Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,

dalyvaujant prokurorei Vaidai Matuzonienei (dalyvavimas teismo posėdyje užtikrintas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),

nuteistajam A. B. (A. B.), jo gynėjai advokatei Lolitai Narmontienei (jų dalyvavimas teismo posėdyje užtikrintas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato padėjėjo Jano Zavadskio (Jan Zavadski) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta trisdešimties parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. B. paskirta dvidešimties parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie paskirtos bausmės pridėta visa Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dešimties mėnesių dalis ir A. B. paskirta galutinė dešimties mėnesių ir dvidešimties dienų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę parinkta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo jos vykdymo pradžios. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejus metus. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, A. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Iš apeliacinio skundo matyti tai, kad nuteistasis A. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausmės rūšimi – areštu, kurią vertina, kaip aiškiai per griežtą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę, formaliai vertino jo asmenybę, neatsižvelgdamas į jo šeimines aplinkybes ir elgesį po nusikaltimo padarymo, taip pat mano, kad, subendrinęs bausmes, pirmosios instancijos teismas turėjo palikti galioti jo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

7. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrinusi bylą pagal apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. B. paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią, tinkamai individualizuotą, adekvačią padarytam nusikaltimui ir jo asmenybei bei teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta, taip pat, subendrinęs bausmes, pagrįstai ir teisėtai neatidėjo jam paskirtos bausmės vykdymo.

8. BK 54 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktus teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. BK 97 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas atsižvelgia į asmens teistumą. BK 61 straipsnio pagrindu teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (1 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (2 dalis). Šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose numatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, 14 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020, 8 punktas).

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. B. bausmę, tinkamai įvertino jos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose ir 97 straipsnio 1 dalyje, visoms šioms aplinkybėms skyrė vienodą teisinę reikšmę ir, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalimis, motyvuotai parinko BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą alternatyvią, su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – arešto bausmę, kurios dydį nustatė žymiai mažesnį, negu vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo A. B. paskirta bausmė atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose numatytą bausmės paskirtį ir nėra aiškiai per griežta.

11. Apeliaciniame skunde netinkamas paskirtos bausmės individualizavimas argumentuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino nuteistojo A. B. asmenybę, t. y. vieną iš BK 54 straipsnio 2 dalyje (5 punkte) numatytų aplinkybių. Pirmiausia pažymėtina tai, kad individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-628/2021, 21 punktas), tai ir padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame skunde, pažeidžiant nurodytą reikalavimą, A. B. asmenybei bandoma suteikti išskirtinę, dominuojančią reikšmę, nors būtent tai lemtų netinkamą bausmės individualizavimą. Antra, A. B. šeiminės aplinkybės, priešingai negu bandoma pateikti apeliaciniame skunde, jo asmenybę apibūdina nevienareikšmiškai, nes A. B. nusikalstamas elgesys atspindi jo lengvabūdišką požiūrį į šeimą, kurios turėjimas nesustabdė jo nuo nusikaltimo padarymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, apie sutuoktinės pagalbos skambutį, kuriuo apeliaciniame skunde bandoma pateisinti A. B. nusikalstamą elgesį, jis pirmą kartą nurodė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme: iš paties A. B. ir liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti tai, kad jie, pavartoję alkoholio, paprasčiausiai nusprendė automobiliu važiuoti namo; A. B. sulaikiusio vyriausiojo patrulio A. M. tarnybiniame pranešime ir jo liudytojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokole apie A. B. sutuoktinės pagalbos skambutį taip pat nenurodyta; tam prieštarauja ir nuteistojo pripažįstamas bandymas automobiliu pasprukti nuo jį persekiojusio policijos ekipažo. Visa tai verčia abejoti tokios A. B. iškeltos versijos tikrumu. Bet kuriuo atveju teisėjų kolegija A. B. sutuoktinės pagalbos skambučio nevertina, kaip būtinojo reikalingumo, nes, blogai pasijutusi ji, kaip ir apie tai sužinojęs A. B., galėjo kreiptis medikų pagalbos. Priešingai, nurodytos aplinkybės leidžia įžvelgti jo bandymą prisidengti šeima, siekiant išvengti gresiančios terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Trečia, apeliacinio skundo teiginiai apie pasikeitusį A. B. požiūrį į alkoholio vartojimą apibūdina jo asmenybę po nusikaltimo padarymo, tuo tarpu kaltininko asmenybę apibūdina jo elgesys tiek prieš nusikalstamų veikų padarymą, tiek nusikalstamų veikų padarymo metu, tiek ir po jų padarymo, kurie privalo būti vertinami kaip visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-510/2014). Pažymėtina ir tai, kad prieš nusikaltimo padarymą A. B. teismo buvo įpareigotas per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir nesilankyti vietose, kur yra vartojamas alkoholis, tačiau jis ne tik nevykdė šių pareigų, bet ir padarė dar vieną nusikaltimą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Dar daugiau, A. B. praeityje yra baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu. Tai itin neigiamai apibūdina A. B. asmenybę. Šiame kontekste aplinkybė, kad A. B., ruošdamasis bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme, buvo atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, savaime neleidžia spręsti apie staigius teigiamus pokyčius jo mąstysenoje, kaip tai bandoma pateikti apeliaciniame skunde.

