Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. L. K. patikslintą ieškinį atsakovams UAB „ATN BUS RENT“ ir V. Z. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas K. L. K. kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) pripažinti atsakovo UAB „ATN BUS RENT“ 2020-06-03 vienašalį 2016-12-24 dienos Pastato (autoserviso) nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu; 2) pripažinti negaliojančiais atsakovo UAB „ATN BUS RENT“ atliktą įskaitymą pagal 2020-05-14 Paaiškinimą prie suderinimo akto ir įskaitymą dalyje dėl 6564,92 Eur pagal 2020-09-23 Paaiškinimą prie suderinimo akto; 3) priteisti ieškovo naudai solidariai iš atsakovų 6729,15 Eur skolą, 3018,36 Eur netesybas, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinį grindė aplinkybėmis, jog 2016-12-24 tarp jo ir atsakovo UAB „ATN BUS RENT“ (toliau - bendrovė) buvo sudaryta Pastato (autoserviso) nuomos sutartis (toliau - Nuomos sutartis), pagal kurią ieškovas, kaip nuomotojas, išnuomojo atsakovui, kaip nuomininkui, 251,53 kv. m. bendro ploto pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) bei žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią parkavimo aikštelę su pastato priklausiniais. 2017-04-22 tarp ieškovo ir atsakovo V. Z. buvo sudaryta Laidavimo sutartis, pagal kurią pastarasis įsipareigojo atsakyti ieškovui, jeigu atsakovas – bendrovė neįvykdys visos ar dalies savo prievolės pagal Nuomos sutartį. Atsakovas bendrovė 2020-06-03 rašytiniu pranešimu Nr. ATN/0601 pranešė apie Nuomos sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo, nurodydamas, kad nuomotojas nepagrįstai, reikalaudamas permontuoti autoserviso duris (nors prieš trejus metus gavęs garantinį raštą dėl to nekėlė pretenzijų, pats išsivežė 5 metrų metalinį stulpą, ant kurio buvo sumontuotas elektros įvado kabelis ir savo konkliudentiniais veiksmais buvo patvirtinęs esamą situaciją), teikdamas nepagrįstus reikalavimus dėl autoserviso veiklos, ignoruodamas reikalavimą sumokėti mokėtiną GPM sumą, vertintinas iš esmės pažeidusiu sutartį. Nuomininkas negali naudotis be trukdžių Pastatu, t. y. negauna to, ko tikėjosi pagal Sutartį, nekliudomas naudojimasis Pastatu turi esminės reikšmės pagal esamą situaciją, nuomininkui yra akivaizdu, kad nuomotojas nepageidauja mokėti GPM kaip šalių buvo sutarta Nuomos sutartyje. Atsakovas nurodė, kad Nuomos sutartį nutraukė CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1,2 ir 4 punktų pagrindais.

Pasak ieškovo, atsakovo atliktas Nuomos sutarties nutraukimas dėl esminio jos pažeidimo yra nepagrįstas, atliktas nesant esminių Nuomos sutarties pažeidimo pagrindų. Tai patvirtina šios aplinkybės:

1) dėl durų permontavimo, elektros laidų. Nuomos sutarties 3.3 punkte įtvirtintas atsakovo bendrovės įsipareigojimas be Nuomotojo raštiško leidimo nesubnuomoti, neperplanuoti, nerekonstruoti nuomojamų patalpų ar jų dalies, o 3.4 punkte – Suderinus su Nuomotoju, savo sąskaita ir jėgomis atlikti Patalpų gerinimo darbus, vidaus einamąjį remontą, laikyti švarias autoserviso grindis, nedelsiant pašalinti teršalus, galinčius pažeisti betoną. Pažymėjo, jog 2017-03-20 ieškovas pateikė atsakovui bendrovei pretenziją, kurioje nurodė, kad atsakovas nesuderinęs su ieškovu išardė ir perkėlė pertvaras, išardė ir nesumontavo elektros tiekimo įvado su paskirstymo dėže, tepalais teršė parkavimo aikštelę, autoserviso grindis. 2017-04-10 dienos garantiniu raštu pats atsakovas bendrovė patvirtino, kad be leidimo perstatė serviso meistro kambario duris ir pasižadėjo perstatyti duris į buvusią vietą, numatytą pagal projektą ir kompensuoti išlaidas; tačiau atsakovas ilgiau kaip dvejus metus šio pažeidimo nepašalino. 2017-12-13 dienos el. laišku ieškovas dar kartą pareikalavo, kad atsakovas atstatytų perdarymus, atliktus meistro kambaryje į pradinę padėtį pagal patalpos inventorizacijos nužymėjimo planą. 2018-03-14 dienos el. laišku atsakovas dar kartą patvirtino savo atliktus pažeidimus, už juos atsiprašė ir nurodė ištaisysiąs, tačiau šio pažeidimo nepašalino. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas 2020-05-26 įteikė atsakovui pranešimą, kuriame nurodė, kad vis dar yra neįgyvendintas reikalavimas atstatyti meistro kambario duris, elektros skydinę į vietą ir tai pažeidžia priešgaisrinius reikalavimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad Pastate ieškovas įrengė tualetą taip, kad jis būtų tinkamas neįgaliesiems. Atitinkamai, evakuacinis kelias iš tualeto turėjo būti laisvas. Kai atsakovas perkėlė duris į kitą vietą, evakuacinis kelias į lauką ir žmonių su negalia manevravimo aikštelė prieš duris neatitiko privalomų reikalavimų (neišlaikyti minimalūs išmatavimai/atstumai). Pažymėjo, jog atsakovas pažeidimo ir toliau nepašalino, priešingai - nutraukė Nuomos sutartį nesant jos esminio pažeidimo;

2) dėl padangų sandėliavimo konstrukcijų. Nuomos sutarties 3.3 punkte įtvirtintas atsakovo bendrovės įsipareigojimas be Nuomotojo raštiško leidimo nesubnuomoti, neperplanuoti, nerekonstruoti nuomojamų patalpų ar jų dalies. Ieškovas 2020-05-26 dieną įteikė atsakovui pranešimą, kuriame nurodė, kad nesuderinus su ieškovu buvo įrengtos papildomos konstrukcijos padangų saugojimui Pastato viduje, tokiu būdu padidinus apkrovas ir pažeidus nešančiąsias Pastato konstrukcijas. Pabrėžė, jog atsakovas nebuvo gavęs ieškovo raštiško leidimo šiems darbams, todėl ieškovo reikalavimas pašalinti atsakovo atliktą pažeidimą negali būti vertinamas kaip esminis Nuomos sutarties pažeidimas;

