Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant nutarimą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato – atstovui D. U.,

ekspertui V. Š. (administracinėn atsakomybėn patrauko J. Š. ir eksperto V. Š. dalyvavimas teismo posėdyje užtikrintas naudojantis garso ir vaizdo nuotolinėmis perdavimo priemonėmis),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto J. Š. (toliau ir – Pareiškėjas) atstovo advokato Arnoldo Šukaičio skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyriausiojo specialisto D. U. 2026 m. kovo 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) Vyriausiojo specialisto D. U. 2026 m. kovo 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Skundžiamas nutarimas) J. Š. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalį administracine nuobauda – bauda 225 Eur. J. Š. nubaustas už tai, kad 2025 m. gegužės 28 d., 14 val., vairuodamas administracinio nusižengimo protokole nurodytą transporto priemonę „CITROEN C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, važiuodamas (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) pusės. įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) reguliuojamą sankryžą, užsidegus geltonam šviesoforo signalui, norėjo baigti važiavimo manevrą, tačiau neįsitikino, kad važiuoti yra saugu, suko į kairę pusę ir susidūrė su tiesiai važiuojančiu automobiliu. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, taip pat nukentėjo „Citroen“ automobilio keleivis G. G. Q. R., kuriam valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus medicinos ekspertas, nustatė nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Dėl įvykusio eismo įvykio, nustatyta abipusė kaltė. Tokiais savo veiksmais J. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 157 punktų reikalavimus.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas Pareiškėjo atstovo skundas, kuriuo prašoma Skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną J. Š. atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodyti šie esminiai argumentai:

Skundžiamame nutarime nėra nurodyta kokie įrodymai neginčytinai patvirtina J. Š. kaltę. Prieš priimant Skundžiamą nutarimą J. Š. nurodė, kad įvykio metu degant žaliam šviesoforo signalui įvažiavo į sankryžą, ketindamas sukti į kairę, praleido kelis automobilius, važiavusius priešpriešiais tiesiai, užsidegus geltonam šviesoforo signalui ir matydamas, kad priešpriešiais važiavęs ir ketinęs sukti į kairę sunkvežimis sustojo prieš sankryžą, jis pajudėjo ir suko į kairę. Tuo metu, jau degant draudžiamam šviesoforo signalui, į sankryžą pirma eismo juosta dideliu greičiu įvažiavo automobilis, kuris trenkėsi į jo vairuojamo automobilio dešinės pusės priekinį sparną.

nagrinėjamo įvykio eigai ir kilimo priežasčiai nustatyti, vairuotojų galimybei išvengti eismo įvykio nustatyti svarbu nustatyti kokiam šviesoforo signalui degant ir kokiu greičiu į sankryžą įvažiavo automobilis „BMW X5“, vairuojamas R. E.;

iš Skundžiamo nutarimo matyti, kad pareigūnas pripažino, kad R. E. į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau ignoravo, kad R. E. važiavo greičiau nei leistinas važiavimo greitis ir padarė išvadą, kad J. Š. veiksmai - manevro pabaigimas, t. y. pasukimas sankryžoje į kairę buvo nesaugus. Pareigūnas Skundžiamame nutarime nesprendė eismo įvykio kilimo priežastinio ryšio klausimo, neanalizavo bylos duomenų, nesiėmė priemonių visapusiškai ir pilnai išnagrinėti visus bylos duomenis, netinkamai vertino J. Š. padarytų KET pažeidimų įtakos eismo įvykio padariniams kilti. Nors ir pripažįstama, kad eismo įvykis įvyko dėl abiejų vairuotojų (J. Š. ir R. E.) veiksmų, tačiau nepasisakyta dėl bylos duomenų, kurie rodo, jog R. E. veiksmai - ženklus greičio viršijimas, buvo būtinuoju priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiu eismo įvykiu ir padariniais;

