- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-24
- Bylos Nr.
- eI2-3086-484/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00126-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
- Trečiasis asmuo
- "Argus" saugos tarnyba
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė saugos tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. S. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK ar Komisija) 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 21R-677(AG-652/04-2022); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2022 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 18-8702 „Dėl leidimo“ (toliau – Sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo spręsti Leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, (toliau – Leidimas) išdavimo pareiškėjui klausimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde pareiškėjas paaiškina, kad pagal 2022 m. sausio 19 d. darbo sutartį buvo priimtas dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) saugos tarnyboje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Nuo 2022 m. birželio 1 d. užėmė (duomenys neskelbtini) pareigas. Teigia, kad siekiant tinkamai vykdyti darbines funkcijas, jam yra reikalingas Leidimas, dėl kurio išdavimo kreipėsi į atsakovą. Tačiau atsakovas Sprendimu atsisakė jam išduoti Leidimą. Sprendimą atsakovas grindžia Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – VTPĮ) 17 straipsnio 2 dalies 11 punktu, numatančiu, jog Leidimas neišduodamas, jeigu asmuo nuslėpė ar per pastaruosius 5 metus yra nuslėpęs arba jį tikrinančioms institucijoms pateikęs melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui; bei VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punktu, numatančiu, jog Leidimas neišduodamas, jeigu tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad priimant Sprendimą buvo įvertinta Klausimyne, skirtame asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą, (toliau – Klausimynas) jo pateikta informacija, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – AOTD) pateikta ir atsakovo surinkta informacija. Atsakovas nustatė, kad: 1) AOTD atliko tarnybinį patikrinimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba (tarnybinių užduočių vykdymui skirtų valstybės biudžeto ir kitų lėšų panaudojimas ne pagal paskirtį ir informacijos rinkimas iš valstybės registrų, informacinių sistemų ar duomenų bazių asmeniniais tikslais); 2) Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba (toliau – KPKT) nutraukė jo priėmimo į Krašto apsaugos savanorių karo tarnybą procedūrą dėl individualių savybių neatitikties Krašto apsaugos savanorių (toliau – KAS) karo tarnybai (remiamasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2020 m. sausio 8 d. nutartimi (VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punktas); 3) VSD patikrinimo metu, atsakydamas į Klausimyno 25 klausimą: „Ar dėl Jūsų veikimo (neveikimo) buvo atliekamas patikrinimas (tyrimas) dėl valstybės, tarnybos, komercinės, banko, profesinės paslapties ar kitų įstatymų saugomos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimų? Jeigu taip, nurodykite, kada, kur dirbant buvo atliekamas patikrinimas (tyrimas)“, atsakė neigiamai, nors iš AOTD informacijos atsakovas nustatė, jog jis AOTD tarnybos metu, neturėdamas teisinio pagrindo ir ne tarnybos tikslais, 2016 m. peržiūrėjo AOTD tarnaujančių žvalgybos pareigūnų ir jų šeimos narių asmens duomenis, kurie priskirtini įstatymų saugomai informacijai, ir tai atsakovas vertino, kad jis pateikė tiesos neatitinkančią informaciją (VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 11 punktas).
Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos sprendimo išvadomis dėl Sprendimo teisėtumo, teigia, kad Komisija visiškai nevertino aplinkybės, jog Sprendime nurodoma neaišku kokiu būdu nustatyta duomenų peržiūrėjimo aplinkybė, nenurodoma, jog dėl to buvo atliktas patikrinimas, kuriuo laikotarpiu ir kada jis apie jį buvo informuotas. Tvirtina, kad jam yra žinoma tik tai, jog jo atžvilgiu buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl galimai asmeniniais tikslais naudoto kuro, kuris buvo apmokėtas valstybės biudžeto lėšomis, bet ne dėl saugomos informacijos naudojimo reikalavimų pažeidimo. Taigi, nesant duomenų, jog jo atžvilgiu iš tiesų buvo atliktas patikrinimas būtent dėl valstybės, tarnybos, komercinės, banko, profesinės paslapties ar kitų įstatymų saugomos informacijos apsaugos pažeidimų, ir nesant duomenų, jog jis apie šį patikrinimą buvo informuotas, nėra pagrindo spręsti, jog jis, nežinojęs apie patikrinimą (net jei jis buvo atliekamas), atsakydamas į Klausimyno 25 klausimą neigiamai, melavo ar teikė tikrovės neatitinkančius duomenis.
Teigia, kad Sprendime nenurodyta, kuo konkrečiai remiantis buvo nustatyta duomenų peržiūrėjimo aplinkybė, dėl kokios priežasties buvo nuspręsta, jog šis veiksmas atliktas nesant tam teisinio pagrindo ir ne tarnybos tikslais. Taip pat nenustatyta, kad buvo konstatuotas duomenų apsaugos pažeidimas, kas leidžia pagrįstai manyti, jog net, jei jis ir atliko susipažinimo su duomenimis veiksmus, jie buvo atlikti teisėtai, vykdant tiesiogines tarnybines pareigas.
