- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-11
- Bylos Nr.
- e2A-937-933/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16559-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Liuda Uckienė, Irmantas Šulcas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „TOKYO“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas), Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TOKYO“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-22512-816/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TOKYO“ dėl piniginio reikalavimo, kylančio iš sutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Juris LT“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „TOKYO“: i) 515,41 Eur skolą; ii) 189,41 Eur delspinigių; iii) 80 Eur baudą; iv) 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir; v) bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 300 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 18 Eur žyminis mokestis, 40 Eur įsiskolinimui išieškoti. Nurodė, kad tarp atsakovės ir pradinės kreditorės UAB „Proversus“ 2016-12-20 sudaryta apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. PRO AP-018 (toliau – Sutartis). Sutarties pagrindu pradinė kreditorė UAB „Proversus“ įsipareigojo atsakovei teikti buhalterines paslaugas, o atsakovė už tai atsiskaityti. Atsakovė iš dalies apmokėjo pateiktas sąskaitas faktūras už pradinės kreditorės suteiktas paslaugas, todėl susidarė 515,41 Eur įsiskolinimas. Pradinė kreditorė 515,41 Eur įsiskolinimą reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovei.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „TOKYO“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog sutinka su 515,41 Eur skola, tačiau netesybos neprotingai didelės ir turi būti sumažintos. Ieškovė reikalauja atlyginti Sutarties 4.3.3 papunktyje numatytą 80 Eur baudą bei Sutarties 4.3.1 papunktyje numatytus 0,2 procento delspinigius. Ieškovės reikalaujama netesybų suma sudaro 269,67 Eur, kas atitinka 52 procentus įsiskolinimo. Ieškovė be reikalaujamų netesybų prašo priteisti ir išieškojimo išlaidas. Ieškovė, be iš anksto Sutartyje numatytų minimalių nuostolių, papildomų didesnių nuostolių nepatyrė. Yra pagrindas mažinti reikalaujamą delspinigių dydį iki 0,02 procento. Ieškovė reikalauja tiek išieškojimo išlaidų, tiek dvigubų netesybų – baudos ir delspinigių, todėl teismas turi pagrindą sumažinti delspinigius iki 0,02 procento, kas atitinka 18,97 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu civilinės bylos dalį dėl 170,70 Eur netesybų ir 80 Eur baudos priteisimo nutraukė, o likusius ieškinio reikalavimus tenkino ir priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 515,41 Eur skolos, 18,97 Eur delspinigių, 8 procentų metines palūkanas už priteistą 534,38 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018-06-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 352 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat grąžino ieškovei 4 Eur žyminio mokesčio.
4. Nurodė, kad teisme 2018-08-02 gautas ieškovės pareiškimas dėl atsisakymo priteisti 80 Eur baudą bei 170,70 Eur (189,67 Eur – 18,87 Eur = 170,70 Eur) delspinigių. Apylinkės teismas nustatė, kad ieškinio dalies atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja, ieškovė pareiškė, jog jai (ieškovei) ieškinio atsisakymo pasekmės žinomos. Teismas sprendė, kad dalies ieškinio reikalavimų atsisakymas priimamas, o atsisakytoje ieškinio reikalavimų dalyje civilinė byla nutrauktina.
5. Apylinkės teismas nustatė, kad tarp pradinės kreditorės UAB „Proversus“ ir atsakovės 2016-12-20 buvo sudaryta Sutartis, kurios pagrindu pradinė kreditorė įsipareigojo teikti atsakovei buhalterines paslaugas, o atsakovė – atsiskaityti už suteiktas buhalterines paslaugas. Atsakovė liko skolinga ieškovei 515,41 Eur už teiktas paslaugas. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo kyla iš sutartinių šalių santykių, todėl 515,41 Eur įsiskolinimas priteistas iš atsakovės.
Šalies argumentai
6. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 0,02 procentų netesybas, kas sudaro 18,97 Eur delspinigių. Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Patenkinęs reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo, teismas iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 18,97 Eur delspinigių už prievolės atsiskaityti termino praleidimą.
7. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 40 Eur sumą pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Pagal CK 6.63 straipsnio 2 dalį, nuo momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Teismas sprendė, kad yra teisinis pagrindas priteisti 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi ir Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – MAPKSVPĮ) iš atsakovės ieškovei priteisė 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2018-06-06 iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.
9. Patenkinęs likusius ieškinio reikalavimus, iš atsakovės ieškovei priteisė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 12 Eur žyminis mokestis ir 300 Eur išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą. Teismas nurodė, kad argumentų dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumo nepateikta, atstovavimo išlaidos nėra pernelyg didelės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Atsakovė UAB „TOKYO“ apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 150 Eur, likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais bei motyvais.
