Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam J. K., jo gynėjui advokatui Karoliui Ušinskui.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė - lietuvis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 12 kartų, paskutinius kartus:

1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, paskiriant trisdešimties parų arešto bausmę;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, paskiriant 30 MGL dydžio baudą, pritaikius 64¹ straipsnio nuostatas paskirta 20 MGL dydžio bauda, įskaičius laikino sulaikymo laiką, paskirta galutinė 16 MGL (800 Eur) dydžio bauda;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto (bausmę atlikęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis, 2024 m. balandžio 1 d., laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 13.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,08 promilių girtumas), viešoje vietoje, eidamas iš savo namų, adresu (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini), matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent, priėjęs prie automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovinčio adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, trenkė ranka į automobilio dešinės pusės šoninį veidrodėlį, jį sudaužydamas, tuo V. Z. padarydamas 100 Eur turtinę žalą;

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, priėjęs prie automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu trenkė į automobilio kairės pusės šoninį veidrodėlį, jį nulauždamas, tuo padarydamas T. J. 500 Eur turtinę žalą;

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, priėjęs prie automobilio „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu išdaužė automobilio kairės pusės galinio lango stiklą, tuo Y. U. padarydamas 94,90 Eur turtinę žalą;

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, priėjęs prie automobilio „Dacia Dokker“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovinčio adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu trenkė į automobilio dešinės pusės šoninį veidrodėlį, jį nulauždamas, tuo E. K. padarydamas 107,39 Eur turtinę žalą;

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, priėjęs prie važiuojančio automobilio „Nissan Note“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) g., tyčia ne mažiau viena kartą koja trenkė į automobilio dešinės pusės priekines dureles, tuo S. M. padarydamas 210 Eur turtinę žalą;

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, priėjęs prie automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovinčio adresu (duomenys neskelbtini), tyčia dešine ranka trenkė į automobilio kairės pusės šoninį veidrodėlį, jį nulauždamas, tuo J. M. padarydamas 120 Eur turtinę žalą.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis J. K. savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad 2024 m. balandžio mėn. jis susipyko su šeimos nariu, jis susinervino. Jis išėjo iš savo namų ir ėjo iki mamos namų, ėjo gatve nuo namų lik (duomenys neskelbtini). Jam einant jį kažkas išprovokavo, todėl jis eidamas išsiliejo gadindamas automobilius. Jis apgadino automobilių veidrodėlius, o vienam automobiliui su alkūne išmušė galinio lango stiklą (automobiliai buvo tvarkingai pastatyti). Jis apgadino automobilius „Volvo V70“, „Ford Mondeo“ (veidrodėlį), „Nissan“ (išmušė su alkūne stiklą), „Dacia Dokker“, „Volkswagen Golf“. Neatsimena ar apgadino automobilį „Nissan Note“. Jis automobilių veidrodėlius spardė su kojomis. Jis neturi paaiškinimo, kodėl taip elgėsi, supranta, kad neteisinga taip elgtis. Būdamas stotyje jis nusiramino, ėjo būdamas ramus. Įvykio metu jis nevartojo psichiką veikiančių medžiagų, jis buvo lengvai apgirtęs (išgėrė 200 g. degtinės). Jam negalima vartoti daug alkoholio, jis retai išgeria (jam nelabai galima vartoti alkoholį). Jis gyvena iš santaupų, taip pat senelis duoda pinigų, kartais jis padirba kažką ir jam duoda pinigų. Šiuo metu jis nebegyvena bute, nes jis nebegali bute būti (prieš tai jam mama leido gyventi bute). Jis buvo apgadinęs butą, kuriame gyveno – išdaužė langą, sugadino spintą, duris. Taip pat jis buvo į orkaitę įdėjęs knygą, rūko dūmai ir kaimynai išsigando, jo patėvis buvo atėjęs, o jis pamatęs patėvį pabėgo. Nežino, kodėl taip pasielgė. Jis savo elgesį vertina blogai, nori ištaisyti klaidą, gailisi. Šiuo metu stengiasi kontroliuoti savo elgesį, alkoholio beveik nebevartoja. Jis buvo gydytas psichiatrinėje, jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jis pas gydytojus nesilanko jau dvejus metus. Vaistų jis nevartoja. Jis nori įsidarbinti, ieškosi darbo. Padarytą žalą jis atlygins.

2025 m. liepos 30 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. K. palaikė savo ankstesniame posėdyje duotus parodymus dėl veikų padarymo. Nurodė, jog pripažįsta civilinius ieškinius, ketina mokėti po 200 Eur žalai atlyginti, šiuo metu yra įsidarbinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, pradės darbą rugpjūčio 1 d. Psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholio nevartoja. Atsiprašė nukentėjusiųjų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis J. K. parodė, kad 2024 m. balandžio 1 d., apie 13.00 val., jis ėjo iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), ėjo link (duomenys neskelbtini), išėjo „išlieti“ savo nervus, nes buvo labai susinervinęs. Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio (policijos pareigūnai jo neblaivumą tikrino su alkotesteriu, jam nustatyta 1,08 promilės girtumas). Eidamas (duomenys neskelbtini) gatve susinervino, kad automobiliai važiuoja kur nori (kas kaip nori), todėl jis išsiliejo gadindamas svetimus automobilius (kokius automobilius jis apgadino, neįsidėmėjo). Jis apgadino važiuojančius ir stovinčius automobilius. Atsimena, kad su kojom spardė automobilių veidrodėlius, kitą automobilį trankė su kumščiais, kadangi iššoko priešais važiuojantį automobilį ir sakė „stabdyk“. Jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, stengsis kažkaip atlyginti padarytas turtines žalas, dėl automobilių, kuriuos jis apgadino. Kaltę pripažįsta visiškai. Šiuo metu jis niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja (t. 2, b. l. 156-159).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaltinamasis J. K. parodė, kad jis lieka prie anksčiau duotų parodymų. Šiuo metu jis niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Jis nedarbo išmokų negauna, turi įsiskolinimų antstoliams. Jam pragyventi padeda jo senelis, duoda pinigų maistui. Šiuo metu jis gyvena nakvynės namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), telefono neturi. Jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, šiuo metu padarytų turtinių žalų nukentėjusiesiems jis atlyginti negali, nes niekur nedirba, tikisi rasti darbą ir atlyginti padarytas turtines žalas nukentėjusiesiems. Anksčiau yra teistas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, neseniai pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sugadinimo, dėl to, kad padegė motinos M. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 184-186).

2024 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) vyriausios tyrėjos pranešime nurodyta, kad 2024 m. balandžio 1 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio, padarymo, dėl to, kad 2024 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini), J. K. iš chuliganiškų paskatų, eidamas iš savo namų, adresu (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini), rankomis ir kojomis, apgadino 7 automobilius: „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo paliktas stovėti (duomenys neskelbtini) (apgadino dešinės pusės šoninio matymo veidrodėlį), „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo paliktas stovėti (duomenys neskelbtini) (apgadino galinio lango valytuvo mechanizmą, galinį valstybinio numerio ženklą ir jo rėmelį), „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (apgadino kairės pusės šoninį veidrodėlį), „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (išdaužė kairės pusės galio lango stiklą), „Dacia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (apgadino dešinės pusės šoninį veidrodėlį), „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (apgadino dešinės pusės priekines dureles), „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo paliktas stovėti (duomenys neskelbtini) (nulaužė kairės pusės šoninio matymo veidrodėlį). Žala tikslinama. (t. 1, b. l. 1-5).

