- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-16
- Bylos Nr.
- e2S-409-252/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00694-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Skolininkas
- O. D.
- Kategorijos
- 3.3.2.6Kiti su atskirųjų skundų nagrinėjimu susiję klausimai
- 3.1.14.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.19.8Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Biovitanas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-03-19 nutarties, kuria tenkintas skolininko O. D. prašymas dėl teismo įsakymu priteistos sumos mokėjimo išdėstymo dalimis, civilinėje byloje Nr. eL2-1858-400/2020,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020-01-31 teismo įsakymu nutarė išieškoti iš skolininko O. D. 1064,80 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-01-31) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 10 Eur žyminį mokestį ir 20 Eur teisinės pagalbos išlaidas – UAB ,,Biovitanas“ naudai.
2. Skolininkas O. D. 2020-02-28 pateikė prašymą išdėstyti teismo įsakymu priteistos sumos mokėjimą 4 mėnesių laikotarpiui, mokant kreditorei kas mėnesį po 250 Eur. Nurodė, kad jo materialinė padėtis šiuo metu yra sunki, todėl su kreditore atsiskaityti iš karto neturi galimybės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020-03-19 nutartimi skolininko prašymą tenkino. Išdėstė 2020-01-31 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-1858-400/2020 priteistos 1094,80 Eur skolos mokėjimą dalimis 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, mokant po 273,70 Eur į UAB „Biovitanas“ nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą, paskutinį mokėjimo mėnesį kartu su likusia sumokėti skolos dalimi sumokant kreditorei 5 procentus metinių palūkanų, priskaičiuotų nuo teismo priteistos sumos (1064,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-01-31) iki visiško skolos grąžinimo dienos. Nustatė, kad įmokų mokėjimo pradžia yra 2020 m. balandžio mėnuo, nurodė pirmąją įmoką 273,70 Eur, sumokėti iki 2020-04-30 įskaitytinai.
4. Teismas nustatė, kad skolininkas yra asmuo, vykdantis individualią ūkinę veiklą. Iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-07-03 Nr. 668 nutarimo „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ matyti, kad visoje šalyje buvo paskelbta ekstremali situacija dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje, kas galimai turėjo įtakos skolininko finansinei padėčiai. Be to, atsižvelgė į tai, kad skolininkas sutinka su UAB „Biovitanas“ pareiškimu dėl skolos priteisimo, geranoriškai atlygino dalį skolos, todėl sprendė, kad pagrindo teigti, jog jis siekia išvengti prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo, nėra.
5. Teismas vertino, kad bylos įrodymai patvirtina, kad skolininkas neturi galimybės iš karto sumokėti visą teismo įsakymu priteistą skolos sumą ir pasisakęs, kad atsižvelgia į skolininko turtinę padėtį, prašymą tenkino.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Kreditorė UAB „Biovitanas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio 2020-03-31 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skolininko prašymą atmesti.
7. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį visiškai neįsigilino į kreditoriaus išdėstytus argumentus ir pridėtus įrodymus, patvirtinančius, jog skolininkas piktnaudžiauja savo teisėmis ir jo naudai priimamais teismų sprendimais (nutartimis) dėl skolų išdėstymo.
8. Pabrėžia, kad O. D. įmokėta 64,80 Eur įmoka, suklaidino teismą, o jo nurodomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-07-03 Nr. 668 nutarimas „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, neteikiant jokių įrodymų, nepagrindžia, kad ši situacija turėjo kokios nors įtakos skolininko turtinei padėčiai.
9. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad dar 2019-02-20 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-2559-902/2019 buvo nuspręsta: išieškoti iš skolininko O. D., 2178,00 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-02-20) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (72 Eur). Skolininkas visiškai analogišku šiai civilinei bylai atveju, pateikė iš esmės analogišką prašymą. Teismas šį prašymą dėl skolos išdėstymo tenkino priimdamas 2019-03-19 nutartį, tačiau skolininkas iki šiol nėra atsiskaitęs su kreditore.
10. Mano, kad skolininkas yra nesąžiningas ir siekia vilkinti vykdymo procesą dėl priteistų piniginių sumų išieškojimo. Atsižvelgiant į skolininko ankstesnį elgesį, susijusį su jau priimto teismo įsakymo ir vėlesnės nutarties neįvykdymo jokio forma, teismas neturi jokio pagrįsto pagrindo manyti, jog skundžiamą nutartį skolininkas vykdys.