12. Teisėjų kolegijos manymu, esminę reikšmę vertinant nuteistojo A. B. asmenybę, turi ne apeliaciniame skunde nurodytos jo šeiminės aplinkybės ir deklaruojami požiūrio į alkoholio vartojimą pokyčiai, o duomenys apie A. B. teistumus ir administracinius baustumus: praeityje jis vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip nepilnametis, du kartus teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kurias padarė būdamas nepilnametis ir vieną kartą – už seksualinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą; nagrinėjamą nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, t. y. būdamas recidyvistas; per pastaruosius penkerius metus (iš kurių dvejus metus ir du mėnesius atliko terminuoto laisvės atėmimo bausmę, įskaitant laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką) tris kartus baustas administracine tvarka, taip pat už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu ir neturint teisės jos vairuoti, duomenų apie dviejų iš paskirtųjų baudų sumokėjimą nėra. Visa tai A. B. asmenybę apibūdina itin neigiamai, atspindi jo polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, taip pat patvirtina jo atsainų požiūrį į teismo jam išreikštą pasitikėjimą. Būtent tai pagrįstai įvertino pirmosios instancijos teismas. Tai, kad A. B. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat, kaip pats teigia, rūpinasi ir išlaiko šeimą, įsidarbino ir darbdavio yra apibūdinamas teigiamai, dalyvavo mokymuose apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, neatsveria nurodytų didesnį jo asmenybės pavojingumą rodančių aplinkybių.

13. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos kitos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės taip pat yra nepalankios nuteistajam A. B., nes pagrindžia didesnį nei rūšinis jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (A. B. nustatytas neblaivumo laipsnis ženkliai viršija BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytą minimalią ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, yra artimas sunkiam; kartu su juo automobiliu važiavo keleivis; A. B. vairavimo įgūdžiai nėra patikrinti teisės aktų nustatyta tvarka (jis neturi teisės vairuoti kelių transporto priemones); kaip pats pripažįsta, automobiliu bandė pasprukti nuo jį persekiojusio policijos ekipažo); A. B. tiesioginę tyčią, kuri susiformavo nors ir spontaniškai, tačiau dėl menkaverčių motyvų ir tikslų (iš esmės dėl noro vykti namo); taip pat tai, kad A. B. nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (tai pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe).

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamajame įstatyme nurodytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, jog pirmosios instancijos teismo A. B. parinkta bausmės rūšis – areštas, yra teisinga ir adekvati padarytam nusikaltimui ir jo asmenybei. Apeliaciniame skunde A. B. prašoma skirti BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, nepasieks bausmės tikslų ir dėl to, kad prieš tai ne kartą to padaryti nepavyko netgi griežčiausios bausmės rūšies – laisvės atėmimo – paskyrimu. Tuo labiau, kad ir apeliacinio skundo argumentai patvirtina esant nepakankamai gerą A. B. turtinę padėtį, be to, nėra duomenų apie dviejų iš jam paskirtųjų administracinių nuobaudų – baudų, sumokėjimą, todėl baudos, kurios minimalus dydis sudaro 50 MGL (2 500 Eur) sumą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), paskyrimas netikslingas.

