- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- e2-2066-909/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31632-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Justa Raciūtė (pirm.)
- Ieškovas
- Uždaroji akcinė bendrovė "VILNIAUS VANDENYS"
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
- 3.1.7.1.5Žyminio mokesčio grąžinimas
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS VANDENYS“ atstovui Pauliui Jankauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS VANDENYS“ ieškinį atsakovei A. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė uždaroji akcinės bendrovė „VILNIAUS VANDENYS“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės A. B. (toliau – atsakovė) 327,48 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 99,70 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis ir 84,70 Eur išlaidos už teisines paslaugas.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, kad ieškovė tiekia atsakovei (duomenys neskelbtini), geriamąjį vandenį ir šalina bei valo nuotekas. Atsakovė neatsiskaitė už laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. suteiktas paslaugas ir liko skolinga ieškovei 327,48 Eur. 2016 m. vasario 26 d. šalys yra sudariusios Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis). Sutartimi ieškovė įsipareigojo tiekti atsakovei iki šioje Sutartyje nustatytos vandens tiekimo ir vartojimo ribos saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį šaltą geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas, o atsakovė – mokėti už patiektą geriamąjį vandenį, nuotekų šalinimą bei valymą Sutarties VI skyriuje nustatyta tvarka. Atsakovei, kaip nekilnojamojo turto savininkei ir vartotojai pagal Sutartį, prievolė sumokėti už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo paslaugas atsirado vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.205, 6.189, 6.200 straipsniais, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu, Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinėmis sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 (suvestinė redakcija nuo 2015-09-22), Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašu bei kitais teisės aktais.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, ji neginčija jai kylančios prievolės mokėti už ieškovės teikiamas paslaugas, tačiau nurodė, kad ieškovė neteisingai įvykdė paskaičiavimus, prašė įpareigoti ieškovę perskaičiuoti tikslų skolos likutį, minusavus visas jau esamas įmokas ieškovei – 502,81 Eur.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Nuo 2014 m. kovo 1 d. sąskaitos už paslaugas buvo skaičiuojamos kaip juridiniam asmeniui. 2016 m. vasario 9 d. atsakovė pateikė prašymą perskaičiuoti sąskaitas kaip fiziniam asmeniui nuo buto įsigijimo pradžios. Atlikus perskaičiavimą, atsakovei buvo grąžinta 269,47 Eur suma, nors atsakovė į ieškovo sąskaitą buvo sumokėjusi 502,81 Eur, taigi ieškovės sąskaitoje liko atsakovės įmokėta 233,34 Eur suma ir ši suma siunčiamose sąskaitose nebenurodoma. Be to, po perskaičiavimo atsakovei buvo išrašyta 401,14 Eur sąskaita, taigi mokėtina suma tik išaugo, neįskaitant likusios 233,34 Eur sumokėtos sumos, nors fizinio asmens įmokos yra mažesnės nei juridinio asmens, po atliktų perskaičiavimų atsakovė patyrė nuostolį. Atsakovė pabrėžė, kad siekdama išsiaiškinti ieškovės atliktus skaičiavimus, ji sustabdė savo mokėjimus ir daug kartų tiek raštu, tiek žodžiu (telefonu bei nuvykusi į ieškovės būstinę) kreipėsi į ieškovę, tačiau į jos rašytines pretenzijas ieškovė neatsakė, telefonu taip pat nesuteikė konkrečios informacijos, nepaaiškino dėl atliktų perskaičiavimų ir skolos likučio. Atsakovė nurodė, kad tokiu būdu ieškovė piktybiškai pažeidžia atsakovės, kaip vartotojos, teises. Atsakovė, stabdydama mokėjimus, rėmėsi CK 6.58 straipsnio 1 dalimi, nes, pasak atsakovės, ieškovė neatliko veiksmų prievolei įvykdyti.
Ieškovui prieš parengiamąjį teismo posėdį, vykusį 2020 m. sausio 30 d., pateikus papildomus įrodymus – suvestinę ataskaitą dėl susidariusio įsiskolinimo, siekiant suteikti šalims galimybę išsiaiškinti skolos likutį bei bylą baigti taikiai, buvo paskirtas antras parengiamasis teismo posėdis.
