Kauno apygardos teismo nuosprendis

64000 kg, buvusį geležinkelio vagone Nr. 97237010 priėmė 2007-05-29 17:05 val.; 59900 kg, buvusį geležinkelio vagone Nr. 97251581 priėmė 2007-05-29 17:05 val.; 62700 kg, buvusį geležinkelio vagone Nr. 97125041 priėmė 2007-05-30 18:00 val.; 64500 kg, buvusį geležinkelio vagone Nr. 93012367 priėmė 2007-05-30 18:00 val.; 63400 kg, buvusį geležinkelio vagone Nr. 93032555 priėmė 2007-05-31 20:30 val.; 63300 kg, buvusį geležinkelio vagone Nr. 93044477 priėmė 2007-05-31 20:30 val.; 61200 kg, buvusį geležinkelio vagone Nr. 93060044 priėmė 2007-06-02 14:00 val.;61800 kg, buvusį geležinkelio vagone Nr. 97210421 priėmė 2007-06-02 14:00 val.; 61700 kg, buvusį geležinkelio vagone Nr. 93042885 priėmė 2007-06-11 17:30 val.; 61600 kg, buvusį geležinkelio vagone Nr. 93026300 priėmė 2007-06-11 17:30 val.,

skirtą sufasuoti ir grąžinti atlikus sufasavimo paslaugą UAB „D.“, gautą didelės vertės turtą – cementą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis datomis ir nenustatytais kiekiais, iššvaistė.

Šiais veiksmais kaltinamasis A. P. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 184str.2d.

Kaltinamasis A. P. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir paaiškino:

nuo 2005 m. lapkričio 28 d. iki 2007 m. rugpjūčio 17 d., dirbo UAB „M. g." komercijos direktoriumi, buvo valdybos nariu, pagal žodinius savininko ir direktoriaus nurodymus atsakingas už žaliavų pirkimą, pardavimus, už realizaciją. Jis buvo tiesiogiai pavaldus generaliniam direktoriui, iš pradžių R. K., o nuo 2007 m. R. Ž.. Pagrindinė UAB „M. g." veikla buvo gelžbetonio gaminių gamybą. Cementas buvo tik papildomas verslas. Jo funkcijos buvo užtikrinti, kad nepritrūktų gamyboje cemento, ieškoti tiekėjų, derinti atkrovimų, pakrovimų ir atvykimo grafikus, kainas. Kaip papildoma paslauga buvo ir cemento pardavimas, fasavimas. Cementas buvo atgabenimas vagonais, bendrovės geležinkelio atšaka. Generalinis direktorius R. Ž. įgaliojo jį tvarkyti geležinkelio dokumentus, atstovauti bendrovę . 2007 m. tiekėjas tiekė cementą pagal sutartis, kasdien atvykdavo po kelis vagonus. Vienu metu geležinkelio atšakoje galėjo priimti gal po 4-5 vagonus. Jam paskambindavo vadybininkės iš geležinkelio , jis buvo įgaliotas važiuodavo pasiimti dokumentų, nes reikėdavo iškredituoti krovinį. Būdavo 3 egzemplioriai krovinio važtaraščių - jų yra speciali forma: yra grafos, kiekis, siuntėjas, transportuotojas, vagono numeris ir gavėjas. Jis visada pasirašydavo kaip gavėjas pagal įgaliojimą(buvo įgaliotas tik jis vienas). Krovinio važtaraštis būdavo kiekvienam vagonui. Prie geležinkelio važtaraščių yra lydimieji dokumentai, kuriuose matosi laikas kada vagonas atvažiuoja į stotį, kada perduodama įmonei, kada įmonė iškrauna, kada išsiveža vagoną. Kiekis ir siuntėjas nurodyti krovinio važtaraščiuose, o paskui ateidavo lydimieji dokumentai iš geležinkelio. Iškreditavęs jis pasirašydavo dokumentus, vieną važtaraščio egzempliorių pristatydavo į buhalteriją.

Su „A.“, buvo atvežamas cementas pagal trišales sutartis, 2007 metais joks kitas asmuo negalėjo priimti vagonų, nes tik jis priiminėjo.

Dažniausiai rytą jau rasdavo atstumtą vagoną savo atšakoje, sargai vartus atidarydavo, toks buvo susitarimas. Už vagono priėmimą vietoje atsakydavo ir jį priimdavo sandėlininkai ar sandėlio vedėjas. Generalinio direktoriaus patvarkymu buvo tokia tvarka, kad atsakingi buvo sandėlininkai ir jie pasirašo už priėmimą. Atvežtas cementas būdavo pakraunamas į bunkerį, išpūsdavo siurbliu visą vagoną. Sandėlininkė pasirašydavo į kurį bunkerį pakrauta ir tai būdavo parašyta ant vietinio važtaraščio. Pagal vietinį važtaraštį viską tvarkė sandėlininkė. Jis sutikrindavo kiek gauta pagal važtaraštį, kuriame nurodytas svoris, pateikdavo vidinį važtaraštį buhalterijai.