15. Apeliacinio skundo argumentai leidžia įžvelgti ne tiek A. B. nesutikimą su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausmės rūšimi, kiek jo klaidingą įsitikinimą, jog kitos bausmės rūšies, nesusijusios su laisvės atėmimu, paskyrimas nelemtų jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų, naujo nusikaltimo padarymas neatliktos bausmės laikotarpiu, įvertinamas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu. Tokiu atveju paskirta bausmė bendrinama su neatlikta bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina, visiškai ar iš dalies bausmes sudėdamas. Naujos nusikalstamos veikos padarymas probacijos laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes, toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, pagal BK 64 straipsnio nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47-628/2018, 8 punktas). Visa tai teisingai padarė pirmosios instancijos teismas, nes tokiu atveju yra sprendžiamas ne lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo ir nuteistojo pasiuntimo atlikti likusią nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalį, o bausmės skyrimo, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, ir bausmių subendrinimo pagal BK 64 straipsnį klausimas. Be to, pagal BK 65 straipsnio, kuriame numatytos bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės, 2 dalį, teismui subendrinant bausmes šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme, todėl ir apeliaciniame skunde prašomos skirti bausmės rūšies (baudos) paskyrimas lemtų jos subendrinimą ir paskyrimą kartu su likusia neatlikta terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalimi.

16. Kita vertus, teisėjų kolegija apeliacinio skundo prašymą nepanaikinti nuteistojo A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertina pagal jo esmę bei aptaria ir BK 75 straipsnio nuostatų taikymo kontekste. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nagrinėjamas nusikaltimas priskiriamas nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis); už šio nusikaltimo padarymą A. B. nuteistas dvidešimties parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prilyginta dvidešimčiai laisvės atėmimo dienų; tuo tarpu nusikaltimas, numatytas BK 149 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą A. B. nuteistas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendžiu, yra priskiriamas sunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Pastebėtina, kad nusikaltimo padarymo metu (2016 m. birželio 15 d.) galiojusioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554; galiojo nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) buvo numatyta galimybė atidėti paskirtos bausmės vykdymą ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), t. y. ir už sunkius nusikaltimus, tačiau pagal BK 149 straipsnio 2 dalį A. B. buvo nuteistas realia trejų metų laisvės atėmimo bausme.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju A. B. paskyrus galutinę subendrintą dešimties mėnesių ir dvidešimties dienų laisvės atėmimo bausmę atsirado teisinis pagrindas svarstyti jos vykdymo atidėjimo klausimą, tačiau, turint omenyje esminę BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlygą – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su padarytu nusikaltimu ir nuteistojo A. B. asmenybe, pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra. Tokia pati išvada buvo padaryta ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. kovo 21 d. nutartyje, kuria išnagrinėtas analogiškas A. B. prašymas pagal jo apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendžio. Tąkart teisėjų kolegija vertino iš esmės tokius pačius A. B. apeliacinio skundo argumentus (jis dirba, turi šeimą, susilaukė vaiko), kuriuos, nors ir įvertino teigiamai, tačiau laikė nepakankamais, nes jis neišnykus teistumui padarė naują sunkesnį nusikaltimą. Kaip jau minėta, nagrinėjamą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą A. B. padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, neatlikęs jam paskirtos bausmės, taip pat pažeidė jam nustatytas pareigas per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir nesilankyti vietose, kur yra vartojamas alkoholis, todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo atidėti jam paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymo.

18. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. B. paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią, tinkamai individualizuotą, adekvačią padarytam nusikaltimui ir jo asmenybei bei teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta, taip pat tinkamai subendrino jam paskirtas bausmes, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

19. Teisėjų kolegija papildomai pažymi tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai parinko bausmės atlikimo vietą, nes 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojus 2019 m. birželio 27 d. įstatymui Nr. XIII-2263 BK 50 straipsnio 3 dalis, kurioje buvo numatyta atitinkama teismo pareiga, neteko galios. Kardomojo kalinimo vietos administracija, nustatydama konkrečią pataisos įstaigą, turi vadovautis galiojančiais teisės aktų reikalavimais. Nuosprendis šioje dalyje keistinas.

20. Pastebėtina ir tai, kad, vadovaujantis BK 68 straipsnio 3 dalimi, teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nuteistajam A. B. uždrausdamas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, nenurodė jų rūšies, t. y. kelių, oro ar vandens transporto priemonės (BK 68 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į A. B. padaryto nusikaltimo pobūdį, uždraudimas naudotis specialia teise apsiriboja teise vairuoti kelių transporto priemones. Nuosprendis šioje dalyje keistinas

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. B. (A. B.) ir jo gynėjo advokato padėjėjo Jano Zavadskio (Jan Zavadski) apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. nuosprendį.

Iš nuosprendžio motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių pašalinti nuteistajam A. B. (A. B.) parinktą bausmės atlikimo vietą pataisos namuose.

Patikslinti nuosprendžio motyvuojamąją ir rezoliucinę dalis, nustatant, kad nuteistajam A. B. (A. B.) paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas trejus metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – apsiriboja teise vairuoti kelių transporto priemones.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.