10.1. Ieškovės reikalaujamų palūkanų dydis prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principams bei CK 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.37 straipsnio normoje nurodyta galimybė nustatyti šalių susitarimu didesnes procesines palūkanas, nei įtvirtintos normos, tačiau ši taisyklė neeliminuoja galimybės susitarti dėl mažesnių nei CK 6.210 straipsnyje nurodytų palūkanų. Sutartyje nesusitarta dėl procesinių palūkanų dydžio, todėl jos turėtų būti priteisiamos ne didesnės, nei numatyta CK 6.210 straipsnio 2 dalyje.
10.2. Remiantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R- 85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas, be kita ko, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas. Bylinėjimosi išlaidos priteistos neatsižvelgus į minėtus kriterijus. Teisinė pagalba nebuvo sudėtinga, neturėjo pareikalauti didelių laiko sąnaudų, klausimas teisine prasme paprastas, nereikalaujantis kompleksinių teisinių paslaugų, specialių žinių. Teismas turėjo atsižvelgti ir į Rekomendacijų 2.5 papunktį – ginčo sumos dydį. Priteista bylinėjimosi išlaidų suma sudaro daugiau nei pusė ginčo sumos. Priteistos bylinėjimosi išlaidos neprotingo dydžio ir turėtų būti sumažintos.
Atsiliepimas
11. Ieškovė UAB „Juris LT“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė žemiau nurodomais argumentais bei motyvais.
11.1. Procesinių palūkanų dydis nustatomas vadovaujantis ne CK nuostatomis, o pagal MAPKSVPĮ. Tarp šalių susiklostė komerciniai santykiai, todėl taikomas minėtas įstatymas, o ne CK nuostatos. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos priteistos sumos, įskaitant minimalius nuostolius (palūkanas, delspinigius), išskyrus bylinėjimosi išlaidas. Iš apelianto priteistina procesinių metinių palūkanų norma yra 8 procentai.
11.2. Vadovaujantis Rekomendacijomis, už ieškinio parengimą maksimalus nustatytinas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti dydis yra 1 837,60 Eur. Už visą bylą buvo patirtos tik 300 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Buvo patirtos minimalios išlaidos. Ieškovė ir taip atsisakė didžiosios dalies netesybų, taip pat atsisakė reikalavimo priteisti 80 Eur baudą, atsisakė dalies prašomų priteisti delspinigių. Ieškovė gera valia paprašė 10 kartų mažesnių netesybų. Apeliantė ne tik, kad nesiekia geranoriškai įvykdyti įsipareigojimų, tačiau toliau nebendradarbiaudama teikia skundus, taip tik didindama bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
14. Apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyse dėl 8 procentų procesinių palūkanų pagal MAPKSVPĮ nuostatas ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo.
Dėl ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą pasirašė ir pateikė advokato padėjėja (El. b. 73-78).
16. Atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas ir pateikimas yra apeliacinio proceso sudedamoji dalis, o kai šiuos veiksmus atlieka asmens atstovas pagal pavedimą (atstovavimo sutartį), atsiranda sutartinio atstovavimo apeliacinės instancijos teisme teisiniai santykiai, todėl, vadovaujantis CPK 60 straipsnio 4 punktu ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, advokato padėjėjas neturi teisės pasirašyti atsiliepimo į apeliacinį skundą ir jį pateikti apeliacinės instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą pasirašė asmuo, neturintis tokios teisės, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų apeliacinės instancijos teismas nevertina (žr. taip pat Kauno apygardos teismo 2014-10-27 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.2S-2262-173/2014).
Dėl priteistinų procesinių palūkanų dydžio
17. Atsakovė nesutinka su apylinkės teismo priteistu 8 procentų procesinių palūkanų dydžiu. Apeliantės teigimu, apylinkės teismas, priteisdamas procesines palūkanas, turėjo vadovautis ne MAPKSVPĮ, o CK nuostatomis.
18. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę (įskaitant ir piniginę), kai praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktą). Aptariamu atveju nustatyta, kad atsakovė pažeidė piniginės prievolės vykdymo terminą, kadangi nesilaikė Sutarties sąlygų, numatančių apmokėjimą už suteiktas paslaugas (El. b. l. 7–13, 15–20), kas reiškia, kad ieškovė, perėmusi pradinės kreditorės teises, įgijo teisę reikalauti apginti pažeistas turtines teises.
