Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, baustas administracine tvarka, teistas:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį 10 MGL (1 300 Lt) bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant visuomenės labui neatlygintinai išdirbti per mėnesį po 20 valandų (bausmė neatlikta);

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. tyčia nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2018 m. spalio 7 d., apie 21.06 val., viešojo transporto 17-to maršruto troleibuse, (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu suduodamas du smūgius nurodyto troleibuso vairuotojui T. T. į galvą, padarė jam poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose ir muštinę žaizdą kairės ausies kaušelyje, taip tyčia nežymiai sutrikdydamas T. T. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Į bylą pateikti kaltinamojo A. K. 2018 m. spalio 8-9 d. medicinos dokumentų išrašai, 2018 m. spalio 30 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje (2 t., b. l. 8-9).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų paaiškinimai, duoti teisme, garso įrašų duomenys, taip pat kiti aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent kaltinamojo tyčiniai neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šioje byloje nėra ginčo dėl nagrinėjamo įvykio vietos, laiko bei šiame įvykyje dalyvavusių asmenų. Iš kaltinamojo A. K., nukentėjusiojo T. T. ir liudytojos V. D., taip pat byloje esančių kitų įrodymų – išrašų iš Policijoje registruojamų įvykių registro, nukentėjusiojo pareiškimo, garso įrašų iš Bendrojo pagalbos centro bei liudytojos V. D. pateikto garso įrašo, kitų byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nagrinėjamas įvykis įvyko 2018 m. spalio 7 d., apie 21.06 val., troleibuse Nr. 17, (duomenys neskelbtini). Įvykyje dalyvavo bei šio įvykio aplinkybes matė kaltinamasis A. K., nukentėjusysis T. T. ir liudytoja V. D.. Be to, iš minėtų įrodymų byloje nustatyta, jog šiame troleibuse, dar jam stovint stotelėje „Naujininkai“ (byloje vadinama Naujininkų žiedo stotele), tarp kaltinamojo A. K. ir liudytojos V. D. kilo konfliktas, kurio metu, pasak nukentėjusiojo – troleibuso vairuotojo T. T., kilo grėsmė, kad troleibusas gali būti apgadintas. Dėl jų konflikto nukentėjusysis sustabdė troleibusą ir išėjo iš savo (vairuotojo) kabinos. Dėl to, kas įvyko po to, kaltinamojo ir nukentėjusiojo versijos skiriasi iš esmės.

Teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad nukentėjusiojo versija yra nuosekli bei įrodyta kitų byloje esančių įrodymų visuma, kuri patvirtina, kad kaltinamasis A. K. tyčia smurtavo prieš nukentėjusįjį T. T.. Tuo tarpu kaltinamojo versija ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuolat kito, ji yra nepatvirtinta kitais byloje esančiais patikimais įrodymais ir yra paneigta jų visuma.

Vertinant byloje esančius įrodymus, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiojo pozicija nuo pat pranešimo apie nagrinėjamą įvykį yra nuosekli, ją atitinka ir kiti byloje esantys įrodymai. Teisme nukentėjusysis T. T. nuosekliai ir detaliai paaiškino įvykio aplinkybes, nurodydamas, jog jis prašė kaltinamojo A. K. ir liudytojos V. D. išlipti iš troleibuso, bet šie nereagavo į jo prašymą, tada jis pradėjo tempti kaltinamąjį, suėmęs už jo drabužių, iš troleibuso, dėl kol pastarasis supyko ir atsisukęs jam trenkė du kartus kumščiu. Iš Policijoje registruojamų įvykių registro duomenų bei Bendrojo pagalbos centro pateiktų garso įrašų nustatyta, kad nukentėjusysis iš pradžių (21.13 val.) kvietė pagalbą dėl troleibuse konfliktuojančių kaltinamojo bei liudytojos veiksmų, bijodamas, kad bus apgadintas autobusas, po ko jis pakartotinai skambino (21.18 val.) bendruoju pagalbos telefonu, nurodydamas jau ir tai, kad „jis gavo į akį“, „jam akį išmušė“, reikalinga greitoji medicinos pagalba. Iš Policijoje registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad tokias aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams. Be to, iš karto po įvykio nukentėjusysis policijos komisariate rašydamas pareiškimą bei teikdamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad troleibuse kilus konfliktui bei grumtynėms tarp kaltinamojo ir liudytojos, nukentėjusysis sustabdė troleibusą, išėjo iš savo kabinos ir paprašė jų išlipti iš troleibuso, tačiau asmenims nereaguojant į jo prašymą, jis pradėjo jėga traukti (stumti) kaltinamąjį iš troleibuso, o pastarasis atsisukęs jam du kartus kumščiu sudavė į veidą. Nukentėjusysis tiek teisme, tiek tyrimo metu teigė, kad jis tik bandė išstumti (ištraukti) kaltinamąjį iš troleibuso, tačiau smūgio jam į galvą nesudavė ar kitų smurtinio pobūdžio veiksmų prieš kaltinamąjį neatliko. Nukentėjusiojo patirti sužalojimai yra užfiksuoti jo apžiūros protokole, prie šio protokolo pridėtoje foto nuotraukoje bei specialisto išvadoje. Duomenų, kad nukentėjusysis būtų sužalotas iki nagrinėjamo įvykio, byloje nėra, o pagal specialisto išvadą sužalojimai buvo padaryti 1-2 parų laikotarpyje iki apžiūros, t. y. iki 2018 m. spalio 8 d., 10.15 val.

