Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (ieškovų) I. Š., R. Š., J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje pagal ieškovų I. Š., R. Š., J. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arlitanus“ dėl sutarčių nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)pagrįstumo

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Taigi teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).

12. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą. Vis dėlto, ši asmens teisė nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022; 2023 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-943/2023).

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami nutraukti notarine tvarka sudarytas 2021 m. balandžio 8 d. ir 2021 m. balandžio 29 d. sutartis. Ieškovai nurodė, kad neturi ketinimų vykdyti 2021 m. balandžio 8 d. ir 2021 m. balandžio 29 d. sutarčių, teigė, kad apie tai yra aiškiai nurodę atsakovei.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, kuria ieškovų ieškinį atsisakyta priimti, nurodė, kad dėl ieškovų prašomų nutraukti sutarčių yra pasisakęs Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-1174-863/2023. Šiame sprendime, kuriuo iš dalies pakeistas žemesnės instancijos teismo sprendimas, teismas minėtas sutartis kvalifikavo kaip preliminariąsias sutartis, kuriomis susitarta dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo ateityje (sprendimo 35-36, 40, 43 punktai). Ieškovai atskirajame skunde nepateikė objektyvių nesutikimo su minėtomis ir pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis motyvų.

15. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog įvertinus ieškinio faktines aplinkybes ir reikalavimus, kuriais ieškovai teismo prašo nutraukti preliminariąsias sutartis, nėra aišku, ar ieškovai galimai laikosi pozicijos, kad patys neturi galimybės nutraukti aukščiau nurodytų sutarčių ir siekia realizuoti šią teisę teismo keliu, ar ieškovai siekia, kad jų atžvilgiu jiems nebūtų taikoma sutartyse numatyta atsakomybė, jiems atsisakius sudaryti pagrindinius nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius, ar prašo pripažinti sutartis negaliojančiomis ar kt. Apeliantai atskirajame skunde nurodė, jog iš teismui pateikto ieškinio 5.3 priedo yra akivaizdu, kad ieškovai patys neturėjo galimybės nutraukti sutarčių, todėl siekia realizuoti šią teisę teismo keliu, kad teismas pripažintų, jog sutartys nutrūko 2021 m. gruodžio 15 d.

16. Nagrinėjamu atveju iš pateikto ieškinio 5.3 priedo turinio matyti, jog minėtame dokumente apeliantai siūlė atsakovei taikiu būdu sudaryti ir pasirašyti notaro tvirtintinus susitarimus dėl ieškinyje nurodytų preliminarių sutarčių nutraukimo, susitarimuose numatant, kad tiek J. J., tiek I. Š. su R. Š. įsipareigos tų susitarimų pasirašymo dieną sumokėti į UAB „Arlitanus” sąskaitą po 5 000,00 Eur ir šalys neturės viena kitai pretenzijų ateityje dėl preliminarių sutarčių vykdymo. Minėtame dokumente taip pat nurodyta, jog įmonei UAB „Arlitanus” nesutikus taikiu būdu nutraukti pirmiau nurodytas preliminarias sutartis, ieškovai bus priversti kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo UAB „Arlitanus“ direktoriaus A. B. ir kitų grupėje veikiančių asmenų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei nurodo apeliantai, pateikto ieškinio priedas 5.3 vienareikšmiškai nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovai patys neturėjo galimybės nutraukti sutarčių, t. y. iš pateikto dokumento matyti, jog ieškovai teikė pasiūlymą atsakovei susitarti taikiai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovų argumentai dėl galimybės patiems ieškovams nutraukti sutartis nebuvimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

17. Nors apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų, kurie pilnai atskleidžia ieškovų materialiuosius reikalavimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog turi būti ne tik pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovų išdėstytas aplinkybes, bet ir ieškinyje turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovai grindžia savo reikalavimą, įrodymai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovų suformuotas reikalavimas (ieškinio dalykas) nėra aiškus ir tikslus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko.

18. CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad prievolės sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigimas reiškia ir preliminariosios sutarties pabaigą, jokios papildomos šalių valios išraiškos įstatymas nereikalauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-823/2023; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad kadangi preliminariosios sutarties objektas yra kitos – pagrindinės – sutarties sudarymas, tai preliminariosios sutarties šalies pareiškimas apie preliminariosios sutarties nutraukimą laikytinas atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016; kt.).

19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais dėl preliminariųjų sutarčių pabaigos, kuriais remiantis ieškovai turi teisę atsisakyti sudaryti preliminariose sutartyse aptartus ateityje numatytus sudaryti nekilnojamojo turto sandorius ir toks atsisakymas reiškia preliminariosios sutarties pabaigą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovų reikalavimai nenagrinėtini teisme, nes ieškovai nenurodė, kokią galimai pažeistą jų teisę jie siekia apginti ar prašo pripažinti. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovų ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

20. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas, dėl ko priėmė pagrįstą nutartį, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliantų atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

netenkinti apeliantų (ieškovų) I. Š., R. Š., J. J. atskirojo skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.