19. Viena iš netinkamai vykdytos prievolės teisinių pasekmių yra ta, kad ieškovė gali reikalauti priteisti vadinamąsias procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CPK 137 straipsnio 1 dalis). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad (procesinių) palūkanų dydį nustato įstatymai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Nustatyta, jog Sutarties nuostatose šalys dėl didesnių procesinių palūkanų nesusitarė (El. b. l. 7–11), todėl turi būti taikomi įstatyme numatyti procesinių palūkanų dydžiai. (Procesinių) palūkanų dydžiai numatyti tiek CK (CK 6.210 straipsnis), tiek specialiuosiuose įstatymuose (MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalis; Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte; Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje; Vertybinių popierių įstatymo 42 straipsnio 16 dalyje ir kituose įstatymuose).
20. Byloje kilo ginčas dėl to, kuris įstatymas, t. y. CK ar MAPKSVPĮ, numatantis konkretų procesinių palūkanų dydį, turi būti taikytinas. Pasisakant dėl atsakovės argumentų pastebėtina, jog CK 1.3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu yra CK ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos CK normos, išskyrus atvejus, kai CK pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys (byloje ginčo dėl to, kad šalys yra privatūs juridiniai asmenys, nėra), tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, CK 6.210 straipsnio 2 dalis teikia prioritetą (pirmenybę) palūkanų dydžiui, kuris įtvirtintas kitose įstatymuose. Aptarta aplinkybė reiškia, jog apylinkės teismas pagrįstai nusprendė priteisti 8 procentų dydžio procesines palūkanas, kurių dydis numatytas ne CK, o MAPKSVPĮ. Tai, kad MAPKSVPĮ nuostatuose įtvirtinta speciali, t. y. didesnė (procesinių) palūkanų norma turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, akcentuoja ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011).
21. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės nurodyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo taikyti kitokį procesinių palūkanų dydį, nei taikė apylinkės teismas skundžiamame sprendime.
Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu
22. Atsakovė nesutinka ir su apylinkės teismo skundžiamu sprendimu priteista 300 Eur bylinėjimosi išlaidų suma ir prašo ją sumažinti iki 150 Eur.
23. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatą, teismas turi atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
24. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Bylos duomenimis, 300 Eur išlaidas ieškovė advokato padėjėjo pagalbai patyrė 2018-05-30 (El. b. l. 27). Nustatyta aplinkybė duoda pagrindo išvadai daryti apie tai, kad ieškovė bylinėjimosi išlaidas patyrė 2018 m. II ketvirtyje. Tai reiškia, kad maksimalus priteistinas išlaidų už advokato padėjėjos pagalbą turi būti skaičiuojamas nuo 2017 m. IV ketvirtyje galiojusio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pastarasis dydis 2017 m. IV ketvirčio metu buvo 838,70 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 5 ir 8.2 papunkčio nuostatomis, maksimalus priteistinas išlaidų už advokato padėjėjos pagalbą galėjo būti 1 677,40 Eur (838,70 Eur X 2,5 = 2 096,75 Eur; 2 096,75 Eur X 80 proc. = 1 677,40 Eur). Teismas iš esmės sutinka su atsakovės teiginiais, jog byla nedidelės apimties, nebuvo sudėtinga, o procesinių dokumentų parengimas tokio pobūdžio byloje neturėjo užimti daug laiko. Visgi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, 300 Eur išlaidos advokato padėjėjos pagalbai už procesą pirmosios instancijos teisme ne per didelės. Bylos duomenimis, atsakovė buvo raginta įvykdyti iš Sutarties kylančią piniginę prievolę (El. b. l. 26). Ginčo dėl prievolės iš esmės nebuvo, tad atsakovė galėjo susitarti dėl piniginės prievolės apmokėjimo su ieškove ir derybų būdu (Sutarties 6.7 papunktis), taip išvengdama prievolės apmokėti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei nebendradarbiaujant, t. y. nederinant piniginės prievolės apmokėjimo klausimų derybų būdu, atsakovė turi prisiimti ir galimas neigiamas rizikas tuo atveju, jeigu ieškovė inicijuos teisminę bylą. Aptariamu atveju neturi reikšmės iš atsakovės priteistos piniginės prievolės dydžio ir prašomų bylinėjimosi išlaidų santykis, kadangi nepateikta duomenų apie tai, jog atsakovė būtų vykdžiusi bendradarbiavimo pareigą, o ieškovė (ar pradinė kreditorė) nesilaikydama Sutarties 6.7 papunkčio nuostatos, prievolės įvykdymo būtų reikalavusi išsyk teisminiu keliu.
25. Apibendrinant išdėstytą, apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
26. Ieškovė pateikė duomenis apie tai, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 100 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti (El. b. l. 89).
27. CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog CPK 98 straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme.
28. Atsižvelgiant į tai, kad advokato padėjėja negalėjo pasirašyti ir teikti atsiliepimo į apeliacinį, skundą (CPK 60 straipsnio 4 punktas ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis), nėra pagrindo priteisti prašomų bylinėjimosi išlaidų (100 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą teismui, todėl ieškovės atstovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.