3) dėl automobilių parkavimo. Nuomos sutarties 3.3 punkte įtvirtintas atsakovo bendrovės įsipareigojimas be Nuomotojo raštiško leidimo nesubnuomoti, neperplanuoti, nerekonstruoti nuomojamų patalpų ar jų dalies. Ieškovas 2020-05-26 dieną įteikė atsakovui pranešimą, kuriame nurodė, kad atsakovas šalia Pastato esančioje žalioje zonoje savavališkai įrengė parkavimo vietas, padidindamas apkrovas į atraminę sienelę. Pažymėjo, jog atsakovas nebuvo gavęs ieškovo raštiško leidimo šiems darbams, todėl negali būti vertinamas kaip esminis Nuomos sutarties pažeidimas;

4) dėl trikdžių naudojantis Pastatu. Atsakovo bendrovės patekimas į Pastatą ir veiklos vykdymas Pastate nebuvo apribotas jokiomis priemonėmis, todėl aplinkybė, kad atsakovas negali be trukdžių naudotis Pastatu yra nepagrįsta. Pažymėjo, kad atsakovas 2016-12-24 dienos priėmimo – perdavimo aktu perėmė Pastatą ir jokių pretenzijų dėl perimamo Pastato nuomai nereiškė, trūkumų priėmimo – perdavimo akte nenurodė;

5) dėl gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo. Pasak ieškovo, atsakovui bendrovei kilo pareiga, o ne ieškovui sumokėti gyventojų pajamų mokestį.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovas perdavė atsakovui Pastatą pagal Nuomos sutartį, kuris pilnai atitiko jo poreikius. Tai pat ieškovas ieškinį grindė aplinkybe, jog pagal Nuomos sutartį šalys sulygo, jog nuomos kaina - 1509,18 Eur plius PVM, bei mokesčio už aptarnavimo/ komunalines paslaugas sumokėjimo kas mėnesį, ne vėliau kaip iki 15 kalendorinės mėnesio dienos. Pasak ieškovo, per laikotarpį nuo nuomos mokesčio skaičiavimo pradžios, įtvirtintos Nuomos sutarties 4.4 punkte, iki Pastato grąžinimo ieškovui 2020-07-03 dieną priėmimo – perdavimo aktu atsakovas bendrovė ne tik 2018-2020 m. nereguliariai/pažeisdamas Nuomos sutartyje įtvirtintą terminą mokėjo nuomos mokestį ir mokestį už aptarnavimo/komunalines paslaugas, bet liko skolingas 10 027,73 Eur. Šią skolą patvirtina paties atsakovo pateiktas 2020-05-14 Paaiškinimas prie suderinimo akto, iš kurio matyti, kad atsakovo iki 2020-05-01 dienos likusi skola yra 6120,32 Eur. Pažymėjo, jog pagal Nuomos sutarties 4.2 punktą atsakovas bendrovė įsipareigojo mokėti kas mėnesį ne vėliau kaip iki 15 d. už praėjusio mėnesio nuomą ir Pastato aptarnavimo paslaugas. Taigi atsakovui po 2020-05-14 Paaiškinimo prie suderinimo akto buvo papildomai išrašytos sąskaitos už 2020-05 mėn. ir 2020-06 mėn., kurių atsakovas neapmokėjo, iš viso - 3907,41 Eur. Kadangi atsakovas 2020-09 mėn. (po ieškovo kreipimosi į teismą) atliko 298,58 Eur mokėjimo pavedimą, bendra atsakovo skola sudaro 9729,15 Eur. Pažymėjo, jog atsakovas buvo sumokėjęs ieškovui 3000 Eur avansą pasirašant Nuomos sutartį, todėl pastarojo skola įskaičius 3000 Eur avansą liko 6729,15 Eur. Ieškovas šią skolą prašė priteisti solidariai iš atsakovų, remdamasis CK 6.76 str. ir 2017-04-22 Laidavimo sutartimi.

Taip pat ieškovas nurodė, jog atsakovas 2020-05-14 Paaiškinime prie suderinimo akto pažymėjo, kad atsakovo bendrovės sumokėtas gyventojų pajamų mokestis yra lygus 6112,17 Eur; taip pat atsakovas 2020-09-23 Paaiškinime prie suderinimo akto nurodė, kad atsakovo bendrovės sumokėtas gyventojų pajamų mokestis yra lygus 6564,92 Eur. Atsakovas 2020-06-03 pranešime apie Nuomos sutarties nutraukimą informavo apie nuomos mokesčio ir mokesčių už aptarnavimo/komunalines paslaugas mokėjimo sustabdymą; atsakovo teigimu, Nuomos sutartyje buvo nurodyta galutinė mokėtina nuomos mokesčio suma ir ieškovas šalių susitarimu turėjo sumokėti gyventojų pajamų mokesčio sumą, tačiau ieškovui šios prievolės neįvykdžius nuo 2018 m. ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovo priešpriešinė prievolė sumokėti gyventojų pajamų mokesčio sumą yra vienarūšė, atsakovas pareiškė, kad sustabdo bet kokių piniginių prievolių pagal Nuomos sutartį vykdymą. Pasak ieškovo, Nuomos sutartyje yra nurodyta nuomos mokesčio kaina 1509,18 Eur plius PVM; tačiau nėra nurodyta, kam tenka pareiga mokėti gyventojų pajamų mokestį. Taigi atsižvelgiant į tai, kad Nuomos sutartyje nėra įtvirtinta ieškovo pareiga mokėti gyventojų pajamų mokestį, darytina išvada, kad mokesčio mokėtojas turi būti nustatomas vadovaujantis mokesčių teisės normomis. Tokiu būdu, atsižvelgiant, jog Pastatas buvo nuomojamas juridiniam asmeniui, nuomininkui – atsakovui kilo pareiga sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Taigi įskaitymas atliktas neteisėtai, nes atsakovas neturėjo galiojančio ir vykdytino reikalavimo 6112,17 Eur sumai ieškovo atžvilgiu 2020-05-14 dienai. Taip pat atsakovas neturėjo galiojančio ir vykdytino reikalavimo 6564,92 Eur sumai ieškovo atžvilgiu 2020-09-23 dienai, nes ne ieškovas, o atsakovas turėjo pareigą sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Taigi atsakovo atliktas 2021-09-23 vienašalis įskaitymas dalyje dėl 6564,92 Eur sumos yra neteisėtas. Kadangi atsakovas buvo sumokėjęs 3000 Eur avansą pasirašant Nuomos sutartį, o ieškovas šios sumos atsakovui negrąžino, ieškovas neginčija atsakovo 2020-09-23 atliktą vienašalį įskaitymą dalyje dėl 3000 Eur. Taip pat ieškovas, atsižvelgdamas, jog atsakovas Nuomos sutartį nutraukė vienašališkai, nesant esminio sutarties pažeidimo, remiantis Nuomos sutarties 6.3 punktu, prašė priteisti 3018,36 Eur baudą.

