Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini), dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovas S. B. ieškinį palaikė ir prašė tenkinti visiškai. Paaiškino, kad mirusioji R. B. yra jo močiutė. R. B. turėjo tris vaikus: R. B., Z. B. ir A. B., kurie visi šiuo metu yra mirę. Niekas iš artimųjų nepretenduoja į močiutės turtą. Jis ilgai gyveno su močiute, nuo 2 metų amžiaus, vėliau išsikėlė, leisdavo vasaros atostogas, o nuo 16 metų vėl atsikėlė ir gyveno su močiute, taip pat kurį laiką gyveno jos namuose jai mirus. Su močiute gyveno vienas, jo mama gyveno (duomenys neskelbtini). Mirus močiute laidotuvių organizavimu ir finansavimu apsiėmė jis. Močiutės dukra Z. tuo metu jau buvo mirusi, sūnus A. negalėjo tuo užsiimti dėl finansinių sunkumų, jo mama R. buvo po (duomenys neskelbtini). Po močiutės mirties jos namuose gyveno dar apie 3-4 metus. Išsikėlęs vis tiek turtą prižiūri: vėdina kambarius, pjauna žolę, prižiūri vaiskrūmius, turi raktus, moka už elektrą. Turtą prižiūri tik jis vienas, draugo paprašo. Kodėl po močiutės mirties nesusitvarkė palikimo negali paaiškinti – gyveno kaip gyvenęs. Šiuo metu apie vienerius metus laiko negali patekti į turtą, kadangi yra pakeistos spynos. Jo automobilis vis dar stovi tame garaže. Per visą laiką nuo močiutės mirties niekas nepareiškė pretenzijų į turtą. Giminaičiai prašo jo leidimo pasisodinti daržą, kaimynai prašo jo leisti obuolių pasiskinti. Jei reiktų, sutiktų atlyginti valstybės patirtas išlaidas dėl palikimo perėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

5. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovas S. B. yra R. B. anūkas. R. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko turtas: gyvenamasis namas su priklausiniais: ūkiniu pastatu, garažu, viraline, esantys adresu: (duomenys neskelbtini). Po R. B. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo. (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono notarų biuro notarė G. B. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kuriuo patviirtino, kad R. B. priklausęs turtas pereina valstybei. 2024 m. kovo 19 d. VĮ Turto banko atstovai apžiūrėji valstybei perėjusį turtą ir konstatavo, kad namas su priklausiniais yra vidutinės būklės, name yra likę namų apyvokos daiktai, o garaže – automobilis Mazda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatęs, kad automobilis priklauso S. B., VĮ Turto bankas raštu kreipėsi į ieškovą ir parašė susisiekti dėl transporto priemonės atsiėmimo.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

7. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis), nuo tada atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

8. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po R. B. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo per 3 mėnesių terminą įpėdiniai nesikreipė. Ieškovas yra mirusiosios vaikaitis, įstatyminis antros eilės įpėdinis, turintis teisę paveldėti mirusiosios turtą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Po močiutės mirties ieškovas liko gyventi R. B. nekilnojamame turte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi ir prižiūrėjo: mokėjo mokesčius, pjovė žolę, prižiūrėjo kieme esančius vaiskrūmius. Į notarą dėl palikimo priėmimo nei ieškovas S. B., nei joks kitas artimasis R. B. giminaitis, turi įstatyminę teisę paveldėti, nesikreipė. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas.

11. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.

12. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu ieškovo duotus paaiškinimus, teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad po R. B. mirties jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu toliau rūpinasi ir prižiūri mirusiosios anūkas S. B.. Ieškovas nurodė, kad dar iki močiutės mirties jis gyveno su ja, o jai mirus, močiutės name gyveno dar apie 3-4 metus, išsikėlė iš jų tik vėliau. Net ir išsikėlęs toliau rūpinasi turtu: šienauja žolę, vėdina kambarius, prižiūri vaiskrūmius. Be to, močiutės garaže paliko jam priklausantį automobilį. Tokias aplinkybes taip pat patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai D. G. ir D. G., kurie gyvena šalia R. B. nekilnojamojo turto, gerai pažinojo R. B., taip pat pažįsta ieškovą. D. G. paaiškino, kad S. B. gyveno su močiute R. B. nuo vaikystės, jis rūpinosi močiute, o jai mirus – palaidojo. Po R. B. mirties jos namus tvarko, jais rūpinasi S., ir jo paprašo nupjauti žolę, gyvatvorę. Ir šiuo metu žolę sodyboje yra nupjovęs jis S. prašymu. Be S. daugiau niekas sodyboje nesilanko, jo žiniomis, pretenzijų į turtą nereiškia. Jo nuomone būtų teisinga, jei turtas atitektų S. Liudytoja D. G. parodė, kad R. B. pažinojo daug metų, buvo kaimynės, bendraudavo kiekvieną dieną. S. B. gyveno pas močiutę R. B., gerai su ja sutarė. Po R. B. mirties S. B. ją palaidojo, prižiūri kapą, kurį laiką liko gyventi R. B. sodyboje. S. prižiūrėjo sodybą, ir šiuo metu paprašo jos sūnaus nupjauti žolę. Jai neteko girdėti, kad kas nors pretenduotų į po R. B. mirties likusią sodybą, ją prižiūrėjo tik S., daugiau niekas sodyboje nesilanko.

13. Pagal byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas S. B. po senolės R. B. mirties likusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdamas valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

14. Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. CK 5.62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Ši įstatymo norma yra imperatyvaus pobūdžio, nes joje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybe.

15. Nuosavybės teisė įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2009). Taigi, nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama ne nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).

16. Nagrinėjamu atveju konstatavus faktą, jog ieškovas priėmė savo mirusios senolės palikimą faktiniu valdymu, nėra CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto teisinio pagrindo palikimui pereiti valstybei. Valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl negalėjo priimti palikimo, atsiradusio po R. B. mirties. Atsižvelgiant į tai, Joniškio rajono notarų biuro notarės G. B. (duomenys neskelbtini) išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, 576-578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po senolės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Pripažinti negaliojančiu Joniškio rajono notarų biuro notarės G. B. (duomenys neskelbtini) išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.