- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-30
- Bylos Nr.
- 1A-419/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys (pirm.), Jonas Algimantas Venckus, Albinas Bielskis
- Kaltinamasis
- A. T.
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro ir civilinio ieškovo bankrutavusios UAB ,,M.ž.“ administratoriaus A. Č. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. (dėl UAB ,,M.ž.“ didelės vertės turtinės teisės – 118996,64 Lt ir 61929,80 Lt iššvaistymo) išteisintas, nesant jo veikoje šios nusikalstamos veikos sudėties.
Civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. T. buvo kaltinamas tuo, kad, dirbdamas UAB „M.ž.“ direktoriumi ir būdamas materialiai atsakingas už UAB“M.ž.“ turtą, 2003 m. birželio 2 d. (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje, su UAB G.“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį pagal kurią UAB “M.ž.“už 2000 litų perėmė 193966,64 Lt reikalavimo teisę į UAB „A.s.“ ir Ko turtą, po to, jis 2003 m. birželio 9 d. su UAB “A.s.“ ir Ko direktore R. B. , sudarydamas tarpusavio atsiskaitymo sutartį pagal kurią UAB“A.s.“ ir Ko pripažino 193966,64 įsiskolinimą ir įsipareigojo į UAB „M.ž.“ sąskaitą pervesti 75000 litų, o jis UAB “M.ž.“ vardu įsipareigodamas nereikalauti likusios skolos dalies ir jos neišreikalavęs, iššvaistė jo žinioje buvusį UAB „M.ž.“ didelės vertės turtinę teisę 118996,64 Lt sumai, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d.
A. T. buvo kaltinamas tuo, kad, dirbdamas UAB „M.ž.“ direktoriumi ir būdamas materialiai atsakingas už UAB“M.ž.“ turtą, 2003 m. liepos 24 d. sudarė 2 reikalavimo perleidimo sutartis su K. K. ir N. T. pagal kurias UAB“M.ž.“ iš jų perėmė reikalavimo teises į UAB “G.“ turtą atitinkamai 50000 ir 85 000 Lt sumomis bei tą pačią dieną jis, su UAB“G.“ sudarė tarpusavio atsiskaitymo sutartį pagal kurią UAB“G.“ pripažino 135 000 litų įsiskolinimą UAB „M.ž.“ ir įsipareigojo atsiskaityti su UAB“M.ž.“ 73020,20 Lt suma, o jis įsipareigojo nereikalauti likusios skolos dalies - 61929,80 Lt, tuo įsipareigodamas nereikalauti likusios skolos dalies ir jos neišreikalavęs, iššvaistė jo žinioje buvusį UAB“M.ž.“ didelės vertės turtinę teisę - 61929,80 Lt., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu A. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. išteisintas, nesant jo veikoje šios nusikalstamos veikos sudėties (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, pripažinti A. T. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. (2003 m. liepos 24 d. epizode) ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose, pilnai tenkinti byloje pareikštą civilinį ieškinį.
Civilinio ieškovo bankrutavusios UAB ,,M.ž.“ administratorius A. Č. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį panaikinti, A. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. bei patenkinti bankrutavusios UAB ,,M.ž.“ civilinį ieškinį 180926,44 Lt sumai.
Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pasisakė apie A. T. inkriminuoto nusikaltimo dalyką ir objektą, tačiau padarė faktinėms aplinkybėms ir įstatymui prieštaraujančią išvadą, kad kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas tik, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Teismas, anot apeliantų, neįvertino tai, jog turtinės teisė gali būti iššvaistyta tiek perleidžiant ją kitiems asmenims, tiek ir padarant ją beverte. Dėl to įmonės turtinė teisė gali likti beverte ir laikantis nustatytos tvarkos, tačiau tyčia.
