Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-12857-584/2020 pagal pareiškėjos V. F. skundą dėl antstolio R. S. veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

5. Pareiškėja V. F. pateikė teismui du dokumentus, įvardindama juos „atskirasis skundas“. Pareiškėja procesiniuose dokumentuose išdėstė įvairius argumentus dėl Kauno apylinkės teismo teisėjos D. J. netinkamo procesinio elgesio bei savybių.

7. Pareiškėja V. F. pateikė teismui dokumentą, įvardindama jį „atskirasis skundas“. Pareiškėjos įkeltas procesinis dokumentas užvadintas „dvasios ubagė“ ir jame išdėstyti įvairūs argumentai dėl Kauno apylinkės teismo teisėjos D. J. netinkamo procesinio elgesio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11. Atskiruoju skundu ieškovė V. F. nesutinka su Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi, pateikdama atskirąjį skundą, užvadintą „taip vadinama teisėja“, kuriame nurodo: „Pareiškėja įkėlė procesinį dokumentą ne su pavadinimu „dvasios ubagė“, o su užuomina sau su kuom turi reikalą. Nes, kai prabėgs keli metai, kad būtų lengva tą failą atrasti. O atskirajame skunde ji teisėtai išdėstė įvairius argumentus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjos D. J. netinkamo procesinio elgesio. Atskirąjį skundą atsisakytina priimti, neteisėtai, kišantis į privačią ieškovės failų pavadinimų erdvę. Tai yra Žmogaus teisių 8 str. Pažeidimas. Todėl D. J. neteisėtai atsisakė priimti pareiškėjos V. F. (V. F.) atskirąjį skundą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, nes ji įsikišo į jos privačią erdvę ir užskaitė ją atskirojo skundo pavadinimu, o atskirąjį skundą pavadino tik dokumentu įvardintu atskiruoju skundu, taigi – ji yra neadekvati ir dar moksliškai aiškinant toks elgesys – yra vadinamas tamsiosios triados strategija. Paskaitykite, kad žinotumėte štai čia: https://link.springer.com/chapter/10.1007/978-3-319-64740-1_4. Kadangi taip vadinama teisėja D. J. – yra įtakota tos tamsiosios triados mąstymo, tad prašau naikinti jos nutartį ir mano skundą nagrinėti iš esmės.“

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad Pareiškėja V. F. pateikė teismui procesinį dokumentą –„Skundą dėl antstolio veiksmų 2020.05.04“, reikalaudama išaiškinti, kur yra saugomi jos 212 daiktai. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos V. F. skundą dėl antstolio R. S. veiksmų, kadangi pareiškėja nesilaikė išankstinio ginčo sprendimo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnyje. Pareiškėja, nesutikdama su priimta teismo nutartimi, teikė atskirąjį skundą, tačiau teismas jį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Pareiškėja ir toliau teikė analogiško pobūdžio atskiruosius skundus dėl priimamų teismo nutarčių. Galiausiai, Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, dėl kurios pareiškėja (apeliantė) V. F. taip pat pateikė atskirąjį skundą, užvadindama jį „taip vadinama teisėja“ ir jame nurodydama iš esmės tokio turinio argumentus, kurie yra susiję su pačios nutartį priėmusios teisėjos, kaip asmens, vertinimu, o ne nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.

15. Teisė į teisminę gynybą ir teisingą procesą teisėje pripažįstama prigimtine teise, kuri įtvirtinta ne tik aukščiausią galią turinčiuose nacionaliniuose įstatymuose, bet ir tarptautiniuose dokumentuose (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnis). Tačiau net ir ši teisė nėra absoliuti. Jos įgyvendinimo tvarką bei sąlygas nustato nacionaliniai įstatymai. Teisė į teisminę gynybą nereiškia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kurį suinteresuoto asmens pareikštą reikalavimą. Teismas yra nepriklausomas ir nešališkas, įstatymų nustatyta tvarka sprendžia šalių ginčus ir neformuluoja reikalavimų už ieškovą (pareiškėją). Suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galbūt pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnis, 114 straipsnis, 135 straipsnis, 338 straipsnis, 306 straipsnis, 302 straipsnis).

