Tauragės apylinkės teismo nutartis

2018-10-18 · Civilinė byla Nr. 2VP-4053-1010/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-18
Bylos Nr.
2VP-4053-1010/2018
Teisminio proceso Nr.
2-42-3-00158-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Šakarnienė
Pareiškėjas
J. P.
Suinteresuotas asmuo
A. Š.
Ieškovas
G. Š.
Atsakovas
A. Š.
Išvadą teikia
Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai
Piotras Orlovas, Romualdas Juščius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-4053-1010/2018Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00158-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.14. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. spalio 18 d.Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Lina Šakarnienė,sekretoriaujant Rimai Jašinskienei, Virginijai Makarienei,dalyvaujant pareiškėjos J. P. atstovui advokatui Romualdui Juščiui,suinteresuotam asmeniui A. Š., jo atstovui advokatui Piotrui Orlovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. P. prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-318-761/2017 pagal ieškovės G. Š. atstovaujamos J. P. ieškinį atsakovui A. Š., institucija teikianti išvadą – Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja J. P. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-318-761/2017, kadangi atsakovas gera valia nevykdo 2017 m. birželio 29 d. nutartimi patvirtintos sutarties 1 punkto ir vaikui nemoka išlaikymo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. Š. atsiliepime į prašymą nurodo, kad teismo nutartį vykdo ir prašo netenkinti prašymo išduoti vykdomąjį raštą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškėjos J. P. atstovas advokatas Romualdas Juščius teismo posėdžio metu prašymą išduoti vykdomąjį raštą palaikė ir paaiškino, jog A. Š. neteikia dukrai išlaikymo po 100 eurų kas mėnesį. Byla dėl išlaikymo vaikui priteisimo buvo užbaigta taikiai, tačiau A. Š. nesilaiko susitarimo. A. Š. per metus grynaisiais dukrai davė iš viso 440 eurų: 220 eurų striukei, 140 eurų akiniams, 45 eurus batams, 20 eurų vairuotojo pažymėjimui ir 15 eurų KET bilietams nusipirkti. Daugiau jokių grynųjų pinigų A. Š. dukrai nedavė. Be to, per paštą dukrai dar pervedė iš viso 220 eurų. Šias sumas J. P. pripažįsta kaip teiktą išlaikymą. A. Š. tvirtina, jog nupirko dukrai telefoną ir už jį kas mėnesį mokėjo po 44 eurus. Tačiau tas telefonas buvo paimtas išsimokėtinai. Šiuo metu A. Š. jau yra atsiėmęs telefoną iš dukters ir pats juo naudojasi. Kol telefonu naudojosi mergaitė, ji turėjo savo kortelę, kurią pati pildėsi iš savo pinigų. Kita telefone buvusia kortele, mergaitė nesinaudojo. Taigi A. Š. sumokėti pinigai už telefoną, negali būti laikomi kaip skirti išlaikymui.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. Š. teismo posėdžio metu prašė J. P. prašymo netenkinti, nes jis išlaikymą dukrai G. Š. teikė. Paaiškino, jog šiais metais pas jį buvo atvažiavę darbuotojai iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus bei socialinė darbuotoja B., nes J. P. buvo parašiusi pareiškimą, kad jis triukšmauja. Darbuotojos rašėsi ką jis yra vaikui pirkęs, aiškinosi ar jis padeda išlaikyti vaiką. Tuomet pati J. P. patvirtino, jog jis išlaikymo yra nesumokėjęs tik už 2018 m. birželio ir liepos mėnesius. Socialinė darbuotoja girdėjo, kad jis skolingas tik už du mėnesius išlaikymą. Be to, darbuotojos užsirašė, jog jis pirko dukrai už 140 eurų akinius, pirko kedus, išleido vaiką į Angliją už 100 eurų. Nuo išlaikymo priteisimo visus pinigus jis duodavo asmeniškai dukrai, nes J. P. turėjo skolų. Kiek prašydavo dukra, tiek jis ir duodavo. Jis neskaičiavo kiek papildomai pinigų davė dukrai. Iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio jis dukrai duodavo po 60 eurų grynaisiais, nes po 44 eurus mokėjo už telefoną, kuriuo naudojosi dukra. Telefoną jis įsigijo 2017 m. gegužės mėnesį lizingo būdu. Visus metus dukra tą telefoną turėjo pas save ir juo naudojosi. O jis kas mėnesį mokėjo po 44 eurus. Į tą sumą įeina mokestis už patį telefoną ir 7 eurai už sąskaitą. G. ir pati pildėsi sąskaitą iš jo duodamų pinigų. Tačiau 2018 m. rugpjūčio mėnesį jis padarė tris pašto perlaidas ir pervedė dukrai 60 eurų už birželio mėnesį, 60 eurų už liepos mėnesį bei 100 eurų už rugpjūčio mėnesį. Po 60 eurų pervedė, nes tuo metu dukra dar naudojosi telefonu, už kurį jis dar mokėjo po 44 eurus, o rugpjūtį pervedė 100 eurų, nes nuo tada telefonu naudojasi jis. Jis pats išsikvietė policijos pareigūnus, kad dukra jam atiduotų jo telefoną. Atvykę du policijos pareigūnai, liepos ar rugpjūčio mėnesį paėmė iš G. Š. telefoną. Taigi telefonas pas jį tik du mėnesiai. Uošvienė taip pat jam patvirtino, kad jis mokėjo po 60 eurų vaiko išlaikymui. Ji taip pat gali patvirtinti, jog jis buvo skolingas tik už 2018 m. birželio ir liepos mėnesius. Už 2017 metus jis neturi jokių dokumentų, kad mokėjo išlaikymą. Be to, automobilis Peugeot 406 yra paliktas G..

