Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio J. P. teikimą dėl paskirtos baudos bausmės pakeitimo laisvės apribojimo bausme nuteistajam M. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose 2023 m. birželio 20 d. gautas antstolio J. P. teikimas, kuriuo prašoma pakeisti nuteistajam M. B. paskirtą baudos bausmę laisvės apribojimo bausme.

Teikime nurodoma, jog Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 6 d. išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir baudžiamuoju įsakymu teismas nusprendė paskirti ir išieškoti iš M. B. 2 823,80 Eur dydžio baudą. Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 6 d. pateikė antstoliui J. P. vykdymui Alytaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-279-333/2015 dėl 2 823,80 Eur baudos išieškojimo iš skolininko M. B.. Šio vykdomojo rašto pagrindu 2015 m. spalio 6 d. antstolio J. P. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdant vykdomąją bylą, patikrinta skolininko M. B. turtinė padėtis ir nustatyta, jog skolininko vardu registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą nėra. VSDFV duomenimis skolininkas dirbantis, tačiau skolininko darbdavys atskaitymų pagal antstolio patvarkymą nedaro, dėl to Klaipėdos apylinkės teismas skolininko darbdaviui už antstolio patvarkymo nevykdymą skyrė baudą. Lietuvos Respublikoje veikiančiose kredito įstaigose skolininko vardu atidarytos sąskaitos suareštuotos, piniginių lėšų nėra. Kito skolininkui priklausančio turto nenustatyta. Kaip nurodoma teikime, Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis skolininkas išsituokęs, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Skolininkas apie antstolio J. P. kontoroje užvestą ir vykdomą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) puikiai žino. Bauda iš skolininko M. B. šioje vykdomojoje byloje neišieškota. Skolos likutis 2023 m. birželio 15 d. yra 2 823,80 Eur. Priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis, kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas, privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnyje įtvirtintos baudos bausmės nevykdymo pasekmės. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta jog, jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, antstolis prašo teismo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-279-333/2015 M. B. paskirtą baudos bausmę pakeisti laisvės apribojimo bausme.

Antstolis J. P. į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti antstoliui nedalyvaujant.

Nuteistasis M. B. į teismo posėdį neatvyko, prašymų negauta.

Prokurorė teismo posėdžio metu siūlė teikimo netenkinti, kadangi antstolis turi pateikti informaciją apie atliktus išieškojimo veiksmus, iš kurių būtų matyti, kokias jis deda pastangas, kad būtų išieškotos baudos, kadangi nuteistasis yra dirbantis.

Teikimas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnyje numatytais atvejais. BK 47 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais; 8 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Antstolis, pagal BPK 352 straipsnio 2 dalį, yra baudos išieškojimą vykdantis pareigūnas, ir būtent jis vykdymo eigoje turėtų išsiaiškinti, ar nuteistasis baudos sumokėti neišgali dėl objektyvių priežasčių, ar jis ją sumokėti tiesiog vengia, ir atitinkamai formuluoti savo teikimą teismui dėl baudos pakeitimo kita bausme BK 47 straipsnio 7 dalies ir 8 dalies pagrindu. Kaip matyti, įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme, t. y. pirmu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus, o kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas laisvės apribojimu ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Ši teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Iš antstolio pateiktos vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad M. B. iki teikimo pateikimo teismui dienos nebuvo sumokėjęs teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos, savo banko sąskaitose piniginių lėšų ar turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 10 d. skolininko darbdavei už antstolio patvarkymo nevykdymą skyrė baudą ir išaiškino, kad baudos sumokėjimas neatleidžia jos nuo pareigos vykdyti antstolio reikalavimus. Iš socialinio draudimo laikotarpių pažymos matyti, kad skolininkas yra dirbantis ir gauna pajamas, tačiau teismas neturi duomenų, iš kurių galėtų vienareikšmiškai spręsti, dėl kokių priežasčių bauda iki šiol nesumokėta, t. y. dėl to, kad nuteistasis neturi lėšų (negauna pakankamai pajamų), ar dėl to, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog nuteistasis piktybiškai vengia sumokėti paskirtą baudą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad negalėjimas išieškoti baudos pats savaime dar nerodo nuteistojo vengimo ją sumokėti, nes piniginės baudos nuteistasis gali nesumokėti ir dėl to, kad neturi lėšų (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartis byloje Nr. 1S-243-651/2015).

Teismas, įvertinęs antstolio atliktus veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl teismo paskirtos baudos iš nuteistojo išieškojimo, išklausęs prokurorės poziciją, įvertinęs tai, jog nuteistasis yra dirbantis, sprendžia, jog šiuo metu nuteistajam paskirtos baudos bausmės keisti laisvės apribojimo bausme nėra teisinio pagrindo, kadangi nenustatyta, jog nuteistasis piktybiškai vengia baudos mokėjimo, todėl antstolio teikimas netenkinamas ir nuteistajam paskirta baudos bausmė paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 ir 362 straipsniais,

nutaria:

Antstolio J. P. teikimo dėl nuteistajam M. B. paskirtos baudos bausmės pakeitimo laisvės apribojimo bausme netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui J. P.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.