3.60, 3.69, 3.116, 3.169, 3.170, 3.192 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 2004-04-24 Vilniaus miesto CM skyriuje ( akto įrašo Nr. 876 ) tarp G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl G. V. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokinės pavardes, t.y. G. V. – V., V. V. – V..

Nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus D. V., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą kartu su motina V. V..

Priteisti iš G. V. sūnaus D. V., gim. (duomenys neskelbtini) , išlaikymui nuo 2016-12-02 po 150 € kas mėnesį iki jo pilnametystės. Vaiko lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaiko motina V. V..

Atsakovas G. V. turi teisę pasiimti vaiką D. V., apie tai pranešęs prieš dvi dienas, iš ieškovės V. V. gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val., ir pristatyti į ieškovės ir vaiko gyvenamąją vietą iki sekmadienio 20 val. Jeigu atsakovas norėtų išsivežti vaiką atostogauti ar ilgesniam nei vienos dienos laikotarpiui nenumatytomis dienomis, jis privalo iš anksto informuoti ieškovę ir gauti jos sutikimą;Atsakovas turi teisę pasiimti vaiką katalikiškų ir kitų valstybinių švenčių dienomis iš anksto suderinęs su ieškove;Atsakovas bendravimo metu turi užtikrinti vaiko poilsį, saugią aplinką, tinkamą mitybą ir dienos režimą, vaikui girdint neskleisti negatyvios informacijos apie ieškovę, pasibaigus bendravimui vaiką pristatyti į ieškovės ir vaiko gyvenamąją vietą.

Padalinti santuokos metu įgytą turtą ir V. V. priteisti automobilį Opel Corsa, v.n. (duomenys neskelbtini) 3000 € vertės.

Pripažinti V. V. ir AB „Swedbank“ 2015-06-29 sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. 15-051763-GV asmenine V. V. prievole.

Teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo nukreipti skubiai vykdyti.

Civilinę bylą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo nutraukti.

Priteisti iš G. V. V. V. 123 € ( vieną šimtą dvidešimt tris € ) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Priteisti iš G. V. 54 € ( penkiasdešimt keturis € ) žyminį mokestį ir 3,20 € ( tris € 20 ct ) teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Švenčionių rajono apylinkės teismą.