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad „BMW X5“ vairuotojas R. E. turėjo pareigą sustabdyti vairuojamą automobilį prieš „STOP“ liniją tik stabdydamas neintensyviai. Tačiau R. E. sąmoningai ignoravo KET reikalavimus pasirinkti važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. R. E., artėdamas prie šviesoforo, kuris matomas iš didelio atstumo, reguliuojamos sankryžos, neabejotinai matė ir žalią mirksintį signalą, kuris leidžia eismą, tačiau įspėja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus bus įjungtas draudžiamasis signalas. R. E. ignoravo šį signalą ir vietoje to, kad būtų sumažinęs greitį ir efektyviai pradėjęs stabdyti, nemažindamas greičio, o galimai jį ir didindamas, važiavo toliau. Jeigu R. E. būtų vykdęs KET reikalavimus, tai važiuodamas leistinu greičiu jis turėjo realią galimybę, pradėjus mirksėti žaliam šviesoforo signalui, sustabdyti vairuojamą automobilį prieš „STOP“ liniją ir nestabdant intensyviai;

J. Š., vairuodamas transporto priemonę, ir įvažiavęs į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, praleidęs priešpriešais tiesiai važiuojančias transporto priemones bei užsidegus geltonam (draudžiančiam eismą) šviesoforo signalui, turėjo pagrįstą lūkestį, jog į sankryžą automobiliai neįvažiuos ir jis galės pabaigti manevrą į kairę;

Skundžiamame nutarime nepaminėti liudytojo D. V. parodymai, kad jis matė priešais sankryžoje stovintį automobilį „Citroen C4“, kuris ruošėsi sukti į kairę į geležinkelio stoties aikštelę. D. V. sustabdė savo vairuojamą automobilį, kadangi užsidegė geltonas šviesoforo signalas. Tuo metu į sankryžą nestabdydamas pirma eismo juosta įvažiavo automobilis „BMW X5“;

be vairuotojo R. E. padarytų KET 127 ir 129 punktų reikalavimų pažeidimų (žymiai viršyto maksimaliai leistino greičio), pavojinga eismui situacija nebūtų susidariusi ir eismo įvykis nebūtų įvykęs. Būtinoji eismo įvykio kilimo ir kilusių padarinių sąlyga buvo ne vairuotojo J. Š. veika, o vairuotojo R. E. neteisėta veika;

Skundžiamame nutarime nepagrįstai papildomai nurodyta, kad J. Š. pažeidė KET 157 punkto reikalavimus. Administracinio nusižengimo protokole, kuris pagal analogiją su baudžiamuoju procesu, laikomas pranešimo apie įtarimą atitikmeniu, nebuvo nurodyta, kad J. Š. būtų kaltinamas pažeidęs minėtą teisės normą. Pareigūnas, nagrinėjęs bylą savo iniciatyva to daryti negalėjo, nes ANK 617 straipsnio 3 dalis pareigūnui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, suteikia teisę pakeisti tik nuorodą į ANK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už ši nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą. kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą. KET nenustatyta atsakomybė už administracinius nusižengimus: KET tik nustato tvarką eismo keliais, o atsakomybė už KET nesilaikymą numatyta ANK.

Institucijos viršininko A. G. atsiliepimu su Skundu nesutinkama. Atsiliepime nurodyta, kad Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, parinkta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs policijos pareigūnas motyvuotai pripažino patikimais administracinėn atsakomybėn traukiamą J. Š. kaltinančius įrodymus, kurie patvirtino, jog pareiškėjas įvykdė jam inkriminuoto ANK 423 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytą administracinį nusižengimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. Š. ir jo atstovas advokatas A. Šukaitis palaikė skundą, o Institucijos atstovas D. U. prašė skundo netenkinti.

Skundas netenkinamas.