Motyvuojamoji dalis

Teismas k onstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Teismai teisingumą įgyvendina ir užtikrina nagrinėdami bylas ir priimdami jose baigiamuosius aktus – sprendimus. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnis).

CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Vykdomasis raštas išduodamas tik pagal vykdytinus teismo sprendimus (CPK 584, 587 straipsniai). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal rašytinį išieškotojo prašymą, turi vadovautis ne tik šiuo prašymu, bet ir bylos medžiaga bei patikrinti, ar yra teisinis pagrindas išduoti išieškotojo prašomą vykdomąjį raštą. Priverstinis vykdymo procesas galimas tik esant vykdomajam dokumentui, tai yra oficialiam teismo ar kitos institucijos arba pareigūno išduotam dokumentui, kuriuo remiantis atliekami vykdymo veiksmai (CPK 586 straipsnis). Vykdomasis raštas yra pagrindinė vykdomųjų dokumentų rūšis ir yra išduodamas remiantis teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis, nutarimais, teismo patvirtintomis taikos sutartimis, arbitražų sprendimais, užsienio teismų sprendimais, kitais vykdytinais dokumentais (CPK 584, 587 straipsniai).

Byloje nustatyta, kad Šilalės rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-318-761/2017, patvirtino ieškovės G. Š. atstovaujamos pagal įstatymą J. P. ir atsakovo A. Š. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovas A. Š. įsipareigojo nepilnametės dukters G. Š., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokėti po 100,00 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2017 m. vasario 28 d. iki dukters pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų administratore uzufrukto teise paskirta motina - J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

J. P. nurodė, jog A. Š. išlaikymo dukrai pagal patvirtintą taikos sutartį neteikė. Tačiau pripažino, jog A. Š. 440 eurų grynaisiais davė dukrai ir už 2018 m. birželio, liepos mėnesius pašto perlaidomis pervedė po 60 eurų, rugpjūčio mėnesį – 100 eurų. A. Š. teismo posėdžio metu tvirtino, jog išlaikymą dukrai teikė visada. Iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio po 60 eurų dukrai duodavo grynaisiais, ir 44 eurus mokėjo už telefoną, kuriuo naudojosi dukra, todėl laiko jog išlaikymą mokėjo pilnai. Išlaikymą už 2018 m. birželio, liepos mėnesius pervedė paštu po 60 eurų, už rugpjūčio, rugsėjo mėnesius pervedė po 100 eurų.

Šioje byloje sprendžiant prašymą išduoti vykdomąjį raštą reikalinga nustatyti, ar atsakovas tinkamai vykdo teismo patvirtintą taikos sutartį ir nustačius, kad jos tinkamai nevykdo - teismas turi išduoti vykdomąjį raštą. Sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo negali būti peržiūrimos taikos sutarties sąlygos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Nr. 3K-3-108/2010, Nr. 3K-3-354/2008). Teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

Byloje ginčo, kad A. Š. pervedė išlaikymą dukrai G. Š. už 2018 m. birželio, liepos mėnesius po 60 eurų, o už rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius po 100 eurų, iš viso 320 eurų, nėra. Tą faktą patvirtina į bylą pateiktos Lietuvos pašto pinigų perlaidų kopijos bei mokėjimo kvitai. To neginčija ir pareiškėja. Taip pat pati pareiškėja pripažįsta faktą, jog A. Š. dukrai grynaisiais pinigais iš viso davė 440 eurų: 220 eurų striukei įsigyti, 140 eurų akiniams, 45 eurus batams, 20 eurų vairuotojo pažymėjimui ir 15 eurų KET bilietams. Taigi ginčo dėl G. Š. sumokėtų iš viso 760 eurų nėra.