Atsakovai UAB „ATN BUS RENT“ ir V. Z. su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas susidomėjo ieškovui nuosavybės teise priklausančio pastato nuoma, kadangi skelbime buvo nurodyta galimybė keisti išplanavimą, šalia pastato buvo gana erdvi aikštelė, kuri beveik tiko mikroautobusų remontui ir laikinam parkavimui. Atsakovo bendrovės pagrindinė veikla yra autobusų ir mikroautobusų nuoma, todėl galimybė manevruoti su didesnio gabarito automobiliais buvo ypatingai svarbi renkantis autoserviso patalpas nuomai. Iki Nuomos sutarties pasirašymo šalys žodžiu susitarė, kad nuomininkas (atsakovas bendrovė) galės pritaikyti patalpas savo veiklai, įskaitant pertvarų (saugiam lankytojui pateikimui į autoservisą) ir elektros įvado (trukdančio mikroautobusų ir autobusų manevravimui) perkėlimą, kiek tai neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Pasirašant nuomos sutartį, šalys žodžiu aptartų pastato pakeitimų neaprašė, nes tuo metu konkrečių brėžinių, schemų nebuvo paruošta – susitarta, kad įrengimo projektas, schemos bus pateiktos vėliau (Nuomos sutarties 2.4. p.). Derybų dėl Nuomos sutarties metu ieškovas pateikė atsakovui nuomos sutarties “šabloną“, kurio 4.1. p. buvo nurodyta, kad papildomai prie 6 EUR plius PVM dydžio nuomos mokesčio nuomininkas papildomai sumoka gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) sumą. Derybų metu tarp šalių buvo susitarta, kad GPM sumą nuo gautų pajamų sumokės ieškovas, nuomos kaina yra galutinė, todėl pirminio teksto formuluotė buvo pakoreguota ir šalys sudarė 2016-12-24 Pastato (autoserviso) nuomos sutartį dėl 251,53 kv. m. bendro ploto pastato ir parkavimo aikštelės su pastato priklausiniais. Atsakovas bendrovė pripažino, jog tik žodžiu buvo informavęs, bet raštu nesuderinęs su ieškovu, apie atliktus pakeitimus Pastate – siekiant užtikrinti lankytojų saugumą buvo permontuotos įėjimo į meistro patalpas durys, taip pat siekiant užtikrinti mikroautobusų patekimą į serviso patalpas, buvo perkeltas elektros įvadas pašalinant kieme buvusį stulpą (kurį išsivežė ieškovas). Ieškovas pretenziją dėl atliktų darbų gavo (2017-03-20), kai dėl įsikūrimui patalpose pareikalavusių papildomų išlaidų pavėlavo sumokėti nuomos mokestį. Kadangi pertvarkymai nekėlė grėsmės Pastatui bei jo lankytojų saugumui, šalys susitarė, kad nuomininkui pateikus papildomų prievolės atstatyti Pastato būklę į pradinę būklę užtikrinimo priemonių bei sutvarkius dokumentaciją, Pastato pakeitimams ieškovas neprieštaraus. Būtent tokiam šalių susitarimui užtikrinti buvo sudaryti 2017-04-10 Garantinis raštas ir 2017-04- 22 Laidavimo sutartis. Pažymėjo, jog 2020 m. balandžio - gegužės mėnesį, gavus VMI paklausimą, atsakovui tapo žinoma, kad ieškovas, nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) už 2018, 2019 bei mokestinius periodus nuo pajamų sumos pagal Nuomos sutartį, nors už 2016 ir 2017 metus GPM mokėjo ir deklaravo ieškovas. Atsižvelgiant į tai, ieškovas paprašė patikslinti atsakovo 2018 ir 2019 m. GPM deklaracijas bei toliau deklaruoti bei mokėti GPM atskaičiavus GPM sumą iš mokėtino nuomos mokesčio sumos. Atsakovas GPM deklaracijas patikslino 2020 m. gegužės mėnesį. Tuo pačiu metu ieškovas pateikė atsakovui bendrovei Nuomos sutarties pakeitimą, kuriuo nesprendė iki susitarimo mokėtino GPM mokesčio sumos klausimo. Šalims nesusitarus dėl GPM mokėjimo už praėjusius laikotarpius, ieškovas vėl (2020-05-26 pretenzija) prisiminė savo pretenzijas dėl Pastato pakeitimų, kurie trejus metus ieškovui buvo priimtini bei nusprendė nebesiūlyti raštu įtvirtinti tikrojo šalių susitarimo dėl GPM mokėjimo sąlygų. Šalims nepasiekus susitarimo dėl GPM už praėjusius mokestinius laikotarpius (2018, 2019 m.) mokėjimo, taip pat ieškovui pareikalavus atstatyti Pastatą į pradinę būklę, atsakovas 2020-06-03 pateikė pranešimą dėl esminio Nuomos sutarties pažeidimo bei Nuomos sutarties nutraukimo. Pasak atsakovų, Nuomos sutartis buvo nutraukta pagrįstai, nes ieškovas neįvykdė savo piniginės prievolės pagal Nuomos sutartį sumokėti GPM už gautas pajamas pagal Nuomos sutartį bei atsisakė tai atlikti arba tartis dėl nesumokėto GPM įskaitymo į nuomos mokesčio sumą, t. y. vienašališkai pakeitė šalių sutartas Nuomos sutarties sąlygas; taip pat ieškovas, pažeisdamas Nuomos sutartį bei pagal ją pasiektus šalių susitarimus, neatlikęs Pastato pakeitimų įteisinimui būtinų veiksmų, pareikalavo pašalinti Pastato pakeitimus, kurie buvo būtini atsakovo bendrovės pagrindinei veiklai vykdyti. Atsakovų teigimu, Sutarties tekstas, vėlesnis šalių elgesys, susirašinėjimas patvirtina, kad prievolę sumokėti gyventojų pajamų mokesčio sumą turėjo vykdyti nuomotojas. Ieškovo elgesys atsisakius vykdyti savo sutartinę piniginę prievolę mokėti GPM nuo gautų pajamų už praėjusius laikotarpius bei pareikalavus mokėti pilną nuomos mokesčio sumą pagal išrašytas sąskaitas už einamąjį mokestinį periodą (2020 m.) - atitinka esminio sutarties pažeidimo požymius, numatytus CK 6.217 str. 2 d., nes ieškovas pakeitė esminę Nuomos sutarties sąlygą dėl nuomos mokesčio dydžio. Pažymėjo, jog nuomos mokesčio dydis yra esminė sąlyga nuomos santykiuose, todėl jos vienašalis keitimas turėjo esminės reikšmės atsakovui, ypač įvertinus COVID-19 pandemijos mastus bei jos įtaką pervežimo/turizmo verslui.