Gamykloje buvo funkcija - cemento fasavimas. Prie vieno iš bunkerių buvo fasavimo įrenginys. Šis bunkeris ir buvo skirtas fasavimui, o kiti 5- gamybai, cementas vamzdžiais eidavo tiesiai į cechus, uždaras ciklas. Į fasavimo bunkerį tilpdavo apie 60 tonų cemento, praktiškai vienas vagonas. Fasuojama buvo po 40 kg maišais ir pagal tą kiekį sandėlininkė prisiima sau sufasuotą kiekį, atleidimas per prekybos sandėlį pagal vidinį važtaraštį, išrašoma sąskaitą faktūra už fasavimą. Iš UAB „D.“ bendrovė pirkdavo cementą ir fasuodavo, visokių operacijų būdavo. 10 vagonų cemento iš UAB „D.“ buvo priimti ir pirkimui savo bendrovei, ir fasavimui. 2007 m. 04-05-06 mėn. iš UAB „D.“ cementas buvo pirktas.

Pagal tipines sutartis dirbo vadybininkė D. L.. Transportas pasiimti cementą buvo pagal sutartį, dažniausiai kliento. Atleidimas pirkėjui eina per sandėlį. Prekybai skirtas cementas dar buvo tvarkomas per vidinį važtaraštį, išrašomos sąskaitos faktūros, leidimai pro vartus išvažiuoti. Dėl išfasavimo netipinių sutarčių nebūdavo.

Komercijos direktoriaus, tai yra jo, kaltinamojo funkcija buvo parduoti išfasuotą cementą. Pardavus buvo išrašoma PVM sąskaita faktūra arba čekis. UAB „D.“ atveju jei neatidavė cemento, tai ir neišrašytos sąskaitos. Bendra tvarka visus dokumentus kaltinamasis perduodavo buhalterijai. Jo manymu 2007m. liepos 2 d. sąskaitoje buvo surašyti visi 10 vagonų. Lydintieji dokumentai ateidavo su tarifais, buhalterijoje išrašydavo sąskaitą, kurioje buvo nurodoma kiekvienas vagonas atskirai. Generalinis direktorius R. Ž. ir jam, ir sandėlininkams buvo nurodęs kasdien įvesti viską į kompiuterį: laiką kada įvažiavo, vagono numerius, tonažą, nes direktorius sprendė klausimą dėl prastovų. Kad yra UAB „D.“ vagonai bendrovės teritorijoje, visi turėjo žinoti, nes būtent dėl prastovų R. Ž. ir sprendė, jis matė visą informaciją.

Dėl UAB „D.“ kaltinamasis pasikalbėjo su atstovu G. L., kuriam reikėjo cemento išfasavimo paslaugos . Jis informavo vadovybę, buvo duotas leidimas, direktorius neprieštaravo, jeigu bus trišalė sutartis. Be generalinio direktoriaus žinios įmonėje niekas nieko daryti negalėjo. Jam , kaltinamajam buvo nurodyta fasuoti, ką klientas prašo. Tuos du vagonus jis fasavo generalinio direktoriaus nurodymu, be oficialios sutarties, žodiniu leidimu. Dėl fasavimo su G. L.(UAB „D.“) nebuvo sudaryta sutartis, tik žodinis susitarimas. Sudaryti fasavimo sutartį yra pardavėjo reikalas. Trišalė sutartis buvo tarp siuntėjo, geležinkelių ir UAB „M. g.“. Siuntėjas buvo „A.“, kurios cementas buvo priimtas pagal geležinkelio važtaraščius kiekvienam vagonui, viso 10 vagonų, kuriuos jis jau nurodyta tvarka iškreditavo(pasirašė geležinkelio dokumentus). Jis su G. L. susitarė išfasuoti tik du, o ne 10 vagonų. Paskui tie vagonai ėjo į jų įmonę, tačiau R. Ž. sakė nepriimti, bet jis (kaltinamasis) negalėjo sulaikyti , nes jau buvo vagonų prastovos geležinkelio stotyje.

Kodėl nebuvo surašyta sutartis su UAB „D.“ jis nežino, jam jokių nurodymų nebuvo. Buvo pirmas kartas, kai cementą fasavo be sutarties. UAB „D.“ kažkurį laiką buvo dingusi, jie ilgai nesidomėjo savo cementu. Kai atvažiavo G. L., kaltinamajam buvo nurodyta jį atvesti pas generalinį direktorių ir nesikišti. Ten buvo ir savininkas B.(UAB „M. g.“).

Cementas buvo atiduodamas pagal suderintus grafikus: jeigu užsakovas neprašė cemento, tai bendrovė jam ir neatidavė, jeigu neatvažiavo atsiimti vieni, tai atiduodavo kitiems. Taip buvo ir su „D.“ –G. L. liepė visiems savo klientams patiems važiuoti pasiimti išfasuoto cemento, bet taip nebuvo sutarta ir negalima. Buvo momentas, kad atvažiavo dvi mašinos, vairuotojai pradėjo panikuoti, bet įmonė tuo grafiku negalėjo pakrauti ir vairuotojas nelaukė, išvažiavo. Kiti vagonai liko bendrovėje, bunkeriuose. UAB „D.“ neprašė, todėl tų vagonų jiems kaltinamasis neatidavė, paskui jis išėjo iš darbo ir viskas liko bunkeriuose. Kaltinamasis pripažįsta, kad tie 10 vagonų cemento buvo UAB „D.“.

Apie perteklių gamyboje jam nežinoma, viskas turi matytis apskaitos dokumentuose, kuriuos tvarkė buhalterės. Apskaitas tvarko ne jis, tam specialiai dirbo žmonės - buhalteriai. Buhalterijai dokumentus pateikdavo sandėlininkai, o jis į buhalteriją atnešdavo tik krovinio važtaraštį. Visų tų 10 vagonų važtaraščius jis pateikė buhalterijai. Kodėl jų ten nėra, jis nežino.

