- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-25
- Bylos Nr.
- e2-1717-1030/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00105-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Lapukaitė
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- A. V.
- Advokatai
- Eduardas Puškorius, Edita Antanauskienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. patikslintą ieškinį atsakovei A. V. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. S. ir J. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas R. V. R. V. 2019 m. birželio 4 d. patikslintu ieškiniu su dviem vėlesniais (2019 m. rugsėjo 3 d. ir 2019 m. rugsėjo 19 d.) ieškinio patikslinimais prašo teismo:
1) nustatyti tokią gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), dalių, šalims priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teise, naudojimosi tvarką: a) A. V. naudosis: visa pastoge, esančia virš antro aukšto, – patalpa 1-15 (32,67 kv. m.), patalpa 1-16 (7,29 kv. m.), patalpa 1-17 (3,40 kv. m.); 2,05 x 2,86 m laiptais, vedančiais iš antrojo aukšto į pastogę; rūsiu, plane pažymėtu R-6 (5,40 kv. m., senas žymuo 0-7); žemės sklypo dalimi, plane pažymėta G/42; b) R. V. naudosis: visu namo antru aukštu – patalpa 1-8 (6,67 kv. m.), patalpa 1-9 (13,88 kv. m., senas žymuo II-3), patalpa 1-10 (17,74 kv. m., senas žymuo II-5), veranda, plane pažymėta 1-11 (20,59 kv. m., senas žymuo II-4), virtuve, plane pažymėta 1-13 (13,94 kv. m., seni žymenys II-6, II-7), vonios kambariu, plane pažymėtu 1-14 (4,90 kv. m., seni žymenys II-8, II-9, II-10, II-11), sandėliu, plane pažymėtu 1-12 (1,61 kv. m., senas žymuo II-2); rūsiu, plane pažymėtu R-2 (13,32 kv. m., senas žymuo 0-2); žemės sklypo dalimi, plane pažymėta D/94; c) A. V. ir R. V. bendrai naudosis: 4,70 x 2,05 m (4,70 x 1,99 m pirmame aukšte) laiptais; žemės sklypo dalimis E ir A, esančiomis aplink namą ir po namu, įvažiavimu į kiemą su kiemo aikštele, plane pažymėtais C/102; d) A. V. ir R. V. su namo bendrasavininkais bendrai naudosis įėjimu į rūsį (3,25 x 2,08 m) ir koridoriumi rūsyje, plane pažymėtu R-1 (8,95 kv. m., senas žymuo 0-1); e) A. V. nuo šios naudojimosi tvarkos patvirtinimo teisme išviešina nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre į 1/6 pastato ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); f) A. V. už elektros, dujų, šalto vandens tiekimą atsiskaito paslaugų teikėjams pagal individualius apskaitos prietaisus, žemės, nekilnojamojo turto, komunalinių atliekų išvežimo ir kitus mokesčius moka pagal bendrosios dalinės nuosavybės teise jai priklausančias pastato dalis.
2) Įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įregistruoti asmenines nuosavybės teises į 1/6 namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį Nekilnojamojo turto registre bei sudaryti sutartis su paslaugų teikėjais ir įsirengti atskirus elektros, vandens, dujų apskaitos prietaisus.
3) Priteisti iš atsakovės A. V. ieškovo R. V. naudai bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad 1995 m. gruodžio 8 d. santuokoje ieškovas su atsakove įsigijo ½ dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Turtą sudarė antras namo aukštas ir pastogė. Pašlijus santykiams, prasidėjus skyrybų procesui, 2012 m. balandžio 12 d. sutuoktiniai sudarė susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos (toliau – Susitarimas). Susitarime numatė bendro turto naudojimosi bei atsiskaitymų už komunalines paslaugas tvarkas. Susitarimo 4 p. numatyta, kad atsakovė ieškovui sumokės 40 % dujų kainos ir ½ dalį mokesčių už elektrą, vandenį, šiukšlių išvežimą. Susitarimo 5 p. numatyta, kad atlikus namo inventorizaciją, visa pastogė atiteks atsakovei ir ši bus įregistruota pastarosios vardu. 2012 m. birželio 15 d. santuoka tarp šalių buvo nutraukta bendru sutarimu. Teismas patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. N2-6881-769/2012). Atsakovei atiteko 1/3 dalis šalims priklausančios dalies pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis šalims priklausančių kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1/3 dalis šalims priklausančios dalies 316/629 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovui atiteko 2/3 dalys šalims priklausančios dalies pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalys šalims priklausančios dalies kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalys šalims priklausančios dalies 316/629 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini).