Tiek prokuroras, tiek civilinio ieškovo atstovas apeliaciniuose skunduose nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertindamas nusikaltimo dalyką ir specialųjį subjektą, visiškai neaptarė ir nesiaiškino įstatymų pažeidimų A. T. veiksmuose sudarant reikalavimo perleidimo ir tarpusavio atsiskaitymo sutartis, o tik formaliai pasisakė, kad jos nenustatytos. Apeliantų teigimu, A. T. veiksmais sudarant 2004 m. liepos 24 d. tarpusavio atsiskaitymo sutartį su UAB ,,G.“ jis kaip bendrovės valdymo organas (direktorius) pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 22 str. 8 d., 38 str. 12 d. bei Lietuvos Respublikos CK 2.87 str. 1 d., 3d., 4 d. reikalavimus. Šias aplinkybes patvirtina ir 2006 m. balandžio 28 d. specialisto išvada bei 2008 m. liepos 3 d. ekspertizės aktas, tačiau pirmosios instancijos teismas, anot prokuroro ir civilinio ieškovo atstovo, netinkamai įvertino minėtus dokumentus bei be jokių argumentų paneigė specialisto ir eksperto išvadas.
Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas nutylėjo ir neaptarė byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad A. T. , K. K. ir N. T. 2003 m. liepos 24 d. (pasirašant sutartis) buvo UAB ,,M.ž.“ akcininkai, o A. T. ir K. K. - ir vieni iš pagrindinių UAB ,,G.“ akcininkų, todėl A. T. , kaip UAB ,,G.“ akcininkas ir UAB ,,M.ž.“ direktorius žinojo apie neigiamą finansinę UAB ,,G.“ būklę. Prokuroras nurodo, jog kaip matyti iš UAB ,,G.“ visuotinio akcininkų susirinkimo, kuris įvyko 2003 m. liepos 24 d., protokolo, pirmininkaujantis A. T. akcininkus supažindino su reikalavimo perleidimo sutartimis, kas įrodo, kad susirinkimo metu jau egzistavo pasirašytos reikalavimo perleidimo sutartys, o susirinkimo metu tik sprendžiamas klausimas apie ilgalaikio turto perdavimą UAB ,,M.ž.“. Šie faktiniai duomenys, anot prokuroro, paneigia A. T. versiją, jog jis reikalavimo perleidimo sutartis pasirašė todėl, kad nereikėtų UAB ,,G.“ mokėti virš 75000 Lt, kuriuos UAB ,,M.ž.“ buvo skolingi šiai bendrovei. Jau minėta specialisto išvada patvirtina, kad 2003 m. liepos 1 d. UAB ,,M.ž.“ skola UAB ,,G.“ buvo 22310,20 Lt ir, tik įsigijus ilgalaikį turtą, tapo skolinga 73070,20 Lt.
Prokuroras ir civilinio ieškovo atstovas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad nepagrįstas yra pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas A. T. išteisinimo motyvas, jog turtinė teisė buvo nevertinga (skolininkė UAB ,,G.“ buvo nemoki ir dėl to skola nebūtų išreikalauta), o nevertingos turtinės teisės iššvaistymas negali būti laikomas nusikaltimo dalyku. Šis teismo argumentas, anot apeliantų, paneigiamas tuo pačiu 2003 m. liepos 24 d. UAB ,,G.“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu, jog bendrovė veiklos nors ir nevykdė, tačiau turėjo ilgalaikio turto, kuriuo buvo galima atsiskaityti, o bankroto byla UAB ,,G.“ iškelta tik 2004 m. vasario 2 d. Be to, turtinės teisės pavertimas beverte taip pat turi būti vertinamas kaip nusikaltimas, o ne kaip objektyvi priežastis, leidžianti nereikalauti turto ir leidžianti jo dalies atsisakyti. Apeliantai taip pat pažymi, kad 2005 m. spalio 12 d. civilinėje byloje Nr. 2 – 2003 – 078/2005 teismui, pripažinus UAB ,,M.ž.“ bankrutavusia ir likviduotina, dėl bankroto į kreditorių sąrašus įtrauktos ir K. K. (7504,03 Lt) bei N. T. (86847,18 Lt). Be to, specialisto išvadoje nustatyta, kad UAB ,,G.“ 2003 m. buvo UAB ,,M.ž.“ akcininku ir turėjo 137 vienetus 13700 Lt vertės akcijų. Šie faktiniai duomenys, anot apeliantų, rodo, kad UAB ,,G.“ turėjo atsiskaitymo galimybes.
Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas A. T. inkriminuotą 2003 m. birželio 2 – 9 d. nusikalstamos veikos epizodą, pripažino, kad A. T. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 30 str. nuostatas ir tuo pačiu nurodė, kad kaltinime nurodyta formuluotė, jog A. T. , atsisakydamas reikalavimo teisės į 118996,64 Lt ,,A.s.“ turtą, iššvaistė jo žinioje buvusį UAB ,,M.ž.“ didelės vertės turtinę teisę – 118996 Lt nepagrįsta ir negali būti jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d., dalyku, todėl A. T. šiame epizode išteisintinas, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties. Toks dviprasmis traktavimas, anot apelianto, neatitinka nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, jeigu teismas pripažino, kad A. T. veiksmuose yra Lietuvos Respublikos BK 30 str., byla šioje dalyje turėjo būti nutraukta, o ne priimtas išteisinamasis nuosprendis.
Prokuroras skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 307 str. 4 d. reikalavimus bei A. T. teises, kadangi, priėmęs išteisinamąjį nuosprendį A. T. atžvilgiu, nepanaikino A. T. taikomos procesinės prievartos priemonės –laikino nuosavybės teisių apribojimo bei kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti. Be to, anot prokuroro, teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos BPK 307 str. 1 d., o ne Lietuvos Respublikos BPK 307 str. 4 d.
Šalies argumentai
Prokuroras apeliaciniame skunde prašo pakeisti A. T. kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes ir kaltinimą išdėstyti taip:
A. T. kaltinamas tuo, kad jis, dirbdamas UAB ,,M.ž.“ direktoriumi, t. y. būdamas vienu iš bendrovės valdymo organu, bei materialiai atsakingas už UAB ,,M.ž.“ turtą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (nusikaltimo metu galiojo 2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII – 1835 redakcija) 22 str. 1 d., 8 d., kurios įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai, akivaizdžiai viršydamas normalią gamybinę – ūkinę riziką, tokiu būdu akivaizdžiai nenaudingai atstovaudamas bendrovei, pažeisdamas Lietuvos Respublikos CK 2.87 str. 1 d., 3 d., 4 d., t. y. veikdamas nesąžiningai, siekdamas asmeninės, šeimos nariams N. T. ir trečiajam asmeniui, t. y. K. K. naudos, kas prieštarauja juridinio asmens UAB ,,M.ž.“ interesams:
- 2003 m. liepos 24 d. (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau laikas ir vieta nenustatytos, sudarė sandorius: dvi reikalavimo perleidimo sutartis su K. K. ir žmona N. T. , pagal kurias UAB ,,M.ž.“ iš jų perėmė reikalavimo teisę į UAB ,,G.“ turtą atitinkamai 50000 Lt ir 85000 Lt sumomis bei tą pačią dieną jis su UAB ,,G.“ sudarė 2003 m. liepos 24 d. tarpusavio atsiskaitymo sutartį, pagal kurią UAB ,,G.“ pripažino 135000 Lt įsiskolinimą UAB ,,M.ž.“ ir įsipareigojo atsiskaityti su UAB ,,M.ž.“ 73070,80 Lt suma, o jis įsipareigojo nereikalauti likusios skolos dalies – 61929,80 Lt ir jos neišreikalavęs, iššvaistė jo žinioje buvusią UAB ,,M.ž.“ didelės vertės turtinę teisę į 61929,80 Lt sumą. Šiais savo veiksmais A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, civilinio ieškovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, išteisintasis ir jo gynėjai prašė prokuroro ir civilinio ieškovo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, civilinio ieškovo bankrutavusios UAB ,,M.ž.“ administratoriaus A. Č. apeliacinis skundas atmetamas.