Jis nežiūrėjo ir nesidomėjo buhalterijos suvestinėmis, kas gamykloje suvesta. Jis buvo atsakingas už tiekimą, o ne už apskaitą. Jis metinio balanso nepasirašė, jokių kitų buhalterinių dokumentų taip pat nesirašė ir nėra materialiai atsakingas, taip pat nesirašė ir sutarties.

Inventorizacijos buvo daromos. Likučių sutikrinimas buvo kas mėnesį, jam duodavo likučių sąrašus, kad jis galėtų parduoti. Tie duomenys buvo Prekybos skyriuje, niekada neiškilo klausimas dėl pertekliaus ar trūkumo, pagal likučius.

Kaltinamasis pripažįsta, kad UAB „D.“ 10 vagonų cemento pagal trišalę sutartį jis, kaip įgaliotas asmuo, iškreditavo, gavo, o sąskaitos faktūros už to cemento išfasavimą UAB „D.“ išrašytos nebuvo, cementas liko gamyboje. 2007- 07-02 išrašyta UAB „D.“ sąskaita už 10 vagonų prastovas.

Liudytoja L. L., parodė, kad 2006 m. ji dirbo UAB „D.“, kurios pagrindinė veikla yra didmeninė ir mažmeninė prekyba cementu , kietuoju kuru, direktorė ir atsakinga už visą bendrovės ūkinę veiklą. 2007 metų pradžioje UAB „D." ieškojo įmonių, kurios teikia cemento fasavimo paslaugas ir interneto tinklalapyje surado UAB „M. g." skelbimą, kuriame ji nurodė esanti tokios paslaugos tiekėja. Internete nurodytu kontaktiniu telefonu susisiekę su UAB „M. g." komercijos direktoriumi A. P. , susitarė dėl cemento fasavimo paslaugų teikimo ir 2007 m. kovo 27 d. UAB „M. g." pateikė pirmuosius vagonus su cementu. Pagal susitarimą fasuotas cementas iš UAB „M. g." teritorijos turėjo būti išvežamas UAB „D." autotransportu. Pagal žodinį susitarimą, dokumentai ir sutartys turėjo būti pasirašytos prieš dvi savaites iki cemento iš UAB „D." pateikimo, tačiau pasirašytos nebuvo, kadangi UAB „M. g." komercijos direktorius A. P., sutarčių pasirašymą atidėliojo, sakydamas, jog jas pasirašys vėliau, t. y. atbuline data. Nuo 2007 m. gegužės 21 dienos UAB „M. g." pradėjo nebegražinti UAB „D." fasuoto cemento. UAB „M. g." komercijos direktorius A. P. informavo, jog įvyko klaida ir UAB „D." cementas buvo parduotas kitai įmonei ir patikino, jog gavus cementą iš kitų įmonių UAB „M. g." skubiai fasuoto cemento trūkumą gražins UAB „D.". Iki 2007 m. rugpjūčio 1 d. UAB „M. g." fasuoto cemento UAB „D." negrąžino ir pasiūlė atbuline data pasirašyti sutartį, kurioje būtų numatyta, jog UAB „D." padengs 80 000 litų vagonų prastovos nuostolius, tačiau UAB „D." tokiomis sąlygomis pasirašyti sutartį atsisakė, kadangi nebuvo UAB „D." kaltės, nes jie nuo 2007 gegužės 21 d. patys reikalavo negražinto cemento, o UAB „M. g." kaltino juos, jog jie cemento tiesiog neišsiveždavo. Pasitaikė atvejų kai jų ar jų kliento autotransportas nuvykęs į Marijampolę buvo nepakraunamas. Bendravimas UAB „M. g." atsakingais darbuotojais vyko tiek telefonu, tiek gyvai. G. L. kas savaitę vyko į Marijampolę išsiaiškinti dėl neteikiamo sufasuoto cemento. UAB „D." cementą į UAB „M. g." pristatydavo vagonais, 5 ir daugiau įvežimų per mėnesį. Į vieną vagoną pakraudavo apie 60 tonų cemento. Iki 2007 metų gegužės 21 dienos jokių problemų su cemento atsiėmimu nebuvo. Sąskaitas už cemento transportavimą geležinkeliu į UAB „M. g." gaudavo ir jas apmokėdavo UAB „D.". Tai, kad negražintas cementas priklauso UAB „D." įrodo PVM sąskaitos faktūros. Dokumentai, įrodantys jog UAB „M. g." tikrai gavo ir priėmė cementą, patvirtina AB „Lietuvos geležinkeliai" .

Detaliau liudytoja nurodė, kad UAB „D.“ iš UAB „M. g.“ pirko fasavimo paslaugą, o cementą iš Baltarusijos atveždavo geležinkeliu. Važtaraščiuose nurodomas tiekėjas ir gavėjas, kaip galutinis atšakos taškas, o jie (UAB „D.“) nurodomi pirkėjais. Cementą jie pirko iš UAB „A.“. 2007 gruodį buvo suderinimo aktas su „A.“, jie neskolingi. Kai atvežamas cementas, jie (UAB „D.“) perka fasavimo paslaugą iš UAB „M. g.“. „A.“ paprastai nurodydavo, kokie vagonai atvažiuoja, kokiu numeriu, kad tai jų vagonai su cementu.

