Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-62-291/2014 pagal ieškovės I. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Šiaulių apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. D. ieškinį ir atsakovo K. D. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikui išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, jo gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė prašė teismo iki teismo sprendimo byloje priėmimo nepilnametės dukros išlaikymui priteisti 425 Lt išlaikymą, pirmos instancijos teismas šį prašymą tenkino visiškai, priteisdamas iš atsakovo išlaikymą po 425 Lt per mėnesį. Nagrinėjamoje byloje atsakovas iš esmės sutinka su laikino išlaikymo priteisimo pagrįstumu, tačiau nesutinka su priteisto laikino išlaikymo dydžiu, prašydamas jį sumažinti nuo 425 Lt iki 200 Lt, atsižvelgus į jo finansinę padėtį.

Visų pirma, CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte sakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iš tokių įstatymų yra CK 3.65 straipsnis, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol bus išnagrinėta byla (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.).

Kaip jau minėta, atsakovas nesutinka su teismo nutartimi, kuria iš jo priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai po 425 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ir prašo ją pakeisti – priteisti laikiną išlaikymą nepilnametei po 200 Lt. Atsakovas teigia, jog teikti didesnio išlaikymo neturi galimybių tiek dėl gaunamų nedidelių pajamų, tiek dėl būtinybės teikti išlaikymą kitam nepilnamečiui vaikui.

Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinius, tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaiko išlaikymui. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.

Atsakovas pateikė teismui rašytinius įrodymus apie gaunamas pajamas (vidutiniškai 869 Lt per mėnesį), tačiau ieškovė teigia, kad atsakovas nerodo savo tikrųjų pajamų ir gali vaikui skirti didesnį išlaikymą nei pats nurodo. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog tiksli tėvų turtinė padėtis turi įtakos sprendžiant klausimą dėl nuolatinio išlaikymo dydžio, o ne priteisiant laikiną išlaikymą pasitelkiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą. Vis dėlto, tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad Šiaulių apylinkės teismas 2014-07-28 sprendimu, šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, išnagrinėjo bylą iš esmės ir priteisė iš atsakovo K. D. lėšas jo nepilnametės dukters G. D., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo padavimo dienos iki dukters pilnametystės. Be to, sprendimu padalytas ir santuokoje įgytas turtas, priteisiant atsakovui didelės vertės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgus į šią aplinkybę, atsakovo turtinė padėtis, preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis, negali būti laikoma bloga, o tai, kad atsakovas gauna mažas pajamas ir turi išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką, neatleidžia jo, kaip tėvo, nuo CK 3.192 straipsnyje nustatytos pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametę dukrą G. D.. Be to, sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, atsižvelgtina į Lietuvos teismų suformuotą praktiką, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalinga Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, kuri skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo 1000 Lt. Atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis po 425 Lt per mėnesį atitinka vieną iš prioritetinių tikslų – užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai, ir nėra per didelis, patenkina minimalius vaiko poreikius (CK 3.3 str. 1 d., 3.65 str. 2 d. 4 p.). Be to, laikino išlaikymo sumažinimas, esant priimtam pirmosios instancijos teismo sprendimui priteisti didesnį nuolatinį išlaikymą, iki šio sprendimo įsiteisėjimo pažeistų esminiu laikomą vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principą.

Kadangi už atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti mokamas 100 Lt žyminis mokestis, o apeliantas nuo žyminio mokesčio mokėjimo nėra atleistas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1-14 punktus ir pateikdamas atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių žyminio mokesčio nesumokėjo, atmetus atsakovo atskirąjį skundą iš jo priteistinas 100 Lt žyminis mokestis valstybei (CPK 80 str. 2 d.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones šeimos bylose reglamentuojančias procesinės bei materialinės teisės normas, todėl keisti Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-26 nutartį atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 100 Lt žyminį mokestį valstybei.