Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėja J.Malijauskienė Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00914-2010-2

2012 m. liepos 4 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012-04-25 nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas už tai kad vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikams išlaikyti, o būtent: jis nuo 2005 m. gruodžio mėn. iki 2006 m. balandžio mėn., nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2007 m. liepos mėn., nuo 2007 m. spalio mėn. iki 2008 m. rugsėjo mėn., nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2009 m. lapkričio mėn. ir nuo 2011 m. liepos mėn. iki 2011 m. spalio mėn. vengė pareigos pagal 2005 m. rugpjūčio 31 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą teikti išlaikymą G. V., gim. 2005-02-20, I. V., gim. 2005-02-20, po vieną šimtą penkiasdešimt litų (150 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, ir vengė pareigos pagal 2005 m. gruodžio 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą išlaikyti nepilnametes dukras G. V., gim. 2005-02-20, I. V., gim. 2005-02-20, kas mėnesį mokant periodines išmokas po vieną šimtą litų (100 Lt) kiekvienai dukrai iki jų pilnametystės. Tai yra, tokiais savo veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str.

2012-05-25 Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo A. V. apeliacinis skundas, kuriuo jis prašo: panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-04-25 nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį; V. V. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį pripažinti kalta už duotus melagingus parodymus (BK 235 str.) ir jo orumo įžeidimą( BK 155 str.).

2012-06-18 Vilniaus apygardos teisme gauti nukentėjusiosios V. V. atsikirtimai į nuteistojo apeliacinį skundą, kuriuose ji palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, papildymų neturi, prašo nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo A. V. apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

Trakų rajono apylinkės teismas, nustatęs, jog A. V., žinodamas apie savo pareigą mokėti lėšas dviem dukterims išlaikyti iki pilnametystės, sąmoningai vengė išlaikyti vaikus, jo veiką tinkamai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys Nr. 2K-491/2005, Nr. 2K-65/2007, Nr. 2K-695/2007, Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-291/2008). Skirtingai negu 1961 m. BK, 2000 m. BK 164 straipsnyje esanti norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu. Tačiau šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-68/2009). Taigi BK 164 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra trunkamasis, kuris trunka tol, kol jo nenutraukia pats kaltininkas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta kaltininko pareiga išlaikyti vaiką. Trunkamojo nusikaltimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė baudžiamajame įstatyme numatytą veiką. Vengimo išlaikyti vaiką laikotarpis kiekvienoje byloje yra nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, be kita ko, pašalinant iš kaltinimo tokius laikotarpius, kai vaiko išlaikymo įmokų nemokėjimą pateisino objektyvios aplinkybės. Pažymėtina, kad asmens pareiga išlaikyti savo vaikus išlieka ir tuo metu, kai vykdomas jo baudžiamasis persekiojimas dėl tokios pareigos nevykdymo.

BK 164 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinkančios aplinkybės šioje byloje yra nustatytos.

Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, jog pagal 2006-05-24 Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-11087/2005 A. V. sutiko teikti savo nepilnametėms dukroms G. V., ir I. V. išlaikymą po 100 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienai dukrai iki jų pilnametystės (b.l. 40).

Iš 2008-01-17 antstolio V. Z. pažymos apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą matyti, kad pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2006-05-24 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-11087/2005 iš A. V. vaikams G. V. ir I. V. išlaikyti nustatyta mokėti po 500 Lt išieškotojui V. V., tačiau 2007 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais išieškotojui šios lėšos nebuvo išmokėtos (b.l. 8).

Nuo 2008-02-29 išlaikymas G. V. ir I. V. buvo mokamas iš Vaikų išlaikymo fondo lėšų (b.l. 9-11).

Iš 2011-06-01 antstolio V. Z. rašto matyti, jog A. V. įsiskolinimas 2011-05-01 pagal 2006-05-24 Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-11087/2005 sudarė 28501,97 Lt (b.l. 34).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2007-01-19 pažymos matyti, jog iš A. V. laikotarpiu nuo 2006-09-13 iki 2006-10-19 ir nuo 2006-10-20 iki 2006-11-09 buvo išskaityta 758,48 Lt alimentų (b.l. 45).

UAB „Avona“ 2007-02-01 rašte nurodyta, kad iš A. V. buvo išskaičiuoti alimentai 2006 m. lapkričio, gruodžio ir 2007 m. sausio mėnesiais (b.l. 46).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilutės skyriaus 2010-12-14 rašte nurodyta, kad A. V. laikotarpiais nuo 2006-05-24 iki 2007-01-30, nuo 2007-02-12 iki 2007-04-04, nuo 2007-04-11 iki 2007-09-27 ir nuo 2008-05-09 iki 2008-06-17 dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų (b.l. 48).

Iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 201-02-14 rašto matyti, jog A. V. 2005 m. priskaičiuota 16645,96 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų ir 667,29 Lt ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų; 2006 m. – 13718,41 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, 2007 m. – 11883,20 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, 2008 m. – 1295,80 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų (b.l. 50).

A. V. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog jis nevengė išlaikyti savo nepilnamečių dukrų yra nepagrįsti, juos paneigia viešame teismo posėdyje ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai: nukentėjusios V. V. parodymai; antstolio V. Z. raštu ir pažyma (b.l. 8, 34); Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimai dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo (b.l. 9, 10); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilutės skyriaus 2010-12-14 raštas (b.l. 48); Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 201-02-14 raštas (b.l. 50); kiti rašytinai bylos įrodymai. Taigi, apelianto teiginys, jog nukentėjusiosios V. V. parodymai yra melagingi, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl kito apelianto teiginio, kad nukentėjusioji V. V., kreipdamasi į teismą įžeidė jo orumą, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja kiekvieno asmens, kurio teisės ar teisiniai interesai pažeisti, teisę kreiptis į teismą, todėl ir šis apelianto teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, pažymėtina, jog bylos dėl įžeidimo nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka (Lietuvos Respublikos BPK XXX skyrius).

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

Apylinkės teismas, įvertinęs kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis, kad A. V. neteistas, baustas administracine tvarka, padarė nesunkų (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimą, pagrįstai paskyrė jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, kuri savo dydžiu prilygdama BK 164 str. numatytos šios bausmės rūšies vidurkiui, yra aiškiai ne per griežta, kartu su paskirtais A. V. įpareigojimais, atitinka siekiamus bausmės tikslus.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Trakų rajono apylinkės teismo 2012-04-25 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.