Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Petro Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. (toliau – ir apeliantas, ir nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams,

vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nuosprendį ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 4 d. nutartį,

iš A. M. priteista: civilinei ieškovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „L.“ – 610 Eur žalos atlyginimo, valstybei – 223,38 Eur proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. M. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 18 d. iki 2020 m. lapkričio 24 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), išdaužęs J. A. (toliau – ir nukentėjusysis) priklausančio gyvenamojo namo verandos stiklą, įsibrovimo būdu pateko į vidų ir pagrobė: elektrinį arbatinuką „Bosch“, 20 Eur vertės, dvi ,,Shakespeare“ firmos meškeres, bendros 200 Eur vertės, žieminį žvejo kostiumą, 150 Eur vertės, vasarinį rusvos spalvos kostiumą, 100 Eur vertės, žalios spalvos botus, 30 Eur vertės, žvejybinių įrankių dėžutę su kabliukais, 40 Eur bendros vertės, padarydamas J. A. 540 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Iš šio skundo turinio ir apelianto paaiškinimų teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme matyti, kad toks prašymas argumentuojamas nesutikimu su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis – A. M. pripažįsta, jog buvo per langą įsibrovęs į J. A. sodybą, tačiau tvirtina, kad iš jos pavogė ne visus kaltinime jam nurodytus daiktus, o tik vyrišką striukę. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama šio skundo ribų.

6. Skundžiamu nuosprendžiu A. M. nuteistas už tai, kad, išdaužęs nukentėjusiajam priklausančio namo verandos stiklą, įsibrovė į patalpą ir pagrobė elektrinį arbatinuką, dvi meškeres, žieminį žvejo kostiumą, vasarinį rusvos spalvos kostiumą, žalios spalvos botus ir žvejybinių įrankių dėžutę su kabliukais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad apeliantas, neturėdamas pinigų net prasimaitinimui, kaltinime nurodytus daiktus pardavė ar kitaip realizavo, be to, apkaltinamąjį nuosprendį teismas argumentavo ir ta aplinkybe, jog nuteistasis apie įvykį ne viską gerai pamena. Tokie apylinkės teismo argumentai yra aiškiai nepagrįsti.

7. Apkaltinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, o ne spėjimais ar prielaidomis, t. y. kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje negali būti preziumuojama. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

8. Nuteistasis A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 114-115), tiek teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 185-186, t. 2, b. l. 3-8) davė nuoseklius ir esminėmis aplinkybėmis tarpusavyje sutampančius parodymus, jog iš namo pagrobė tik šiltą vyrišką sąmanų-chaki spalvos striukę su geltonais užrašais ant krūtinės ir rankogalių, kurią iš karto apsirengė. Liudytojo T. A. pateiktoje fotonuotraukoje užfiksuota minėtus požymius atitinkanti viršutinė vyriško kostiumo dalis (striukė) (t. 1, b. l. 27), kuri, kaip nurodė liudytojas ir nukentėjusysis, buvo pavogta iš namo. Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai įrodyta, kad A. M., įsibrovęs į patalpą, pagrobė vyrišką striukę su geltonais užrašais.

9. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis pagrobė kitus kaltinime nurodytus daiktus – atlikus A. M. priklausančio būsto apžiūrą, pavogti daiktai nebuvo rasti (t. 1, b. l. 57-66), taip pat byloje nėra jokių duomenų apie šių daiktų pardavimą kitiems asmenims arba realizavimą kitokiu būdu. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad apeliantas viso proceso metu teigė, kad į namą įsibrovė išdaužęs lango stiklą, o iš įvykio vietos pasišalino taip pat išlipdamas per šį langą. Tuo tarpu iš liudytojos L. P. parodymų matyti, jog ji, nuėjusi prie J. A. namo, matė ne tik išdaužtą verandos lango stiklą, bet ir atidarytas lauko duris (t. 1, b. l. 30), o įvykio vietos apžiūros metu namo viduje ant lovos rastas metalinis laužtuvas (t. 1, b. l. 5-13), nuo kurio buvo paimta nuoplova bei specialistams pavesta atlikti tyrimą (t. 1, b. l. 41-42), tačiau byloje nėra Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados ar kitokio atsakymo į pavestą užduotį, todėl nėra jokio pagrindo ir išvadai, jog laužtuvu naudojosi ir juo duris išlaužė būtent A. M.. Taigi, jokiais įrodymais nėra paneigta apelianto versija, kad po jo apsilankymo J. A. name, į šį namą galėjo būti įsibrauta kito asmens ar asmenų, kurie ir galėjo pavogti kitus A. M. pareikštame kaltinime nurodytus daiktus.

