- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2022-11-22
- Bylos Nr.
- e2A-1285-343/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Pareiškėjas
- S. T., V. T.
- Suinteresuotas asmuo
- V. T., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybei, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. T. ir V. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. T. ir V. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. T., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybei, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai S. T. ir V. T. (toliau – pareiškėjai) teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad įgyjamosios senaties pagrindu S. T. įgijo patalpas, esančias name, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinėje byloje pažymėtas indeksais: 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, R-5, o V. T. įgijo patalpas kadastrinėje byloje pažymėtas indeksais: 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7, 2-8, 2-9, 2-10, 2-11, R-2, R-4, R-7; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad įgyjamosios senaties pagrindu S. T. ir V. T. bendros dalinės nuosavybės teise po ½ dalį įgijo patalpas, esančias name, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinėje byloje pažymėtas indeksais: R-l, R-3, R-8; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad įgyjamosios senaties pagrindu S. T. ir V. T. bendros dalinės nuosavybės teise po ½ dalį įgijo kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad 1967 m. lapkričio 10 d. K. Š. (pareiškėjų seneliui) ir V. T. (pareiškėjų tėvui) buvo išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jiems buvo suteikta teisė statyti gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą pagal Kauno m. vyr. architekto patvirtintą projektą. Šio dokumento pagrindu K. Š. ir V. T. įgijo nuosavybės teisę į statinius, kurie buvo pastatyti adresu (duomenys neskelbtini). 1974 m. rugpjūčio 7 d. K. Š. ir V. T. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė, kad namą statys bendromis jėgomis bei kooperuodami finansinius išteklius, taip pat susitarė kokia tvarka bei dalimis bus įteisinta namo ir priklausinių nuosavybės teisė. Nors minėtiems asmenims buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės nėra įregistruotos iki šiol. (duomenys neskelbtini) K. Š. mirė, po jo mirties palikimo niekas nepriėmė, tačiau pareiškėjai pradėjo valdyti statinius, t. y. naudojantis statiniais atliko einamojo remonto ir rekonstrukcijos darbus, rūpinosi statinių būkle, gyvenamajame name gyveno ir gyvena iki šiol, mokėjo ir moka komunalinius mokesčius. Nors pareiškėjai nėra daikto savininkai, bet yra sąžiningai įgiję daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas (V. T. ir K. Š. turto paveldėtojai) turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, tačiau to nepadarė. Nurodė ir tai, kad 2021 m. rugpjūčio 19 d. buvo parengta kadastrinių matavimų byla, kurioje matosi faktinė valdymo situacija, t. y., kad S. T. valdo patalpas, esančias name, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinėje byloje pažymėtas indeksais: 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, R-5, o V. T. – patalpas kadastrinėje byloje pažymėtas indeksais: 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7, 2-8, 2-9, 2-10, 2-11, R-2, R-4, R-7. Rūsio patalpos, pažymėtos indeksais R-l, R-3 ir R-8, yra naudojamos abiejų pareiškėjų, todėl tai bendro naudojimo patalpos. 2021 m. rugsėjo 6 d. buvo atliktas pastato dalių apskaičiavimas. Iš jo matyti, kad K. Š. buvo apskaičiuota pastato dalis sudaranti 1478/10000, o V. T. – 8522/10000. 2021 m. rugsėjo 10 d. S. T. kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centras, tikslu įregistruoti savo turtines teises į nurodytą turtą, tačiau jo prašymas buvo atmestas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime neprieštaravo pareiškimo tenkinimui.
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT prie ŽŪM) atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai, siekdami įsigyti statinius, esančius (duomenys neskelbtini), turi įrodyti, kad statiniai buvo pastatyti laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų nustatytos tvarkos, pateikti tai įrodančius dokumentus. Pažymėjo, kad K. Š. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties palikimo niekas nepriėmė, nekilnojamasis turtas įregistruotas jo vardu, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.69 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas draudimas įgyjama senatimi įgyti viešajame registre įregistruotus daiktus kito asmens vardu. Teismui nustačius, kad yra civiliniame kodekse nustatytas daikto nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu įgijimo sąlygų visetas bei nėra teisės aktų pažeidimų, nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai, NŽT prie ŽŪM neprieštarautų pareiškėjų pareiškimui.
5. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime prašė pareiškėjų pareiškimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepime nurodė, kad įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise galėtų būti taikomos, jeigu byloje būtų galimybė konstatuoti, kad statiniai buvo sukurti ir pastatyti pagal statybos metu galiojusių teisės aktų nuostatas. Šiuo atveju pareiškėjai negali įgyvendinti statytojo teisių, kadangi statiniai pastatyti valstybinėje nesuformuotoje žemėje. Žemės sklypo pareiškėjai ir suinteresuotas asmuo V. T. nevaldo jokiais teisėtais pagrindais, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 3 straipsnio nuostatomis, statiniai negalėjo būti sukurti teisėtu būdu, nes neįrodyta, kad K. Š. ir V. T. statybas vykdė jiems suteiktame ar išskirtame žemės sklype. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjų užsakymu 2021 m. yra parengta gyvenamojo namo ir kitų statinių Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, tačiau kadastrinių matavimų atlikimas, taip pat unikalaus numerio suteikimas nereiškia, kad nekilnojamojo turto objektas yra suformuotas ir, kad daiktas besąlygiškai bus įregistruotas registre. Be to, pareiškėjai neįrodė giminystės ryšių su asmenimis, kuriems buvo išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai teismui nepateikė įrodymų, kad žemės sklypas K. Š. ar suinteresuotam asmeniui V. T., kaip statytojams, buvo suteiktas teisėtam naudojimui. Galiausiai, esant gyvam vienam iš statytojų – V. T., gyvenamajam namui ir kiemo statiniams nuosavybės teisė gali būti nustatyta kitu būdu nei pagal įgyjamąją senatį.
7. Suinteresuotas asmuo V. T. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškimą atmetė.
9. Konstatavo, kad pareiškėjai siekia įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teises į jų senelio K. Š. ir tėvo V. T. statytą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
10. Darė išvadą, kad pareiškėjai įrodė, jog nekilnojamasis turtas buvo sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu (byloje pateiktas sprendimas, kuriuo namo statybai buvo suteiktas žemės sklypas, statybos leidimas, vyriausiojo architekto patvirtintas namo projektas, pastačius namą buvo išduotas techninės inventorizacijos biuro pažymėjimas, skirtas pateikti valstybinei notarų kontorai, Liaudies Teismui sutarčiai įforminti). Nustatė, kad per visą statinio eksploatavimo laiką nebuvo konstatuotas savavališkos statybos faktas. Be to, nekilnojamasis turtas yra registruotas VĮ Registrų centre, jam yra suteikti unikalūs numeriai, tik neįregistruotos daiktinės teisės.
11. Laikėsi pozicijos, jog pareiškėjai neįrodė savo giminystės ryšių su vienu iš namo statytojų – K. Š.. Pareiškėjams teismo posėdyje buvo išaiškinta pareiga tokius įrodymus pateikti, tačiau iki bylos nagrinėjimo pabaigos tokie įrodymai nebuvo pateikti. Teismas vertino, kad pareiškėjų pateikta namų knyga, kurioje yra įrašas apie name, esančiame (duomenys neskelbtini), deklaruotus asmenis – K. Š., M. Š. ir V. D. Š., nelaikytinas pakankamu įrodymu, leidžiančiu konstatuoti pareiškėjų ir K. Š. giminystės ryšį.
12. Konstatavo, kad pareiškėjai visą laiką žinodami, jog jų tėvas taip pat turi teisę į ginčo nekilnojamąjį turtą, kadangi jis kartu su K. Š. ir pastatė namą, negali būti pripažinti sąžiningais valdytojais ir reikalauti įgyjamosios senaties normų pagrindu pripažinti jiems nuosavybės teisę, o teismas neturi teisinio pagrindo tokio reikalavimo tenkinti. Kitu atveju, tokio pareiškimo tenkinimas neatitiktų CK 4.47 straipsnyje nustatytos vienos iš sąlygų nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti – asmens sąžiningo turto valdymo ir įgijimo.
