- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-12
- Bylos Nr.
- 2S-157-260/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19242-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- R. Č.
- Ieškovas
- A. Č.
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-24924-947/2015 pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovui R. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto padalijimo, išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovui R. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo.
Šalies argumentai
Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir D. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol bus išnagrinėta ši byla, ieškovę paskiriant laikino materialinio išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Prašymą grindė tuo, kad atsakovas išlaikymo nepilnamečiams vaikams gera valia neteikia.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 2 d. nutartimi ieškovės A. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: taikė laikinąją apsaugos priemonę ir priteisė iš atsakovo R. Č. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams sūnums A. Č. ir D. Č. po 100 Eur nuo 2015 m. rugsėjo 29 d. (ieškinio padavimo teismui dienos) iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-24924-947/2015 priėmimo; ieškovę A. Č. paskyrė nepilnamečių sūnų A. Č. ir D. Č. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Šios nutarties motyvuose teismas nurodė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad neužtikrinus reikalavimo priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams sūnums, gali būti neužtikrinti minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui, dėl ko jų interesai bus pažeisti. Nors ieškovė ir prašė priteisti sūnums laikiną išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, teismas sprendė, kad minimaliems vaiko poreikiams patenkinti pakanka laikino išlaikymo po 100 Eur kas mėnesį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį motyvai
Atsakovas R. Č. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarties dalį, kuria nepilnamečių sūnų A. Č. ir D. Č. laikinam išlaikymui užtikrinti iš atsakovo kas mėnesį priteista kiekvienam po 100 Eur periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pakeisti, laikiną išlaikymą jį sumažinant nuo 100 Eur iki 60 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Nurodo, kad jo turtinė padėtis yra labai bloga, jo vidutinė mėnesinė alga atskaičius mokesčius yra 197 Eur, jis neturi jokio kilnojamo ar nekilnojamo turto, o turimas lengvasis automobilis ir jo priekaba yra menkavertis turtas, kuris yra reikalingas jam nuvykti į darbą bei nuvežti ir parsivežti vaikus iš mokyklos ir darželio. Ieškovė nurodė ne visas gaunamas pajamas, kadangi dėl sūnaus D. Č. sveikatos būklės jam yra mokama socialinė pašalpa, kurią apytiksliai sudaro 144 – 174 Eur. Šiuo metu atsakovas gali patenkinti tik būtinus minimalius šalių vaikų poreikius. Apeliantas pabrėžė, kad prašomas priteisti išlaikymas yra per didelis, neatitinka tikrųjų vaikų poreikių, o atsakovas nėra pajėgus kas mėnesį mokėti sumos, kuri yra didesnė už jo faktiškai gaunamas pajamas.
Atsiliepimas
Ieškovė A. Č. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir nurodo, kad atsakovo skundas nepagrįstas, dėl to turi būti atmestas, o pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Nurodo, jog skunde nurodyti argumentai neatitinka tikrovės. Apeliantas teigdamas, kad jo padėtis bloga, klaidina teismą. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie savo turimas išlaidas, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo poreikiams išleidžiamas sumas. Be to, laisvu nuo darbo metu atsakovas uždarbiauja papildomai – verčiasi automobilių pardavimu, todėl jo argumentas, kad negali teikti didesnio nei 60 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui, kadangi jo pajamos yra per mažos, neatitinka tikrovės. Nesutinka su apelianto argumentu dėl to, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą neįvertino sūnui D. Č. kiekvieną mėnesį mokamos socialinės pašalpos. Nurodo, kad ši pašalpa yra skiriama išimtinai tik sūnaus D. Č. sveikatos būklės gerinimui ir jokiu būdu ji negali būti naudojama jo būtinų poreikių tenkinimui. Apeliantas yra darbingas, sveikas, daugiau išlaikytinių neturi, todėl gali prie vaikų išlaikymo prisidėti tinkamai. Teismo nustatytas išlaikymas tenkina tik minimalius vaikų poreikius ir yra proporcingas apelianto turtinei padėčiai.
Institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios pasaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.