Pakeitus kaltinimą, prokuroras apeliaciniu skundu prašo A. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. dėl to, kad A. T. , dirbdamas UAB ,,M.ž.“ direktoriumi, t. y. būdamas vienu iš bendrovės valdymo organu, bei materialiai atsakingas už UAB ,,M.ž.“ turtą, 2003 m. liepos 24 d. sudarė sandorius: dvi reikalavimo perleidimo sutartis su K. K. ir žmona N. T. , pagal kurias UAB ,,M.ž.“ iš jų perėmė reikalavimo teisę į UAB ,,G.“ turtą atitinkamai 50000 Lt ir 85000 Lt sumomis bei tą pačią dieną jis su UAB ,,G.“ sudarė 2003 m. liepos 24 d. tarpusavio atsiskaitymo sutartį, pagal kurią UAB ,,G.“ pripažino 135000 Lt įsiskolinimą UAB ,,M.ž.“ ir įsipareigojo atsiskaityti su UAB ,,M.ž.“ 73070,80 Lt suma, o jis įsipareigojo nereikalauti likusios skolos dalies – 61929,80 Lt ir jos neišreikalavęs, iššvaistė jo žinioje buvusią UAB ,,M.ž.“ didelės vertės turtinę teisę į 61929,80 Lt sumą.
Svetimo turto iššvaistymas – tai kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto pardavimas, dovanojimas arba kitoks neteisėtas ir neatlygintinas jo perleidimas tretiesiems asmenims. Esminiai Lietuvos Respublikos BK 184 str. numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymiai yra šie – turtas (turtinė teisė) kaltininko atžvilgiu yra svetimas, t. y. turtas (turtinė teisė) priklauso nuosavybės teise ne kaltininkui, o kitiems asmenims; šis turtas (turtinė teisė) yra patikėtas kaltininkui arba yra jo žinioje, t. y. kaltininkas turi teisę disponuoti turtu (turtine teise); dėl neteisėtų kaltininko veiksmų turto (turtinės teisės) savininkas patiria nuostolių, t. y. savininkui priklausantis turtas (turtinė teisė) neteisėtai perduodamas, dovanojamas ar kitaip perleidžiamas tretiesiems asmenims, padarant žalą savininkui. Byloje nustatyta, kad 2003 m. liepos 24 d. A. T. , veikdamas kaip UAB ,,M.ž.“ direktorius, sudarė reikalavimo perleidimo sutartis su N. T. ir K. K. , pagal kurias įgijo reikalavimo teisę į UAB ,,G.“ 135000 Lt turtą. Pagal UAB ,,M.ž.“ 2003 m. liepos mėnesio apskaitos registro duomenis, bendrovė 2003 m. liepos 1 d. UAB ,,G.“ buvo skolinga 22310,20 Lt. UAB ,,M.ž.“ 2003 m. liepos mėnesį įsigytas iš UAB ,,G.“ turtas 50760 Lt vertei užregistruotas apskaitos registre ir skola bendrovei ,,G.“ liepos mėnesį sudarė 73070, 20 Lt. Pagal tarpusavio atsiskaitymo su UAB ,,G.“ sutartį prievolės įvykdymui UAB ,,M.ž.“ apskaitos registre atliko turimo skolos užskaitą: bendrovė ,,M.ž.“ skolą bendrovei ,,G.“ padengė dalimi 73070,20 Lt iš perimtos bendrovės ,,G.“ 135000 Lt skolos, o likusios 61929,80 Lt skolos dalies atsisakė reikalauti. Tokiu būdu šia sutartimi buvo likviduota UAB ,,M.ž.“ buvusi 73020,20 Lt skola UAB ,,G.“. FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Panevėžio apskrities skyriaus 2006 m. rugpjūčio 9 d. specialisto išvadoje dėl UAB ,,M.ž.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nurodyta, kad bendrovės ,,M.ž.“ direktorius A. T. , atstovaudamas bendrovės interesus, 2003 m. liepos 24 d. su UAB ,,G.“ direktore D. Š. sudarė tarpusavio atsiskaitymo sutartį žinodamas, kad jo vadovaujama bendrovė negaus 61929,80 Lt (135000 Lt – 73070,20 Lt) įplaukų kaip turto ir pajamų (t. 4, b. l. 144 – 178).