Kaltinamojo teigimu, jis netikėtai jam iš už nugaros pajuto suduotą smūgį į galvą ir nebent iš inercijos sukdamasis atgal (atsigręždamas) galėjo užkliudyti nukentėjusįjį, po ko jis nukrito. Teismo vertinimu, svarbu tai, kad pats kaltinamasis nagrinėjamo įvykio metu su kartus bendravo su Bendrojo pagalbos centro operatoriais ir jokių duomenų apie tai, kad troleibuso vairuotojas (nukentėjusysis) jį būtų sužalojęs arba kas nors jam būtų sudavęs smūgį į galvą, jis nenurodė. Priešingai, kaltinamasis bendruoju pagalbos telefonu abu kartus (21.14 val. ir 21.18 val.) pranešė tik apie galimai liudytojos V. D. jo atžvilgiu atliktus veiksmus dėl lūpos sužalojimo, netgi teigė, jog sustabdė žmogų, dirbantį pagal grafiką, t. y. nukentėjusįjį, be to, garso įraše girdisi, kad kaltinamasis prašo nukentėjusiojo paliudyti, o ne skundžiasi jo veiksmais. Juolab kad kaltinamojo antrasis skambutis – 21.18.40 val. buvo jau po nukentėjusiojo skambučio 21.18.36 val., kur jis pranešė apie savo sužalojimus. Nors iš kaltinamojo pateiktų medicinos dokumentų išrašų matyti, kad 2018 m. spalio 9 d. apžiūros metu kaltinamasis nurodė, jog jis skundžiasi nedideliu galvos skausmu, kad 2018 m. spalio 7 d. buvo sumuštas, šie duomenys nepagrindžia kaltinamojo versijos. Visų pirma, šiuose duomenyse nenurodyta, kas, kur ir kokiomis aplinkybėmis galimai sužalojo kaltinamojo galvą. Jis pats teigia, kad ir pareigūnai smurtavo jo atžvilgiu, bet tyrimas dėl to nėra pradėtas, o pagal 2018 m. spalio 7 d. R. A. tarnybinį pranešimą, sulaikymo metu pats kaltinamasis, gulėdamas ant žemės, kelis kartus galva trenkė į betoninį grindinį. Taigi teigti, kad nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusysis sužalojo kaltinamajam galvą, nėra pagrindo.

Byloje taip pat kilo ginčas dėl to, ar įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus. Jo neblaivumas iš esmės grindžiamas alkotesterio kvito parodymais, tačiau pastebėtina, jog jo neblaivumas buvo nustatytas 2018 m. spalio 7 d., 23.13 val., t. y. praėjus dviem valandoms po įvykio, po kurio kaltinamasis pasišalino iš įvykio vietos ir pareigūnų buvo sulaikytas tik 2018 m. spalio 7 d., 22.25 val., t. y. po valandos laiko, kitame Vilniaus mikrorajone. Kaltinamojo teigimu, per tą laiką, t. y. po nagrinėjamo įvykio, jis vartojo alkoholinius gėrimus. Ši kaltinamojo versija byloje nepaneigta. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo neblaivumą įvykio metu, išskyrus nukentėjusiojo nuomonę dėl kaltinamojo neblaivumo. Be to, pagal 2018 m. spalio 30 d. nutarimą matyti, jog jo atžvilgiu nutraukta ir administracinio nusižengimo byla dėl vairavimo, esant neblaiviam 2018 m. spalio 7 d., 22.13 val., nesant tam įrodymų. Byloje neįrodžius, kad kaltinamasis nagrinėjamo įvykio metu buvo neblaivus, aplinkybė, jog kaltinamasis veikė apsisvaiginęs alkoholiu, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, šalintina iš kaltinimo.

