- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-02
- Bylos Nr.
- 2S-348-657/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19776-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- E. Z.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-29930-1126/2020, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas E. Z. kreipėsi į teismą, prašydamas tikslu pareiškėjui gauti socialinę išmoką – kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, jog:
1.1) yra atitiktis, kad Valstybinio socialinio draudimo fondas, kurio savininku yra LR Vyriausybės kanceliarija, kodas 188604574, valdytoju yra LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kodas 188603515, mokestiniais pavedimais 14 metų 2 mėnesius 27 dienas yra gavęs 29,5 proc. privalomų valstybinių pensijų socialinio draudimo mokesčių, iš jų 24 proc. kenksmingumo mokesčių, kaip dirbančio ypatingų sąlygų pobūdyje, nuo 1979 m. rugpjūčio 1 d. iki 1993 m. spalio 28 d. (duomenys neskelbtini) priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. Z. turi atitiktį kompensacijai už 14 metų 2 mėnesių 27 dienų ypatingų sąlygų pobūdį darbe, pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį TSRS MT nutarimo Nr. 10 „Dėl patvirtinimo sąrašų gamybos, darbų, profesijų, pareigų <...> suteikiančių teisę į lengvatinį pensijinį parūpinimą“ 1991 m. sausio 16 d. antro sąrašo <...> skyriaus XXIII. Bendros profesijos išaiškinimą: „kodui 23200000-1754B priskirti visi darbuotojai, tiesiogiai atlikę darbus su 1-2 grupės pavojingumo laipsnio mikroorganizmais“;
1.2) yra atitiktis, kad nuo 1986 metų liepos 1 d. iki 1991 m. liepos 1 d. ypatingų sąlygų pobūdyje atliktas darbas su leptospirozės sukėlėjais pil. E. Z. užskaitomu pensijų socialinio draudimo staže yra dvigubai – dešimt (10) metų, pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį TSRS įstatymo Nr. 1480-1 1990 m. gegužės 15 d. „Dėl pensijinio aprūpinimo piliečių <...>“ išaiškinimą 72 straipsnyje, TSRS Ministrų Tarybos nutarimo Nr. 1044 „Dėl <...> tvarkos skyrimo ir išmokėjimo valstybinės pensijos“ 1956 m. rugpjūčio 4 d., išaiškinimą 113 punkte (b.l. 3-8).
2. Nurodė, kad pareiškimas atitinka CPK 445 straipsnyje nustatytas sąlygos juridiniams faktams nustatyti. Pareiškėjas neturi galimybės reikiamus dokumentus, patvirtinančius atitinkamus juridinius faktus, gauti kitu būdu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi pareiškėjo E. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (b.l. 50-52).
4. Teismas nurodė, kad teismui pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2020 m. lapkričio 19 d. raštas Nr. (7.16) DV_S-83634 patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į VSDFV su prašymu išduoti pažymą apie (duomenys neskelbtini) sumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas, apskaičiuotas nuo E. Z. atlyginimo už 1979 m. rugpjūčio 1 d. iki 1993 m. spalio 28 d. Šią pažymą VSDFV atsisakė išduoti ir išaiškino pareiškėjui Fondo valdybų teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų apskundimo tvarką. Iš 2020 m. lapkričio 25 d. rašto matyti, kad pareiškėjas ne skundė VSDFV sprendimus, o pakartotinai kreipėsi Į VSDFV su klausimais ir prašymais užsakyti pažymas. Jokio VSDFV sprendimo dėl 2020 m. lapkričio 25 d. rašto pareiškėjas nepateikė, sprendimo pareiškimu taip pat neskundžia, o formuluoja prašymą, siekdamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis turi darbo stažą ypatingomis darbo sąlygomis, nors tokios formuluotės ydingumas buvo detaliai ištirtas civilinėse bylose Nr. 2YT-5663-1088/2020, Nr. 2YT-13989-285/2020, 2YT-2573-1087/2020, 2YT-28439-886/2020, pradėtose pagal pareiškėjo prašymus. Taip pat ir kituose pridėtuose prašymuose nėra skundžiami jokie valstybės institucijų sprendimai, jų turinys siejamas su informacijos rinkimu.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas, siekdamas tų materialinių teisinių pasekmių, kuriomis grindžia savo prašymą, turėtų teikti ieškinį (skundą) teismui dėl jį netenkinančio įstatymų įgaliotos institucijos atitinkamo sprendimo, prieš tai laikydamasis jos sprendimo apskundimo ikiteisminės tvarkos, jeigu tokia nustatoma įstatyme. Tuo atveju, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tai tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444-448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskirajame skunde pareiškėjas E. Z. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį ir priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (b.l. 55-57).