Taip pat atsakovai atsikirtimus į patikslintą ieškinį grindė aplinkybe, jog Pastato pakeitimai buvo atlikti iš anksto nesuderinus sprendinių su ieškovu, tačiau vėliau, atsakovui bendrovei papildomai užtikrinus prievolės grąžinti Pastatą į pradinę padėtį, - esama situacija ieškovui tapo priimtina ir dėl Pastato pakeitimų pretenzijų atsakovui nebuvo reiškiama. Nors atsakovas vėliau bandė suderinti pakeitimus bei juos raštu įtvirtinti – ieškovas pasirinko tylėjimo strategiją, kuri tapo palanki iškilus klausimui dėl GPM mokėjimo. Pastebėjo, kad perdavus Pastatą, ieškovas pretenzijų dėl pertvaros, elektros įvado, vidinių konstrukcijų ir kitų savo pretenzijose nurodytų su Pastato naudojimu susijusių aplinkybių nereiškė – t. y. atsakovas, kaip ir buvo įsipareigojęs – visus Pastato pakeitimus savo sąskaita pašalino. Pabrėžė, jog visi Pastato pakeitimai buvo būtini įprastai atsakovo veiklai ir ieškovui netikėtai, po trejų metų nusistovėjusios Nuomos sutarties vykdymo praktikos pareikalavus pakeitimus pašalinti, - atsakovas negalėjo be nuostolių tęsti savo įprastos veiklos. Lankytojų priėmimas jiems kertant gamybinę zoną, kurioje vykdomi automobilių remonto darbai, iš principo taptų negalimas dėl darbų saugos reikalavimų, mikroautobusų parkavimas bei įvažiavimas į remonto darbų zoną neperkėlus elektros įvado taptų neįmanomas, draudimas įrengti padangų saugojimo konstrukcijas neleistų tęsti įprastų darbų autoservise. Atitinkamai ieškovo vienašalis šalių praktikoje susiklosčiusių sutarties vykdymo sąlygų keitimas bei reikalavimų pobūdis atitiko esminio sutarties pažeidimo požymius, numatytus CK 6.217 str. 2 d. – įvykdžius ieškovo reikalavimus atsakovas iš esmės netektų galimybės vykdyti įprastą mikroautobusų ir autobusų remonto veiklą bei Pastato naudojimas pagal paskirtį turėjo esminės reikšmės atsakovui; be to, atsakovas neturėjo vilčių, kad ieškovas ateityje bendradarbiaus bei sutiks dėl Pastato pritaikymo jo vykdomai autoserviso veiklai.

Taip pat atsakovai pažymėjo, jog ieškovas savo sutartinės prievolės sumokėti GPM už 2018, 2019 ir 2020 metus neįvykdė, šią prievolę įvykdė atsakovas, pateikęs GPM deklaraciją. Pagal pateiktas ir priimtas VMI deklaracijas, taip pagal ieškovui patiektus paaiškinimus dėl suderinimo akto, už 2018 metus paskaičiuota 2490,14 Eur GPM suma, už 2019 metus – 2716,52 Eur GPM suma, už laikotarpį iki Nuomos sutarties pasibaigimo – 905,51 Eur suma, todėl bendra 6112,17 Eur suma buvo įskaityta į mokėtinas pagal Nuomos sutartį sumas pagal pateiktas PVM sąskaitas – faktūras už nuomos mokestį bei komunalinius mokesčius. Iš 2020-09-23 Suderinimo akto ir paaiškinimo prie jo, matyti, jog jokio įsiskolinimo ieškovui nėra – įskaičius sumokėtą GPM sumą, avanso sumą už du nuomos mėnesius (3018,36 Eur), likutis 298,58 Eur buvo sumokėtas ieškovui. Pabrėžė, jog visuose suderinimo aktuose atsakovas nurodė pavedimų sumas, neįtraukė grynaisiais pinigais mokėtą 3018,36 Eur depozito sumą pagal kasos pajamų orderį. Pasak atsakovų, atsakovo bendrovės prievolė sumokėti nuomos mokestį bei mokestį už komunalinius mokesčius, taip pat ieškovo prievolė sumokėti GPM nuo pajamų, gautų pagal Nuomos sutartį yra vienarūšės piniginės prievolės, todėl atsakovas turėjo teisę įskaityti prievoles. Be to, ieškovo reikalavimas priteisti 3018,36 Eur dydžio baudą prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Vertinant ieškovo elgesį Nuomos sutarties vykdymo metu, atsisakymą bendradarbiauti ir piktavališką delsimą raštu įtvirtinti faktiškai susiklosčiusius šalių sutartinius santykius, bet koks netesybų mokėjimas, atsakovo bendrovės įsitikinimu, pažeistų teisingumo bei sąžiningumo principus. Be to, ieškovas laiku neinformavęs apie GPM mokėjimo aplinkybes, ilgą laiką atsisakydamas derinti faktiškai atliktus Pastato pakeitimus, - iš esmės pažeidė sutarties šalių bendradarbiavimo pareigą, dėl ko nėra pagrindo taikyti Nuomos sutartyje numatyto dydžio baudą. Atsakovo įsitikinimu, tokio dydžio bauda nėra protinga ir turėtų būtų mažinama bent per pusę, nes Nuomos sutartį atsakovas nutraukė įspėjęs ieškovą prieš protingą terminą ir pastarasis galėjo pasiruošti Nuomos sutarties pasibaigimui.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-12-24 tarp ieškovo (nuomotojo) ir atsakovo UAB „ATN BUS RENT“ (toliau - bendrovė) buvo sudaryta Pastato (autoserviso) nuomos sutartis (toliau - Nuomos sutartis), pagal kurią ieškovas, kaip nuomotojas, išnuomojo atsakovui, kaip nuomininkui, 251,53 kv. m. bendro ploto pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) bei žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią parkavimo aikštelę su pastato priklausiniais. Šalys sudarė Sutartį 5 metų terminui (Sutarties 1.2 p.), Sutarties kaina - 1509,18 Eur plius PVM (Sutarties 4.1 p.). Vykdydamos Sutartį, šalys sudarė priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo ieškovas perdavė atsakovui bendrovei pastatą ir jo priklausinius. Taip pat nustatyta, jog 2017-04-22 tarp ieškovo ir atsakovo V. Z. buvo sudaryta Laidavimo sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo ieškovui užtikrinti Nuomos sutarties įsipareigojimų bei sąlygų tinkamą vykdymą

Taip pat byloje nustatyta, jog atsakovas bendrovė 2020-05-14 sudarė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame nurodė, jog jo skola ieškovui sudaro 8,15 Eur; prie šio akto pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė jog atsakovo skola 2020-05-14 sudarė 6120,32 Eur, tačiau išskaičius GPM mokestį už ieškovą už 2018 m. – 2490,14 Eur, už 2019 m. – 2716,52 Eur ir už 2020 m. 01-04 mėn. – 905,51 Eur, - atsakovo skola ieškovui sudaro 8,15 Eur.