2024 m. balandžio 1 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialisto tarnybiniame pranešime dėl sulaikyto asmens nurodyta, kad 2024 m. balandžio 1 d., apie 13.35 val., dirbant kartu su (duomenys neskelbtini) vyresniuoju specialistu R. R. (šaukinys - (duomenys neskelbtini)), radijo ryšiu išgirdo, kad (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) šalinasi asmuo, kuris apgadino kelis automobilius. Asmens požymiai - vilkėjo mėlynos spalvos striukę, juodos spalvos kelnes. Dirbant pagal nurodytus požymius Pylimo g. 52, Vilniuje buvo pastebėtas asmuo atitinkantis apibūdinimą - dėvėjo mėlynos spalvos striukę, juodos spalvos kelnes. Juos pamatęs asmuo pradėjo greitu žingsniu eiti, o privažiavus arčiau, pradėjo bėgti nuo jų. Jam išlipus iš automobilio ir pareikalavus sustoti, asmuo nevykdė teisėto reikalavimo, toliau bėgo, siekdamas išvengti sulaikymo. Pasivijus asmenį Rūdininkų g. 13, Vilniuje, asmuo nevykdė teisėtų reikalavimų nesipriešinti, sudėti rankas už nugaros, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo - standino rankas, bandė ištrūkti, todėl buvo parverstas ant žemės bei uždėti antrankiai. Nustatyta, kad asmuo, tai J. K.. Asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus aps. VPK OVS tolimesniam aplinkybių tyrimui, dėl įvykių ROIK 0124000189167, 0124000189184, 0124000189192, 0124000189203, 0124000189204 (t. 2, b. l. 141).