Pažymi, kad siekiant pagrįsti VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 11 punkto pagrindo taikymą, tai yra, aplinkybę, jog jis galimai melavo teigdamas, jog tyrimas dėl duomenų pažeidimo nebuvo atliekamas, turėjo būti nurodyta ir įrodymais pagrįsta, jog: 1) toks tyrimas iš tiesų buvo atliekamas; 2) pareiškėjas žinojo, tai yra, buvo informuotas, apie atliekamą tyrimą, jo pobūdį ir apimtį. Šių faktų atsakovas nenurodė ir nepagrindė, todėl mano, kad atsisakymas išduoti Leidimą VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 11 punkto pagrindu yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Leidimas jam neišduotas VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto pagrindu, padarius išvadą, jog jis pasižymi tokiomis asmeninėmis savybėmis kaip neatsakingumas ir nesąžiningumas, dėl ko kyla įtarimų dėl galimos grėsmės įslaptintos informacijos, patikėtos pareiškėjui, saugumui. Pažymi, jog galimybę atsisakyti išduoti Leidimą dėl tam tikrų asmens savybių įstatymas sieja su tų savybių galima įtaka informacijos saugumui. Įstatyme nurodoma, jog Leidimas neišduodamas, jeigu tikrinimo metu nustatomos asmens savybės, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Pareiškėjo vertinimu, tai yra, ne bet kokios asmens savybės, kurias tikrinančio subjekto nuomone asmuo turi, gali būti pagrindu neišduoti Leidimo, o šios savybės turi būti tiesiogiai susijusios su grėsme informacijos saugumui. Tokios savybės ginčo atveju nebuvo nustatytos.
Dėl Sprendime nurodytos aplinkybės – kuro pylimo į asmeninį automobilį ir tariamo atsiskaitymo už jį valstybės biudžeto lėšomis, pareiškėjas paaiškina, kad jo atžvilgiu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, AOTD direktoriaus 2017 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. P-011-153 jam buvo paskirta drausminė nuobauda, su kuria nesutikdamas, jis pateikė skundą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Generalinei inspekcijai (toliau – Inspekcija), kuri, atlikusi tarnybinį skundo patikrinimą, priėmė 2017 m. balandžio 18 d. išvadą Nr. 3VL-36 (toliau – Išvada), kurioje nurodė, kad drausminė nuobauda yra laikytina nepagrįsta ir turi būti panaikinta. Išvados pagrindu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras priėmė 2017 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. P-701, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda buvo panaikinta. Pažymi, jog drausminė nuobauda buvo panaikinta tiek dėl procedūrinių pažeidimų, tiek dėl netinkamo pažeidimų kvalifikavimo, todėl Sprendimo hipotetiniai teiginiai, jog „tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta“, yra teisiškai nekorektiški ir visiškai nepagrįsti. Panaikinus paskirtą nuobaudą, neliko jokių kitų galiojančių ir (ar) negaliojančių nuobaudų, nes jam niekada nebuvo taikytos jokios kitos drausminės poveikio priemonės.
Atsiliepimas
Teigia, kad neatitinka tikrovės Departamento atsiliepime į skundą Komisijai nurodyta aplinkybė, kad jis neva padengė AOTD patirtus nuostolius 51,01 Eur. Pareiškėjas atkreipia teismo dėmesį, kad AOTD be jo žinios, savavališkai išskaičiavo iš gaunamo tarnybinio atlyginimo tariamai patirtus galimus nuostolius, tačiau vėliau, išskaičiuotus tariamus nuostolius (žalą), grąžino bankiniu pavedimu 2017 m. liepos mėnesį. Šias aplinkybes patvirtina AOTD 2017 m. birželio 20 d. raštas Nr. IS-2391.
Taip pat pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jam paskirta AOTD direktoriaus 2017m. vasario 17 d. įsakymu Nr. P-011-153 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ drausminė nuobauda – tarnybinio atlyginimo sumažinimas trečdaliu 3 mėnesius, buvo panaikinta. Papildomai nurodo, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. P-244 „Dėl (duomenys neskelbtini) D. S. išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ jam buvo suteikta teisė iškilmingomis progomis dėvėti kario uniformą su atsargos kario skiriamaisiais ženklais, taip pat jis buvo paskirtas atlikti tarnybą rezerve, t. y. parengtojo rezervo kariniuose vienetuose. Taigi jo atžvilgiu AOTD atliko eilę neteisėtų veiksmų, kurie buvo pripažinti neteisėtais bei panaikinti įstatymo nustatyta tvarka, todėl tokia situacija negali jam sukelti jokių neigiamų pasekmių.
Tvirtina, kad jo teisėti veiksmai (vykdant tiesiogines tarnybos funkcijas dėl informacijos rinkimo iš valstybės registrų, informacinių sistemų ir duomenų bazių buvo vykdomi išimtinai tarnybiniais tikslais) buvo atliekami su AOTD vadovų žinia. AOTD vadovams buvo paaiškinta detaliai esama situacija, dėl ko net nebuvo pradėtas ar atliekamas patikrinimas (tyrimas) jo atžvilgiu. Ši informacija taip pat buvo pateikta ir atsakovui. Todėl atsakovo išvada, kad pareiškėjas tikrinimą atliekančiai institucijai pateikė tiesos neatitinkančią informaciją yra nepagrįsta. Pareiškėjo teigimu, AOTD pateikė tikrovės neatitinkačią informaciją, siekiant pakenkti jo reputacijai už nepavykusį „susidorojimą“.
Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad sąžiningai ir dorai tarnavo daugiau nei 20 metų AOTD, jokių pretenzijų dėl tarnybos jam nebuvo pareikšta. Atestacijųų metu buvo vertinamos jo asmeninės savybės. Profesinės karo tarnybos sutartis nutraukta dėl pablogėjusios sveikatos. Krašto apsaugos ministro 2017 m. vasario 21 d. įsakymu atleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą.
Tvirtina, kad neturėdamas galimybės susipažinti su įslaptinta informacija, neturės galimybės tinkamai atlikti savo darbo funkcijų. Pažymi, jog dirba privačiame sektoriuje. Atsisakymas išduoti Leidimą lems konstituciniu lygmeniu ginamos asmens teisės pasirinkti darbą ribojimą.
Pareiškėjas savo argumentus taip pat grindžia ir LVAT išaiškinimais bei pažymi, kad Sprendimas neparemtas jokiais objektyviais ir galimais patikrinti duomenimis, sudarančiais pagrindą atsisakyti jam išduoti Leidimą. Jo nuomone, Sprendimas yra nepagrįstas, savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams, todėl naikintinas.
Šalies argumentai
Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Departamentas, vadovaudamasis VTPĮ 18 straipsnio 6 dalies 4 punkto nuostatomis, atliko pareiškėjo patikrinimą dėl Leidimo išdavimo. Departamentas patikrinimo metu nustatė VTPĮ 17 straipnio 2 dalies 11 ir 20 punktuose nustatytus pagrindus, kuriems esant Leidimas negali būti išduotas.
Atsakovas atsiliepime pažymi, kad pareiškėjas, atsakydamas raštu į Klausimyno 25 klausimą „Ar dėl Jūsų veikimo (neveikimo) buvo atliekamas patikrinimas (tyrimas) dėl valstybės, tarnybos, komercinės, banko, profesinės paslapties ar kitų įstatymų saugomos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimų? Jeigu taip, nurodykite, kada, kur dirbant buvo atliekamas patikrinimas (tyrimas).“, atsakė: „Ne.“ Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad paskutiniame Klausimyno puslapyje pareiškėjas patvirtino, jog Klausimyne pateikti klausimai jam yra suprantami, o pateikti atsakymai į klausimus yra išsamūs ir teisingi. Pareiškėjas taip pat patvirtino, jog supranta, kad atsakius į Klausimyne pateiktą (-us) klausimą (-us) neteisingai arba pateikus melagingus biografijos duomenis ar kitus duomenis apie save, savo ryšius ir aplinką, vadovaujantis VTPĮ, jam Leidimas gali būti neišduotas.
Atsakovas nurodo, kad vadovaujantis VTPĮ 18 straipsnio 5 dalimi, 2022 m. spalio 4 d. su pareiškėju buvo pravestas pokalbis, prieš tai supažindinus pareiškėją raštu su VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostata, numatančia, jog nuslėpus arba tikrinančiai institucijai pateikus melagingus biografijos faktus ar kitus duomenis apie save, savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo išdavimo priėmimui, leidimas nebus išduotas.
Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad Departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, vadovavosi ir AOTD pateikta informacija, kurioje nurodyta, jog AOTD 2017 metais atliko tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo tarnyba. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas, suvokdamas ir žinodamas, kad valstybės biudžeto ir kitos lėšos gali būti naudojamos tik tarnybinėms užduotims vykdyti, 2016 metais tris kartus pylėsi kuro į asmeninį automobilį, už jį atsiskaitydamas minėtomis lėšomis. Taip pat pareiškėjas tarnybos AOTD metu, neturėdamas tam teisinio pagrindo ir ne tarnybos tikslais, 2016 metais peržiūrėjo AOTD tarnaujančių žvalgybos pareigūnų ir jų šeimos narių asmens duomenis, kurie priskirtini įstatymų saugomai informacijai.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad jis nežinojo apie jo atžvilgiu atliktą tarnybinį patikrinimą dėl saugomos informacijos naudojimo reikalavimų pažeidimo ir atlikto tarnybinio patikrinimo išvadas. Apie tai, kad pareiškėjas žinojo, jog AOTD 2017 metais atliko tarnybinį patikrinimą dėl jo piktnaudžiavimo tarnyba, anot atsakovo, patvirtina ne tik AOTD 2022 m. gegužės 10 d. raštas Nr. IS-1293 „Dėl turimos informacijos apie asmenį pateikimo“ (toliau – AOTD 2022 m. gegužės 10 d. raštas) ir AOTD 2022 m. liepos 22 d. raštas Nr. IS-2099 „Dėl turimos informacijos apie asmenį pateikimo“ (toliau – AOTD 2022 m. liepos 22 d. raštas), bet ir įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. eI-2699-208/2018 (toliau – VAAT 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas, LVAT 2020 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2613-1062/2019 (toliau – LVAT 2020 m. sausio 8 d. nutartis)).
Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad Sprendime nurodytos aplinkybės, iš kurių atsakovas padarė išvadas apie, neva, Leidimą išduoti trukdančias pareiškėjo asmenines savybes yra niekuo nepagrįstos, nepatvirtintos ir netgi pripažintos nenustatytomis, pažymėjo, kad valstybės institucijoms sprendžiant, ar asmeniui gali būti suteikta teisė dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija, būtina paisyti imperatyvo, jog tam, kad asmuo turėtų tokią teisę, valstybė turi besąlygiškai pasitikėti juo.