Skundu nesutinkama su J. Š. kalte padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje, ir nurodoma, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis buvo automobilio „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo R. E. atlikti veiksmai ir padaryti KET reikalavimų pažeidimai. Teismas, įvertinęs pateikto skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, teismo posėdžio metu duotus pareiškėjo J. Š., eksperto V. Š. paaiškinimus, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčijamos aplinkybės, kad 2025 m. gegužės 28 d., 14 val., (duomenys neskelbtini) reguliuojamoje sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė pareiškėjo J. Š. ir nukentėjusiojo šioje administracinio nusižengimo byloje pripažinto R. E. vairuojami automobiliai, jog eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta pareiškėjo vairuoto automobilio „Citroen“ keleivio G. G. Q. R. sveikata. Tačiau skundu nesutinkama su Skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad dėl įvykusio eismo įvykio, nustatyta abipusė vairuotojų J. Š. ir R. E. kaltė. Skunde yra pateikiamas išimtinai pareiškėjui J. Š. palankus administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių vertinimas bei pateikiamos subjektyvios išvados, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis buvo vairuotojo R. E. atlikti veiksmai, o būtent – ženklus greičio viršijimas. Skunde pateikiami argumentai, kad Skundžiamas nutarimas priimtas neanalizavus eismo įvykio kilimo priežasties ir nesiėmus priemonių visapusiškai išnagrinėti ir įvertinti administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas su šiais argumentais nesutinka.

Esant ginčui dėl vairuotojų J. Š. ir R. E. padarytų KET reikalavimų pažeidimų reikšmės eismo įvykiui kilti ir vairuotojų atsakomybės pagal ANK yra svarbi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose, kuriose buvo sprendžiami klausimai dėl dviejų skirtingų transporto priemonių padarytų pažeidimų ryšio su kilusiais padariniais eismo įvykių metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-1-693/2018, 2K-171-648/2020, 2K-7-117-511/2022). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad išvada dėl priežastinio ryšio tarp padarytų KET reikalavimų pažeidimų ir kilusių padarinių buvimo daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai, – kurio eismo dalyvio pažeidimas buvo būtina eismo įvykio kilimo sąlyga ir esminė šio įvykio kilimo priežastis. Taigi, sprendžiant klausimą dėl Skundžiamo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, nors juo administracinėn atsakomybėn nėra traukiamas automobilio „BMW X5“ vairuotojas R. E., skundą nagrinėjantis teismas, pasisako ir dėl šio vairuotojo atliktų veiksmų ir padarytų KET reikalavimų pažeidimų šioje administracinio nusižengimo byloje tiriamo įvykio metu reikšmės eismo įvykiui kilti.

Skunde nurodyta, kad nagrinėjamo įvykio eigai ir kilimo priežasčiai nustatyti yra svarbu nustatyti kokiam šviesoforo signalui degant ir kokiu greičiu į sankryžą įvažiavo automobilis „BMW X5“, vairuojamas R. E.. Skunde nurodyta, kad J. Š., sustojęs sankryžoje, praleido kelis priešpriešine eismo juosta važiavusius automobilius, o užsidegus geltonam šviesoforo signalui pajudėjo (suko į kairę), jog tuomet, jau degant draudžiamam šviesoforo signalui, į sankryžą pirma eismo juosta dideliu greičiu įvažiavo automobilis, kuris trenkėsi į jo vairuojamo automobilio dešinės pusės priekinį sparną. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad J. Š. posūkio į kairę manevrą norėjo baigti užsidegus geltonam šviesoforo signalui. Ši aplinkybė Skundu nėra ginčijama. Skundu nėra ginčijama ir Skundžiamame nutarime nurodyta aplinkybė, kad R. E. į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Be to, ii administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad Institucija išnaudojo galimybes šiai aplinkybei nustatyti. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas parodė, kad sankryža, kurioje įvyko eismo įvykis, nėra stebima vaizdo fiksavimo kamerų. Todėl ši aplinkybė buvo nustatinėjama vertinant įvykį mačiusių asmenų duotus paaiškinimus. Administracinio nusižengimo byloje yra rašytiniai A. Č. paaiškinimai, kad transporto priemonės susidūrė degant raudonam šviesoforo signalui, D. V. paaiškinimai, kad automobilis „BMW“ įvažiavo į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, R. E. paaiškinimas, kad į sankryžą jis pats galėjo įvažiuoti degant žaliam ar geltonam šviesoforo signalui bei paties J. Š. paaiškinimas, kad posūkio manevrą pradėjo užbaigti degant geltonam šviesoforo signalui. Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje yra pridėtas ir ne teismo tvarka priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kuriuo R. E. nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, ir kuriame nurodyta, jog R. E. vairuojamas automobilis į sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui. R. E. su jo atžvilgiu priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir jame nurodytomis aplinkybėmis sutiko, savo kaltę pripažino. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ taip pat nėra duomenų, kad R. E. atžvilgiu priimtas minėtas nutarimas būtų apskųstas. Taigi matyti, kad išvada, jog eismo įvykis įvyko sankryžoje degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui, yra pagrįsta ir įrodyta vadovaujantis administracinio nusižengimo byloje surinktais duomenimis.