13. Nurodė, kad pareiškimo dėl nuosavybės teisių įgijimo įgyjamąja senatimi atmetimas šiuo konkrečiu atveju ir teismo teisės peržengti pareikšto reikalavimo ribas (bylos dalyką ir pagrindą) nebuvimas neatima iš pareiškėjų teisės kreiptis į teismą kita tvarka ir reikšti atitinkamus reikalavimus, kurių patenkinimas suteiktų pareiškėjams įgyti nuosavybės teisę bent į dalį ginčo turto teismo sprendimo pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniame skunde pareiškėjai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pareiškėjai teismui pateikė visus turimus įrodymus apie savo giminystės ryšius. Jie net kreipėsi į VĮ Registrų centras, tikslu patikslinti asmenų duomenis, tačiau jų prašymas buvo atmestas. Būtent dėl nurodytos priežasties buvo pasirinktas toks pareiškimo reikalavimas, t. y. dėl daikto įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, o ne juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kadangi daiktas buvo paveldėtas pradedant jį faktiškai valdyti.
14.2. Atmetus pareiškėjų pareiškimą jie negalės įgyvendinti savo nuosavybės teisių, nes atkurti ir / ar patikslinti teismo nurodytų duomenų nėra galimybės ir visos jos yra išnaudotos. Šioje byloje taip pat buvo įrodytos CK 4.47 straipsnyje nurodytos būtinosios sąlygos pareiškimui pagrįsti.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo NŽT prie ŽŪM prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes ir įrodymus. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra pateikta jokių objektyvių argumentų, dėl ko priimtas sprendimas galėtų būti naikintinas. Priešingai, sprendimu teisingai konstatuota, jog pareiškėjai neįrodė, kad jie teisėtai įgijo ginčo nekilnojamąjį turtą, t. y. neįrodė savo giminystės ryšių su vienu iš namo statytojų – K. Š..
15.2. Nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad pareiškėjai teismui pateikė visus turimus įrodymus, siekiant įrodyti giminystės ryšį. Pasisakydama šiuo aspektu NŽT prie ŽŪM pažymi, kad siekiant gauti giminystės ryšį įrodančius dokumentus pareiškėjai apsiribojo tik kreipimųsi į VĮ Registrų centras, tačiau yra žymiai daugiau institucijų teikiančių tokio pobūdžio informaciją.
15.3. Nors pareiškėjai įrodė, kad nekilnojamasis turtas buvo sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu, tačiau tik dalinai įvykdė CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytas sąlygas, todėl pareiškėjų pareiškimas negali būti tenkinamas.
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Inspekcija laikosi pozicijos, kad nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs skundžiamą sprendimą, nustatė nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, išsamiai ir visapusiškai jas ištyrė, padarytas išvadas dėl pareiškėjų reikalavimų pagrindė ištirtų įrodymų visumos analize, teismų praktika bei tinkamai taikydamas materialinės teisės normas.
16.2. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas į ginčo turtą galėtų būti konstatuojamas, jeigu būtų nustatyta visų nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį sąlygų visuma. Inspekcijos manymu, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kadangi byloje nėra nustatyta visų būtinųjų sąlygų pareiškėjams įgyti turtą įgyjamąja senatimi.
Motyvuojamoji dalis
16.3. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas teismo prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
19. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
20. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjų pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad įgyjamosios senaties pagrindu S. T. įgijo patalpas, esančias name, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinėje byloje pažymėtas indeksais: 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, R-5, o V. T. įgijo patalpas kadastrinėje byloje pažymėtas indeksais: 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7, 2-8, 2-9, 2-10, 2-11, R-2, R-4, R-7; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad įgyjamosios senaties pagrindu S. T. ir V. T. bendros dalinės nuosavybės teise po ½ dalį įgijo patalpas, esančias name, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinėje byloje pažymėtas indeksais: R-l, R-3, R-8; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad įgyjamosios senaties pagrindu S. T. ir V. T. bendros dalinės nuosavybės teise po ½ dalį įgijo kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškimą atmetė. Procesinį sprendimą grindė tuo, kad nors ginčo turtas pastatytas laikantis tuo metu galiojusių įstatymo normų, tačiau pareiškėjai neįrodė savo giminystės ryšių su vienu iš namo statytojų – K. Š.. Taipogi nurodė, kad pareiškėjai visą laiką žinodami, jog jų tėvas taip pat turi teisę į ginčo nekilnojamąjį turtą (nes jis su K. Š. ir pastatė namą), negali būti pripažinti sąžiningais valdytojais ir reikalauti įgyjamosios senaties normų pagrindu pripažinti jiems nuosavybės teisę, o teismas neturi teisinio pagrindo tokio reikalavimo tenkinti. Laikėsi pozicijos, kad tokio pareiškimo tenkinimas neatitiktų CK 4.47 straipsnyje nustatytos vienos iš sąlygų nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti – asmens sąžiningo turto valdymo ir įgijimo.