Pažymi, kad Departamentas, vertindamas pareiškėją, nevykdo teisingumo, nesprendžia kaltumo klausimo, o vertina informaciją apie potencialias grėsmes informacijos saugumui: asmens savybes, kitas aplinkybes, liudijančias jo nesąžiningumą, nepatikimumą ar neapdairumą, taip pat pažeidžiamumą per su juo susijusius asmenis. Departamento nuomone, visa tikrinimo metu surinkta informacija patvirtina pareiškėjo savybes ir kitas aplinkybes, kurios kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui ateityje jam dirbant su įslaptinta informacija. LVAT, nagrinėdamas analogiškas bylas, ne kartą yra konstatavęs, kad sprendžiant elgesio ir asmeninių savybių atitikties patikimumo ir lojalaus valstybei asmens standartui klausimą, pareiškėjui tenka pareiga įrodyti, kad jo asmeninės savybės ir jo elgesys buvo netinkamai įvertintas VTPĮ požiūriu arba kad jo tikrinimas buvo atliktas pažeidžiant esmines procedūrines taisykles. Tokių įtikinamų įrodymų byloje nėra.
Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo atlikto patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, sąlygojančių VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 11 ir 20 punktuose numatytų pagrindų egzistavimą, nepagrindė, kad jo elgesys ir asmeninės savybės buvo netinkamai įvertintos, nepagrindė, kad patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant pagrindines procedūras, o tik deklaratyviai teigė, kad Sprendimas priimtas niekuo nepagrįstomis, nepatvirtintomis ir netgi pripažintomis nenustatytomis aplinkybėmis, o tai, kad pareiškėjas nesutinka su nustatytomis aplinkybėmis ir jų vertinimu, nedaro Sprendimo nemotyvuotu ir naikintinu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB saugos tarnyba ,,(duomenys neskelbtini)“ ginčą prašo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime pažymi, kad šioje administracinėje byloje kilęs ginčas neturi tiesioginės įtakos trečiojo suinteresuoto asmens teisėms ir pareigoms. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad su pareiškėju (duomenys neskelbtini)sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) nutraukta darbuotojo, t. y. pareiškėjo, iniciatyva, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalimi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamiesi jame išdėstytais argumentais.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovo atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasi atsiliepimo į skundą argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui Leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 4 punkto nuostatomis, atliko pareiškėjo tikrinimą dėl Leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ išdavimo.
Departamentas, atlikęs pareiškėjo tikrinimą, 2022 m. spalio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 18-8702 „Dėl Leidimo“, kuriuo pareiškėjui Leidimą išduoti atsisakė. Departamentas Sprendimą motyvavo tuo, jog pareiškėjas nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, nes pareiškėjas Departamentui pateikė melagingus duomenis apie save, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo išdavimo priėmimui, bei tikrinimo metu Departamentas nustatė pareiškėjo savybes, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 11 ir 20 punktai).
Departamentas Sprendime nurodė, kad pareiškėjas, užpildęs Klausimyną, skirtą, asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą (toliau – Klausimynas), paskutiniame jo puslapyje patvirtino, kad Klausimyne pateikti klausimai jam yra suprantami. Pareiškėjo pateikti atsakymai į klausimus yra išsamūs ir teisingi. Pareiškėjas taip pat patvirtino, jog jis supranta, kad atsakius į Klausimyne pateiktą (-us) klausimą (-us) neteisingai arba pateikus melagingus biografijos duomenis ar kitus duomenis apie save, savo ryšius ir aplinką, vadovaujantis VTPĮ) jam gali būti neišduotas leidimas.
Departamentas Sprendime pažymėjo, kad pareiškėjas, atsakydamas raštu į Klausimyno 25 klausimą „Ar dėl Jūsų veikimo (neveikimo) buvo atliekamas patikrinimas (tyrimas) dėl valstybės, tarnybos, komercinės, banko, profesinės paslapties ar kitų įstatymų saugomos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimų? Jeigu taip, nurodykite, kada, kur dirbant buvo atliekamas patikrinimas (tyrimas).“, pareiškėjas nurodė „Ne.“
Departamentas, remdamasis AOTD pateikta informacija, Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas tarnybos AOTD metu, neturėdamas tam teisinio pagrindo ir ne tarnybos tikslais, 2016 metais peržiūrėjo AOTD tarnaujančių žvalgybos pareigūnų ir jų šeimos narių asmens duomenis, kurie priskirtini įstatymų saugomai informacijai.
Departamentas, remdamasis AOTD pateikta informacija taip pat nustatė, kad AOTD 2017 metais pareiškėjo atžvilgiu atliko tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo tarnyba, t. y. dėl tarnybinių užduočių vykdymui skirtų valstybės biudžeto ir kitų lėšų panaudojimo ne pagal paskirtį ir informacijos rinkimo iš valstybės registrų, informacinių sistemų ir duomenų bazių asmeniniais tikslais. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas, suvokdamas ir žinodamas, kad valstybės biudžeto ir kitos lėšos gali būti naudojamos tik tarnybinių užduočių vykdymui, 2016 metais tris kartus pylė kurą į asmeninį automobilį, už jį atsiskaitydamas valstybės biudžeto lėšomis, taip pat, neturėdamas teisinio pagrindo ir ne tarnybos tikslais, 2016 metais peržiūrėjo AOTD tarnaujančių žvalgybos pareigūnų ir jų šeimos narių asmens duomenis.