7. Nurodė, kad teismas pareiškimą atsisakė priimti nepagrįstai ir formaliai. Pareiškėjas siekia gauti socialinę išmoką – kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis, su suinteresuotais asmenimis nėra ginčo dėl materialinės teisės, nėra priešingų interesų. Reikiamų dokumentų pareiškėjas kitu būdu gauti negali, nes LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba bei jos teritorinis padalinys – Vilniaus skyrius tiesioginių įrodymų – ginčo mokestinių pavedimų neturi, jie nėra išlikę, į archyvą neperduoti, todėl pareiškėjas negali jų pateikti į kompensacinę bylą. Teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą. Pareiškėjas turi teisę į faktų nustatymą teismine tvarka. Teismas nepagrįstai rėmėsi ankstesnėmis dėl pareiškėjo pareiškimų teismo priimtomis nutartimis, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
9. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau Konstitucijos nuostatose įtvirtinta tik teisė kreiptis į teismą, o šios teisės realizavimo tvarka nenustatyta. Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Kreipimasis į teismą pozityvius teisinius padarinius suinteresuotam asmeniui gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama, laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir sąlygų.
11. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas pareiškime prašo nustatyti juridinius faktus dėl darbo stažo, tikslu apskaičiuoti ir gauti kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis.
12. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas ypatingosios teisenos tvarka. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444 str., 445 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020).
13. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtą teisės normą, yra nurodęs, kad tais atvejais, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tai tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444-448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka, neginčijant tokio institucijos sprendimo, yra nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, neatitinka įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas privalo pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme, o pareiškimą priėmus – bylą nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).
14. Socialinio draudimo pensijų ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas skyrimo ir mokėjimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – Pensijų įstatymas) ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 patirtinti Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamais Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (Pensijų įstatymo 1 d.). Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas numatytos Pensijų įstatymo 62 straipsnyje.
15. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka (Pensijų įstatymo 44 str.). Fondo valdybos sprendimai ir veiksmai (neveikimas) (išskyrus numatytus šio straipsnio 4 dalyje) gali būti skundžiami Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 str. 5 d.).
16. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių, prašydamas išduoti pažymą apie (duomenys neskelbtini) sumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas, apskaičiuotas nuo E. Z. atlyginimo už 1979 m. rugpjūčio 1 d. iki 1993 m. spalio 28 d., tačiau 2020 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. (7.16) DV_S-83634 tokią pažymą buvo atsisakyta išduoti, pareiškėjui išaiškinant Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų apskundimo tvarką (b.l. 39-40). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas nustatyta tvarka būtų pasinaudojęs teise apskųsti minėtą Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimą. Priešingai, pareiškėjas, neatsižvelgęs į 2020 m. lapkričio 19 d rašte nurodytą išaiškinimą bei į daugkartinius teismų nutartyse dėl jo pareiškimų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pateiktus išaiškinimus dėl galimos jo teisių įgyvendinimo tvarkos, 2020 m. lapkričio 25 d. raštu pakartotinai kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių su atitinkamais klausimais, prašydamas užsakyti pažymas (b.l. 41-46). Pažymėtina, kad jokie valstybės institucijų sprendimai nėra skundžiami ir kituose su pareiškimu pateiktuose pareiškėjo prašymuose, jų turinys siejamas su informacijos rinkimu.
17. Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas negali spręsti, ar tam tikri laikotarpiai įskaitytini į darbo stažą, už kurį skiriama kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, ar pareiškėjas yra įgijęs teisę į tokią kompensaciją, kadangi šie klausimai nenagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, naudojantis juridinių faktų nustatymo institutu. Nurodyti faktai gali būti nustatinėjami, įstatymo nustatyta tvarka nagrinėjant skundus dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų priimtų sprendimų. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu ir pagrįstai pareiškėjo pareiškimą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
18. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.