Kai nebuvo grąžintas cementas, ji pati kreipėsi į generalinį direktorių R. Ž., paruošė suderinimo aktą, tačiau jis pareikalavo apmokėti 80 000 litų neva už cemento sandėliavimą, o A. P. reikalavo, kad norint atsiimti cementą, reikia kažką tartis.

R. Ž. sakė, kad cemento fasavimo funkcija pavesta A. P., kuris veikia savarankiškai. A. P. tvirtino, kad „D.“ sufasuotas cementas per klaidą buvo parduotas kitiems pirkėjams.

UAB „D.“ padaryta 215 913,89 Lt materialinė žala, kadangi pagal dokumentus negražinta ir pasisavinta 624,1 t cemento -9pilni vagonai ir 10-as nepilnas, ką įrodo „A.“ atsiųstų važtaraščių kopijos. Per banką buvo įstatytas mokestinis reikalavimas, tačiau „M. g.“ neapmokėjo. Bendrovė kreipėsi į UAB „G.“ dėl žalos išieškojimo, bet rezultato nebuvo.

Liudytojas G. L. paaiškino, kad 2007 metais buvo UAB „D.“ akcininkas, savininkas. Įmonė užsiėmė tik didmenine cemento prekyba.

Su A. P. jis susitiko 2007 pavasarį, nes ieškojo kur galima fasuoti cementą, ir 2007m. pavasarį pagal rekomendacijas kreipėsi į kaltinamąjį A. P., su kuriuo sutarė žodžiu, kad išfasuos cementą, 2007m. buvo fasuoto cemento paklausa. UAB „D.“ norėjo sudaryti rašytinę sutartį, UAB „M. g." prašė, kad liudytojas atsiųstu jiems sutarties šabloną. Šablonas buvo nusiųstas, bet kažkodėl sutarties nepasirašė, vengė ją sudaryti raštu. UAB „D.“ pasitikėjo , nes su A. P. darbiniai santykiai pradžioje buvo neblogi .

Cementas buvo tiekiamas geležinkeliu iš Baltarusijos per Varėnos įmonę „A.“. Dokumentuose pirkėjas buvo „A.“. Jie pirko iš Baltarusijos, o UAB „D.“ pirko iš jų. Vagonai atvykdavo „A.“ vardu. UAB „D.“ mokėjo „A.“ ir tapdavo cemento savininkais nuo to momento, kai sumokėdavo. Sąskaitos faktūros UAB „M. g.“ buvo UAB „A.“ vardu, nuo sąskaitos apmokėjimo momento jie (UAB „D.“) tapdavo savininkais ir internetu matė krovinio judėjimą. „D.“ darydavo išankstinius apmokėjimus „A.“ už pakrautą Baltarusijoje cementą.

Cementas buvo fasuojamas pagal žodinę sutartį UAB „M. g.“. Trišalė sutartis buvo dėl geležinkelio vagonų, kuriais cementas transportuojamas. UAB „D.“ nebuvo trišalėje sutartyje, nes gal teisiškai nebuvo galima kitaip sutvarkyti. UAB „D.“ apmokėdavo „M. g.“ už cemento fasavimą. Pradžioje žodinė sutartis buvo vykdoma iki gegužės mėn., o nuo 2007 gegužės 21 d. buvo žinoma, kad pas UAB„M. g.“ įvažiavo vagonai su cementu, bet UAB „D.“ cemento negavo. „D.“ pranešdavo „A.“, kad vagonai atvyko, įvažiavo į privačią geležinkelio atšaką (UAB „M. g.“) . 10 vagonų susikaupė per kelis kartus, dar nebuvo nutraukę pirkimo iš „A.“.

Liudytojas bendravo tik su A. P., kuris nepranešdavo, kad atvažiuoti pasiimti cemento, bet buvo sutarta, kad į dieną gali atvažiuoti ne daugiau kaip dvi mašinos. „D.“ cemento pirkėjai pasiimti sufasuoto cemento atvykdavo į Marijampolę savo transportu, patys skambindavo, kai žinojo, kad jau cementas yra. UAB „M. g.“ negalėjo daugiau sufasuoti kaip dvi mašinas ,ir jie buvo sutarę iš anksto kiek mašinų galima atsiųsti per dieną, kad spėtų sufasuoti. UAB „M. g.“ buvo apsauga, galima buvo pravažiuoti tik su dokumentais.

Kai pradėjo grįžti tuščias transportas, nepakrautas cementu , ( tokie trys atvejai), jiems (UAB „D.“) dėl to jų pirkėjai pareiškė pretenzijas, todėl UAB „D.“ atiduodavo kitą cementą, kurį fasavo Šiauliuose.

P. aiškino, kodėl nėra cemento, sakė, kad pardavė savo klientams. Po to UAB „M. g.“ pateikė UAB „D.“ sąskaitą dėl skolos, 80 tūkstančių litų dėl prastovų, kai kreipėsi į direktorių R. Ž., kuris sakė priskaičiavęs kažkokias baudas už saugojimą. Tada buvo fasuoto cemento poreikis, todėl cemento netgi saugoti nereikėjo. Liudytojas suprato, kad sutartis buvo specialiai nesirašoma, šablonas buvo pateiktas, buvo vilkinamas laikas. Direktorius R. Ž. siūlė sutartį dėl likučių pasirašyti atbuline data, įtraukiant 80 000 litų už cemento sandėliavimą. UAB „D.“ nepasirašė tokios sutarties, nes UAB „M. g.“ negrąžino cemento.