Ieškovas, reaguodamas į atsakovą pateiktą aktą, 2020-05-20 pranešime nurodė, jog atsakovui buvo išrašyta 2018 m. rugpjūčio mėn. sąskaita 1934,28 Eur sumai, 2020 m. už kovo mėn. – 2153,68 Eur sumai, 2020 m. balandžio mėn. – 1826,11 Eur ir 196,29 Eur sumoms, kurios iki šiol nėra apmokėtos pagal Sutartį. Taip pat nurodė, jog 2020-05-04, atsižvelgiant į sunkią padėtį Lietuvoje, siūlė atsakovui papildyti nuomos sutartį nuo 2020-05-04 sumažinant nuomos kainą bei įtraukiant baudą už vėlavimus apmokėti sąskaitas. Atkreipė dėmesį, jog terminas pasirašyti sutarties papildymą pasibaigė; taip pat nurodė, jog nesutinka su skolų suderinimo aktu ir prašė apmokėti sąskaitas iki 2020-06-01. Taip pat ieškovas 2020-06-01 laiške atsakovui nurodė, jog nesutinka su suderinimo aktu ir nesutiko su GPM permoka.

Taip pat 2020-05-26 pranešime ieškovas nurodė atsakovui, jog jis neįvykdė nuomotojo reikalavimų: atstatyti meistro kambario duris, elektros skydinę, nes tai nebuvo suderinta su ieškovu, be to, nurodė, jog atsakovas įrengė papildomas konstrukcijas, savavališkai įrengė žalioje zonoje parkavimo vietas, prašė sutvarkyti patalpas.

Atsakovas bendrovė 2020-06-03 rašytiniu pranešimu Nr. ATN/0601 informavo ieškovą apie Nuomos sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo, nurodydamas šiuos pažeidimus: nuomotojas, nepagrįstai reikalaudamas permontuoti autoserviso duris (nors prieš trejus metus gavęs garantinį raštą dėl to nekėlė pretenzijų, pats išsivežė 5 metrų metalinį stulpą, ant kurio buvo sumontuotas elektros įvado kabelis ir savo konkliudentiniais veiksmais buvo patvirtinęs esamą situaciją), teikdamas nepagrįstus reikalavimus dėl autoserviso veiklos, ignoruodamas reikalavimą sumokėti mokėtiną GPM sumą, - vertinamas iš esmės pažeidusiu sutartį. Pažymėjo, jog nuomininkas negali naudotis be trukdžių Pastatu, t. y. negauna to, ko tikėjosi pagal Sutartį, nes nekliudomas naudojimasis Pastatu turi esminės reikšmės pagal esamą situaciją, nuomininkui yra akivaizdu, kad nuomotojas nepageidauja mokėti GPM kaip šalių buvo sutarta Nuomos sutartyje. Atsakovas pažymėjo, kad Nuomos sutartį nutraukė CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1,2 ir 4 punktų pagrindais ir nurodė, jog sustabdo savo prievolių vykdymą ieškovui pagal Sutartį.

2020-07-03 šalys sudarė priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo nuomininkas perdavė nuomotojui išnuomotą turtą, atlikdami atitinkamas pastabas dėl turto apgadinimo.

2020-08-02 priėmimo perdavimo aktu ieškovui buvo perduotas autoserviso pastatas su priklausiniais.

Nustatyta, jog atsakovo bendrovės 2020-05-14 ir 2020-09-23 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai yra vienašaliai ir pasirašyti tik atsakovo.

Dėl vienašališko Nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu

Pagal CK 6.154 str., 6.156 str., sutarties šalys gali susitarimu nutraukti civilinius teisinius santykius, tačiau vienašališkai sutartį galima nutraukti tik sutartyje ar įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka (CK 6.217 - 6.220 straipsniai). CK 6.189 str. 1 d. nurodyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl yra privaloma ir vykdytina. Taigi iš šių įstatymo nuostatų seka, kad sutartis įpareigoja atlikti tai, kas joje yra numatyta. CK 6.200 str. 1 d. reikalauja sutartis vykdyti tinkamai ir sąžiningai.

Bendroji teisės norma, nustatanti sutarties šaliai teisę vienašališkai nutraukti sutartį, numatyta CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusioji šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; ar pagal prievolės esmę griežtas prievoles sąlygų laikymąsi turi esminės reikšmės; ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiajai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

Pažymėtina, kad įstatymiškai vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas yra siejamas su kitos šalies padarytu esminiu sutarties pažeidimu (sutarties nevykdymu ar netinkamu vykdymu) (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje atsakovai esminį Nuomos sutarties pažeidimą siejo su sutarties netinkamu vykdymu, o būtent: 1) ieškovas nevykdė savo piniginės prievolės pagal Nuomos sutartį sumokėti GPM ir atsisakė tartis dėl nesumokėto GPM įskaitymo į nuomos mokesčio sumą, ir tai vertintina kaip esminės Nuomos sutarties sąlygos - dėl nuomos mokesčio dydžio – pakeitimas; 2) ieškovas, pažeisdamas Nuomos sutartį bei pagal ją pasiektus šalių susitarimus, neatlikęs Pastato pakeitimų įteisinimui būtinų veiksmų, pareikalavo iš atsakovo pašalinti Pastato pakeitimus, kurie buvo būtini bendrovės pagrindinei veiklai vykdyti; dėl nurodytų aplinkybių atsakovas bendrovė negalėjo naudotis patalpomis pagal Sutartimi sulygtas sąlygas.

Tuo tarpu ieškovas ginčijo vienašalį sutarties nutraukimą ir prašė Sutarties 4.1-4.3 ir 6.3 punktų pagrindais priteisti solidariai iš atsakovų nesumokėto 6729,15 Eur nuomos mokesčio (iš viso atsakovo skola sudarė 10.027,73 Eur, tačiau atsakovas po kreipimosi į teismą atlikto 298,58 Eur pavedimą ir pasirašant Sutartį atsakovas buvo sumokėjęs ieškovui 3000 Eur avansą (Sutarties 3.3.3 p.), kurį įskaičius į nesumokėto nuomos mokesčio sumą, skola sudaro 6729,15 Eur) ir 3018,36 Eur baudą, kadangi atsakovas bendrovė vienašališkai nutraukė Sutartį prieš terminą ne dėl nuomotojo kaltės.