2024 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) vyriausiosios tyrėjos tarnybiniame pranešime dėl papildomų aplinkybių nurodyta, kad 2024 m. balandžio 1 d. dirbant kartu su (duomenys neskelbtini) tyrėju M. N. tarnybiniu automobiliu „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) r/s (duomenys neskelbtini), apie 13.19 val. važiuojant Olandų g., iš Vilniaus apsk. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėja prieš kelias minutes matė juodas drabužiais vilkintį asmenį (tamsių plaukų), kuris galimai neblaivus, elgiasi agresyviai bei apgadino minėtu adresu kieme stovintį automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino link (duomenys neskelbtini). Pranešėja įvykį stebėjo iš buto nurodytu adresu, turi vaizdo įrašą. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėja prisistačiusi I. B., moteris nurodė, kad vaizdo įrašo, apie kurį nurodė skambindama skubios pagalbos numeriu ir pranešdama apie įvykį - neturi, vaizdo įrašas neišsisaugojo. Pranešėja nurodė, kad minėtas asmuo yra žinomas, jis gyvena (duomenys neskelbtini) ir yra vardu J.. Papildomai moteris nurodė, kad kieme yra ir daugiau apgadintų automobilių, kuriuos rankomis ir kojomis apgadino tas pats asmuo vardu J.. Apžiūrint kieme paliktus stovėti automobilius - nustatyta, kad minėtas asmuo rankomis ir kojomis, apgadino 7 automobilius: „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo paliktas stovėti (duomenys neskelbtini) (apgadino dešinės pusės šoninio matymo veidrodėlį); „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo paliktas stovėti (duomenys neskelbtini) (apgadino galinio lango valytuvo mechanizmą, galinį valstybinio numerio ženklą ir jo rėmelį); „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo paliktas stovėti (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini) (apgadino kairės pusės šoninį veidrodėlį); „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo paliktas stovėti (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini) (išdaužė kairės pusės galio lango stiklą); „Dacia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (apgadino dešinės pusės šoninį veidrodėlį); „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) (apgadino dešinės pusės priekines dureles); „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo paliktas stovėti (duomenys neskelbtini) (nulaužė kairės pusės šoninio matymo veidrodėlį). Įvykio vietoje pirminiai būtinieji procesiniai veiksmai buvo atlikti su minėtų automobilių savininkais (su kuriais pavyko susisiekti), t. y. automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas V. Z. buvo apklaustas liudytoju ir nurodė, kad jam buvo padaryta 100 Eur žala; automobilio „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė S. M. buvo apklausta liudytoja ir nurodė, kad dėl įvykio patyrė 400 Eur žalą; automobilio „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė J. M. buvo apklausta liudytoja ir nurodė, kad dėl įvykio patyrė 100 Eur žalą. Buvo nustatyti automobilių savininkai: automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (susisiekti su įmone nebuvo galimybės, policijos duomenų bazėse nerasti jokie kontaktai); automobilio „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas T. J. (susisiekti nebuvo galimybės, policijos duomenų bazėse nerasti jokie kontaktai); automobilio „Dacia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas E. K. (susisiekti nebuvo galimybės, policijos duomenų bazėse nerasti jokie kontaktai). Automobilio „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininko nustatyti nepavyko, valstybinis numeris registruotas (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Aplinkui gyvenantys ir namuose buvę asmenys negalėjo nurodyti kam minėti automobiliai priklauso, nei jų duomenų, nei kur asmenys gyvena. Visiems automobilių savininkams, kurių kontaktinių duomenų nustatyti nepavyko, palikti informaciniai pranešimai ant automobilio priekinio stiklo, informuojantys apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 46-48).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. A. nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) vyriausioji tyrėja. 2024 m. balandžio 1 d. pagal patvirtintą darbo grafiką dirbo kartu su Vilniaus apsk. (duomenys neskelbtini) tyrėju M. N. tarnybiniu automobiliu „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) r/s (duomenys neskelbtini), tądien reagavo į visus įvykius, į kuriuos vykti paskiria Vilniaus VPK OVS budėtojas. Tikslaus laiko nepamena, bet maždaug po pietų iš Vilniaus apsk. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėja prieš kelias minutes matė juodus drabužius vilkintį asmenį, tamsiais plaukais, kuris yra galimai neblaivus, elgiasi agresyviai, apgadino minėtu adresu kieme stovintį automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino link (duomenys neskelbtini). Pranešėja įvykį stebėjo iš buto nurodytu adresu, turi vaizdo įrašą. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėja prisistačiusi moteris (duomenų nepamena) ir nurodė, kad vaizdo įrašo, apie kurį nurodė skambindama skubios pagalbos numeriu, ir pranešdama apie įvykį, neturi, vaizdo įrašas neišsisaugojo. Pranešėja nurodė, kad minėtas asmuo jai yra žinomas, pastarasis gyvena (duomenys neskelbtini), ir yra vardu J.. Papildomai moteris nurodė, kad kieme yra ir daugiau apgadintų automobilių, kuriuos rankomis ir kojomis apgadino tas pats asmuo. Apžiūrint kieme paliktus stovėti automobilius nustatyta, kad minėtas asmuo rankomis ir kojomis, apgadino 7 automobilius. Apžiūrint automobilius, ant jų buvo matomi skirtingi apgadinimai, vieno iš automobilio buvo išdaužtas galinio lango stiklas (kiek pamena – kairės pusės). Vieno iš automobilių – nulaužtas šoninio matymo veidrodėlis, kurio dalys buvo išmėtytos ant važiuojamosios kelio dalies (apžiūrėjus dalis, ant jų nebuvo jokių tyrimui reikšmingų objektų, todėl jie nebuvo paimami ir pridedami prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, juolab, kad iki jiems atvykstant, per, ant važiuojamosios kelio dalies, gulinčias detales važiavo kiti, tiesiog gatve važiuojantys automobiliai, kurie dar labiau sulaužė detales; eismo saugumui pavojų keliančios detalės buvo surinktos ir padėtos greta automobilių ant žolės). Atliekant aplinkybių tikslinimą įvykio vietoje, OVS budėtojas informavo, kad dar vieną automobilį asmuo apgadino kažkur prie (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). OVS budėtojui nurodžius – dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įvykio vietoje prie jų tarnybinio automobilio priėjo vieno iš apgadinto automobilio „Volvo“ savininkas, iš šio buvo paimtas pareiškimas, taip pat asmuo buvo apklaustas liudytoju. Kiek pamena „Volvo“ automobiliui buvo apgadintas dešinės pusės šoninis veidrodėlis (automobilis įvykio metu buvo paliktas stovėti prie pat įėjimo į laiptinę). Atliekant procesinius veiksmus su „Volvo“ savininku į juos kreipėsi dar dvi nukentėjusios moterys (dviejų skirtingų apgadintų automobilių savininkės). Automobilių, kurie buvo apgadinti modelių, apgadinimų ar savininkių duomenų nepamena, pamena, kad buvo moterys (šios taip pat buvo apklaustos liudytojomis, priimti pareiškimai). Kiek pamena vienos iš savininkų automobilis buvo apgadintas tuomet, kai ji juo važiavo (duomenys neskelbtini) g., kai asmuo galimai padaręs nusikalstamą veiką iš kiemo šalinosi link (duomenys neskelbtini). Kokie apgadinimai buvo padaryti – nepamena. Taip pat kiek pamena vienas iš apgadintų automobilių buvo (duomenys neskelbtini) Respublikos registracijos valstybiniais numeriais. Įvykio vietos apžiūros metu, buvo paimta tik vieno iš apgadinto automobilio „Mercedes-Benz“ valstybinio numerio ženklas, kadangi jis buvo nuplėštas nuo galinės automobilio kėbulo dalies ir paliktas namo kieme. Kiek pamena, su kitų apgadintų automobilių savininkais susisiekti nepavyko, todėl tyrėjas M. N. ant automobilių paliko informacinius pranešimus, informuojančius apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Nori nurodyti, kad dėl (duomenys neskelbtini) apgadinto automobilio procesinius veiksmus su automobilio savininke atlikinėjo kito teritorinio policijos komisariato pareigūnai, kurie jai telefonu nurodė, jog įvykio vietos apžiūros metu, nustatė, kad įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis, ir kad reikalavime pateikti vaizdo įrašus jie nurodys jos kontaktus, kaip pareigūno, kuriam reikalaujama pateikti vaizdo įrašus, bet iki šiol jokio vaizdo įrašo į minėtame reikalavime pateiktą jos tarnybinį el. paštą adresą ji negavo. Įvykio vietoje atlikus pirminius būtinuosius procesinius veiksmus, toliau vykdė patruliavimą, po ko telefonu susisiekė dar vieno apgadinto automobilio „Mercedes-Benz“ savininkas, jis pamatęs apgadinimus atvyko į policijos komisariatą atsiimti valstybinio numerio ženklo, kiek pamena, jis dėl įvykio ir automobiliui padarytų apgadinimų neturėjo jokių pretenzijų. Įtariamąjį sulaikė Specialios paskirties kuopos pareigūnai, jie pristatė jį į VPK OVS, įvykio vietoje užpildžius procesinius dokumentus dėl įtariamojo asmens sulaikymo (t. 1, b. l. 51-54).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. M. nurodė, kad 2024 m. balandžio 1 d., apie 8.00 val., savo automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje netoli pastato, adresu (duomenys neskelbtini) ir nuėjo į darbą. Dirba šalia esančiame bare. Apie 13.30 val. į barą atėjo nepažįstamas vyriškis ir paklausė, ar jos automobilis yra pilkos spalvos, nes aikštelėje stovi apgadintas automobilis. Iš kur vyras galėjo žinoti, koks jos automobilis, ji nežino. Vėliau vyras prisistatė kaip V. G. (V. G.). Ji nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę ir pastebėjo, kad jos automobilis yra apgadintas, nulaužtas vairuotojo pusės veidrodėlis. Kas galėjo apgadinti jos automobilį ji nežino. Dėl apgadinto automobilio ji patyrė iki 100 Eur turtinę žalą, dėl tikslios padarytos žalos patikslins tyrimo eigoje (t. 1, b. l. 62-64).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta liudytoja J. M. nurodė, kad 2024 m. balandžio 1 d., laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 13.30 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas jai priklausantis automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o būtent nulaužtas kairės vairuotojo pusės veidrodėlis. Kas apgadino jos automobilį ji nematė ir nežino. Dėl apgadinto automobilio jai padaryta turtinė 120 Eur žala, kadangi reikėjo keisti abu automobilio veidrodėlius, nes skyrėsi nupirkto veidrodėlio spalva nuo automobilio spalvos. Automobilis Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) KASKO draudimu nedraustas. Dėl nusikalstama veika jai padarytos turtinės žalos - 120 Eur, prašo pripažinti ją civiline ieškove. Turtinę žalą pagrindžiančių dokumentų neturi ir pateikti negali, kadangi neturi automobilio veidrodėlių pirkimo kvito (t. 1, b. l. 65-68).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. M. nurodė, kad 2024 m. balandžio 1 d., apie 13.00 val., jai važiuojant automobiliu „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 30 km/h greičiu (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) g. prieš pat jos vairuojamą automobilį, ant važiuojamosios kelio dalies išbėgo vyras (lieso kūno sudėjimo, aukštas, tamsiai apsirengęs, tamsių plaukų, pailgo veido), jai visiškai sustojus, minėtas asmuo kojomis maždaug vieną ar du kartus spyrė į jos vairuojamo automobilio priekines - dešinės pusės dureles. Vyras rėkė, nesuprato ką, dėl tokių veiksmų buvo apgadintas jai priklausantis automobilis, padaryta turtinė žala, kurią vertina apie 400 Eur (žalą patikslins tyrimo eigoje) (t. 1, b. l. 85-87).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta liudytoja S. M. nurodė, kad 2024 m. balandžio 1 d., apie 13.00 val., jai važiuojant (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini), jai priklausančiu automobiliu „Nissan Note“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pat jos vairuojamą automobilį, ant važiuojamosios kelio dalies, išbėgo vyriškis (liekno kūno sudėjimo), kuris nemažiau nei du kartus su kojomis spyrė į jos vairuojamo automobilio priekines dešinės pusės dureles. Vyriškis elgėsi neadekvačiai, šis neaiškiai kažką rėkavo (neaiškius žodžius). Ji automobiliu važiavo ne viena, kartu su savo mažamečiais vaikais, ji su vaikais labai išsigando dėl šio nepažįstamo vyriškio elgesio. Už jos važiavo kitas automobilis, kai vyriškis pasitraukė, ji iš karto nuvažiavo į priekį ir daugiau vyriškio nematė. Išlipusi iš savo automobilio pamatė, kad jos automobilio priekinės dešinės pusės durelės yra įlenktos. Dėl sugadintų jos automobilio durelių jai padaryta 300 Eur turtinė žala. Šiuo metu turtinę žalą pagrindžiančių dokumentų neturi, tačiau jeigu jai pavyks juos gauti, ji galės atsiųsti vėliau elektroniniu paštu. Prašo pripažinti ją nukentėjusiąja ir civiline ieškove (t. 1, b. l. 88-91).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta liudytoja S. M. nurodė, kad nori patikslinti savo pateiktą civilinį ieškinį. 2024 m. gegužės 23 d. ji pateikė civilinį ieškinį 300 Eur sumai, tačiau 2024 m. birželio 7 d. iš dažymo centro gavo elektroninį laišką apie automobilio durelių tvarkymą, kad durelių tiesinimas kainuos – 30 Eur, durelių paruošimas ir dažymas -100 Eur, medžiagos – 50 Eur, išardymas/surinkimas – 30 Eur. Bendra automobilio tvarkymo kaina – 210 Eur. Ji prie ikiteisminio tyrimo medžiagos gali pridėti elektroninį laišką siųstą jai iš serviso. Šiuo metu ji automobilio priekinių dešinės pusės durelių nesusitvarkiusi, važinėja su įlenktomis durelėmis, kada jas žada remontuoti servise dar nežino, kai įtariamasis jai atlygins padarytą turtinę žalą, tuomet veš automobilį į automobilių servisą. Kadangi jai padaryta turtinė žala pasikeitė, pateiks kitą civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 92-95).