„M. g.“ buvo paskelbtas bankrotas, bankroto administratorius pateikė jiems sąskaitą dėl atsiskaitymo. Jie nesikreipė, kad juos pripažintų kreditoriais, kreipėsi pagalbos į skolų išieškojimo bendrovę „G.“ , kuri viską tvarkė, jie teisininkai.

Liudytojas R. Ž. parodė, kad nuo 2007 m. vasario 8 d. iki 2009 m. gegužės 29 d., jis buvo UAB „M. g.“ generalinis direktorius. Nuo 2009 m. gegužės 29 d. išėjo kasmetinių ir tėvystės atostogų, 2009 m. rugsėjo 11 d. jo prašymu buvo atleistas iš pareigų.

UAB „M. g.“ veikla buvo betono ir gelžbetoninių gaminių gamyba. Jo kaip UAB „M. g.“ generalinio direktoriaus tikslas buvo įgyvendinti valdybos priimtus sprendimus, t. y. modernizuoti įmonę, įdiegiant betono šulinių gamybos liniją, trinkelių gamybos liniją ir betono gamybos liniją. UAB „M. g.“ gamybinė-komercinė veikla pagal 2007-03-09 išduotą įgaliojimą buvo patikėta komercijos direktoriui A. P., už cemento gavimą ir tiekimą buvo atsakingas jis, atsakingas ir už cemento fasavimo funkcijas. Iš UAB „D.“ atstovų liudytojas sužinojo, kad dėl cemento tiekimo ir fasavimo darbų atlikimo, UAB „D.“ tiesiogiai bendravo su komercijos direktoriumi A. P.. Su UAB „D.“ atstovais jis niekada nebendravo ir jokios žodinės ar kitokios sutarties dėl cemento fasavimo darbų nesudarė. Su UAB „D.“ vadovais Lukšiu ir Lukšiene jis bendravo, kai pastarieji dėl negauto cemento reiškė raštiškas pretenzijas. Jis buvo nustebintas, nes cemento galiojimas yra tik du mėnesiai. Paaiškėjo, kad UAB „M. g.“ nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, kad UAB „D.“ į UAB „M. g.“ pristatė cementą, todėl UAB „M. g." su UAB „D." pateikta pretenzija dėl 624,10 tonų cemento, nesutiko. Išanalizavus įmonės buhalterinius finansus dokumentus buvo nustatyta, kad 2007 m. UAB „M. g." UAB „D." atliko šias ūkines operacijas:

Jokia rašytinė sutartis su UAB „D." sudaryta nebuvo, taip pat nebuvo suderinti jokie paslaugų, t. y. cemento fasavimo ir jo grąžinimo klientui atlikimo terminai bei prekių priėmimo ir išdavimo tvarka, todėl UAB „D." reikalavimas atsiskaityti dar už 624.10 tonų cemento, nesant nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, jam atrodė nepagrįstas. UAB „D." reikalavimuose, grąžinti galimai dingusias 624,10 tonas cemento, UAB „D." nurodo, kad šį kiekį cemento UAB „M. g.“ pateikė laikotarpiu nuo 2007-05-15 iki 2007-05-21. 2007-12-07, praėjus beveik 7 mėnesiams, UAB „D." UAB „M. g." apmokėjimui už parduotą cementą pateikė PVM sąskaitą - faktūrą DIR Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 215913,89 litų sumai. PVM sąskaita - faktūra buvo grąžinta UAB „D.", nes neatitiko reikalavimų. 2008-02-13 UAB „D." UAB „M. g." pareiškė pretenziją dėl to paties 624,10 tonų cemento kiekio, pretenzijoje nurodomas reikalavimo pagrindas sumokėti už perduotą sufasuoti ir negrąžintą cementą. Jo manymu UAB „D." veiksmai tiekiant UAB „M. g." 624,10 tonų cemento yra labai prieštaringi, o UAB „D." elgesys neatitinka sąžiningo savininko sampratą bei prieštarauja įstatymams. Dėl minėtų gamybos ir buhalterinių neatitikimų, akcininkų iniciatyva, audito firma „C.“, atliko UAB „D.“ mokėtinų sumų apskaitos ir su jomis susijusių atsargų [palaido cemento] pajamavimo laikotarpiu nuo 2007-05-19 iki 2009-09-30 ataskaitą. Audito firmos ataskaita patvirtina , kad kreditorinis reikalavimas buvo apskaitytas UAB „A.“ pagal minimalius ūkinių operacijų dokumentus ir siekiant išvengti komercinės atsakomybės, nėra nuslėptas. UAB „M. g.“ minimas cemento kiekis, t. y. 624,10 tonos- 10 vagonų yra užpajamuotos UAB „A.“ vardu ir finansiniuose dokumentuose figūruoja kaip kreditorinis 218134,80 Lt įsiskolinimas šiai įmonei. Pagal buhalterinius duomenis, joks UAB „D.“ priklausantis didelės vertės turtas į UAB „M. g.“ patekęs nebuvo. Turtas priklauso UAB „A.“, tai patvirtina ir nepriklausomo auditoriaus ataskaita. Iš AB „L. g.“ buvo išsireikalauti krovinių gabenimo ir pristatymo į UAB „M. g.“ važtaraščiai, pagal kuriuos cementas priklausė UAB „A.“. UAB „D.“ nepateikė patvirtinančių dokumentų, kad minimas cementas priklausė jiems. UAB „M. g.“ turėjo galimybę sugrąžinti reikalaujamą cemento kiekį.