Pažymėtina, jog nukentėjusioji šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalimi ir sutartyje numatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Sprendžiant ar atsakovas bendrovė teisėtai ir pagrįstai vienašališkai nutraukė ginčo Sutartį, svarbu pažymėti, jog Sutarties 2.2 p. nuomotojas įsipareigojo perduoti pastatą tinkamą nuomininko veiklai; Sutarties 2.4 punktu ieškovas įsipareigojo leisti nuomininkui, suderinus su nuomotoju, pasistatyti 3.1 punkte nurodytai veiklai reikalingą įrangą, prieš tai pateikiant įrengimo projektą, schemas suderinti su nuomotoju. Sutarties 3.3 punktu nuomininkas įsipareigojo neperplanuoti, nerekonstruoti patalpų ar jų dalies be raštiško nuomotojo sutikimo. Atsiskaitymo sąlygos ir tvarka buvo įtvirtinti Nuomos sutarties 4.1, 4.2 ir 4.3 punktuose, pagal kuriuos šalys sulygo, kad Pastato 1 kv. m. nuomos mokestis yra 6 Eur plius PVM, viso Sutarties objekto, nurodyto 1.1 punkte nuomos kaina yra 1509,18 Eur plius PVM (Sutarties 4.1 p.); nuomininkas kas mėnesį ne vėliau kaip iki 15 d. kalendorinės mėnesio dienos įsipareigojo mokėti nuomotojui už praėjusio mėnesio nuomą ir pastato aptarnavimo paslaugas (Sutarties 4.2 p.); nuomininkas už savo reikmėms sunaudotą elektros energiją, vandenį, nuotekų, komunalinių bei kitų atliekų išvežimą, moka atsižvelgiant į skaitiklių parodymus bei pagal įmonei pateiktas sąskaitas, sudarytų sutarčių kopijas su įvardintomis paslaugų tiekėjų įmonėmis, pateikti nuomotojui (Sutarties 4.3 p.).

Šalys Sutarties 6.3 punktu sulygo, jog nuomininkui savo iniciatyva (ne dėl nuomotojo kaltės) anksčiau nutraukus sutartį nei nurodyta jos 1.2 p., nuomininkas privalo įspėti nuomotoją raštu prieš 2 mėnesius ir sumokėti baudą – 2 mėnesių nuomos dydžio.

Byloje nustatyta, jog šalys dar 2020 m. balandžio mėnesį vedė derybas dėl Sutarties pakeitimo, o būtent nuomos kainos sumažinimo. Iš atsakovo elektroninių laiškų ieškovui matyti, jog pastarasis pripažino, kad pareiga deklaruoti ir mokėti GPM kilo atsakovui, išskaičiuojant jį iš nuomos mokesčio, tai patvirtina 2020-04-02 laiško turinys (atsakovas suprato savo pareigą mokėti GPM nuo nuomos kainos, dėl ko prašė nuomą mažinti iki 1280 Eur). Šalių elektroninis 2020-04-03 susirašinėjimas liudija, jog atsakovas sutiko mokėti GPM nuo 2018 m. ir jį deklaruoti. Be to, dėl krizės prašė sumažinti nuomos mokestį iki 1000 Eur +GPM nuo 2020-04-02 ir nurodė, jog pasibaigus sutarčiai galėtų tęsti nuomą, o atsigavus rinkai – tartis dėl didesnės kainos. Taip pat iš 2020-05-04 priedo Nr. 1 prie 2016-12-24 Pastato nuomos sutarties projekto matyti, jog šalys vedė derybas dėl Nuomos sutarties 4.1 p. pakeitimo, nurodant, jog sutarties kaina yra 1509,18 Eur plius PVM; nuomininkas išskaito GPM nuo sumos 1509,18 Eur ir ją sumoka VMI, o likusią 1282,81 Eur plius PVM sumą perveda nuomotojui; taip pat priedu numatė sankcijas už laiku nemokamą nuomos mokestį.

Nepaisant nurodyto susirašinėjimo, šalims susitarti dėl Sutarties kainos pakeitimo nepavyko.

Sprendžiant, ar ieškovas Sutartimi prisiėmė pareigą mokėti GPM, svarbu išanalizuoti ir įvertinti Sutarties sąlygas, apibrėžiančias tiek Sutarties kainą, tiek nuomotojo pareigas. Sutarties 4.1 p. šalys aiškiai apibrėžė nuomos kainą, o būtent, sulygo, jog Pastato 1 kv. m. nuomos mokestis yra 6 Eur plius PVM, viso Sutarties objekto, nurodyto 1.1 punkte nuomos kaina yra 1509,18 Eur plius PVM; tuo tarpu šalys nenurodė, jog GPM įtrauktas į nuomos mokestį, kaip teigė atsakovas savo 2020-04-02 elektroniniame laiške, dėl ko jis galėtų mokėti mažesnį nuomos mokestį ieškovui. Šios bylos kontekste, sprendžiant dėl GPM mokėjimo pareigos, teismas taip pat negali ignoruoti fakto, kad Sutarties 2.1-2.8 punktai aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžė ieškovo pareigas pagal Sutartį, o būtent - Sutarties 2.8 punktu ieškovas įsipareigojo savo lėšomis sumokėti nekilnojamojo turto pastato bei žemės mokesčius. Taigi Sutarties sąlygų turinys liudija, jog šalys konkretizavo, kokius mokesčius privalo mokėti nuomotojas, taip pat detalizavo nuomos kainą, nenurodant GPM. Pažymėtina, jog tai, kad atsakovas savaip interpretuoja ir suvokia GPM subjektą, per se nesudaro pagrindo teismui aiškinti Nuomos sutartį plečiamai, paneigiant šalių valią ir sukuriant joms pareigas, dėl kurių šalys nesitarė.

Vertinant ikisutartinius šalių santykius, nustatyta, jog šalys pradiniame Nuomos sutarties variante, o būtent – 4.1 punkte nustatė, jog 1 kv. m. nuomos mokestis - 6 Eur plius PVM plius GPM už kiekvieną kalendorinį pastato nuomos mėnesį, kurį moka nuomininkas 4.2 punkte nustatyta tvarka. 2016-11-16 el. laišku atsakovai informavo ieškovą, jog Sutartį perskaitė, viskas tinka, paprašė papildyti ją tik dalyje dėl įrengimo. Taigi, akivaizdu, jog atsakovai pretenzijų dėl Sutarties 4.2 p. nustatytos pareigos mokėti GPM nepareiškė; galutiniame Sutarties variante šalys nedetalizavo GPM mokėjimo tvarkos. CK 6.196 str. nurodyta, kad sutarties sąlygos gali būti aiškiai nurodytos arba numanomos. Tai reiškia, kad sutartyje turi būti išdėstytos esminės siūlomos sutarties sąlygos. Kitaip tariant, asmeniui, kuris akceptuoja ofertą turi būti aišku, kas konkrečiai siūloma ir nereikėtų jokios papildomos informacijos. Tuo tarpu Sutarties 4.1 ir 2.8 punktų turinys ir formuluotė atitiko aiškumo ir suprantamumo reikalavimus, sutarties nuostatos – nuomos kaina ir mokesčių rūšys, už kuriuos privalo atsiskaityti nuomotojas, tinkamai buvo atskleistos ir buvo pakankamai aiškios, juolab, kad atsakovas priskirtinas verslininkų kategorijai.