Departamentas Sprendime konstatavo, kad nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjas nesilaikė asmens duomenų, priskirtinų įstatymų saugotinai informacijai, tvarkymo reikalavimų, numatytų teisės aktuose. Todėl Departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjas, pildydamas Klausimyną ir atsakydamas į Klausimyno 25 klausimą, tikrinimą atliekančiai institucijai pateikė tiesos neatitinkančią informaciją, t. y. nuslėpė, jog jo atžvilgiu dėl asmens duomenų, priskirtinų įstatymų saugotinai informacijai, tvarkymo reikalavimų, numatytų teisės aktuose, nesilaikymo buvo atliktas tarnybinis patikrinimas (VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 11 punktas).
Be to, Departamentas Sprendime pažymėjo, kad minėto tarnybinio patikrinimo metu nustatyti pareiškėjo atlikti veiksmai: valstybės biudžeto ir kitų lėšų panaudojimas ne pagal paskirtį ir informacijos rinkimas iš valstybės registrų, informacinių sistemų ir duomenų bazių asmeniniais tikslais pareiškėją apibūdina kaip asmenį, pasižymintį tokiomis savybėmis kaip neatsakingumas ir nesąžiningumas. Dėl pastarųjų pareiškėjo savybių Departamentas padarė išvadą, kad kyla pagrįstų įtarimų dėl galimos grėsmės įslaptintos informacijos, patikėtos pareiškėjui, saugumo (VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punktas).
Be to, Departamentas, remdamasis AOTD pateikta informacija, Sprendime nurodė, kad Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba dėl pareiškėjo individualių savybių (neatsakingumas ir nesąžiningumas, pasireiškęs naudojimusi tarnybine padėtimi asmeniniais tikslais, darbo su asmens duomenimis tvarkos pažeidimu, vengimu bendradarbiauti su tyrimą atliekančiais pareigūnais) neatitikties Krašto apsaugos savanorių karo tarnybai 2018 metais nutraukė pareiškėjo priėmimo į Krašto apsaugos savanorių karo tarnybą procedūras (Komisijos byla Nr. AG-652/04-2022, b. l. 5–7, 27-29).
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į Komisiją (Komisijos byla Nr. AG-652/04-2022, b. l. 1–4).
Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 21R-(AG-652/04-2022) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (Komisijos byla Nr. AG-652/04-2022, b. l. 95–1054).
Kaip matyti iš Sprendimo, Departamentas pareiškėjo tikrinimą atliko, vadovaudamasis VTPĮ 18 straipsnio 6 dalies 4 punktu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo tikrinimas pradėtas gavus pareiškėjo užpildytą nustatyto pavyzdžio Klausimyną (VTPĮ 18 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjas, atsakydamas raštu į Klausimyno 25 klausimą „Ar dėl Jūsų veikimo (neveikimo) buvo atliekamas patikrinimas (tyrimas) dėl valstybės, tarnybos, komercinės, banko, profesinės paslapties ar kitų įstatymų saugomos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimų? Jeigu taip, nurodykite, kada, kur dirbant buvo atliekamas patikrinimas (tyrimas).“, atsakė „Ne“ (Komisijos byla Nr. AG-652/04-2022, b. l. 38-50). Byloje ginčo dėl šios aplinkybės nėra.
Taigi, AOTD 2022 m. gegužės 10 d. rašte Nr. IS-1293 „Dėl turimos informacijos apie asmenį pateikimo“ ir AOTD 2022 m. liepos 22 d. rašte Nr. IS-2099 „Dėl turimos informacijos apie asmenį pateikimo“ nurodytų aplinkybių visuma neginčytinai patvirtina, kad 2017 metais pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl jo piktnaudžiavimo tarnyba. Šią aplinkybę patvirtina ir AOTD direktoriaus 2017 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. P-011-153 ,,Dėl drausminės nuobaudos skyrimo” (Komisijos byla Nr. AG-652/04-2022, b. l. 13, 74), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. P-701 ,,Dėl drausminės nuobaudos mjr. D. S. panaikinimo” (Komisijos byla Nr. AG-652/04-2022, b. l. 16. 82).
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas, buvo susijęs su pareiškėjo piktnaudžiavimu tarnyba, apėmė pareiškėjo veiksmus, susijusius ne tik su tarnybinių užduočių vykdymui skirtų valstybės biudžeto ir kitų lėšų panaudojimu ne pagal paskirtį, bet ir su saugotinos informacijos rinkimu iš valstybės registrų, informacinių sistemų ir duomenų bazių asmeniniais tikslais.