Antro parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2020 m. vasario 20 d., metu ieškovės atstovas informavo teismą, kad 2020 m. vasario 18 d. atsakovė sumokėjo į ieškovės sąskaitą skolos sumą – 327,48 Eur, todėl šioje dalyje ieškovė ieškinio atsisako ir prašo bylą dalyje nutraukti, o likusioje dalyje, šalims nepavykus taikiai susitarti dėl procesinio pobūdžio reikalavimo priteisti procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, prašė ieškinį tenkinti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 231 straipsnio 5 dalimi, iš parengiamojo teismo posėdžio perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad atsakovė pripažino buvusį įsiskolinimą jį sumokėdama, todėl ji privalo sumokėti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško skolos padengimo, o taip pat bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovė atsakė ieškovei 2019 m. rugsėjo 3 d. elektroniniu laišku, nurodydama, kad visos sumos buvo perskaičiuotos teisingai, permoka atsakovei buvo grąžinta teisingai, todėl ieškovės piktybiškumo šiuo atveju nėra, o atsakovė turėjo suprasti dėl jos prievolės sustabdymo kilsiančias pasekmes. Papildomai paaiškino, kad atsakovė ir toliau nemoka už paslaugas, šiuo metu jau susidariusi apie 100 Eur skola. Ieškovės atstovas prašė ieškinį likusioje dalyje dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų tenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad ginčas atsirado teisme todėl, kad ieškovė tinkamai nevykdė prievolės paaiškinti atsakovei dėl susidariusios skolos ir atliktų perskaičiavimų. Atsakovė nurodė, kad po 2020 m. sausio 30 d. vykusio parengiamojo posėdžio ieškovės atstovui pateikus papildomą informaciją, ji beveik suprato, kodėl susidarė tokio dydžio skola, nors iki galo nėra tikra, ar atlikti paskaičiavimai teisingi, tačiau siekdama išvengti papildomo bylinėjimosi, ji nutarė apmokėti visą skolą. Atsakovė pabrėžė, kad abejonės dėl to, ar teisingai buvo atlikti perskaičiavimai jai kilo po to, kai ji gavo 2017 m. rugsėjo mėnesio sąskaitą 379,55 Eur sumai, nors 2017 m. rugpjūčio mėnesio sąskaita buvo išrašyta 65,12 Eur sumai. Todėl ji ir kreipėsi į ieškovą su pretenzijomis, tačiau konsultacija jai nebuvo suteikta, ieškovė liepė kreiptis atsakovei į teismą. Be to, atsakovė teigė, kad buvo ieškovės klaidinama dėl tarifų dydžio. Užuot suteikusi atsakovei konkrečią, tikslią informaciją, ieškovė kreipėsi į teismą, tuo dirbtinai didindama bylinėjimosi išlaidas, nors ginčą buvo galima išspręsti taikiai, be teismo, taigi atsakovė nurodė, kad taip pat jaučiasi nukentėjusi šiame ginče. Atsakovė prašė ieškinį dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Civilinė byla dalyje nutrauktina, likusioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies.
Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo už geriamąjį vandenį ir nuotekų šalinimą.
Byloje nustatyta, kad atsakovei (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2016 m. vasario 26 d. šalys sudarė Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė įsipareigojo tiekti atsakovei šaltą geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas, o atsakovė – mokėti už patiektą geriamąjį vandenį, nuotekų šalinimą bei valymą Sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovė su ieškove neatsiskaitė už laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. teiktas paslaugas, už kurias susidarė 327,48 Eur įsiskolinimas.
Dėl ieškinio dalies atsisakymo
CPK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.