A. Š. tvirtina, jog nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2018 m. birželio mėnesio duodavo tiesiogiai dukrai G. Š. kas mėnesį po 60 eurų, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių faktą, kad išlaikymą dukrai mokėjo grynaisiais pinigais. Be to, A. Š. tvirtina, jog nupirko dukrai telefoną lizingo būdu, už jį kas mėnesį mokėjo po 44 eurus, kurie turi būti laikomi kaip išlaikymo teikimas dukrai, nes būtent dukra ir naudojosi tuo telefonu. Iš į bylą pateiktų Perlo terminalo kvitų matyti, jog A. Š. iš tiesų už telefono aparatą bei ryšio paslaugas kas mėnesį mokėjo po 44 eurus. Iš pateiktų sąskaitų matyti, jog 37 eurai buvo telefono mokestis, o 7 eurai – plano mokestis. Tačiau minėti kvitai patvirtina faktą, kad buvo mokama už telefoną, o ne teikiamas išlaikymas nepilnametei dukrai. Teismas iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, byloje esančių duomenų nustatė, jog telefonas priklauso A. Š., kuris šiuo metu ir naudojasi minėtu telefonu. Taigi darytina išvada, jog A. Š. tik laikinai davė dukrai pasinaudoti jo telefonu. Pareiškėjos atstovas paaiškino, jog G. Š. kurį laiką naudojosi telefonu, tačiau turėjo savo telefono kortelę, kurią pati ir pildėsi, o kita telefone buvusia kortele nesinaudojo. A. Š. taip pat nurodė, jog G. ir pati pildėsi sąskaitą iš jo duotų pinigų. Taigi akivaizdu, jog telefoną, kuriuo dabar naudojasi, savo vardu išsimokėtinai įsigijo A. Š.. Telefonas yra A. Š. nuosavybė, todėl jo sumokėti pinigai už telefoną, negali būti laikomi kaip teiktas išlaikymas dukrai. A. Š. teismui pateikė dukrai teikto išlaikymo analizę, kurioje be aukščiau išdėstytų faktų, nurodė, jog dukrai padovanojo automobilį, kurio vertė 1738 Eur, davė dukrai 100 eurų kai pastaroji vyko atostogauti į Angliją pas pusbrolį, davė 50 eurų makiažo priemonių įsigijimui, 50 eurų mamos dienos proga ir t. t. Tačiau A. Š. teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šias jo nurodytas aplinkybes.

Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi būtent atsakovo pareiga buvo įrodyti, kad jis išlaikymą ginčo laikotarpiu teikė, tačiau tokių įrodymų byloje nėra pateikta. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog A. Š. pateikti duomenys nepatvirtina fakto, kad išlaikymas nepilnametei dukrai nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2018 m. birželio mėnesio, išskyrus aukščiau minėtus 440 eurus, buvo teikiamas.

A. Š. į bylą taip pat pateikė garso įrašą, kuris padarytas jam bendraujant su pareiškėjos J. P. tėvais S. P. ir J. P.. Šiuo įrašu A. Š. siekia įrodyti, jog išlaikymą dukrai mokėjo, duodamas jai kas mėnesį po 60 eurų grynaisiais.

Pagal CPK 177 straipsnio 3 dalį (2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-743 redakcija) garso įrašas gali būti įrodinėjimo priemonė, jeigu jis padarytas nepažeidžiant įstatymų. Analogiška nuostata įtvirtinta ir nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančioje 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcijos CPK 177 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jurisprudencijoje dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo yra pasisakęs dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. L. v. UAB „VP Market“, bylos Nr. 3K-3-643/2004; 2006 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. T. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-271/2006). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas, nagrinėdamas bylą, kiekvienu konkrečiu atveju turi tirti garso įrašo padarymo aplinkybes, aiškintis, kuriam tikslui, kur, koks įrašas buvo daromas ir kaip jis naudojamas. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2004; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2006; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-302/2010; 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2010; kt.).

Teismas susipažinęs su garso įrašu, nustatė kad garso įrašas padarytas slapta, atvykus į S. P. ir J. P., kurie nėra proceso dalyviai, privačią namų valdą, jo dalyviai apie daromą garso įrašą nebuvo informuoti. Iš garso įrašo matyti, kad A. Š. primygtinai siekė išgauti iš trečiojo asmens S. P. jam palankią informaciją, klausimai buvo uždavinėjami primygtinai siekiant sulaukti A. Š. palankaus atsakymo. Be to, A. Š. nepateikė jokių minėto pokalbio įrašymo priemonių charakteristikų, aprašymų, kokia technine priemone jis padarytas, neaišku, kada jis tiksliai padarytas, nėra įrodymų apie įrašo autentiškumą ir vientisumą. Be to, nėra aišku ar garso įrašė kalba būtent A. Š. nurodyti žmonės. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog garso įraše esanti informacija negali būti laikoma patikima, garso įrašas padarytas pažeidžiant Konstitucijos 22 straipsnio nuostatą, jog žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, todėl jis negali būti laikomas leistina įrodinėjimo priemone.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, prašymas išduoti vykdomąjį raštą yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

Suinteresuotas asmuo A. Š. pateikė teismui prašymą priteisti iš pareiškėjos jo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 255 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 39,75 Eur kelionės išlaidas. Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi šiuo atveju pareiškėjos J. P. prašymas išduoti vykdomąjį raštą yra tenkintinas, suinteresuotas asmuo A. Š. yra laikomas pralaimėjusia byloje šalimi, todėl A. Š. jo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Išduoti pareiškėjai, J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), vykdomąjį raštą pagal Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-318-761/2017 patvirtintos taikos sutarties 1 punktą dėl išlaikymo priteisimo.

Įskaityti į nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2018 m. spalio 1 d. 760 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt eurų) kaip teiktą išlaikymą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja Lina Šakarnienė