23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į įgyjamosios senaties instituto taikymui aktualų teisinį reglamentavimą, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, pagrįstai sprendė, kad pagrindo tenkinti pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pareiškėjams, nėra.
24. Pagal teisinį reguliavimą fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis).
25. Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalį įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.
26. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, t. y. teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
27. Į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra registruoti statiniai: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai–kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Daiktinės teisės į šiuos statinius nėra įregistruotos, tačiau nurodyta, kad naudotojas yra K. Š.. Ginčo byloje nėra, kad minėtą nekilnojamąjį turtą, į kurį pareiškėjai siekia įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teises, pastatė K. Š., kuris jau yra miręs, ir pareiškėjų tėvas V. T..
28. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismui, kad pareiškėjai siekdami įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teises į ginčo turtą, turėjo įrodyti, kad jie yra teisėti turto įgijėjai. To pareiškėjai neatliko. Visų pirma, pareiškėjai neįrodė, kad juos su vienu iš ginčo turto statytojų – K. Š., sieja giminystės ryšiai. Nors pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, kad jie teismui pateikė visus turimus įrodymus apie savo giminystės ryšius (net kreipėsi į VĮ Registrų centrą, tikslu patikslinti asmenų duomenis, tačiau jų prašymas buvo atmestas), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai neturėjo apsiriboti tik kreipimųsi į minėtą įstaigą. Pažymėtina, kad yra žymiai daugiau institucijų teikiančių tokio pobūdžio informaciją, pavyzdžiui Lietuvos centrinis valstybės archyvas, bažnyčios archyvas ir kt. Byloje yra pateiktas ir kitas įrodymas – namų knyga, kurioje yra įrašas apie ginčo nekilnojamajame turte deklaruotus asmenis – K. Š., M. Š. ir V. D. Š.. Įvertinus šį įrodymą taip pat negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad K. Š. su pareiškėjais siejo kokie nors giminystės ryšiai. Minėtas įrodymas tik patvirtina faktą, kad K. Š. tame turte gyveno. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kita svarbi aplinkybė vertinant pareiškėjų prašymo pagrįstumą dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį yra tai, kad patys pareiškėjai patvirtino, jog ginčo nekilnojamasis turtas pastatytas ir kito statytojo – jų tėvo V. T..
29. Pažymėtina, kad CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savąjį valdęs įstatyme nustatytą laiką, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Sąžiningo valdymo sąvoka apibrėžta CK 4.26 straipsnio 3 dalyje ir CK 4.70 straipsnio 1 dalyje – sąžiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai valdyti pradedantis asmuo yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti. Tai reiškia, kad valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Taigi, pagal CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas daiktą valdantis asmuo turi teisę įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į šį daiktą, nors tas daiktas ir turi savininką, jei šis per įstatymo nustatytą terminą savo, kaip savininko, teisių jokia forma neįgyvendina, tačiau tik tuo atveju, kai daiktą valdančiam asmeniui daikto savininkas nežinomas. Daiktą valdantis asmuo negali turėti daugiau teisių už jam žinomą savininką, nes niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (CK 4.93 straipsnio 2 dalis), savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2015). Šiuo atveju pareiškėjai visą jų valdymo laikotarpį žinojo, kad jų tėvas taip pat turi teisę į ginčo turtą, todėl, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, jie negali būti laikomi sąžiningais valdytojais.
Dėl bylos procesinės baigties.
30. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o tai, kad priimtas sprendimas nėra palankus pareiškėjams, nėra pagrindas jį panaikinti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.