Tai, kad toks tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu 2017 metais buvo atliktas, pareiškėjui buvo žinoma. Šią aplinkybę patvirtina ne tik Komisijos byloje esantys AOTD raštai, adresuoti pareiškėjui, bei pareiškėjo prašymai ir pranešimai, adresuoti AOTD (Komisijos byla Nr. AG-652/04-2022, b. l. 70, 71, 72, 75, 77, 7879, 80-81, 83), bet ir teismų sprendimuose konstatuotos aplinkybės.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, pasisakydamas dėl Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos 2018 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. IS-202 „Dėl informacijos pateikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendime konstatavo, kad vienas iš asmenų atrankos tiek į profesinę, tiek į savanorių karo tarnybą kriterijų yra jo individualios savybės. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendime pažymėjo, kad AOTD turi teisę spręsti, ar karo prievolininkas pagal savo individualias savybes atitinka priėmimo į savanorių karo tarnybą kriterijus. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei Karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių atrankos, tarnybos sutarčių su jais sudarymo ir pratęsimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2011 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. V-1201, nuostatomis. Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą ir įstatymo reikalavimus, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju buvo įstatyminis ir faktinis pagrindas priimti ginčijamą sprendimą.
Kaip matyti iš LVAT 2020 m. sausio 8 d. nutarties, vienas iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų buvo tai, jog atsakovas ir teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik tarnybinio patikrinimo medžiaga (išvadomis), kuri, pasak apelianto, buvo paneigta, nes tarnybinė nuobauda jam panaikinta. Šį pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija vertino kritiškai dėl to, kad savo skunde pirmosios instancijos teismui jis nurodė, jog ginčijamas aktas buvo priimtas vadovaujantis tik subjektyviais II operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos darbuotojų pasisakymais, t. y. šiame skunde pareiškėjas neteigė, kad buvo remtasi vien tarnybinio patikrinimo medžiaga.
Be to, LVAT 2020 m. sausio 8 d. nutartyje konstatavo: ,,Kita vertus, kaip matyti iš 2017 m. balandžio 18 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 3VL 36, tarnybinę nuobaudą buvo pasiūlyta panaikinti pirmiausiai dėl to, kad AOTD tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) D. S. savo veiksmais tris kartus pažeidė AOTD direktoriaus patvirtinto tvarkos aprašo <...> reikalavimus, vadovaujantis LKDS nuostatomis jo padarytos veikos kvalifikuotinos kaip atskiri drausmės pažeidimai, už kuriuos skirtinos atskiros drausminės nuobaudos. Už tai, kad (duomenys neskelbtini) D. S. du kartus savo veiksmais pažeidė KASOKTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą <...>, jam taip pat skirtinos savarankiškos nuobaudos už padarytus atskirus drausmės pažeidimus. Kitaip tariant, nuobaudą buvo siūloma panaikinti dėl to, kad kariui padarius du ar daugiau drausmės pažeidimų drausminė nuobauda turi būti skiriama už kiekvieną drausmės pažeidimą atskirai. Be to, procedūrinis pažeidimas buvo nustatytas ir dėl to, kad (duomenys neskelbtini) D. S. padarytas veikas tyrė ne tik karininkai. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į prieš tai perteiktą išvados rezoliucinės dalies esmę, nėra pagrindo teigti, kad šia išvada buvo patvirtinta, jog pažeidimų pareiškėjas nepadarė, ypač atsižvelgiant ir į tai, kad joje buvo pažymėta, jog (duomenys neskelbtini) D. S. padaryta materialinė žala buvo išskaičiuota iš jo tarnybinio atlyginimo (AOTD direktoriaus 2017 m. kovo 7 d. įsakymas Nr.P-011-277), todėl yra atlyginta. Pareiškėjas pastarosios aplinkybės neginčija.”.
Teismas, atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pareiškėjas, atsakydamas į Klausimyno 25 klausymą, pateikė neteisingą informaciją apie save, tokiu būdu nuslėpdamas reikšmingus duomenis, susijusius su tarnyba AOTD ir duomenis, susijusius su saugoma informacija. Tarnybinio patikrinimo baigtis šiuo atveju jokios reikšmės neturi.
Pareiškėjas 2022 m. spalio 4 d. raštu pavirtino, kad yra supažindintas su VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 11 punktu. Pareiškėjui žinoma, kad nuslėpus arba jo kandidatūrą tikrinančiai institucijai pateikus melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui, pareiškėjui nebus išduotas Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Pareiškėjui yra žinoma, kad tikrinimo procedūrų metu apie jį surinkta informacija gali sudaryti tarnybos paslaptį. Įsipareigojo paaiškinimų ėmimo metu sužinotos informacijos neatskleisti tretiesiems asmenims. Taip pat įspėtas apie teisines pasekmes, kurios kiltų atskleidus paaiškinimų teikimo metu sužinotą informaciją (Komisijos byla Nr. AG-652/04-2022, b. l. 52).
Pažymėtina, kad už Klausimyne pateiktuose atsakymuose nurodytos informacijos turinį yra atsakingas pats pareiškėjas. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas, pildydamas Klausimyną, parašu patvirtino, jog yra susipažinęs su Klausimyno pildymo taisyklėmis, Klausimyne pateikti klausimai jam yra suprantami, o jo pateikti atsakymai į klausimus yra išsamūs ir teisingi. Tikrinamasis taip pat patvirtino, kad jis supranta, jog atsakius į Klausimyne pateiktą (-us) klausimą (-us) neteisingai arba pateikus melagingus biografijos duomenis ar kitus duomenis apie save, savo ryšius ir aplinką, vadovaujantis VTPĮ, jam gali būti neišduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Duomenų, kad jam nagrinėjamu atveju buvo neaiškūs ar nesuprantami Klausimyno klausimai, nėra.
VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatyta, kad asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo nuslėpė ar per pastaruosius 5 metus yra nuslėpęs arba jį tikrinančioms institucijoms pateikęs melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui.
Departamento išvada, kad pareiškėjas, atsakydamas į Klausimyno 25 klausymą, pateikė klaidingus duomenis apie save, yra pagrįsta. Nesąžiningas informacijos pateikimas (ar reikšmingos informacijos nepateikimas) gali lemti tai, kad tikrinamajam būtų išduotas leidimas, neįvertinus visų rizikų (neturint informacijos apie jas), ir tokiu atveju su įslaptinta informacija galėtų susipažinti asmuo, kuris nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, ir taip kiltų grėsmė įslaptintos informacijos saugumui. Todėl Departamentas pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui Leidimą, vadovaudamasis VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 11 punktu.
VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte nustatyta, kad asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neišduodamas, jeigu
tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime konstatavo, kad pagal Konstituciją valstybė turi pareigą garantuoti ne tik valstybės paslaptį sudarančios informacijos slaptumą, bet ir tam tikros kitos informacijos slaptumo apsaugą, būtent tai, kad nebūtų savavališkai, neteisėtai kėsinamasi sužinoti ar paskleisti tokią informaciją, kurios atskleidimas galėtų padaryti žalos asmens teisėms ir laisvėms bei teisėtiems interesams, kitoms Konstitucijoje įtvirtintoms, jos ginamoms ir saugomoms vertybėms. Su valstybės paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugpjūčio 13 d. ir 2011 m. liepos 7 d. nutarimuose yra pažymėjęs, kad pagrindiniai arba minimalūs kriterijai vertinant asmens lojalumą ir patikimumą nėra siejami tik su asmens kalte padarius nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą; jie apima ir informaciją apie potencialias grėsmes saugumui: asmens savybes, veiklą bei kitas aplinkybes, liudijančias jo nesąžiningumą, nelojalumą, nepatikimumą ar neapdairumą, taip pat jo pažeidžiamumą per su juo susijusius artimus asmenis. Tačiau asmens (ir siekiančio eiti pareigas valstybės tarnyboje, ir jas jau einančio) patikimumo patikros santykių teisinis reglamentavimas turi būti toks, kad mažareikšmiai, atsitiktiniai ir pan. faktai ir aplinkybės netaptų pagrindu konstatuoti asmens, siekiančio eiti arba einančio pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, nepatikimumo, juo labiau kad asmens nepatikimumas nebūtų konstatuojamas remiantis vien prielaidomis.
Iš VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto turinio matyti, kad jo dispozicijoje yra pateikiamas tik pavyzdinis (neišbaigtas) aplinkybių sąrašas (asmens atlikta ar atliekama veikla, turėti ar turimi ryšiais su kitais asmenimis, jo paties asmeninės savybės ar kitos su jo asmeniu susijusios savybės), kurių buvimas gali sudaryti pagrindą neišduoti, arba panaikinti turimą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Tačiau tai turi būti ne bet kokios aplinkybės, o yra reikalaujama, kad viena kuri iš šių aplinkybių, ar jų visuma, sukeltų ir atitinkamas pasekmes – keltų grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (LVAT 2019 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2047-438/2019).
Atitinkamai LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio, jų sąrašas nėra baigtinis, jos yra apibūdinamos tinkamumo darbui su įslaptinta informacija kriterijumi. Kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis proporcingumo bei protingumo kriterijais, teismas turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusias asmens savybes jis yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3779/2011; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1932/2012; 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3125-492/2017; 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3124-1062/2018; 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2411-438/2021 ir kt.).
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkto nuostatoje įtvirtintos elgesio taisyklės taikymui pakanka pagrįstų abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei. Šiuo aspektu būtina nustatyti, ar ginčijamo įsakymo priėmimo metu atsakovas turėjo pakankami duomenų, leidžiančių įtarti, kad galėjo atsirasti minėto įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje (nuo 2016 m. spalio 10 d. galiojančioje įstatymo redakcijoje analogiška nuostata įtvirtinta 17 straipsnio 2 dalies 20 punktas) numatytos aplinkybės (žr., LVAT 2019 m. liepos 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-4316-662/2019; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4967-629/2019).
VTPĮ 18 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad asmens tikrinimą atliekančios institucijos, vertindamos, ar nėra šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, turi teisę neatlygintinai gauti duomenis apie tikrinamą asmenį iš valstybės registrų (kadastrų), klasifikatorių ir kitų duomenų bankų, taip pat kitą informaciją apie tikrinamą asmenį iš visų valstybės, savivaldybių institucijų, antstolių, notarų, finansų ir kredito įstaigų (įskaitant banko paslaptį sudarančią informaciją), sveikatos priežiūros įstaigų (įskaitant konfidencialią informaciją apie pacientą), kitų įmonių, įstaigų, organizacijų, juridinių ar fizinių asmenų. Pagal VTPĮ 19 straipsnio 1 dalį, leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, įvertinęs asmens tikrinimą atlikusios institucijos išvadą, išduoda paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo.