10. Pirmosios instancijos teismo padarytos prielaidos, kad apeliantas, neturėdamas lėšų net prasimaitinimui, pagrobtus daiktus galėjo realizuoti, nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. Kita vertus, logiškai neįtikinama, jog A. M., keliaudamas pėsčiomis ar autostopu po Lietuvos bei Latvijos Respublikas, būtų kartu su savimi nešęsis pakankamai didelių gabaritų ir palyginti nedidelės vertės daiktus – vyriškus botus, du žvejybinius kostiumus, meškeres, virdulį, tokiu būdu rizikuodamas pakankamai nuošalioje vietoje atkreipti į save aplinkinių dėmesį ir sukelti įtarimą. Tokią išvadą patvirtina ir nuteistojo parodymai, duoti teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, kad, keliaudamas pėsčiomis bei neturėdamas jokių maišų, jis net nebūtų turėjęs galimybės su savimi gabenti minėtus daiktus. Visiškai prieštaraujantis baudžiamosios teisės principams yra skundžiamame nuosprendyje išdėstytas argumentas, jog nuteistasis pripažino, kad apie įvykį ne viską gerai pamena, iš ko daroma išvada, jog jis galėjo pagrobti visus jam inkriminuotus svetimus daiktus, kadangi tokiu būdu nekaltumo įrodinėjimo našta perkeliama kaltinamajam, kas visiškai neatitinka nekaltumo prezumpcijos principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei BPK 44 straipsnio 6 dalyje.

11. Apibendrinant išdėstytą, kolegija daro išvadą, kad jokių įrodymų, kurie leistų pagrįstai teigti, jog A. M. įvykdė kitų kaltinime nurodytų daiktų, išskyrus vyriškos striukės, vagystę, byloje nėra.

12. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visetą, nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą nuteistajam, darydamas teisiškai reikšmingas išvadas rėmėsi išimtinai tik prielaidomis ir spėjimais, todėl nepagrįstai pripažino, kad A. M. iš J. A. namo pagrobė elektrinį arbatinuką „Bosch“, dvi ,,Shakespeare“ firmos meškeres, žieminį žvejo kostiumą, vasarinio rusvos spalvos kostiumo apatinę dalį (kelnes), žalios spalvos botus, žvejybinių įrankių dėžutę su kabliukais. Atsižvelgiant į tai, šių daiktų vagystė šalintina iš nuteistajam pareikšto kaltinimo.

13. Šioje vietoje pažymėtina, jog nors vyriško vasarinio rusvos spalvos kostiumo dalių – kelnių ir striukės – vertė nebuvo išskirta, tačiau, atsižvelgusi į tai, kad abi šios dalys sudaro vieną kostiumą, kurio vertė yra 100 Eur, teisėjų kolegija vertina, kad pagrobtos striukės vertė sudaro pusę viso kostiumo vertės, t. y. 50 Eur.

14. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, kad A. M., laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 18 d. iki 2020 m. lapkričio 24 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), išdaužęs J. A. priklausančio gyvenamojo namo verandos lango stiklą, įsibrovė į vidų ir pagrobė vasarinio rusvos spalvos kostiumo viršutinę dalį (striukę), 50 Eur vertės, padarydamas J. A. 50 Eur turtinę žalą.

15. Tokiu būdu nustačius, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, šis nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Tuo pačiu, nors nagrinėjamu atveju toks neteisingas faktinės aplinkybės (pagrobto turto vertės) nustatymas veikos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnio 2 dalį reikšmės neturi, tačiau pastaroji aplinkybė yra svarbi sprendžiant bausmės (jos rūšies ir dydžio) ir civilinio ieškinio klausimus.

16. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų.

17. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam skyrė griežčiausią minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. Su parinktos bausmės rūšimi teisėjų kolegija visiškai sutinka, kadangi A. M. atžvilgiu yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), praeityje jis ne kartą teistas, nusikalstamą veiką įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taip pat matyti, jog nuteistasis daug kartų baustas administracine tvarka, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, valkatauja.

18. Tačiau, spendžiant bausmės dydžio klausimą, nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgta į tai, kad A. M. viso baudžiamojo proceso metu, nuo pat pirmos apklausos, visiškai pripažino savo kaltę įsibrovus į J. A. gyvenamąjį namą ir pavogus vyrišką striukę ir nuoširdžiai gailisi, todėl ši aplinkybė pripažintina lengvinančia jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat, nors, kaip minėta, pagrobto turto vertė vagystės įsibrovus į patalpą, veikos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnio 2 dalį reikšmės neturi, tačiau tai turi reikšmės sprendžiant apie padarytos veikos pavojingumo laipsnį. Nagrinėjamu atveju A. M. pagrobto turto vertė yra nedidelė (1 MGL dydžio), ir be tokią veiką kvalifikuojančio požymio (vagystė įsibrovus į patalpą) ji atitiktų tik administracinio nusižengimo sudėtį, o jis skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai pripažintas kaltu daugiau nei 10 MGL dydžio vertės turto pagrobimu.

19. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas, paskirdamas už nagrinėjamą nusikaltimą A. M. bausmę, nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nepagrįstai nustatė didesnį nei iš tikrųjų jo veikos pavojingumą, kas turi reikšmės skiriant bausmę (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai), todėl nuosprendis keistinas ir dėl aiškiai neteisingos A. M. paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas), ir jos trukmė mažintina iki 7 mėnesių.