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. Z. nurodė, kad 2024 m. balandžio 1 d., apie 13.00 val., jam būnant namuose į namus atėjo kaimynė, kuri nurodė, kad kaimynas apgadino jo automobilį. Išėjus apžiūrėti automobilio, kuris buvo paliktas stovėti kieme, pastebėjo, kad apgadintas dešinės pusės šoninis veidrodėlis, t. y. išdaužtas stiklas. Automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo draugui, tačiau automobiliu naudojasi jis ir jis atsakingas už automobilio eksploataciją. Mano, kad įvykiu padaryta apie 100 Eur žala. Žalos dydį patikslins eigoje (t. 1, b. l. 124-125).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas V. Z. nurodė, kad 2024 m. kovo 30 d., apie 10.00 val., automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis paliko stovėti prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Automobilį pastatė tvarkingai, nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), automobilis buvo tvarkingas. 2024 m. balandžio 1 d. į jo namus atėjo kaimynė iš (duomenys neskelbtini) aukšto (šios buto jis nežino), pastaroji jam pasakė, kad jo automobilis apgadintas. Jis išėjo apžiūrėti automobilį ir pamatė, kad automobilio dešinės pusės šoninis veidrodėlis apgadintas, o būtent išdaužtas veidrodėlio stiklas. Automobiliu naudojasi jis ir yra atsakingas už automobilį. Dėl išdaužto veidrodėlio stiklo jam padaryta turtinė žala – 100 Eur. Turtinę žalą pagrindžiančių dokumentų jis neturi. Prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 128-131).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. J. nurodė, kad laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 29 d., 15.00 val. iki 2024 m. balandžio 12 d., 18.20 val. gatvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo sugadintas jo automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinio vaizdo šoninis veidrodėlis, kurio vertė apie 500 Eur. Jo automobilis stovėjo nepažeisdamas KET, veidrodėlis buvo tvarkingas ir nesuskilęs. Kas galėjo sugadinti jo automobilio kairės pusės šoninį veidrodėlį jis nematė ir neįtaria. 2024 m. balandžio 2 d., 18.20 val., jis prie automobilio bei aplink automobilį kairės pusės šoninio veidrodėlio nerado, naujas veidrodėlis kainuoja 500 Eur. Jo automobilis Kasko draudimu nedraustas, automobilyje vaizdo registratoriaus nėra, gatvėje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Jis gali pateikti žalą pagrindžiančius dokumentus. Jis klausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kiek kainuoja naujo veidrodėlio pakeitimas, įmonės atstovas jį informavo, kad visos reikalingos veidrodėlio detalės kainuoja - 429,02 Eur ir pats veidrodėlio pakeitimas kainuoja apie 70 Eur. Jam padaryta turtinė žala - 500 Eur. Prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 150-153).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Y. U. nurodė, kad 2024 m. kovo 30 d., apie 12.00 val., šalikelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ji paliko stovėti jai priklausantį automobilį „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis registruotas (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 1 d., apie 21.00 val., ji priėjusi prie savo automobilio ir pamatė, kad išdaužtas kairės pusės galinių durelių lango stiklas, kas tai padarė ji nematė ir nieko neįtaria. Daugiau automobilio sugadinimo žymių nebuvo, tik išdaužtas kairės pusės galinių durelių lango stiklas. Jos automobilis buvo pastatytas nepažeidžiant KET ir pastačius automobilį kairės pusės galinių durų lango stiklas buvo neišdaužtas. Ji automobilio kairės pusės galinių durelių lango stiklą keitė automobilių servise UAB „(duomenys neskelbtini)“, kairės pusės galinių durų lango stiklas jai kainavo 41,18 Eur, o kairės pusės galinių durų lango stiklo keitimas kainavo 53,72 Eur. Jai padaryta turtinė žala - 94,90 Eur, prie apklausos gali pridėti turtinę žalą pagrindžiančius dokumentus, juose bus įvestas ir automobilio lempučių keitimo mokestis, bet lempučių keitimas su įvykiu nesusijęs, ji jas paprašė keisti pati, savo valia. Prašo pripažinti ją nukentėjusiąja ir civiline ieškove (t. 1, b. l. 182-185).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. K. nurodė, kad jis pusės metų laikotarpiui atidavė (leido naudotis ir važinėtis) savo broliui L. K. savo baltos spalvos automobilį „Dacia Dokker“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 2 d., apie 8.00 val., jo brolis L. K. grįžęs po Velykų, pamatė, kad automobilio „Dacia Dokker“ dešinės pusės šoninis veidrodėlis sugadintas, t. y. galimai buvo nuspirtas, nes kabojo tik ant laidų. Veidrodėlio vertė - 58,99 Eur, dešinės pusės šoninio veidrodėlio keitimas kainavo 48,40 Eur, iš viso jam padaryta bendra turtinė žala - 107,39 Eur. Jo brolis pranešė jam, kad jo automobilio dešinės pusės veidrodėlis sugadintas, jis atvykęs į Vilnių nuvežė automobilį tvarkyti į automobilių servisą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėtame automobilių servise jam išrašė PVM sąskaitą faktūrą už automobilio tvarkymą, sąskaitoje įrašytas padangų keitimas, tai to į turtinę žalą skaičiuoti nereikia, nes padangas jis pats paprašė pakeisti. Gali pateikti turtinę žalą pagrindžiančius dokumentus - PVM sąskaitą faktūrą. Jo automobilis Dacia Dokker“ stovėjo nepažeisdamas KET ir veidrodėlis buvo tvarkingas, nenulaužtas. Prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu (t. 2, b. l. 20-23).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. M. nurodė, kad ji yra J. K. motina. Jos sūnus J. K. kartu su ja negyvena, pastarasis gyvena, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu butas priklauso jai, jos sūnus gyvena vienas, ji šiam leidžia gyventi jai priklausančiam bute. Ji vieną kartą į mėnesį nuvažiuoja patikrinti, kaip gyvena jos sūnus. Pastarasis nevartoja kiekvieną dieną alkoholio, šiam negalima gerti stiprių gėrimų, nes šis tuomet nevaldo savęs. Jos sūnus du kartus gydėsi (duomenys neskelbtini), bet šis neilgai gydydavosi, apie savaitę. Ji sūnui nustatytos diagnozės nežino. Jos sūnus nuo (duomenys neskelbtini) metų būdavo raidos centre, jam buvo įrašyta diagnozė - (duomenys neskelbtini), ant šio negalima rėkti, pastarasis supykęs gali mesti daiktą, nekontroliuoti veiksmų. Jos sūnus būdamas (duomenys neskelbtini) metų buvo išgėręs daug vaistų, bet ar šis tik pagąsdino, ar tiksliai prisigėrė vaistų, negali atsakyti, bet tuo metu taip pat buvo išvežtas į psichiatrijos ligoninę. J. K. buvo labai sunkus vaikas, ji mokykloje neišeidavo iš direktoriaus kabineto. J. K. niekur nedirba, šis buvo pametęs asmens dokumentą, turi įsiskolinimų antstoliams – 40 000 Eur ar daugiau. J. K. anksčiau teistas, nes buvo sunkiai sutrikdęs žmogui sveikatą (dėl jo emocinio sutrikimo). Jos sūnus buvo kažkada atėjęs pas ją, jai sakė, kad balandžio 1 d. buvo sulaikytas, nes nulaužė automobiliui veidrodėlį. Šis jai neaiškino, dėl ko nulaužė automobiliui veidrodėlį, sakė, kad buvo susinervinęs. Kiek žino, anksčiau, kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje, jam buvo paskirta ambulatorinė ekspertizė (t. 2, b. l. 55-58 ).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. V. nurodė, kad 2024 m. balandžio 1 d., apie 13.00 val., jis būdamas buto balkone pamatė gatvėje prie šalia esančio (duomenys neskelbtini) namo vaikiną, kuris šūkavo „kviesk policiją, kviesk policiją“ (neaiškiai šūkavo). Minėtas vaikinas būdamas prie tamsios spalvos automobilio „Volvo“ nulaužė automobilio veidrodėlį (jis net nesuprato kaip greitai nulaužė). Po ko jis, vaikinas, nuėjo prie automobilio „Mercedes Benz“, kuris buvo pastatytas arčiau (duomenys neskelbtini) namo (arčiau įvažiavimo), pastarasis iš pradžių trenkė į automobilio lango stiklą, po ko paėmė už galinio lango valytuvo ir nutraukė automobilio galinį valstybinį numerį ir jį numetė. Jis paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė policiją. Iškvietęs policiją, jis išėjo į lauką. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis buvo priėjęs prie pareigūnų, bet pareigūnai jo nieko neklausė ir jis nuėjo į namus. Kai jis buvo išėjęs į lauką, matė, kad gatvėje pastatyto automobilio „Nissan Juke“ buvo išdaužtas lango stiklas, tačiau, kaip stiklas buvo išdaužtas jis nematė. Atvykę policijos pareigūnai rado numestą automobilio valstybinį numerį (t. 2, b. l. 61-64).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. D. nurodė, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 1 d., apie 13.00 val., jai būnant bute, ji išgirdo triukšmą - žmogaus rėkimą. Pro balkoną pamatė, kaip lauke iš namo išbėga kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto, šis atsistojo prie automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vienu rankos mostu nulaužė dešinės pusės šoninį veidrodėlį. Nulaužtą veidrodėlį metė į einantį žmogų ir šaukdamas sakė šiam „ko tu žiūri“. Po to kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto gatvės laiptais nusileido žemyn ir toliau gadino kitus automobilius, bet daugiau iš jos balkono nieko nesimatė. Ji iš karto nuėjo pas kaimyną, į (duomenys neskelbtini) butą, pasakyti, kad jo automobiliui „Volvo“ nulaužtas veidrodėlis, kad nulaužė veidrodėlį kitas kaimynas iš (duomenys neskelbtini)buto. Jos vyras, grįždamas namo, apie 15.00 val., pamatė, kad kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto vienam automobiliui (tamsiai mėlynos ar juodos spalvos mikroautobusui „Volkswagen Transporter“) nuplėšė valstybinius numerius, po ko pamatė, kad dar vienam automobiliui išdaužtas lango stiklas. Jų kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto yra problemiškas, buvo sulaužęs domofoną ir namo laiptinės šviestuvus, nuplėšęs laiptinės radiatorius (14 kubų vandens pribėgę į namo rūsį), dėl visos šio padarytos žalos namui, kaimyno motina darė remontus. Šiuo metu kaimynas dar gyvena (duomenys neskelbtini) bute, tačiau dėl jo agresyvaus elgesio yra nesaugu gyventi name (t. 2, b. l. 67-70).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. B. nurodė, kad 2024 m. balandžio 1 d., apie 13.20 val., jis automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini), tarp pėsčiųjų perėjos ir autobusų stotelės išbėgo vyriškis (apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tiksliai jo aprangos, jis neatsimena). Vyriškis elgėsi neadekvačiai, spardė automobilius, tuo metu visi automobiliai sumažino greitį. Jis matė, kad vyriškis spyrė į vieną automobilį, jam atrodo tame automobilyje važiavo daugiau nei du žmonės, tačiau automobilio modelio neįsidėmėjo. Vyriškis sukėlė avarinę situaciją, nes vienas automobilis netikėtai sustabdė priešais, o kitas automobilis net sustojo. Kadangi vyriškis kėlė pavojų eismo saugumui, jis iškvietė policiją, paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą (t. 2, b. l. 73-75).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. B. nurodė, kad 2024 m. balandžio 1 d., apie 13.20 val., jis buvo prie (duomenys neskelbtini) žiedo, šalia 16 maršruto troleibuso sustojimo. Jam atsisėdus į automobilį, pamatė kitoje gatvės pusėje sutrikusios koordinacijos vyriškį, pastarasis atėjo nuo (duomenys neskelbtini) pusės, vilkėjo tamsius drabužius. Vyriškis šūkavo, mosikavo rankomis. Vyriškis priėjęs prie stotelėje stovinčios moters, kuri stovėjo kartu su (duomenys neskelbtini) metų vaiku pradėjo kabinėtis prie moters ir išmušė jai iš rankų mobilųjį telefoną. Vaikas, kuris buvo su moterimi, pradėjo verkti, išsigando. Vyriškis iš karto nuėjo, šis atrodė neblaivus. Tuo momentu jis paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Po ko minėtas vyriškis prisikabino prie šalia einančio vyro, šis vyrui sudavė, neatsimena, ar kumščiu, ar delnu tarp veido ir krūtinės srities (turbūt ne vieną smūgį sudavė, nes vyras bandė gintis ir nukrito nugara ant važiuojamosios kelio dalies, po ko vyras atsikėlė, daugiau agresijos nei iš vieno pusės nebuvo ir šie išsiskirstė). Vyriškis, kuris mušė praeivį, nuėjo tolyn link 16 maršruto troleibuso stoties, eidamas spardė „Bolt“ paspirtukus, ėjo link Šopeno gatvės (t. 2, b. l. 78-81).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. B. nurodė, kad 2024 m. balandžio 1 d., apie 13.20 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prieš įlipant į automobilį, kitoje gatvės pusėje, (duomenys neskelbtini)pusėje, ji pamatė vyriškį, kuris garsiai rėkavo, mosikavo rankomis, barėsi. Vyriškis eidamas nuėjo link moters (apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus), kuri stovėjo su vaiku (apie (duomenys neskelbtini)metų), vyriškis iš moters rankų išmušė telefoną. Ji paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Po ko matė kaip kitas vyriškis, kuris buvo taip pat neblaivus, bandė sutramdyti šūkaujantį vyriškį. Vyriškis, kuris elgėsi neadekvačiai, sudavė vyriškiui, kuris bandė šį sutramdyti (kaip sudavė, ji nematė), vyriškis nukrito ant važiuojamosios kelio dalies, po ko vyriškis šį paspardė gulintį. Po to vyriškis eidamas link Šopeno gatvės su rankomis nuvertė porą paspirtukų, kurie stovėjo ant šaligatvio. Po ko ji važiavo per senamiestį dar tolyn, matė kaip policininkai minėtą vyriškį sulaikė, ji dar kartą paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, pasakė, kad tai tas pats vyras, kuris trikdė rimtį, mušė kitą vyriškį (t. 2, b. l. 84-87).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. G. nurodė, kad 2024 m. balandžio 1 d., apie 13.30 val., jis buvo prie (duomenys neskelbtini), esančios parduotuvės „Iki“ aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini). Jis pamatė, kaip vyriškis (apie 170 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, vilkintis mėlynos spalvos sportinį kostiumėlį), minėtos parduotuvės aikštelėje pakėlė vieną „Bolt“ paspirtuką ir jį numetė ant žemės. Kažkokia paspirtuko detalė iškrito, rimtesnių paspirtuko pažeidimų nepastebėjo. Po ko vyriškis priėjo prie automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo parduotuvės „Iki“ automobilių stovėjimo aikštelėje ir su dešine ranka paėmė už automobilio „Volkswagen Golf“ kairės vairuotojo pusės veidrodėlio ir jį nulaužė, automobilio veidrodėlis liko kaboti ant laido. Po ko vyriškis pradėjo šūkauti ant pravažiuojančio dviratininko, taip pat su ranka laužė 53 maršruto autobuso veidrodėlį. Po to vyriškis pasišalino link (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 90-92).