Iš ginčijamo Departamento Sprendimo turinio matyti, kad jis yra grindžiamas atlikto pareiškėjo tikrinimo dėl Leidimo išdavimo metu procedūros metu surinkta informacija, o taip pat ir informacija, kurią pateikė AOTD. Atsakovui prielaidas abejoti pareiškėjo patikimumu sudarė patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, atitinkančios VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 11 punkte ir 20 punkte nurodytas leidimo neišdavimo sąlygas: 1) pildydamas Klausimyną pateikė melagingus duomenis (pateikė ne visą reikšmingą informaciją); 2) buvo nustatytos asmens savybės, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.
Kaip jau buvo nurodyta, AOTD 2017 metais atliko pareiškėjo tarnybinį patikrinimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba (tarnybinių užduočių vykdymui skirtų valstybės biudžeto ir kitų lėšų panaudojimas ne pagal paskirtį ir informacijos rinkimas iš valstybės registrų, informacinių sistemų ar duomenų bazių asmeniniais tikslais). Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas, suvokdamas ir žinodamas, kad valstybės biudžeto ir kitos lėšos gali būti naudojamos tik tarnybinių užduočių vykdymui, 2016 metais tris kartus pylėsi kurą į asmeninį automobilį, už jį atsiskaitydamas. Taip pat nustatyta, kad KPKT nutraukė pareiškėjo priėmimo į KAS karo tarnybą procedūras dėl pareiškėjo individualių savybių neatitikties KAS karo tarnybai (neatsakingumas ir nesąžiningumas, pasireiškęs naudojimusi tarnybine padėtimi asmeniniais tikslais, darbo su asmens duomenimis tvarkos pažeidimu, vengimu bendradarbiauti su tyrimą atliekančiais pareigūnais).
LVAT, nagrinėdamas analogiškas bylas, yra konstatavęs, kad sprendžiant elgesio ir asmeninių savybių atitikimo patikimo ir lojalaus valstybei asmens standartui klausimą, pareiškėjui tenka pareiga įrodyti, kad jo asmeninės savybės ir jo elgesys buvo netinkamai įvertintas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo požiūriu arba kad jo tikrinimas buvo atliktas pažeidžiant esmines procedūrines taisykles (administracinė byla. Nr.eA-3515-552/2017).
Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, pareiškėjo skundo argumentus, konstatuoja, kad ginčo atveju pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, paneigiančių tikrinimo metu nustatytas aplinkybes, sąlygojančias VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 11 ir 20 punktuose numatytų pagrindų egzistavimą. Pareiškėjas nepagrindė, kad jo elgesys ir asmeninės savybės buvo netinkamai įvertinti, nepagrindė, kad tikrinimas buvo atliktas pažeidžiant pagrindines procedūras.
Departamento patikrinimo metu surinkta informacija leidžia daryti išvadą, kad atsakovas turėjo pagrįstas prielaidas dėl pareiškėjo nepatikimumo, kurias lėmė ne tik teisės pažeidimai, bet ir asmens savybės ir kitos nustatytos aplinkybės. Departamentas Sprendimą priėmė įvertinęs visumą aplinkybių, kurios leido daryti išvadą dėl egzistuojančios potencialios grėsmės patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Pareiškėjas nepateikė jokių Departamento Spendime nurodytus duomenis paneigiančių įrodymų, todėl darytina išvada, jog tai, kad pareiškėjas nedeklaravo (nenurodė Klausimyne), pokalbio su Departamento pareigūnu metu atskleidė ne visus duomenis apie jo atžvilgiu atliktus patikrinimus (tyrimus) dėl valstybės, tarnybos, komercinės, banko, profesinės paslapties ar kitų įstatymų saugomos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimų, rodo, kad jis nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei pareigūnas.
Departamento Sprendimas yra pagrįstas tiek nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tiek ir teisiniu reglamentavimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir LVAT jurisprudencija, atsižvelgus tiek į VTPĮ tikslus bei išduodamo leidimo svarbumą, kad gali būti patikėta įslaptinta informacija tik tokiam asmeniui, dėl kurio nekiltų jokių abejonių dėl grėsmės atskleisti patikėtą informaciją. Todėl remiantis pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Departamento Sprendimo ir įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl Leidimo išdavimo.
Atitinkamai darytina išvada, kad Komisija tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti taip pat nėra teisinio pagrindo.
Tai, kad pareiškėjas yra priskirtas (duomenys neskelbtini), Departamento Sprendime nustatytų faktinių aplinkybių ir padarytų išvadų nepaneigia.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismui pateiktus duomenis, pareiškėjas nuo 2022 m. lapkričio 17 d. savo iniciatyva nutraukė darbo sutartį su UAB saugos tarnyba „(duomenys neskelbtini)“, todėl klausimas dėl Leidimo išdavimo tapo neaktualus, kadangi reikalavimas turėti nurodytą leidimą yra siejamas su konkrečių pareigų užėmimu. Pareiškėjo argumentas, kad Leidimo turėjimas jam reikšmingas ateityje įsidarbinant, yra atmestinas.
Taigi, tenkinti pareiškėjo skundą remiantis jame nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnis 1 punktas).
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. Prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, priteisti pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (ABTĮ 40 straipsnis).
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų, pagrindžiančių bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Todėl tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taip pat nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. S. skundą atmesti.
Pareiškėjo D. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Uždarosios akcinės bendrovės saugos tarnybos ,,(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.