Ieškovės atstovas posėdžio metu nurodė, kad 2020 m. vasario 18 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 327,48 Eur, todėl šioje dalyje ieškinio atsisako, nurodė, kad ieškovei yra žinomos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas priimti ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir civilinę bylą dalyje dėl 327,48 Eur skolos priteisimo nutraukti (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
Ieškovė prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 327,48 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos sumokėjimo.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kreditorius gali reikalauti palūkanų pareikšdamas teisme CK 6.37 straipsnio 2 dalimi grindžiamą reikalavimą. Tokia kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas priteisti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad egzistuoja abi aukščiau aptartos sąlygos procesinėms palūkanoms skaičiuoti, t. y. atsakovei nesumokėjus už jai ieškovės suteiktas paslaugas, ieškovė 2019 m. spalio 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 327,48 Eur skolos, o taip pat 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovei pašalinus ieškinio trūkumus, ieškinys teisėjos rezoliucija buvo priimtas 2020 m. lapkričio 12 d. Ši data laikytina bylos iškėlimo teisme diena. Atsakovė 327,48 Eur skolą ieškovei sumokėjo 2020 m. vasario 18 d., tuo pripažindama savo neįvykdytą prievolę ieškovei. Visos susidariusios skolos apmokėjimas leidžia daryti išvadą, kad ieškovės atliktas skolos susidarymo paskaičiavimas buvo tikslus. Atsakovė civilinės bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės nepaneigė bei nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų faktą, kad ieškovė skaičiavimus atliko netinkamai ar netiksliai. Atsakovė teigė, kad sustabdė mokėjimus už ieškovės suteiktas paslaugas, kadangi jai kilo abejonių dėl 2017 m. rugsėjo mėnesį išrašytos sąskaitos teisingumo, nurodė, kad daug kartų kreipėsi į ieškovę, siekdama išsiaiškinti, ar teisingai buvo atlikti perskaičiavimai, pakeitus mokesčių tarifą iš juridinio asmens į fizinio asmens. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovė pateikė elektroniniu paštu ieškovei siųstas pretenzijas 2018 m. kovo mėn., 2018 m. gegužės mėn. 2019 m. rugpjūčio mėn., 2019 m. rugsėjo mėn. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė teigė, kad ieškovė jai nesuteikė detalios informacijos dėl mokesčių skaičiavimo, ignoravo ją, kaip vartotoją. Tačiau šias aplinkybes paneigia byloje esantys įrodymai – elektroniniai susirašinėjimai, iš kurių matyti, kad apie įvykdytus permokos grąžinimus bei likusią neapmokėtą skolą atsakovei buvo paaiškinta dar 2017 m. rugpjūčio 30 d., 2017 m. gruodžio 6 d., 2017 m. gruodžio 19 d. elektroniniais laiškais. Be to, 2019 m. rugsėjo 3 d. ieškovė elektroniniu paštu atsakovę dar kartą informavo, kad perskaičiavimai buvo atlikti teisingai, išsamiai nurodė, kokios įmokos iš atsakovės buvo gautos, kaip jos užskaitytos ir kodėl neturėjo būti grąžintos. 2019 m. rugsėjo 11 d. ieškovė elektroniniu paštu atsakovei atsiuntė suvartojimo ir įmokų ataskaitą, kurioje matyti atlikti mokėjimai ir paskaičiuotos paslaugos. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, kad užskaitos atliktos netinkamai, kad likusios nesumokėtos skolos paskaičiavimai yra netikslūs (CPK 178 straipsnis). Taigi atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės teiginys, kad ieškovė jai neteikė informacijos dėl atliktų paskaičiavimų bei kad atlikti paskaičiavimai netikslūs. Nors atsiliepimą atsakovė grindžia jos, kaip vartotojos, teisės į informaciją pažeidimu, tačiau pažymėtina, kad net jei ir būtų nustatytas šios teisės pažeidimas, tai savaime negalėtų lemti pareigos atsiskaityti už realiai suteiktas paslaugas išnykimo. Be to, pastebėtina, kad atsakovė, nors ir teigia, kad ieškovė pažeidė jos, kaip vartotojos teises, tačiau ji nesikreipė į vartotojų teises ginančias institucijas. Taigi, atsakovei nesumokėjus susidariusio 327,48 Eur įsiskolinimo, ieškovė buvo priversta savo teises ginti kreipdamasi su ieškiniu į teismą. Kadangi skola buvo apmokėta 2020 m. vasario 18 d., todėl atsakovei kyla pareiga mokėti procesines palūkanas už skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2019 m. lapkričio 12 d., iki skolos visiško sumokėjimo, t. y. 2020 m. vasario 17 d., nes skola buvo sumokėta 2020 m. vasario 18 d. Minėtą laikotarpį sudaro 98 kalendorinės dienos, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 4,40 Eur procesinės palūkanos (327,48 Eur : 365 d. x 98 d. x 5 proc. = 4,40 Eur) (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 99,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis ir 84,70 Eur išlaidos už teisines paslaugas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1, 2 dalis, 98 straipsnis).
CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad faktinis teisinių santykių sureguliavimo rezultatas, kai ieškinio atsisakoma dėl to, jog ieškovo reikalavimai yra patenkinami, pagal pobūdį iš esmės atitinka proceso rezultatą, kuris galėjo atsirasti priėmus analogišką teismo sprendimą. Tokiu atveju galima nustatyti, kas materialiuoju teisiniu atžvilgiu laimėjo bylą, o kas ją pralaimėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2012).
Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinio atsisakė dėl tos priežasties, jog atsakovė patenkino ieškovo reikalavimus bylos nagrinėjimo metu, todėl laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kalta yra atsakovė, ir todėl būtent jai tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga.
CPK 87 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Ieškovei atsisakius dalies ieškinio reikalavimų ir teismui bylą dalyje dėl 327,48 Eur skolos priteisimo nutraukus, yra pagrindas grąžinti ieškovei 75 procentus ieškovės sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 11,25 Eur Eur (15 Eur x 75 proc.) (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nenustatyta, o bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) susidarė ieškovei siekiant išieškoti susidariusį įsiskolinimą iš atsakovės, likusi 25 procentų žyminio mokesčio dalis, t. y. 3,75 Eur (15 Eur x 25 proc.), priteistina iš atsakovės ieškovės naudai vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi.
Ieškovė prašo atlyginti 84,70 Eur dydžio išlaidas už teisines paslaugas, t. y. už advokatės parengtą ieškinį.
CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacija). Pažymėtina, kad nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, turi būti atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes.
Teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašomų priteisti teisinės pagalbos išlaidų dydžio, vertina, kad nagrinėjama byla yra nedidelės apimties, šioje byloje nagrinėtos aplinkybės yra tipinės ir nereikalauja specialių teisinių žinių, byloje nebuvo keliami sudėtingi teisės ar fakto klausimai, nebuvo reikalinga platesnė teisės normų ir teismų praktikos analizė, be to, teismui pateiktas ieškinys šabloniškas, nėra didelės apimties (2 puslapiai), faktinės aplinkybės išdėstytos itin lakoniškai, nemažą ieškinio dalį sudaro teisės norminių aktų pavadinimai ir jų citavimas, todėl manytina, kad ieškovės nurodytos advokatės patirtos sąnaudos nebuvo būtinos tokio pobūdžio dokumento parengimui. Pažymėtina, kad teismui nėra pateikta patirtų išlaidų detalizacija, neaišku, kiek laiko užtruko minėto ieškinio parengimas. Teismas, įvertinęs šias išdėstytas aplinkybes bei skolos dydį (327,48 Eur), daro išvadą, kad 84,70 Eur išlaidos už advokatės teisinę pagalbą surašant ieškinį šioje byloje yra aiškiai per didelės ir nepagrįstos, neatitinkančios protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, todėl mažintinos iki 50 Eur dydžio.
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsniu, 98 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalimi, 270-271 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS VANDENYS“ atsisakymą nuo dalies ieškinio, pareikšto atsakovei A. B., ir civilinę bylą Nr. e2-2066-909/2020 dalyje dėl 327,48 Eur skolos priteisimo nutraukti.
Likusioje dalyje ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS VANDENYS“, juridinio asmens kodas 120545849, naudai 4,40 Eur procesinių palūkanų, 3,75 Eur žyminio mokesčio ir 50 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 58,15 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus ir 15 centų).
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „VILNIAUS VANDENYS“, juridinio asmens kodas 120545849, 11,25 Eur (vienuolika eurų 25 centus) žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. birželio 15 d. ir 2019 m. spalio 29 d. mokėjimo nurodymais (mokėjimo užduoties kodas - ZH99159).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.