2024 m. balandžio 1 d. įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - automobilių stovėjimo aikštelė šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Automobilių stovėjimo aikštelėje pastatyti įvairūs automobiliai. Prie skydinės pastatytas sidabrinės spalvos automobilis „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojo (kairės) pusės sparnas pažeistas korozijos, nėra šoninio veidrodėlio, kabo nutraukti laidai. Šalia automobilio ant žemės matomas gulintis sudaužytas šoninis veidrodėlis, kurio stiklas yra sudaužytas (t. 2, b. l. 96-106).

2024 m. balandžio 1 d. įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – automobilių stovėjimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini). Automobilių stovėjimo aikštelėje yra pastatytas automobilis „Volvo V70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjus automobilį, matyti apgadintas automobilio dešinės pusės šoninio matymo veidrodėlis, t. y. išdaužtas automobilio veidrodėlio stiklas. Daugiau apgadinimų ant automobilio kėbulo ir jo dalių nenustatyta. Paėjus laipteliais žemyn ir pasukus į dešinę pusę, matyti apgadintas automobilis „Nissan Note“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobiliui įlenktos dešinės pusės priekinės durelės. Daugiau apgadinimų ant automobilio kėbulo ir jo dalių nenustatyta. Šalia paliktas stovėti automobilis „Mersedes-Benz Vito“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilį, matyti apgadintas galinio lango valytuvo mechanizmas, bei galinis valstybinio numerio ženklas ir jo laikiklis. Daugiau apgadinimų ant automobilio kėbulo ir jo dalių nenustatyta. Nuo apgadinto automobilio išėjus tiesiai į pagrindinį kelią, (duomenys neskelbtini) gatve, ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), prie šaligatvio matyti palikti stovėti automobiliai. Apžiūrėjus automobilius matyti, apgadintas automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam apgadintas kairės pusės šoninis veidrodėlis, t. y. nulaužtas automobilio veidrodėlis, o jo dalys numestos prie apšvietimo stulpo. Daugiau apgadinimų ant automobilio kėbulo ir jo dalių nenustatyta. Paėjus tolyn apie 5 metrus link (duomenys neskelbtini) gatvės, matyti apgadintas kitas automobilis „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam išdaužtas kairės pusės galinis lango stiklas. Aplink automobilį matomos stiklo šukės. Daugiau apgadinimų ant automobilio kėbulo ir jo dalių nenustatyta. Paėjus tolyn apie 10 metrų link (duomenys neskelbtini) gatvės, matyti apgadintas automobilis „Dacia Dokker“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nulaužtas dešinės pusės šoninis veidrodėlis, kuris kabojo ant laido. Daugiau apgadinimų ant automobilio kėbulo ir jo dalių nenustatyta. Apžiūrėjus įvykio vietas, vaizdo stebėjimo kamerų nenustatyta, įvykio vietos apžiūros metu paimtas „Mersedes-Benz Vito“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ženklas (t. 2, b. l. 107-129).