Inventorizacijos buvo daromos periodiškai. FNTT pareikalavus, buvo atliktas realus patikrinimas, apie 600 t cemento trūkumo nei pertekliaus nebuvo. Liudytojas pripažįsta, kad tie 10 vagonų cemento apie 600 t buvo užpajamuoti „Verslo sprendimų“, „K.“ vardu, kas padaryta per klaidą, ištaisyta „A.“ vardu, nors su „A.“ jokių komercinių santykių nebuvo. 2007-07-02 UAB „D.“ sąskaita pateikta už 10 vagonų prastovas. Jis nereikalavo 80 000 litų iš „D.“ už cemento sandėliavimą.

2010-04-29 akistatos metu tarp liudytojos L. L. ir R. Ž., abu patvirtino parodymus, duotus apklausų metu [t. 7, b.l. 49-54].

2010-04-29 akistatos metu tarp liudytojo G. L. ir R. Ž., abu patvirtino parodymus, duotus apklausų metu [t. 7, b.l. 55-59].

2010-04-29 akistatos metu tarp liudytojos L. L. ir A. P., abu patvirtino parodymus, duotus apklausų metu [t. 7, b.l. 60-65].

2010-04-29 akistatos metu tarp liudytojo G. L. ir A. P., abu patvirtino parodymus, duotus apklausų metu [t. 7, b.l. 66-71].

Liudytoja R. A. parodė, kad nuo 2007 m. vasario mėn. ji pradėjo dirbti UAB „M. g.“ vyr. buhalterės pareigose ir dirbo iki 2007 m. rugsėjo mėnesio. Vagonais gaunamo palaido cemento apskaitą ir pajamavimą kartais atlikdavo ji, tačiau dažniausiai tai darė buhalterė E. Š.. UAB „M. g.“ už cemento gavimą bei realizavimą buvo atsakingas komercijos direktorius A. P., todėl į buhalteriją jis atnešdavo cemento gavimą patvirtinančius dokumentus . Buhalterės, dokumentuose nurodytus UAB „M. g.“ pristatytus cemento kiekius įtraukdavo į buhalterinę apskaitą. Buvo atvejų, kad buhalteriniuose dokumentuose gautą cementą užpajamuodavo atgalinėmis datomis, kadangi kompiuterinė programa leisdavo tai daryti, o Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamas deklaracijas pataisydavo. Dėl faktinių duomenų, jog dalies gauto cemento nėra užpajamuota buhalterinėje apskaitoje - atsakingas asmuo buhalterijai nepateikė cemento gavimą patvirtinančių dokumentų. Sąskaitas už cemento išfasavimą į maišelius, išrašydavo buhalterijoje, pagal UAB „M. g.“ komercijos direktoriaus, A. P. pateiktus duomenis. Ar pateiktuose dokumentuose ūkinės operacijos atitinka tikrovę, buhalterės nekontroliuodavo. Galėjo būti, kad UAB „M. g.“ 2007 m. gegužės mėn. apskaitos registruose liko neatvaizduota 993,7 tonų gauto palaido cemento. Apie tai, kad į buhalterinės apskaitos registrus buvo įtrauktos faktiškai neįvykę ūkinės operacijos, t. y. 2007 m. gegužės 29 d. buhalterinės apskaitos registruose atvaizduotas 315 t cemento gavimas iš UAB „K.“ pagal PVM sąskaitą – faktūrą serija KIR Nr. (duomenys neskelbtini), sumoje už 112996,80 Lt, taip pat birželio mėn. 21 d. buhalterinės apskaitos registruose atvaizduotas 330 t cemento gavimas iš UAB „V. s.“ pagal PVM sąskaitą faktūrą serija VSS Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 105138,00 Lt. Pasitaikydavo atvejų kai į kompiuterinę programą būdavo suvedami klaidingi sąskaitų duomenys, tačiau pastebėjus, klaida būdavo taisoma arba anuliuojama atgalinėmis datomis.

Apie UAB „D.“ liudytojai visiškai nežinoma. Nuo 2007 vasario dirbant vyr. buhaltere UAB „Marijampolės gelžbetonyje“, jai buvo pavaldi E. Š. ,

Apie UAB „D.“ reikalaujamą skolą išgirdo tik teisme, bet pagal kompiuterinę programa nebuvo skolos, buvo kažkokios sąskaitos su UAB „D.“, už fasavimą. Jos darbo laikotarpiu iš UAB „D.“ niekas nesikreipė, o vėliau dirbusi A. P. su UAB „D.“ tvarkė suderinimo aktą už atliktas fasavimo paslaugas.

Komercijos direktorius A. P. buvo atsakingas už cemento sutarčių sudarymą, gauto cemento iškreditavimą, dokumentų pateikimą į buhalteriją. Jeigu nebuvo pateikta dokumento, reiškia nebuvo ir operacijos, ji neatvaizduota buhalterinėje apskaitoje. A. P. važtaraščių nepateikė buhalterijai. Ji buvo atsakinga A. P., kuris nurodydavo kokias, kam cemento fasavimo paslaugas išrašyti.

