Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo V. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. B. pateikė teismui patikslintą ieškinį atsakovei A. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarko pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio vaiko E. B. gyvenamąją vietą su tėvu V. B. iki teismo sprendimo priėmimo; priteisti iš atsakovės A. M. nepilnamečio vaiko E. B. naudai laikiną išlaikymą po 190 Eur. Nurodė, kad dukra kurį laiką gyvena su ieškovu, o atsakovė gyvena skyrium ir tinkamai neprižiūri nepilnamečio vaiko.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi ieškovo V. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko amžių ir jo poreikius, į tai, kad nepilnametė E. B. šiuo metu gyvena su ieškovu, į tai, kad šioje bylos stadijoje nėra duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, sveikatos būklę, teismas sprendė, jog yra pagrindas patenkinti ieškovo prašymą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė A. M. prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Teismas nurodė, kad atsižvelgus į E. B. amžių (kokią įtaką dukros amžius turi šioje byloje taip ir nėra aišku iš skundžiamos nutarties turinio) ir jos poreikius (netgi Nemenčinės miesto seniūnijos raštas patvirtina, kad ieškovo gyvenamoji vieta neatitinka E. B. poreikių), dukros gyvenamoji vieta vis tiek buvo nustatyta su tėvu, o ne su motina. Akivaizdu, kad skundžiama nutartis vien jau dėl nutarties motyvuojamosios dalies prieštaravimų faktiniams bylos duomenims yra neteisėta ir nepagrįsta.Nutartyje yra nurodyta, kad nesant duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, tai neva tai yra dar vienas pagrindas pakeisti dukros gyvenamąją vietą. Kartu su šiuo atskiruoju skundu teikiamas 2017-09-28 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad atsakovei A. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas/patalpa - butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kur visada gyveno atsakovė, jos sutuoktinis V. M. ir E. B.. Šie duomenys vieši, todėl teismui, kilus abejonėms dėl atsakovės A. M. turtinės padėties, galėjo būti patikrinti. Be to, atsakovė niekada nesiskundė sveikata. Todėl ir šis teismo skundžiamos nutarties teiginys yra visiškai nesusijęs su nagrinėjama byla.Nutartis yra priimta visiškai atsietai įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, prieš tai nesudarius galimybės atsakovei nurodyti visus argumentus, kurie būtų buvę reikšmingi 2017-09-15 nutarties priėmimui/nepriėmimui. Juo labiau, kad visiškai neišklausius atsakovės A. M. nuomonės buvo priimtas itin svarbus vaikui sprendimas ir pakeista jos gyvenamoji vieta. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, pateikta išvada, kurios pagrindu ir buvo priimta 2017-09-15 nutartis, yra priimta tik paviršutiniškai apsiribojant dukros netgi nevienareikšmiu bei neužtikrintu atsakymu, kuris ir buvo nulemtas to, kad atsakovės šeimoje dukra, siekiant ją tinkamai auklėti, turėjo pareigas ir jas privalėdavo vykdyti, o tokių pareigų pas atsakovą neturėjo. Nutartimi, buvo laikinai nustatyta dukros gyvenamoji vieta su ieškovu, tačiau nebuvo nustatyta atsakovės A. M. bendravimo su dukra tvarka. Palikus galioti skundžiamą 2017-09-15 nutartį, atsakovei A. M. yra visiškai apribotos jos, kaip motinos, teisės matytis su dukra ir dukros teisė matytis su motina.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašą (b.l. 40). Atsižvelgiant į tai, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo, apeliacinės instancijos teismas juos priima ir prijungia prie bylos. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas ieškovo V. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta ir pagrįsta.Pagal CPK 144 straipsnio 1d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.CK 3.65 str. 2 d. 2 p. numato, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas šeimos bylose, atsižvelgdamas į buvusių sutuoktinių, vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Esminis laikinosios apsaugos priemonės – laikino gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų yra siekis užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis nesietina vien su būtinybe priverstinai įgyvendinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, bet jos gali būti nukreiptos į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą.Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, rėmėsi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2017-09-14 Išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nurodyta, kad šiuo metu visgi yra tikslinga taikyti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir E. B. laikinąją gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu bei priteisti laikiną 190 Eur išlaikymą iš atsakovės dukters naudai, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis.Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių. Tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Iš nagrinėjamos bylos duomenų galima spręsti, kad šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški. Ieškovas nurodo, kad atsakovės sutuoktinis naudoja fizinį ir psichologinį smurtą prieš nepilnametę šalių dukrą E. B.. Iš byloje esančios Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2017-09-14 išvados matyti, kad apklausta E. B. nurodė, jog motinos vyras V. M. (V. M.) liepdavo jai perrašinėti puslapius iš knygų, statė ant grikių. Apeliantė su minėta Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2017-09-14 išvada nesutinka ir nurodo tam tikras abejones bei prielaidas dėl išvados pagrįstumo, tačiau nepateikia jokių pagrįstų argumentų, kodėl ši išvada yra nepagrįsta ir neteisėta ir kodėl teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo ja nesivadovauti. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai vadovavosi minėta išvada, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad yra tikslinga tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantė nurodo, kad atsakovo namuose įrengto E. B. kambario sąlygos neatitinka mergaitės poreikių, todėl nepilnametės mergaitės gyvenamoji vieta nepagrįstai nustatyta su tėvu. Tačiau pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad tėvo suteikiama aplinka dukrai yra nesaugi ar kenkia jos interesams. Be to, šiuo atveju yra sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, ir teismas šiame bylos nagrinėjimo etape nesprendžia šalių ginčo iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus, o būtent, su kuriuo iš skyrium gyvenančių tėvų turi būti nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu, todėl, teismo vertinimu, byloje esant duomenų, apie galimą ieškovės sutuoktinio fizinį ar psichologinį smurtą prieš nepilnametę E. B., nėra pagrindo netenkinti ieškovo prašymo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nustatyti laikiną mergaitės gyvenamąją vietą su tėvu. Nors atsakovė atskirajame skunde nurodo argumentus, dėl ieškovo netinkamo mergaitės auklėjimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo, kaip tėvo, valdžią naudoja priešingai mergaitės interesams, todėl ieškovės asmeninė nuomonė dėl tėvo netinkamo elgesio nėra pakankamas pagrindas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nustatant šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškovu, tuo labiau, kad pati šalių nepilnametė dukra, kuriai yra 9 metai, yra išreiškusi norą gyventi su ieškovu.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išsprendė tik ieškovo prašymą ir nustatė laikiną nepilnametės šalių dukros gyvenamąją vietą su ieškovu (tėvu) bei priteisė laikiną išlaikymą. Ieškovas, prašydamas taikyti minėtą laikinąją apsaugos priemonę, neprašė teismo nustatyti kartu ir laikiną bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Tuo tarpu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad nustačius laikiną nepilnametės šalių dukros gyvenamąją vietą su ieškovu, ieškovas trukdo jai bendrauti su dukra ir dalyvauti jos ugdyme. Be to, tuo atveju, jeigu būtų pažeidžiama atsakovės teisė bendrauti su dukra ir dalyvauti jos ugdyme, atsakovė turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką iki teismo sprendimo (nutarties) nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmimo. Aplinkybė, jog teismas nustatė laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, nereiškia, kad atsakovei teismas apribojo galimybę bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime bei ugdyme. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.