A. T. , atsisakydamas turtinės teisės į 61929,80 Lt reikalavimą iš UAB ,,G.“, disponavo svetima, t. y. priklausančia UAB ,,M.ž.“ turtine teise ir ši turtinė teisė A. T. , kaip UAB ,,M.ž.“ direktoriui, buvo patikėta, t. y. du būtini Lietuvos Respublikos BK 184 str. numatyto nusikaltimo požymiai. Tačiau nėra trečio būtino požymio – išanalizavus byloje esančią medžiagą, nėra nustatyta, kad A. T. savo veiksmais būtų padaręs UAB ,,M.ž.“ žalą, todėl nėra pagrindo teigti, kad A. T. iššvaistė svetimą - UAB ,,M.ž.“ turtą. FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Panevėžio apskrities skyriaus specialistė, padarydama išvadą, kad A. T. , 2003 m. liepos 24 d. tarpusavio atsiskaitymo sutartimi su UAB ,,G.“ direktore D. Š. užskaitydamas 73070,20 Lt skolinio reikalavimo ir atsisakydamas reikalavimo 61929,80 Lt sumai, padarė žalą UAB ,,M.ž.“, iš esmės rėmėsi ne ūkinių rezultatų ir sutarčių visuma, o tik dalimi, t. y. 2003 m. liepos 24 d. tarpusavio atsiskaitymo sutartimi tarp UAB ,,M.ž.“ ir UAB ,,G.“. Tačiau, sprendžiant ar A. T. veika padarė žalą UAB ,,M.ž.“, būtina išanalizuoti ne vieną konkrečią sutartį ar ūkinį veiksmą, o visą su šiuo veiksmu susijusių sutarčių ir veiksmų grandinę. A. T. , atsisakydamas 61929,80 Lt skolos reikalavimo iš UAB ,,G.“, tuo pačiu išvengė 22310,20 Lt skolos UAB ,,G.“ grąžinimo bei įsigijo iš UAB ,,G.“ turto už 50760 Lt. Sprendžiant klausimą ar A. T. iššvaistė UAB ,,M.ž.“ turtą, būtina nustatyti ar turto ir turtinių teisių už 73070,20 Lt įgijimas iš UAB ,,G.“ ir turtinių teisių už 61929,80 Lt atsisakymas padarė žalos UAB ,,M.ž.“. Tam būtina išanalizuoti sandorius, susijusius su šia ūkine operacija ir šių sandorių pasekmes, t. y. 2003 m. liepos 24 d. reikalavimo perleidimo sutartis tarp UAB ,,M.ž.“ ir K. K. bei N. T. ir 2003 m. liepos 24 d. tarpusavio atsiskaitymo sutartis tarp UAB ,,M.ž.“ ir UAB ,,G.“ bei šių sandorių pasekmes bendrovei ,,M.ž.“. Byloje nustatyta, tai nėra ginčijama ir apeliaciniuose skunduose, kad tarpusavio atsiskaitymo sutartimi UAB ,,M.ž.“ gavo iš UAB ,,G.“ 73020,20 Lt vertės turto bei turtinių teisių ir atsisakė reikalauti 61929,80 Lt. Skolos iš UAB ,,G.“ reikalavimo teisę UAB ,,M.ž.“ įgijo iš N. T. ir K. K. . Byloje yra du skolos reikalavimo teisės sutarčių variantai, pagal vieną jų UAB ,,M.ž.“ iš K. K. ir N. T. įgijo atitinkamai 50000 Lt ir 85000 Lt reikalavimo teisę į skolininką UAB ,,G.“ už nominalią vertę, pagal kitą – tą pačią teisę įgijo už 2000 Lt iš K. K. ir 2000 Lt iš N. T. (t. 3, b. l. 155 – 157, 196 – 198). Pagal byloje esančius duomenis darytina išvada, kad iki šiol UAB ,,M.ž.“ nei K. K. , nei N. T. už teisės perleidimą nieko nesumokėjo, t. y. jokių išlaidų neturėjo ir, įvertinus tai, kad UAB ,,M.ž.“ šiuo metu yra bankrutavusi, mažai tikėtina, kad K. K. ir N. T. sumokės už reikalavimo teisės perleidimą. Be to, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, K. K. į UAB ,,M.ž.“ kreditorių sąrašą įrašyta su 7504,03 Lt reikalavimu (t. 1, b. l. 59 – 60), o N. T. pripažįsta, kad savo 85000 Lt reikalavimą UAB ,,G.“ perleido UAB ,,M.ž.“ už 2000 Lt (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutartis (t. 6, b. l. 101 - 102). Todėl, net jeigu N. T. ir K. K. ir būtų sumokėti iš bankrutavusios UAB ,,M.ž.“ jų pateikti reikalavimai, jie būtų žymiai mažesni nei UAB ,,M.ž.