Liudytoja E. Š. parodė, kad nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2008 m. kovo mėn. ji dirbo UAB „M. g.“ buhalterės pareigose ir buvo atsakinga už kasos dokumentų tvarkymą, atlyginimų skaičiavimą, sąskaitų suvedimą į kompiuterinę apskaitos programą „Debetas“, sąskaitų išrašymą, banko išrašų suvedimą į kompiuterį ir kt. Duomenis apie UAB „M. g.“ pateikto cemento apskaitą, t. y. kiek prifasuota cemento maišelių jai paduodavo sandėlininkė R. P., o ji šiuos duomenis suvesdavo į kompiuterinę programą ir pasibaigus mėnesiui atlikdavo nurašymo operacijas. Vagonuose gauto [palaido] cemento apskaitos ir cemento likučių į buhalterinę apskaitą tvarkė vyr. buhalterė R. A.. Krovinio gabenimo važtaraščius į buhalteriją atnešdavo tik komercijos direktorius A. P.. Jai yra žinoma, jog kas mėnesį buvo daroma inventorizacija, t. y. būdavo susitikrinama kiek yra palaido cemento pagal apskaitą ir kiek jo yra realiai, tą darbą atlikdavo sandėlininkė R. P.. Atvejų, kad dideliais kiekiais, t. y. tonomis ar vagonais, trūktų cemento, UAB „M. g.“ nebuvo. Su UAB „D.“ atstovais ji nėra bendravusi ir apie tarpusavio nesutarimus su UAB „M. g.“ nieko nežino. UAB „D.“ sąskaitas ir važtaraščius į buhalteriją atnešdavo komercijos direktorius A. P., tačiau ar sąskaitose buvo nurodyti realiai gauti cemento kiekiai, ji nežinodavo. Apie cemento pirkimo aplinkybes iš UAB „K.“ ir UAB „V. s.“ bei sąskaitas, kurios nėra įtrauktos į buhalterinę apskaitą, ji nieko nežino, kodėl minėtos sąskaitos vėliau buvo anuliuotos, ji taip pat nežino. Dėl per daug didelio darbo krūvio 2007 m. balandžio mėn. UAB „M. g.“ apskaitos registruose nebuvo atvaizduota 795,5 tonų gauto palaido cemento, taip pat 2007 m. kovo - balandžio mėn. išfasuotų 710 tonų cemento išdavimas UAB „D.“. Vyr. buhalterės nedarbingumo laikotarpiu ji nebuvo paskirta atsakinga už vyr. buhalterės apskaitos tvarkymą .

Liudytoja A. P. parodė, kad ji nuo 2007 m. rugpjūčio 20 d. dirbo UAB „M. g.“ vyr. buhalterės pareigose, kurios nuo 2008 m. sausio 1 d. buvo pervardytos į finansų direktorės pareigas. UAB „M. g.“ buhalterė E. Š. nuo 2008 m. gegužės 5 d. išėjo į vaiko auginimo atostogas, todėl nuo tada ji dirbo viena. 2007-03-01 iki 2007-06-30 buhalterinę apskaitą tvarkė vyr. buhalterė R. Anskienė. Dėl UAB „M. g.“ ūkinių finansinių įsipareigojimų su UAB „D.“ ji peržiūrėjo apskaitos dokumentus, tuo laiku už komercinę bendrovės veiklą buvo atsakingas A. P., kuris priimdavo tiekiamą cementą ir tai patvirtinančius dokumentus atnešdavo į buhalteriją.

Liudytojai atėjus į darbą finansinio įsipareigojimo UAB „D.i“ nebuvo. Ji nuo tada derino likučius. UAB „D.“ buvo fiksuota dėl fasavimo paslaugų. Buvo suderinimo aktas, kad jie skolingi už fasavimą. Paskui vyko aiškinimaisi apie cementą, buvo nustatyta, kad tai ne UAB „D.“ cementas buvo, o atrodo UAB „A.“. O kai skelbė bankrotą, UAB „A.“ atsiuntė raštą, kad jiems UAB „M. g.“ neskolingas. Prieš tai skola buvo pripažinta nežinomam tiekėjui. Klaida buvo ištaisyta, o po audito išsiaiškinus, nurodyta UAB „A.“, kad jos vardu gautas cementas – 10 vagonų, už kurį liko neatsiskaityta, o cementas išlaiduotas kitiems pirkėjams. Skola pripažinta 2009m., su „A.“ jokių ryšių nebuvo.

Iš UAB „D.“ nieko negalėjo būti gauta, nes buhalterijoje nebuvo tokio dokumento. Su UAB „D.“ ūkiniai ryšiai buvo, bet cemento fasavimo ir sandėliavimo sutarties nebuvo sudaryta.

Liudytoja R. Č. parodė, kad ji dirba M. g. stotyje I kategorijos komercijos agentės pareigose ir yra atsakinga už krovinių priėmimą, išdavimą, geležinkelio mokesčių skaičiavimą. Pagal 2007-05-19 vagonų atvarymo ir nuvarymo žiniaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), vagonai Nr. 97237010 ir 97251581, pakrauti cementu, buvo nuvaryti į UAB „M. g.“ privažiuojamąjį kelią atlikti iškrovos darbus. Vagonai buvo iškrauti ir 2007-05-29 dieną 18.00 val. parvaryti į Marijampolės geležinkelio stotį. Vagonų nuvarymo UAB „M. g.“ teritoriją ir iškrautų atvarymo į Marijampolės geležinkelio stotį operacijos yra realiai įvykę, kadangi žiniaraštyje yra UAB „M. g.“ atsakingo asmens, komercijos direktoriaus A. P. parašas. Krovinį geležinkelio stotyje iškreditavo A. P., kuris informavo ir apie iškrovimo laikus. Už vagonų prastovas yra skaičiuojamos baudos.