11. Skolininkas O. D. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
13. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
14. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Sprendžiant tokio pobūdžio klausimus, turi būti atsižvelgiama ne tik į abiejų šalių turtinę padėtį, kitas svarbias aplinkybes, bet ir į tai, kad šio instituto taikymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aptartą kasacinio teismo praktiką, įvertinęs byloje esančius duomenis, atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad kreditorės ginčijama nutartis priimta nenustačius ir neįvertinus esminių teismo procesinio sprendimo vykdymo išdėstymo instituto taikymo sąlygų.
16. Skolininkas su prašymu dėl teismo įsakymu priteistos sumos mokėjimo išdėstymo neteikė jokių duomenų reikšmingų sprendžiant teismo procesinio sprendimo vykdymo išdėstymo galimybę, t. y. apie gaunamas pajamas, turimas pinigines lėšas, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turimus finansinius įsipareigojimus, išlaikytinius ar sveikatos būklės problemas.
17. Iš teismui prieinamų registrų duomenų apie skolininką matyti, kad jis yra asmuo, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, jo vardu yra registruotų ir transporto priemonių, ir nekilnojamojo turto objektų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vieša Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėje patalpinta informacija patvirtina, kad pagal Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas žemės ūkio ir kaimo plėtros priemones skolininkui 2018 metais buvo skirta 42 863,07 Eur, o 2019 m. - 27879,39 Eur išmokų; pagal nacionalinėmis lėšomis finansuojamas priemones 2018 m. - 5243,00 Eur, o 2019 - 5560,10 Eur išmokų. Į bylą nėra pateikta skolininko pajamų deklaracija, iš kurios būtų galima spręsti apie visas jo gaunamas pajamas iš žemės ūkio veiklos. Tad pirmosios instancijos teismo išvada, kad skolininkas neturi galimybės iš karto sumokėti visą teismo įsakymu priteistą skolos sumą, nėra pagrįsta į bylą pateiktais įrodymais.
18. Vien prie prašymo pridėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-07-03 Nr. 668 nutarimas „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai spręsti, kad 2019 metais šalyje paskelbta ekstremali situacija dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje, turėjo tokią įtaką skolininko finansinei padėčiai, dėl ko būtų pagrindas nukrypti nuo bendros teismo sprendimo įvykdymo tvarkos (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Juolab, kad skolininkas, neteikė duomenų kokius nuostolius jis patyrė dėl šios situacijos ir ar jam nebuvo dėl ekstremalios situacijos, kaip ūkinę veiklą vykdančiam asmeniui, mokamos kompensacijos ar teikiama finansinė parama.
19. Pirmiau aptartų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog skolininkas, pateikdamas pirmosios instancijos teismui prašymą dėl teismo įsakymu priteistų sumų mokėjimo išdėstymo, įrodė savo sunkią finansinę padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, dėl ko būtų galima spręsti, kad yra susiklosčiusios nepalankios aplinkybės įvykdyti teismo procesinį sprendimą.
20. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kreditorė nurodo, jog skolininkui dėl kito, tarp tų pačių šalių, ginčo priimto procesinio sprendimo vykdymo (informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis civilinėje byloje Nr. eL2-2559-902/2019), buvo nuspręsta taikyti CPK 284 straipsnio nuostatas, tačiau skolininkas teismo procesinio sprendimo neįvykdė, dėl ko UAB „Biovitanas“ kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Be to, ginčijama nutartimi nustatytas pirmos įmokos mokėjimo terminas (iki 2020-04-30) šiai dienai yra pasibaigęs, tačiau skolininkas nepateikė įrodymų, kad yra pradėjęs vykdyti teismo priimtą procesinį sprendimą ir įmokėjęs teismo nustatytais terminais, atitinkamas sumas kreditorės naudai. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad skolininkas nesiima maksimalių pastangų įvykdyti teismo įsakymą ir ginčijamą nutartį, o tokia situacija neabejotinai pažeidžia apeliantės teisėtus lūkesčius bei ginčo šalių interesų pusiausvyrą.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininko gaunama finansinė parama iš NMA, kuri laikytina paramos gavėjo turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2011), kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto kiekis ir dydis, nepaisant kai kuriam turtui nustatytų valdymo apribojimų, sudaro visas prielaidas tinkamai ir laiku vykdyti teismo įsakymą.
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias teismo procesinio sprendimo vykdymo išdėstymą, nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu ir neteisingai vertino sprendimo vykdymo išdėstymui reikšmingas faktines aplinkybes, dėl ko Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-03-19 nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – O. D. prašymas išdėstyti teismo įsakymo vykdymą atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
23. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-03-19 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – O. D. prašymą išdėstyti teismo įsakymo vykdymą atmesti.