Apibendrinant tai, kas nurodyta aukščiau, teismas sprendžia, kad byloje visiškai įrodyta, jog kaltinamasis A. K. tyčia kumščiu suduodamas du smūgius nukentėjusiajam T. T. į galvą, padarė jam poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose ir muštinę žaizdą kairės ausies kaušelyje, tokiu būdu savo veiksmais nežymiai sutrikdydamas T. T. sveikatą. Teismo vertinimu, kaltinamasis veikė tiesiogine, neapibrėžta tyčia, t. y. jis, suduodamas du smūgius kumščiu nukentėjusiajam į galvos sritį, aiškiai suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali kilti padariniai nukentėjusiojo sveikatai ir jų, nors nekonkretizavo, bet tokių padarinių norėjo. A. K. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. K., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas smurtinis nusikaltimas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, kurio pasekmė – nežymus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas viešoje vietoje, nukentėjusiojo darbo metu ir vietoje (troleibuse), nukentėjusiajam siekiant nuraminti tarp kaltinamojo ir liudytojos kilusį asmeninį konfliktą bei bandant išvaryti šiuos asmenis iš troleibuso, smurtauta prieš nepažįstamą asmenį, nesant tam priežasties), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką įvykdė recidyvistas (BK 27 str. 1 d., 60 str. 1 d. 13 p.); taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – pakankamai jauno amžiaus, pagrindinio išsilavinimo, kurį laiką nedirbo, į bylą pateikė duomenis, kad yra įsidarbinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau, VSDFV duomenimis, jis šioje įmonėje dirbo nuo 2018 m. spalio 25 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. ir šiuo metu vėl nedirba, nevedęs, daug kartų baustas administracine tvarka, tarp jų ir dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo, viešosios rimties trikdymo, neblaivaus asmens pasirodymo viešose vietose, pareigūnų garbės ir orumo įžeidimo, grubių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, teistas du kartus, paskutinį kartą dėl analogiškos nusikalstamos veikos, kuomet buvo smurtauta prieš nepažįstamą asmenį, šią veiką įvykdė bausmės atlikimo laikotarpiu, jau po to, kai įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 10 d. teismo baudžiamasis įsakymas (jis įsiteisėjo 2018 m. spalio 5 d.); šiuo metu atlieka jam paskirtą viešųjų darbų bausmę; pats prisipažino, jog neregistruoja turto savo vardu, kad išvengtų antstolių vykdomo priverstinio išieškojimo; taip pat įvertina kitus byloje esančius kaltinamąjį charakterizuojančią duomenis iš ĮKNR.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. K. reikalinga ne tik nubausti ir paveikti jį taip, kad kaltinamasis daugiau nenusikalstų, bet ir stebėti jo elgesį bei jį koreguoti, suteikiant profesionalią pagalbą tikslu išmokti valdyti savo elgesį ir emocijas, suprasti savo elgesio pasekmes. Dėl nurodyto nagrinėjamu atveju prokuroro pasiūlyta viešųjų darbų bausmė būtų per švelni ir ją paskyrus nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Taigi kaltinamajam skirtina ne pati švelniausia (viešųjų darbų bausmė), bet griežtesnė sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, jos dydį nustatant neženkliai mažesnę nei sankcijos vidurkis, t. y. 9 mėnesiai, įpareigojant A. K.: 1) per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo įsidarbinti, o įsidarbinus – bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (buvusioje Darbo biržoje); 2) per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti T. T. ir Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą; 3) bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 str. 1-2 d., 6 d. 2-3 p., 7 d.).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a) papunkčiu, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrintina visiško sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos bausmės dalimi (šiai dienai kaltinamasis yra atlikęs 20 val. viešųjų darbų VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, likusi neatlikta bausmės dalis – 60 valandų viešųjų darbų, termino pabaiga – 2019 m. vasario mėn.), ir paskirtina subendrinta 9 mėnesių 20 dienų laisvės apribojimo bausmė su aukščiau nurodytais įpareigojimais.

Bylos duomenimis, kaltinamasis A. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. spalio 7 d., 22.25 val. iki 2018 m. spalio 8 d., 15.41 val. (1 dieną; 1 t., b. l. 65-66, 69). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio nuostatomis, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 diena, prilyginamos 2 laisvės apribojimo dienoms) įskaitytinas į bausmę (BK 65 str. 1 d., 66 str.).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 70-73), paliktinos iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šį teismo nuosprendį – panaikintinos.

Dėl civilinių ieškinių

Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 15,26 Eur civilinį ieškinį kaltinamajam dėl jo nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo. Byloje nustačius, kad dėl nukentėjusiajam T. T. nustatytų sužalojimų yra kaltas A. K. bei įvertinus pateikus į bylą dokumentus, kad dėl šių sužalojimų gydymo civilinis ieškovas patyrė 15,26 Eur turtinę žalą, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintinas visiškai (CK 6.283 str. 1 d., 6.280 str.).