Atsakovas teigė, jog šalys Sutartimi sulygo dėl galutinės nuomos kainos, todėl ieškovui kilo pareiga susimokėti GPM sumą, be to, už 2016 - 2017 metus GPM mokėjo pats ieškovas. Sprendžiant dėl šių teiginių, svarbu pažymėti, jog ta aplinkybė, jog ieškovas mokėjo ir deklaravo gyventojų pajamų mokestį už 2016-2017 metus, savaime nesudaro pagrindo teismui spręsti, jog už 2018-2019 m. pareiga mokėti GPM kilo ieškovui; ieškovas teismo posėdyje paaiškino, jog šį mokestį sumokėjo per klaidą, nes nežinojo, kad ne jam kilo pareiga mokėti GPM mokestį. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įst. 22, 23, 24, 33 straipsnius, kai gyventojas nekilnojamąjį turtą (įskaitant ir gyvenamosios paskirties patalpas) nuomoja juridiniam asmeniui, tai tokios išmokos priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių mokestį apskaičiuoja ir sumoka išmoką išmokėjęs juridinis asmuo (2019 m. VMI išaiškinimas dėl 2019 metais gautų nekilnojamojo turto nuomos pajamų apmokestinimo tvarkos; LVAT byla Nr. A556-715/2013). Taigi, pareiga mokėti GPM kilo ne ieškovui, o atsakovui bendrovei, todėl teigti, jog ieškovas nepagrįstai nemokėjo ar vienašališkai pakeitė Sutarties nuomos kainą, - nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Taigi, atsižvelgiant į konstatuotas aplinkybes, teismas nenustatė atsakovų nurodyto esminio Sutarties pažeidimo pagrindo, o būtent, jog ieškovas nevykdė savo piniginės prievolės pagal Nuomos sutartį mokėti GPM.

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas CK 6.130 straipsnio nuostatas, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad įskaitymui atlikti būtinos šios sąlygos: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdytini; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-15 dienos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579-687/2015).

Atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotą praktiką ir byloje konstatuotas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas nepagrįstai atliko įskaitymus 2020-05-14 Paaiškinime prie suderinimo akto ir 2020-09-23 Paaiškinime prie suderinimo akto, nes pagal įstatymą atsakovui kilo pareiga sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Tokiu būdu atsakovo teiginiai, kad šalys turėjo vienarūšes prievoles pagal Sutartį, - prieštarauja tiek faktinėms bylos aplinkybėms, tiek teisiniam reguliavimui. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovas bendrovė neturėjo galiojančio ir vykdytino reikalavimo nei 6112,17 Eur sumai pagal 2020-05-14 vienašalį 2020-05-14 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, nei reikalavimo 6564,92 Eur sumai pagal 2020-09-23 vienašalį tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, - todėl nurodyti įskaitymai pripažintini neteisėtais ir negaliojančiais.

Sprendžiant, ar atsakovas negalėjo objektyviai naudotis patalpomis pagal Sutartį, teismas teisiškai reikšmingomis pripažįsta šias faktines aplinkybes: 1) 2017-03-20 ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl Sutarties esminių pažeidimų, nurodydamas, jog atsakovas neturėdamas rašytinio sutikimo išardė ir įrengė pertvaras, elektros tiekimo įvadą, įrengė apšildymą nesilaikant priešgaisrinių reikalavimų, užteršė tepalu parkavimo aikštelę, laiku nesumokėjo nuomos mokesčio, todėl reikalavo nedelsiant pašalinti pažeidimus; 2) 2017-04-10 atsakovas V. Z. pasirašė garantinį raštą, kuriame nurodė, jog be leidimo 2017-03-08 perstatė serviso meistro kambario duris; pasižadėjo perstatyti jas į buvusią vietą pagal projektą ir kompensuoti visas dėl ne vietoje stovinčių durų atsiradusias išlaidas; 3) ieškovas 2017-12-13 laiške atsakovui nurodė, jog patalpų perdarymai turi būti atstatyti į pradinę padėtį; pažymėjo, jog užtvarą gali atlikti savo sąskaita, jos schemą suderinus su ieškovu. Taip pat ieškovas pasiteiravo dėl Sutarties 3.3.4 p. įvykdymo, pagal kurį atsakovas turėjo pateikti sumontuotos įrangos dokumentaciją, pabrėžiant, jog vėluojama metus laiko; 4) 2018-03-14 atsakyme atsakovas nurodė, kad nevykdė susitarimų ir įsipareigojimų, surašytų sutartyje ir aptartų žodžiu; tačiau įsipareigojo juos įvykdyti.

Išanalizavus ir įvertinus tokio pobūdžio faktinius duomenis, teismas sprendžia, jog atsakovą tenkino Sutarties sąlygos, jis pretenzijų ieškovui kaip nuomotojui dėl patalpų nereiškė, o priešingai – pripažino, kad nesilaikė Sutarties sąlygų. Be to, aplinkybę, jog atsakovą bendrovę tenkino Sutarties sąlygos ir pretenzijų ieškovui dėl Sutarties vykdymo jis neturėjo, - patvirtina atsakovo 2020-04-03 laiškas ieškovui, kuriame buvo deramasi dėl Sutarties kainos, prašant sumažinti nuomos mokestį, bet ir nurodant, jog pasibaigus sutarčiai galėtų tęsti nuomą, o atsigavus rinkai – tartis dėl didesnės kainos. Tokio pobūdžio duomenys suponuoja išvadą, jog atsakovas iš esmės galėjo naudotis patalpomis pagal Sutartimi sulygtas sąlygas. Nors atsakovai rėmėsi aplinkybe, jog 2016-09-28 skelbime dėl nuomojamo autoserviso pastato buvo nurodyta galimybė keisti suplanavimą, tačiau ieškovas dėl to reiškė pretenzijas, dėl ko atsakovas negalėjo naudoti patalpų savo vykdomai veiklai, - teismas šiame kontekste pabrėžia, jog ta aplinkybė, kad atsakovui buvo numatyta galimybė keisti patalpų suplanavimą, - savaime neeliminuoja šalies prisiimtų įsipareigojimų pagal Sutartį. Iš Sutarties turinio matyti, jog nuomininkui buvo suteikta galimybė perplanuoti patalpas, bet prieš tai gavus raštišką nuomotojo sutikimą. Kadangi atsakovas perplanavimus atliko savavališkai, negavęs ieškovo raštiško leidimo, - pastarasis pagrįstai siuntė pretenzijas atsakovui, prašydamas pateikti dokumentaciją dėl atliktų perplanavimų, taip pat pašalinti Sutarties pažeidimus. Taigi, išdėstytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, kad atsakovo interesai buvo iš esmės suvaržyti ir jis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti.