20. Skundžiamu nuosprendžiu A. M. paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu buvo subendrinta su ankstesniu nusprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsniu.

21. Šioje vietoje pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas, bendrindamas bausmes, baudžiamąjį įstatymą pritaikė netinkamai. Sutinkamai su BK 64 straipsnio nuostatomis, šio straipsnio pagrindu už naują nusikaltimą paskirta bausmė bendrinama ne su visa ankstesniu nuosprendžiu paskira bausme, bet tik su neatliktąja jos dalimi. Nagrinėjamu atveju, nors A. M. šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas iki priimant nuosprendį šioje byloje – ją nuteistasis pradėjo atlikinėti 2021 m. gegužės 15 d., todėl šiuo atveju, taikant visišką bausmių sudėjimą, nagrinėjamu nuosprendžiu paskirtoji bausmė turėjo būti bendrinama su šio nuosprendžio priėmimo metu buvusia likusia neatlikta pagal ankstesnį nuosprendį bausme, ir į galutinę bausmę neturėjo būti įskaityta, kaip tai padaryta skundžiamu nuosprendžiu, pagal ankstesnį nuosprendį atlikta bausmės dalis, todėl A. M. skundžiamu nuosprendžiu neteisingai paskirta ir galutinė bausmė. Tačiau baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pasikeitė situacija – 2021 m. lapkričio 12 d. A. M. faktiškai atliko visą ankstesniu nuosprendžiu paskirtąją bausmę, todėl nebėra pagrindo bendrinti jam paskirtos bausmės su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, ir ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikinama.

22. Nustatant bausmės pagal šį nuosprendį pradžią, atsižvelgtina į tai, kad A. M. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi skirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 1, b. l. 151-152). Apeliantas 2021 m. gegužės 15 d. buvo sulaikytas ne vykdant minėtą nutartį, o ankstesnįjį nuosprendį, o paskirtos kardomosios priemonės tolesnio taikymo klausimas išspręstas skundžiamu nuosprendžiu, nustatant, kad kardomoji priemonė – suėmimas paliktina nepakeista iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo. Taigi, nors A. M. atliko ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, jis šiuo metu yra laikomas suimtas, todėl šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2021 m. lapkričio 13 d., t. y. sekančios dienos po bausmės pagal ankstesnį nuosprendį atlikimo.

23. Civilinė ieškovė AB „L.“ byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš A. M. 610 Eur žalos atlyginimo už draudėjui J. A. išmokėtą draudimo išmoką (t. 2, b. l. 134-136), t. y. teikiamas subrogacinis reikalavimas Lietuvos Respublikos civilini kodekso 6.1015 straipsnio pagrindu, kuris gali būti nagrinėjamas baudžiamojoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-693/2019). Iš ieškinio turinio matyti, kad šią sumą sudaro: 35,91 Eur už išdaužtų stiklų keitimą, 31,86 Eur – už langų rėmo remontą, 12,10 Eur – už patalpų valymą ir šiukšlių išvežimą (viso 79,87 Eur), 570 Eur – už nukentėjusiajam atlygintą pagrobto turto vertę (civilinė ieškovė iš nuostolių sumos išskaičiavo draudimo sutartyje numatytą 40 Eur dydžio besąlyginę išskaitą).

24. Nesant ginčo, kad A. M. išdaužė J. A. priklausančio namo verandos lango stiklą, dėl ko buvo reikalinga keisti šį stiklą, remontuoti rėmą bei sutvarkyti patalpas, taip pat, kad apeliantas pagrobė iš namo 50 Eur vertės striukę, tačiau nesant įrodyta, jog A. M. iš J. A. namo pagrobė kitus kaltiname nurodytus daiktus, skundžiamu nuosprendžiu civiliniam ieškovui priteista suma mažintina iki 129,87 Eur, o likusioje dalyje civilinis ieškinys atmetamas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

25. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią 159,33 Eur dydžio išlaidas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nuteistajam nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Kadangi teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nuteistojo apeliacinį skundą tenkina visiškai, prašymas iš nuteistojo priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. rugsėjo 3 d. nuosprendį pakeisti:

Pašalinti iš nuosprendžio aplinkybę, kad A. M. pagrobė elektrinį arbatinuką „Bosch“, 20 Eur vertės, dvi ,,Shakespeare“ firmos meškeres, bendros 200 Eur vertės, žieminį žvejo kostiumą, 150 Eur vertės, vasarinio rusvos spalvos kostiumo apatinę dalį, 50 Eur vertės, žalios spalvos botus, 30 Eur vertės, žvejybinių įrankių dėžutę su kabliukais, 40 Eur bendros vertės.

Pripažinti A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

A. M. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 7 mėnesių.

Šios bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2021 m. lapkričio 13 d.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis.

Iš A. M. civilinei ieškovei AB „L.“ priteistą 610 Eur dydžio sumą turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 129,87 Eur, likusioje dalyje AB „L.“ civilinį ieškinį atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme priteisimo iš A. M..