2024 m. gegužės 10 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašai (t. 2, b. l. 132-140).

Alkoholio kvito Nr. 36001 duomenimis, 2024 m. balandžio 1 d., 14.16 val., J. K. iškvėptame ore buvo nustatyta 1,08 promilių etilo alkoholio koncentracija (t. 3, b. l. 18).

2025 m. birželio 17 – birželio 19 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-111/2025 nurodyta, jog J. K. byloje nagrinėjamų įvykių metu dėl savo psichikos būsenos galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; J. K. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo (netikslinga) (t. 4, b. l. 72-78).

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų baudžiamosios bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pabrėžtina, kad įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, vykstantis pagal baudžiamojo proceso įstatymo normų nustatytas ribas. Taigi, BPK nustatyta išskirtinė baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektyviąją pusę sudaro alternatyvūs požymiai – viešoji tvarka gali būti sutrikdoma įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, piktybišku tyčiojimusi arba vandališkais veiksmais. Esminę reikšmę nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį turi šios nusikalstamos veikos padarymo vieta, o būtent – viešoji vieta, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Tik tuo atveju, jeigu objektyvioji nusikaltimo pusė yra realizuojama viešoje vietoje asmuo gali atsakyti pagal BK 284 straipsnį.

BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tyčia, o veikos motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas.

Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimą turi būti nustatyti veikos padariniai, t. y. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis arba vandališkais veiksmais – demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir panašiai. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių asmenų reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek laiko truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, Nr. 2K- 513/2010, Nr. 2K-135/2011, Nr. 2K-491/2013, Nr. 2K-141-507/2015, Nr. 2K-310-942/2016, Nr. 2K-3-489/2018, Nr. 2K-367-511/2018, Nr. 2K-19-511/2020 ir kt.).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad J. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

J. K. viso baudžiamojo proceso metu pripažino padaręs nusikalstamą, t. y. pripažino, kad eidamas gatve apgadino stovinčius automobilius, taip pat ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad jis sustabdė važiuojančius automobilius ir juos apgadino. Minėtas aplinkybes patvirtina tiek kaltinamojo, nukentėjusiųjų S. M., V. Z., J. M., T. J., Y. U., E. K. (t. 1, b. l. 62-68, 85-95, 92-95, 124-125, 128-131, 150-153, 182-185; t. 2, b. l. 20-23) ir liudytojų V. A., A. V., I. D., M. B., D. B., V. G. apklausos protokolai (t. 1, b. l. 51-54; t. 2, b. l. 61-64, 67-70, 78-81, 84-87, 90-92). Pažymėtina, jog teismas neturi pagrindo nepripažinti, kad J. K. apgadino stovinčius ir važiuojančius automobilius vietose, atitinkančiose viešosios vietos reikalavimus, t. y. eidamas nuo (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) ir tai padarė kitų asmenų akivaizdoje. Minėtas kaltinamajam inkriminuotas faktines aplinkybes įrodo tiek apžiūros protokolai (t. 2, b. l. 96-106, 107-129), tiek kaltinamojo, nukentėjusiųjų S. M., V. Z. (t. 1, b. l. 85-95, 92-95, 124-125, 128-131) ir liudytojų V. A., A. V., I. D., M. B., D. B., V. G. apklausos protokolai (t. 1, b. l. 51-54; t. 2, b. l. 61-64, 67-70, 78-81, 84-87, 90-92). Iš pirmiau nurodytos baudžiamosios bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad vieta, kurioje kaltinamasis J. K. apgadino automobilius, buvo prieinama kiekvienam pašaliniam asmeniui, joje laisvai judėjo kiti asmenys ir į ją bet kada buvo galima patekti, o įvykio metu, be kaltinamojo ir nukentėjusiųjų, ten buvo ir kiti asmenys - anksčiau minėti liudytojai. Akivaizdu, kad dėl tokių kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir visuomenės rimtis – automobiliai buvo apgadinti kitiems asmenims laisvai prieinamoje vietoje, jų akivaizdoje, be to nukentėjusioji, kurios automobilis buvo apgadintas jai važiuojant automobiliu, buvo priversta stabdyti automobilį kaltinamajam išėjus į važiuojamąją kelio dalį.

Taigi, visi pirmiau aptarti proceso dalyvių parodymai bei rašytinė bylos medžiaga, leidžia teismui daryti neabejotina išvadą, kad kaltinamasis J. K. bylai aktualiu laiku ir vietoje, o būtent – 2024 m. balandžio 1 d., laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 13.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,08 promilių girtumas), viešoje vietoje, eidamas iš savo namų, adresu (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini), matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent, priėjęs prie automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovinčio adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, trenkė ranka į automobilio dešinės pusės šoninį veidrodėlį, jį sudaužydamas, tuo V. Z. padarydamas 100 Eur turtinę žalą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, priėjęs prie automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu trenkė į automobilio kairės pusės šoninį veidrodėlį, jį nulauždamas, tuo padarydamas T. J. 500 Eur turtinę žalą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, priėjęs prie automobilio „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu išdaužė automobilio kairės pusės galinio lango stiklą, tuo Y. U. padarydamas 94,90 Eur turtinę žalą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, priėjęs prie automobilio „Dacia Dokker“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovinčio adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu trenkė į automobilio dešinės pusės šoninį veidrodėlį, jį nulauždamas, tuo E. K. padarydamas 107,39 Eur turtinę žalą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, priėjęs prie važiuojančio automobilio „Nissan Note“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) g., tyčia ne mažiau viena kartą koja trenkė į automobilio dešinės pusės priekines dureles, tuo S. M. padarydamas 210 Eur turtinę žalą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, priėjęs prie automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovinčio adresu (duomenys neskelbtini), tyčia dešine ranka trenkė į automobilio kairės pusės šoninį veidrodėlį, jį nulauždamas, tuo J. M. padarydamas 120 Eur turtinę žalą. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo J. K. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

BK 284 straipsnio sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas bausmę J. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, t. y. padaryta viena nusikalstama veika, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 284 straipsnis). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). J. K. atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Aptariant kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, pabrėžtina ir tai, kad pastarasis Lietuvos Respublikoje teistas 12 kartų, taip pat ir už analogiško pobūdžio veiką (t. 3, b. l. 29-53), baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą – važiavimą viešuoju transportu be bilieto, smulkią vagystę (t. 3, b. l. 55-60). J. K. veikos padarymo metu niekur nedirbo (t. 3, b. l. 61-64), iki nuosprendžio priėmimo įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku. J. K. per penkerių metų laikotarpį nesikreipė į priklausomybės ligų centrą dėl konsultacijos ar gydymo (t. 3, b. l. 6). J. K. buvo (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 3).

Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes bei tai, kad J. K. jau anksčiau yra teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimą, daro išvadą, kad bausmės, tikslai nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti J. K. paskyrus už padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę, kadangi kitos bausmės rūšies skyrimas formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui ir sudarytų sąlygas pakartotiniam nusikalstamas veikas padariusio asmens nusikalstamumui.

Vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, įvertinant nustatytas vieną lengvinančią ir vieną sunkinančią atsakomybę aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, teismas daro išvadą, kad J. K. – už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, J. K. paskiriant galutinę bausmę – 8 mėnesių laisvės.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti J. K. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismo vertinimu, šiuo metu kaltinamasis nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Nors kaltinamasis J. K. anksčiau yra teistas, taip pat jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė (ją atlikęs), tačiau teismas vertindamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tai, kad nėra duomenų apie pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus ar baudžiamuosius procesus, bei tai, kad kaltinamasis įsidarbino, nurodė nevartojantis psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholio, įsipareigojo atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, mano, kad kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų, todėl yra tikslinga suteikti J. K. šansą pasitaisyti ir pakeisti gyvenimo būdą.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atideda paskirtos bausmės vykdymą 1 metams ir 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros. Teismas, atidėdamas J. K. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiria:

1) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, mokytis arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas);

2) pareigą nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas);

3) pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas).

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismo vertinimu, šiuo atveju tikslinga J. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios per 1 metų ir 4 mėnesių laikotarpį atlyginti civiliniams ieškovams padarytą turtinę žalą (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 69 straipsnis, 75 straipsnio 5 dalis).

J. K. (duomenys neskelbtini)straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. balandžio 1 d., 13.40 val. iki 2024 m. balandžio 2 d., 11.14 val. (viena diena) (t. 2, b. l. 146-147, 195-196). Jei J. K. bus panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, į atliktiną laisvės atėmimo bausmę įskaityti taikyto laikino sulaikymo laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (viena diena).

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. J. pareiškė 500 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl J. K. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos (t. 1, b. l. 166).