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas bendrovė nutraukė vienašališkai Nuomos sutartį nesant esminių sutarties pažeidimo pagrindų, įtvirtintų CK 6.217 str. 2 d. 1, 2 ir 4 punktuose. Tokiu būdu spręstina, jog atsakovui kilo pareiga mokėti nuomos mokestį ir už suteiktas paslaugas, kaip numatyta Sutarties 4.1-4.3 punktuose. Ieškovas pateikė PVM sąskaitas – faktūras, pagrindžiančias atsakovo skolą; be to, šiame kontekste svarbu pažymėti, jog atsakovas bendrovė skolą pripažino 2020-05-14 ir 2020-09-23 surašytuose tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktuose, skolos dydžio neginčijo ir teismo posėdyje. Pripažinus, jog atsakovas įskaitymus atliko ir Nuomos sutartį vienašališkai nutraukė nepagrįstai, CK 6.76 str., 6.477 str., 6.487 str., 6.530 str. ir Sutarties 4.1-4.3 punktų pagrindais, teismas solidariai priteisia iš atsakovų 6729,15 Eur skolą; pažymėtina, jog iš viso atsakovo skola sudarė 10.027,73 Eur, tačiau pastarasis po kreipimosi į teismą atliko 298,58 Eur pavedimą, todėl skola mažintina iki 9729,15 Eur; kadangi Sutarties sudarymo metu atsakovas sumokėjo ieškovui 3000 Eur avansą (Sutarties 3.3.3 p.), įskaičius jį į nesumokėto nuomos mokesčio sumą, atsakovų skola sudaro 6729,15 Eur.

Šios bylos kontekste svarbu pažymėti, jog įstatymas riboja vienašališko sutarties nutraukimo galimybę, nes civilinių teisinių santykių šalių autonomija ir civilinės apyvartos stabilumas, be kita ko, reikalauja, kad šalių sudarytos sutarties galiojimas ir vykdymas negali visiškai priklausyti tik nuo vienos šalies valios (CK 6.59 str.). Svarbu tai, kad terminu apibrėžta nuomos sutartis paprastai atitinka abiejų šios komercinės sutarties šalių interesus, nes juo užtikrinamas tų santykių stabilumas, teisinės padėties apibrėžtumas, todėl terminuotos sutarties atveju šalies teisė vienašališkai nutraukti sutartį yra ribojama.

Sprendžiant nagrinėjamoje byloje dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo, svarbu įvertinti aplinkybę, kad Sutartį pasirašė šalys – verslininkai, kuriems yra keliami didesni atidumo, apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai. Pažymėtina, jog ieškovas (nuomotojas), išnuomodamas pastatą ir žemės sklypą, siekė reguliariai gauti stabilias pajamas, o atsakovas (nuomininkas) – užsitikrinti patalpas savo vykdomai veiklai 5 metams. Tokiu būdu, sutartinių santykių stabilumui šalys Sutarties 6.3 p. įtvirtino ribojimą nutraukti terminuotą sutartį kitais, nei joje numatytais pagrindais, o būtent – nustatė, kad nuomininkui savo iniciatyva (ne dėl nuomotojo kaltės) anksčiau laiko negu nurodyta sutarties 1.2 p. nutraukiant nuomos sutartį privalo nuomotoją raštu įspėti prieš 2 mėnesius ir sumokėti nuomotojui vienkartinę baudą – dviejų mėnesių nuomos dydžio baudą. Taigi, šalys Sutartimi aiškiai apibrėžė pasekmes nutraukus atsakovui sutartį vienašališkai prieš terminą. Nagrinėjamu atveju atsakovas yra verslininkas, todėl privalėjo suprasti, kokiomis sąlygomis sudarė Nuomos sutartį ir kokias pareigas prisiėmė Sutarties 6.3 punktu. Nors atsakovas teigė, jog Sutartyje nustatytos netesybos yra neprotingos, teismas pažymi, jog privatinėje teisėje galioja dispozityvumo principas, o tai reiškia, jog šalys yra laisvos nustatyti Sutarties sąlygas; be to, kasacinis teismas savo praktikoje konstatavo, jog teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (LAT 2008-09-30 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-443/08). CK 6.158 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, jog sutartis yra ją sudarančių asmenų valios išraiška, jų suderinta valia, o kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai ir kilus ginčui, būtina nustatyti, ko sutarties šalys, sudarydamos sutartį, siekė ir kaip suderino savo valią, taip pat turi būti atsižvelgta ir į šalių teisėtus lūkesčius, kurių įgyvendinimo realiai tikimasi sudarant sutartį.

Nagrinėjamoje byloje iš Sutarties turinio akivaizdu, jog šalys valią buvo suderinę aiškiai tiek dėl Sutarties termino, tiek dėl Sutarties nutraukimo pagrindų ir sankcijų už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Sutarties 6.3 p.). Vadinasi, atsakovas, sudarydamas Sutartį, akceptavo Sutarties 6.3 punktu nustatytą baudą už vienašalį Sutarties nutraukimą anksčiau termino ir šios Sutarties sąlygos iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos neginčijo. Neteisėto Sutarties vienašalio nutraukimo faktas byloje konstatuotas, todėl atsakovui kyla pareiga pagal Sutartį mokėti 3018,36 Eur baudą, kuri priteistina solidariai iš atsakovų. Teismo vertinimu, tokia bauda yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui, neprieštarauja protingumo, sąžiningumo principams bei sąžiningai verslo praktikai ir atitinka Sutarties sąlygas; pabrėžtina, jog atsakovas sudarė terminuotą Sutartį ir jis suvokė savo atsakomybės ribas pagal Sutartį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) yra skirta ir tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 dienos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 dienos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011).

Remiantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., iš atsakovų solidariai ieškovo naudai priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos už priteistą 9747,51 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-09-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos jo patirtos atstovavimo išlaidos, t. y. 1550 Eur (CPK 98 str.) ir 669 Eur žyminio mokesčio, iš viso – 2219 Eur. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į advokatės darbo ir laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, tai yra protingos, būtinos ir pagrįstos išlaidos.

Taip pati iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistina 16,86 Eur pašto išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str. str., 279 str., 301 str., 307 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti atsakovo UAB „ATN BUS RENT“, j. a. k. 123910776, 2020 m. birželio 3 d. atliktą vienašalį 2016-12-24 Pastato (autoserviso) nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu.

Priteisti solidariai iš atsakovų UAB „ATN BUS RENT“, j. a. k. 123910776 ir V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo K. L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 6729,15 Eur skolą, 3018,36 Eur netesybas, iš viso - 9747,51 Eur (devynis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir 51 euro centą) ir 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą 9747,51 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pripažinti negaliojančiais atsakovo UAB „ATN BUS RENT“, j. a. k. 123910776, atliktus įskaitymus pagal 2020-05-14 ir 2020-09-23 vienašalius tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „ATN BUS RENT“, j. a. k. 123910776 ir V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo K. L. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2219 Eur (du tūkstančius du šimtus devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „ATN BUS RENT“, j. a. k. 123910776 ir V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 16,86 Eur (šešiolika eurų ir 86 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.