Nagrinėjamu atveju yra nustatyta ir kokiu greičiu prieš įvykstant eismo įvykiui važiavo R. E. vairuojamas automobilis. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio ekspertizės akto matyti, kad prieš pat susidūrimą R. E. automobiliu važiavo apie 84 km/h greičiu. Ši išvada padaryta įvertinus ekspertui pateiktus duomenis, be kita ko, gautus atlikus eismo įvykio vietos apžiūrą. Teismo posėdžio metu ekspertas V. Š. ekspertizės aktą ir joje padarytas išvadas palaikė. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti joje padarytomis išvadomis. Taigi, aplinkybė kokiu greičiu į sankryžą įvažiavo automobilis „BMW X5“ taip pat yra nustatyta. Ekspertizės akte nurodyta ir tai, kad iki susidūrimo su J. Š. vairuoto automobilio susidūrimo vietos likus nemažesniam nei 39 m atstumui, R. E. reagavo efektyviai stabdyti savo vairuotą automobilį, tačiau persislinkęs apie 13 m atstumu, R. E. vairuotas automobilis, priekine dalimi, susidūrė su J. Š. vairuotu automobiliu. Ekspertizės akte nurodyta, kad R. E. turėjo techninę galimybę laiku sustabdyti vairuotą automobilį, jeigu būtų važiavęs nedidesniu nei nustatytu leistinu 50 km/h greičiu ir išvengti eismo įvykio kilimo. Neabejotina, kad R. E., važiuodamas automobiliu ir viršydamas leistiną važiavimo greitį, jo efektyviai bei laiku nemažindamas, kuomet artėjo prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos, pažeidė KET reikalavimus ir teisiniu požiūriu elgėsi netinkamai. Matyti, kad nagrinėjamu atveju R. E. galėjo išvengti eismo įvykio, jeigu būtu pasirinkęs važiuoti nedidesniu nei leistinu važiavimo greičiu, kadangi būtų spėjęs sustabdyti savo vairuotą automobilį. Nors pagal KET 29, 166 punktus R. E. turėjo teisę važiuoti per sankryžą degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui, tačiau jo atlikti neteisėti veiksmai – nustatyto leistino greičio viršijimas, neatitiko KET reikalavimų ir priežastiniu ryšiu yra susiję su eismo įvykio kilimu. Tačiau priešingai nei nurodyta skunde, R. E. veiksmai nebuvo pagrindinė ir vienintelė priežastis eismo įvykiui kilti.

Skunde nurodyta, kad J. Š. užsidegus geltonam šviesoforo signalui, turėjo pagrįstą lūkestį, jog į sankryžą automobiliai neįvažiuos ir jis galės pabaigti posūkio į kairę manevrą. Pažymėtina, kad vairuojant transporto priemonę galioja pasitikėjimo principas, kuris reiškia, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis Kelių eismo taisyklių ir nesukels pavojaus eismo saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2007, 2K-368-511/2015). Tačiau R. E. padaryti KET reikalavimų pažeidimai, savaime nešalina paties J. Š. padarytų KET reikalavimų pažeidimų ir nereiškia, kad vienam eismo dalyviui darant KET pažeidimus, juos gali daryti ir kitas eismo dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-594/2025).

Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su Skundžiamame nutarime padarytomis išvadomis, kad J. Š. taip pat padarė KET 9, 101, 157 punktų reikalavimų pažeidimus. Teismo posėdžio metu J. Š. patvirtino, kad eismo įvykio metu buvo šviesus paros metas, kelio matomumas buvo geras, o prieš užbaigdamas posūkio į kairę manevrą jis nurodė nematęs priešpriešais tiesiai atvažiuojančio R. E. vairuoto automobilio. Iš administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visumos matyti, kad J. Š. užbaigiant posūkio į kairę manevrą, jis savo vairuota transporto priemone užkirto kelią ir sudarė kliūtį tiesiai priešpriešine eismo kryptimi važiavusiam R. E. vairuotam automobiliui. Todėl net ir nustačius, kad automobilio „BMW X5“ vairuotojas R. E. prieš įvykstant eismo įvykiui, važiavo viršydamas leistiną važiavimo greitį, dėl ko nespėjo laiku sustabdyti savo vairuojamos transporto priemonės iki staiga atsiradusios kliūties, J. Š. turėjo būti ypač atidus ir apdairus, laikytis visų būtinų atsargumo ir saugumo reikalavimų ir užbaigti posūkio į kairę manevrą tik būdamas visiškai įsitikinęs, kad tai daryti yra saugu. To nepadaręs J. Š. pažeidė KET 9, 101, 157 punktų reikalavimus. Taigi tiek techniniu, tiek ir teisiniu požiūriu J. Š. padaryti KET reikalavimų pažeidimai turėjo įtakos ir priežastiniu ryšiu yra tiesiogiai susiję su eismo įvykio kilimu. Nors KET 157 punktų reikalavimų pažeidimas J. Š. nebuvo inkriminuotas administracinio nusižengimo protokole, tačiau matyti, kad jis, be kitų Skundžiamame nutarime nurodytų KET reikalavimų pažeidimų, padarė ir šiame KET punkte numatytą pažeidimą (sukdamas į kairę vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę). Vien aplinkybė, kad KET 157 punkto reikalavimo pažeidimas J. Š. buvo inkriminuotas tik Skundžiamame nutarime, nesudaro pagrindo teigti, kad jis buvo inkriminuotas nepagrįstai. Šį KET punkto reikalavimo pažeidimą sudarančios aplinkybės buvo nurodytos J. Š. atžvilgiu priimtame administracinio nusižengimo protokole ir Pareiškėjui buvo žinomos.

Vadovaujantis išdėstytu, skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs Skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą skundo apimtyje, sprendžia, kad Institucijos atstovas, išsamiai ir nešališkai ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą išvadą dėl abipusės vairuotojų kaltės eismo įvykiui kilti. Nagrinėjamu atveju tiek J. Š., tiek ir R. E. padaryti KET reikalavimų pažeidimai savo pavojingumo pobūdžiu nėra išsiskiriantys ir priežastiniu ryšiu yra vienodai susiję su kilusiu eismo įvykiu ir jo metu kilusiais padariniais. Todėl naikinti Skundžiamą nutarimą Skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovas advokatas A. Šukaitis pateikė prašymą J. Š. naudai priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš Institucijos. Pareiškėjo atstovas advokatas A. Šukaitis taip pat pateikė dokumentus, pagrindžiančius susidariusių administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo apylinkės teisme bylinėjimosi išlaidų dydį – 800 Eur. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad 2026 m. vasario 20 d. taip pat buvo pateiktas prašymas atlyginti J. Š. turėtas bylinėjimosi išlaidas viso administracinio nusižengimo bylos proceso metu, kurias sudaro 1450 Eur. ANK 666 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Taigi, asmeniui iš Skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos jo patirtų išlaidų už advokato pagalbą atlyginimas priteisiamas tik tuo atveju, jeigu administracinė teisena nutraukiama nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių. Kadangi Skundas dėl Skundžiamo nutarimo, kuriuo J. Š. buvo nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį yra atmestinas, tenkinti tokio reikalavimo ir priteisti J. Š. jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti nei faktinio, nei teisinio pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyriausiojo specialisto D. U. 2026 m. kovo 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nutarimą nepakeistą ir J. Š. atstovo advokato Arnoldo Šukaičio skundo netenkinti.

Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Š. atstovo advokato Arnoldo Šukačio prašymą priteisti J. Š. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.