Vertindamas T. J. civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos teismas jį pripažįsta pagrįstu. Pažymėtina, kad T. J. savanoriškai pateiktuose susirašinėjimuose su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu nurodyta, kad automobilio veidrodžio korpuso kaina 163,82 Eur, veidrodžio dangtelis dažytas – 149,89 Eur, veidrodžio stikliukas 115,33 Eur, veidrodėlio komplekto pakeitimas kainuotų apie 100 Eur (t. 1, b. l. 154-160). 2024 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 23 d., apie 9.00 val., buvo bendrauta su nukentėjusiuoju T. J., kurio paklausus, ar turi dokumentus pagrindžiančius veidrodėlio pakeitimo kainą - 70 Eur, šis paaiškino, kad pateiks paklausimą servisui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakymą atsiųs jai elektroniniu paštu. Šiuo metu jis ant automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikinai užsidėjęs kitokį veidrodėlį (netinkamą jo automobiliui), laukia kol bus atlyginta jam padaryta turtinė žala - 500 Eur ir jis galės pakeisti automobiliui tinkamą veidrodėlį. 2024 m. rugpjūčio 23 d., 9.24 val., gautas nukentėjusiojo T. J. elektroninis laiškas, kad pateikia dokumentą dėl montavimo kaštų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu darbų kaina siekia apie 100 Eur ir jis prašo mažesnės sumos (t. 2, b. l. 49-50). Taigi J. K. nusikalstamais veiksmais T. J. buvo padaryta turtinė žala, kurios baudžiamojo proceso metu J. K. neatlygino, taigi civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš J. K. T. J. naudai priteistina 500 Eur turtinė žala.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. Z. pareiškė 100 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl J. K. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos (t. 1, b. l. 137-138).

Vertindamas V. Z. civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos teismas jį pripažįsta pagrįstu. Pažymėtina, kad V. Z. nepateikė teismui pirkimo kvito, tačiau 2024 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo skambinta nukentėjusiajam V. Z., kuris paaiškino, kad automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės šoninį veidrodėlį keitėsi pats ir jis jam kainavo 100 Eur, tačiau automobilio veidrodėlio pirkimo čekio neturi ir jo negalės pateikti (t. 2, b. l. 47-48). V. Z. automobilio veidrodėlis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apgadintas, V. Z. turėtos išlaidos nėra neproporcingos ar pernelyg didelės, taigi J. K. nusikalstamais veiksmais V. Z. buvo padaryta turtinė žala, kurios baudžiamojo proceso metu J. K. neatlygino, taigi civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš J. K. V. Z. naudai priteistina 100 Eur turtinė žala.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Y. U. pareiškė 94,90 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl J. K. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos (t. 1, b. l. 195-196). Y. U. savanoriškai pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini11)“ PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos paslaugų ir prekių kainos su nuolaida: užsakymo paslaugos mokestis – 0,91 Eur, lemputė H4 – 3,18 Eur, g. k. p. durų stiklas – 37,07 Eur, priek. žibinto lemputės keitimas – 48,35 Eur, klaidų nustatymas Consult III+ - 48,35 Eur, galinių durų stiklo keitimas – 48,35 Eur. Bendra suma 120 Eur su PVM (t. 1, b. l. 186-189).

Vertindamas Y. U. civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos teismas jį pripažįsta pagrįstu. J. K. nusikalstamais veiksmais Y. U. buvo padaryta turtinė žala, kurios baudžiamojo proceso metu J. K. neatlygino, taigi civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš J. K. Y. U. naudai priteistina 94,90 Eur turtinė žala.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. K. pareiškė 107,39 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl J. K. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos (t. 2, b. l. 34). E. K. savanoriškai pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini12)“ sąskaitoje faktūroje nurodytos paslaugų ir prekių kainos be PVM: veidrodėlis – 48,76 Eur, ardymo darbai/veidrodžio keitimas – 40 Eur, ratų nuėmimas/pastatymas/balansavimas – 30 Eur. Tarpinė sumas – 118,76 Eur, PVM 21 proc. – 24,94, bendra suma – 143,70 Eur (t. 2, b. l. 24-28).

Vertindamas E. K. civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos teismas jį pripažįsta pagrįstu. J. K. nusikalstamais veiksmais E. K. buvo padaryta turtinė žala, kurios baudžiamojo proceso metu J. K. neatlygino, taigi civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš J. K. E. K. naudai priteistina 107,39 Eur turtinė žala.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. M. pareiškė 120 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl J. K. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos (t. 1, b. l. 195-196).

Vertindamas J. M. civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos teismas jį pripažįsta pagrįstu. Pažymėtina, kad J. M. nepateikė teismui pirkimo kvito, tačiau 2024 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 16 d., apie 11.00 val., buvo skambinta nukentėjusiajai J. M., kurios paklausus, ar ši automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) abu šoninius veidrodėlius keitė automobilių servise, pastaroji paaiškino, kad 2024 m. balandžio 2 d. jos automobilio veidrodėlius pakeitė pažįstamas žmogus, šis atvažiavo pas ją ir namo kieme pakeitė automobilius veidrodėlius, dėl to turtinę žalą pagrindžiančių dokumentų negalės pateikti (t. 2, b. l. 47-48). J. M. automobilio veidrodėlis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apgadintas, J. M. turėtos išlaidos nėra neproporcingos ar pernelyg didelės, taigi J. K. nusikalstamais veiksmais J. M. buvo padaryta turtinė žala, kurios baudžiamojo proceso metu J. K. neatlygino, taigi civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš J. K. J. M. naudai priteistina 120 Eur turtinė žala.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. M. pareiškė 210 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl J. K. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos (t. 1, b. l. 195-196). S. M. savanoriškai pateiktuose susirašinėjimuose su dažymo centro atstovu nurodyta, kad automobilio durelių tiesinimo kaina – 30 Eur, durelių paruošimo ir dažymo – 100 Eur, medžiagos – 50 Eur, išardymas/surinkimas – 30 Eur (t. 1, b. l. 96-100).

Vertindamas S. M. civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos teismas jį pripažįsta pagrįstu. J. K. nusikalstamais veiksmais S. M. buvo padaryta turtinė žala, kurios baudžiamojo proceso metu J. K. neatlygino, taigi civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš J. K. S. M. naudai priteistina 210 Eur turtinė žala.

Byloje nebuvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos nepakeistos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. K. skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, atidėti J. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros J. K. paskiriant:

1) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, mokytis arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas);

2) pareigą nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas);

3) pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, paskirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę – per 1 (vienerius) metus ir 4 (keturis) mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios atlyginti civiliniams ieškovams padarytą turtinę žalą.

Jei J. K. bus panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, į atliktiną laisvės atėmimo bausmę įskaityti jam taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. balandžio 1 d., 13.40 val. iki 2024 m. balandžio 2 d., 11.14 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. J. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš J. K. T. J. naudai priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų).

V. Z. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš J. K. V. Z. naudai priteisti 100 Eur (vieną šimtą eurų).

Y. U. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš J. K. Y. U. naudai priteisti 94,90 Eur (devyniasdešimt keturis eurus ir 90 euro centų).

E. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš J. K. E. K. naudai priteisti 107,39 Eur (vieną šimtą septynis eurus ir 39 euro centus).

J. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš J. K. J. M. naudai priteisti 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų).

S. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš J. K. S. M. naudai priteisti 210 Eur (du šimtus dešimt eurų).

J. K. paskirtas kardomąsias priemonės – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeistus iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti J. K., kad pagal Probacijos įstatymo 14 straipsnį jis privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius tel. +37067288430, +37067294080, elektroninis paštas rytu.skyrius@probacija.lt) per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.