Byloje nustatyta, kad ieškovė prašė teismo iki teismo sprendimo byloje priėmimo dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti po 150 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį kiekvienam iš sūnų, pirmos instancijos teismas šį prašymą tenkino iš dalies ir dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisė po 100 Eur. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nesutinka su priteisto laikino išlaikymo dydžiu, prašo jį sumažinti kiekvienam vaikui iki 60 Eur.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad kiekvienu atveju sprendžiant ginčus, susijusius su nepilnamečio vaiko išlaikymu, visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinius, tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaiko išlaikymui. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą (Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-558-267/2014).
Apeliantas pateikė teismui rašytinius įrodymus apie savo turtinę padėtį. Iš pažymos apie darbo užmokestį matyti, kad apelianto darbo užmokestis atskaičius mokesčius valstybei yra apie 197 Eur. Apeliantas nekilnojamojo turto neturi. Turi vieną lengvąjį automobilį ir lengvojo automobilio priekabą, kurių vertė yra apie 750 Eur. Nurodo, kad lengvojo automobilio parduoti jis negali, kadangi jis reikalingas atsakovui nuvykti į darbą bei nepilnamečių vaikų nuvežimui ir parsivežimui iš darželio bei mokyklos. Atsakovas teismui su atskiruoju skundu nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie savo turimas santaupas, pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, pagrindžiančių argumentus dėl sunkios finansinės padėties. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad jos gaunamos pajamos sudaro apie 380 Eur, ją remia jos brolis ir tėvai, sūnų išlaikymui kas mėnesį reikia skirti 728 Eur. Taip pat nurodė, kad tėvas prie vaikų išlaikymo nuo 2014 metų gegužės mėnesio prisidėjo tik 115 Eur suma. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog tiksli tėvų turtinė padėtis turi įtakos sprendžiant klausimą dėl nuolatinio išlaikymo dydžio, o ne priteisiant laikiną išlaikymą pasitelkiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą. Vis dėl to, tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas sunkia finansine padėtimi. Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti apie apelianto darbingumo sumažėjimą, kad apelianto turtinė padėtis yra daug blogesnė nei ieškovės, todėl apelianto nurodyta aplinkybė (dėl mažų pajamų) neatleidžia jo, kaip tėvo, nuo CK 3.192 straipsnyje nustatytos pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką vaiko poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų orientaciniu kriterijumi turėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu sudaro 325 Eur. Pažymėtina, kad apelianto pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra kildinama iš įstatymo, o jo nurodomos išlaidos yra susijusios išimtinai tik su jo asmeninių poreikių patenkinimu. Be to akcentuotina, kad atsakovo nurodoma 60 Eur suma kiekvienam specialių poreikių turinčiam vaikui yra pernelyg maža, ženkliai mažesnė už pusę minimalios mėnesinės algos. Teismo vertinimu, atsakovo asmeninių poreikių patenkinimui skiriamos išlaidos negali turėti prioriteto prieš vaikų išlaikymą. Pažymėtina ir tai, kad šalių nepilnamečiam sūnui D. Č. dėl jo sveikatos būklės yra mokama socialinė pašalpa, kuri yra skiriama išimtinai jo sveikatos būklei gerinti, negali būti pagrindu sumažinti šalių vaikams priteistą išlaikymo dydį. Taip pat apeliantas nenurodė priežasčių, kodėl yra nepajėgus imtis visų galimų priemonių, kad gautų didesnes pajamas ir būtų patenkinti ne tik jo, bet ir jo vaikų poreikiai. Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė laikino išlaikymo dydį kiekvienam vaikui po 100 Eur per mėnesį, kadangi toks nustatytas išlaikymo dydis atitinka vieną iš prioritetinių tikslų – užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai. Nagrinėjamu atveju priteisto laikino išlaikymo dydis (po 100 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui) gali patenkinti tik minimalius vaikų poreikius, todėl atsižvelgiant į prioritetinius vaikų interesus, teisinio pagrindo jo sumažinimui iki 60 Eur kiekvienam vaikui nėra.
Atkreipiamas apelianto dėmesys, kad tiksli išlaikymo suma bus apskaičiuota teismui iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą, nustačius nepilnamečių vaikų poreikius ir kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, o sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vaikų poreikiai ir tėvų turtinės galimybės teismo įvertinamos tik preliminariai.
Kiti apelianto nurodyti argumentai reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.