“ išanalizuotais sandoriais įgytas turtas ir turtinės teisės – UAB ,,M.ž.“ įgijo turto ir turtines teises už 73070,20 Lt – už tai nieko nesumokėjo, o K. K. ir N. T. kreditoriniai reikalavimai siekia tik 9504,03 Lt (7504,03 Lt + 2000 Lt). Turtinių (skolinių) reikalavimų įgijimo – perleidimo sandoris, kai turtiniai reikalavimai įgyjami už realiai mažesnę vertę nei nominaliai vertas įsiskolinimas, vėliau dalies skolos išieškojimas ir dalies skolos atsisakymas yra normalus, naudingas kreditorinės teisės įgijėjui ūkinis sandoris, jei išieškotos skolos dydis viršija kreditorinės teisės įgijimo išlaidas. Pagal byloje esančius dokumentus UAB ,,M.ž.“ dėl išteisintojo A. T. veiksmų – reikalavimo perleidimo sutarčių su N. T. ir K. K. , pagal kurias įgijo reikalavimo teisę į UAB ,,G.“ 135000 Lt skolą, bei tarpusavio atsiskaitymo su UAB ,,G.“ sutarties, pagal kurią UAB ,,M.ž.“ įgijo turtą ir turtines teises iš UAB ,,G.“ už 73070,20 Lt bei atsisakė reikalavimo 61929,80 Lt sumai, sudarymo – nepatyrė žalos, priešingai – šios sutartys ir ūkinės operacijos UAB ,,M.ž.“ buvo finansiškai naudingos. A. T. veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip svetimo turto iššvaistymas, todėl A. T. teisėtai ir pagrįstai išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d., nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.), taip pat teisingai išspręstas ir civilinio ieškinio klausimas (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas iš esmės teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, neteisingai nurodė procesinius įstatymus, kuriais vadovaujasi (nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio procesiniai pagrindai – Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., 307 str. 1 d.), taip pat nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nepagrįstai nurodė į Lietuvos Respublikos BK 30 str., kuris taikomas kai yra padaryta žala, vykdant profesines pareigas (šioje byloje nėra nustatyta, kad A. T. pagal pareikštus kaltinimus padarė žalą UAB ,,M.ž.“) bei, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 307 str. 4 d. 3 p., neišsprendė klausimo dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo. Panevėžio apygardos prokuratūros 2007 m. rugsėjo 5 d. nutarimu laikinai apribota A. T. nuosavybės teisė į statinius, esančius Ignalinos rajone, Švedriškės kaime (registro Nr. 90/77581), žemės sklypą, esantį Ignalinos rajone, Švedriškės kaime (0,1910 ha, unikalus Nr. 4564 – 0001 – 0006), žemės sklypą, esantį Rokiškio rajone, Kriaunų kaime (0,6331 ha, unikalus Nr. 7345 – 0001 – 0263), statinius, esančius Rokiškio rajone, Kriaunų kaime (registro Nr. 35/121802). Priimant išteisinamąjį nuosprendį, laikinas nuosavybės teisės apribojimas turi būti panaikintas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 328 str. 4 p.
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį pakeisti.
Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nuorodas į Lietuvos Respublikos BK 30 str., Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., 307 str. 1 d. taikymą.
Panaikinti A. T. laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą Panevėžio apygardos prokuratūros 2007 m. rugsėjo 5 d. nutarimu.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Civilinio ieškovo bankrutavusios UAB ,,M.ž.“ administratoriaus A. Č. apeliacinį skundą atmesti.