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiama nutartimi teismas atsisakė priimti pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu), konstatavęs, kad pareiškėjos pateiktas procesinis dokumentas „atskirais skundas“, užvadintas „dvasios ubagė“, ne tik neatitinka CPK procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, bet ir yra įžeidžiančio pobūdžio, t. y. rodo netinkamą požiūrį į Lietuvos valstybę ir jos institucijas (teismą) ir jame dirbančią teisėją, o tokio procesinio dokumento priėmimas ir nagrinėjimas teisme prieštarautų viešajai tvarkai ir gerajai moralei, kadangi preziumuotų prielaidą, jog asmens žeminimas gali būti teisėtas ir pagrįstas.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės pateikto atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties turinį ir jo pateikimo aplinkybes, visiškai pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai, kadangi iš apeliantės pateikto teismui procesinio dokumento turinio matyti, kad jis iš esmės yra įžeidžiančio pobūdžio. Pažymėtina, kad apeliantė sistemingai skundžia įvairių institucijų pareigūnų, darbuotojų veiksmus, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, jai tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų nutartyse daug kartų buvo išaiškinti ieškinio turiniui keliami reikalavimai, taip pat civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarką, tačiau apeliantė sąmoningai jų nevykdo ir sistemingai teikia teismui ne tik procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų neatitinkančius, bet ir įžeidžiančio turinio procesinius dokumentus, grindžiamus pačios jos samprotavimu bei deklaratyviais teiginiais ir kitų asmenų (dirbančių įvairiose įstaigose) asmeninių savybių vertinimu.

18. Civilinio proceso kodekso normose įtvirtintos šalių teisės ir pareigos, kuriose nurodyta, kad suinteresuotas asmuo savo teisėmis, įskaitant ir teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad apeliantė, nekeisdama savo elgesio, kas kartą teikia teismui tokio paties turinio procesinius dokumentus, suponuoja jos tyčinį elgesį ir akivaizdų piktnaudžiavimą kreipimosi į teismą teise (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalius, 95 straipsnis). Taigi, darytina išvada, kad apeliantė, teikdama tapataus turinio dokumentus, iš esmės pati yra atsisakiusi veiksmingo civilinio proceso, o kreipdamasi į teismą turi vienintelį tikslą – užgaulioti teismus ir kitas institucijas. Toks apeliantės elgesys nedera su CPK 2 ir 5 straipsniuose įtvirtintais civilinio proceso tikslais ir šio proceso paskirtimi. Įvertinus nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliantės pateiktą procesinį dokumentą (atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties), kurio turinys yra įžeidžiančio pobūdžio ir paremtas tik emocinio pobūdžio pasisakymais, pagrįstai pripažino, jog ji piktnaudžiauja jai suteiktomis subjektinėmis teisėmis.

19. Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad dėl tokio nuolatinio, sisteminio apeliantės elgesio, nepriimtino teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo instituto kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė ginti jos (V. F.) teisę į teisminę gynybą, net nesvarstydamas klausimo dėl pateikto procesinio dokumento trūkumų šalinimo instituto taikymo (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Tokie teismo veiksmai, atsisakius priimti pateiktą procesinį dokumentą, kaip nenagrinėtiną teisme, nevertintini kaip asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą pažeidimas ar suvaržymas, priešingai, jais siekiama užkirsti kelią akivaizdžiam ir sąmoningam piktnaudžiavimui teise (CPK 1.137 straipsnio 3 dalis, CPK 95 straipsnis).

20. Pažymėtina ir tai, kad nustačius, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti apeliantės V. F. pateiktą procesinį dokumentą (atskirąjį skundą, užvadintą „dvasios ubagė“) kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, kadangi pats teismui pateikto procesinio dokumento turinys yra įžeidžiančio pobūdžio, paremtas tik emocinio pobūdžio pasisakymais, apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl proceso vilkinimo ir / ar sąlygų sudarymo antstoliui R. S. neatsakyti, kur yra jos 212 daiktai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties.

21. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Akcentuotina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip pareiga detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 . kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

22. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos (apeliantės) V. F. atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

23. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos, netenkinus ieškovės atskirojo skundo, valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.