Liudytoja R. Ž. parodė, jog ji dirba M. g. stotyje I kategorijos komercijos agentės pareigose ir yra atsakinga už krovinių priėmimą išdavimą bei mokesčių iš klientų išieškojimą. Pagal 2007-05-21 vagonų atvarymo ir nuvarymo žiniaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), vagonai Nr. 93012367, 97125041 atlikti cemento iškrovos darbus buvo nuvaryti į UAB „M. g.“ privažiuojamąjį kelią, 2007-05-30 iškrauti vagonai grąžinti į geležinkelio stotį. Krovinio pristatymas yra realiai įvykęs, kadangi žiniaraščius yra pasirašęs UAB „M. g.“ atsakingas asmuo, komercijos direktorius A. P.. Pagal 2007-05-28 vagonų atvarymo ir nuvarymo žiniaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), vagonai Nr. 93032555, 93044477, 93602803, 93089415, 97210421, 93060044 buvo nuvaryti į UAB „M. g.“ privažiuojamąjį kelią atlikti iškrovos darbus ir 2007-05-31, atlikus cemento iškrovimo darbus, grąžinti į geležinkelio stotį. Dokumentai, t. y. žiniaraščiai yra pasirašyti UAB „M. g.“ atsakingo asmens, komercijos direktoriaus A. P.. Geležinkelio stotyje stovintys vagonai yra griežtoje apskaitoje, kadangi registruojami stoties budėtojo padėties knygoje ir geležinkelio vagonų kompiuterinėje apskaitos sistemoje „Opkis“ (tai kompiuterinė sistema, kurioje matomas visas vagono kelias, kai kerta Lietuvos sieną. Joje matoma vagono numeris, priklausomybė šaliai. Važtos dokumentuose MSGS matosi siuntėjas, gavėjas, išsiuntimo ir gavimo stotis), taip pat vagonus saugo geležinkelio transporto policija. Kai vagonai su kroviniu nugabenami į UAB „M. g.“ privažiuojamąjį kelią, juos prisiima UAB „M. g.“ budintis apsaugos darbuotojas ir vagonai nuo bėgių niekur negali dingti. Kai vagonai iškraunami A. P. praneša, kad vagonai tušti ir pasirašo žiniaraštyje, kuris siunčiamas kartu su tuščiu vagonu.

Liudytoja R. Š. parodė, jog ji dirba M. g. stotyje I kategorijos komercijos agentės pareigose ir yra atsakinga už krovinių priėmimą išdavimą bei geležinkelio mokesčių iš klientų išieškojimą. Pagal žiniaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), vagonai Nr. 93093169, 93087146, 93042885, 93026300, kurių krovinys pagal žiniaraštį buvo cementas, 2007-06-08 nuvaryti į UAB „M. g.“ privažiuojamąjį kelią atlikti iškrovos darbus. Pagal įgaliojimą A. P. juos iškreditavo. UAB „M. g.“ vagonai buvo iškrauti ir parvaryti į Marijampolės geležinkelio stotį. Visos su kroviniu susijusios operacijos yra realiai įvykę, kadangi žiniaraštyje, kuris yra griežtos apskaitos dokumentas, yra UAB „M. g.“ atsakingo asmens, t. y. komercijos direktoriaus A. P. parašas. Bendrieji aktai rašomi tada, kai yra užimtas UAB „M. g.“ privažiuojamasis kelias. Šiame akte nurodoma vagonų numeriai ir jų prastovėjimo laikas geležinkelio stotyje, keliui atsilaisvinus, vagonai nuvaromi atlikti iškrovos darbus. Geležinkelio stotyje stovintys vagonai yra griežtoje apskaitoje, kadangi registruojami stoties budėtojo padėties knygoje ir geležinkelio vagonų kompiuterinėje apskaitos sistemoje „Opkis“, taip pat vagonus saugo geležinkelio transporto policija. Kuomet vagonai su kroviniu nugabenami į UAB „M. g.“ privažiuojamąjį kelią, juos priima ir UAB „M. g.“ teritorijos vartus atidaro budintis apsaugos darbuotojas, tačiau krovinio perdavimo – priėmimo akto, ar kitokio dokumento apsaugos darbuotojas nepasirašo, nes reikiami krovinio dokumentai jau būna sutvarkyti. Vagonų atvarymo ir nuvarymo žiniaraščiai bei bendrieji aktai yra pildomi trimis egzemplioriais iš kurių vienas paduodamas klientui, šiuo atveju UAB „M. g.“, vienas lieka Marijampolės geležinkelio sotyje, vienas siunčiamas į skaičiavimo centrą „FAC-1“, esantį centrinėje geležinkelio įstaigoje, Vilniuje. Krovinio važtaraščių būna 4 egzemplioriai, iš kurių du atiduodami klientui, kiti du siunčiami į centrinę geležinkelio įstaigą, Vilniuje

Tokių atvejų, kad į „ M. g.“ būtų pasiųsti tušti vagonai, nebuvo. Be to, tušti vagonai negali iš užsienio atvažiuoti.

2008-06-09 AB „L. g.“ Krovinių vežimo direkcijos lydraščiu pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad UAB „M. g.“ realiai gavo UAB „D.“ priklausantį cementą vagonuose [t. 1, b.l. 85 - t. 2, b.l. 67].