Šioje byloje nukentėjusysis T. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos (1 t., b. l. 29). Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, jam nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose ir muštinė žaizda kairės ausies kaušelyje. Dėl šių sužalojimų nukentėjusysis turėjo kreiptis į gydymo įstaigą, vartoti vaistus, jam buvo išrašyti ir raminamieji medikamentai. Be to, kraujosruva dešinės akies vokuose buvo aiškiai matoma, nukentėjusysis dėl to negalėjo eiti darbą, buvo nedarbingas 9 dienas. Šios aplinkybės sudaro pagrindo teigti, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą bei dvasines kančias, kuomet darbo metu, darbo vietoje, nesant tam priežasties, buvo užpultas, diskomfortą ir nepatogumus tiek įvykio metu, tiek ir po to, kai negalėjo dirbti, turėjo dalyvauti ikiteisminio tyrimo metu bei teisme.

Įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, kaltinamojo finansinę padėtį (ne nuolat, tačiau dirbantis, turintis profesiją), taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio sužalojimams, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo visiškai patenkinti nukentėjusiojo T. T. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus.

Prokuroro 2018 m. spalio 11 d. nutarimu, siekiant užtikrinti pareikštų civilinių ieškinių įgyvendinimą, buvo laikinai (nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2019 m. balandžio 8 d.) apribota kaltinamojo A. K. nuosavybės teisė į automobilį Volvo S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant nuosavybės teisę, uždraudžiant kaltinamajam ją valdyti, naudoti ir disponuoti (1 t., b. l. 60, 62-63). Nors į bylą teismui buvo pateikta šios transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią kaltinamasis A. K. 2018 m. spalio 5 d. minėtą automobilį pardavė V. G., išklausius kaltinamojo paaiškinimų bei įvertinus byloje esančius kitus duomenis, darytina išvada, kad pirkimo – pardavimo sandoris ir šio automobilio perleidimas įvykio metu dar nebuvo įvykęs. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, šio automobilio savininkas yra G. J.. Kaltinamasis paaiškino, kad jis yra įsigijęs šį automobilį iš G. J., tačiau to neįregistravęs dėl antstolių vykdomo priverstinio išieškojimo iš kaltinamojo turto. Be to, iš kaltinamojo paaiškinimų nustatyta, kad automobilio Volvo S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu jis dar nebuvo perleidęs V. G., o pastarasis nebuvo sumokėjęs visos automobilio įsigijimo kainos (iš 700 Eur buvo sumokėjęs 300 Eur). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iki kaltinamasis pateikė teismui automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, visuose byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose, taip pat ir jo atžvilgiu išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje, jis nurodė, kad automobilis priklauso ne kitam asmeniui, bet pačiam kaltinamajam. Taigi realiai automobilis nagrinėjamo įvykio metu tebepriklausė kaltinamajam, todėl jam pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki civilinių ieškinių įvykdymo.

Byloje esantys daiktai: 1) kompaktiniai diskai su garso įrašais; 2) vokas su viena nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais; 3) vokas su automobilio Volvo S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje (t. 1, b. l. 142, 160, galinis viršelis; 2 t., b. l. 4). Automobilis Volvo S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje Minsko pl. 21, Vilniuje, iki bus įvykdyta teismo nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių (1 t., b. l. 58).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. K.: 1) per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo įsidarbinti, o įsidarbinus – bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (buvusioje Darbo biržoje); 2) per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti T. T. ir Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą; 3) bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a) papunkčiu, 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos bausmės dalimi, ir paskirti A. K. galutinę subendrintą 9 (devynerių) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. K.: 1) per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo įsidarbinti, o įsidarbinus – bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (buvusioje Darbo biržoje); 2) per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti T. T. ir Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą; 3) bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. K. laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. spalio 7 d., 22.25 val. iki 2018 m. spalio 8 d., 15.41 val. išbūtą laiką (vieną dieną, prilyginamą dviem laisvės apribojimo dienoms).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.

A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeistas iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šį teismo nuosprendį – panaikinti.

Patenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Priteisti iš A. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos (į. k. 191351679, a. s. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank; mokėjimo paskirtis – Žala PSDF už T. T. gydymą) naudai 15,26 Eur turtinės žalos atlyginimo.

P. T. T. civilinį ieškinį. Priteisti iš A. K. T. T. naudai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro 2018 m. spalio 11 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. K. priklausančiam turtui – automobiliui Volvo S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki civilinių ieškinių patenkinimo (įvykdymo) dienos.

Automobilį Volvo S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje Minsko pl. 21, Vilniuje, iki bus įvykdyta teismo nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių.

Byloje esančius daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) kompaktinius diskus su garso įrašais; 2) voką su viena nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais; 3) voką su automobilio Volvo S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.