Atsikaitant už komunalines paslaugas, tarp šalių kildavo ginčai. Tai pripažįsta atsakovė. 2015 m. lapkričio 23 d. ieškovui atsakovė atsiuntė pranešimą dėl leidimo įsirengti atskirus vandens, dujų, elektros apskaitos skaitiklių įsirengimo ir bendro turto atidalijimo. Neskaitant šio pranešimo ir jame išdėstytų reikalavimų, jokių veiksmų atsakovė nevykdė. Atsakovei nevykdant susitarimo 5 p., 2017 m. lapkričio 24 d. su pirmo aukšto bendrasavininkais G. M. įmonėje buvo sudaryta pastato – gyvenamojo namo kadastrinių pamatavimų byla. 2018 m. balandžio 10 d. ieškovas įregistravo pakeitimus. Atsakovė šių pakeitimų ir savo teismo nustatytos 1/3 sutuoktinių turto (1/6 viso namo) nuosavybės dalies iki šiol neįregistravo. 2018 m. birželio 29 d. ieškovas siuntė pranešimą atsakovei. Prašė įrengti savo dalyje individualias apskaitų sistemas. Atsakovė į tai nereagavo. Nuo 2018 m. spalio 26 d. atsakovė jai priklausančią patalpų dalį ėmė šildytis, gaminti maistą elektrine virykle ir karštą vandenį gaminti elektra. Dujų sistema atsakovės patalpų dalyje liko neatjungta. Ieškovas elektrą naudoja tik buitinei technikai, nes karštą vandenį gamina ir savo patalpų dalį šildosi dujomis. Iš esmės pasikeitė aplinkybės. Pastovus elektros sunaudojamas būdavo po 200 kWh per mėnesį. Per šių metų lapkričio mėnesį sunaudota 470 kWh. Elektros sąskaitos išaugo 2,5 karto, o mokėjimo tvarka liko tokia pati, t. y. po ½ dalį. Atsakovė savavališkai pakeitė mokėjimų už komunalines paslaugas tvarką, numatytą Susitarime. Už 2018 m. spalio mėnesį, be atskiro susitarimo, atsakovė už dujų suvartojimą nemokėjo visiškai. Už elektrą sumokėjo 60 % ieškovo sumokėtos sumos. Tokiu būdu atsakovė pati nusistatė neva savo išlaidas komunaliniams mokesčiams. Susidarius tokiai situacijai, atsakovei patogu gyventi nesitvarkant atskiros apskaitos, neregistruojant savo turto dalies, nes ji netrukdomai gali naudotis komunalinėmis paslaugomis, kurių pagal Susitarimą, ieškovas privalo sumokėti 50 % komunalinių paslaugų kainos. Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, atsakovė nesilaiko Susitarimo nuostatų, nors realiai pagal Susitarimą šiuo metu negalima tinkamai apskaičiuoti atsakovei tenkančios mokėti dalies. Teismas 2012 m. birželio 15 d. sprendime dėl santuokos nutraukimo šalių bendru sutikimu pažymėjo, jog: „<Pareiškėjai patvirtino, kad yra sudarę atskirą susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos ir ginčo dėl šio naudojimosi nėra.>“. Susitarime nustatyta naudojimosi tvarka bendromis patalpomis nėra vykdoma. Atsakovei savavališkai, be projekto, bendrasavininkų, atitinkamų institucijų suderinimo pakeitus šildymo sistemą, iš esmės pasikeitė Susitarimo 4 punkto reikalavimų vykdymas. Pasikeitė faktinės komunalinių paslaugų teikimo aplinkybės. Esant šiai situacijai, pasikeitė ginčo šalių energijos (dujų elektros) sunaudojimo dydžiai bei atsikaitymo už sunaudotą energiją tvarka. Susitarimo 5 punktas yra ydingas, kadangi šalys, valdančios ½ dalį namo negali susitarti dėl atsakovei priklausančios namo dalies atidalijimo, kai nėra susitarimo tarp visų turto bendrasavininkų. Nagrinėjamu atveju turi būti susitarta su visais, įskaitant pirmo aukšto namo dalies savininkus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Ši Susitarimo nuostata nėra patvirtinta nei teismo, nei notaro, todėl naikintina. Teisinis reglamentavimas nedraudžia atsakovei įgyvendinti teisę atsidalijant savo dalį. Kita vertus Susitarimas niekinis, nes atidalijant pastato dalį kaip atskirą turtinį vienetą turi būti visų pastato bendrasavininkų susitarimas. Nagrinėjamu atveju susitarti ir dalyvauti sudarant tokio pobūdžio susitarimą, turėjo dalyvauti ir pirmo aukšto bendrasavininkai. Susitarimas sudarytas prieš pasikeičiant nurodytoms aplinkybėms, todėl turi būti keičiamas.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo patikslintą priešieškinį (2 t., el. b. l. 19-25), prašydama ieškovo R. V. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir atsakovės A. V. naudai iš ieškovo R. V. priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad pareikšti ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, kadangi prašoma įregistruoti 1/6 dalis į namą, neatitinka atsakovės turimos nuosavybės dalies. Be to, reikalavimas dėl 2012 m. balandžio 12 d. Susitarimo pakeitimo, dalyje dėl atsiskaitymų už komunalines paslaugas, nustatant, jog atsakovė už elektros, dujų, šalto vandens teikiamas paslaugas atsiskaito paslaugų teikėjams pagal individualius apskaitos prietaisus, nėra pagrįstas, kadangi visi inžineriniai įvadai (elektros, vandens) yra bendroji dalinė ieškovo ir atsakovės nuosavybė, o tam, kad įsivesti naujus apskaitos skaičiukus ir sudaryti su tiekėjais atskiras sutartis, yra reikalinga atsivesti naujus inžinerinius įvadus ir tik juos įsivedus, būtų galima įsivesti naujus apskaitos skaitiklius ir už vandenį, elektrą atsiskaitinėti paslaugų teikėjams pagal atskirai sudarytas su tiekėjais sutartis.
Dėl 1/6 dalies nuosavybės teisės įregistravimo atsakovė nurodo, kad pareikštame patikslintame ieškinyje nurodyta, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso 1/6 dalis viso namo, tačiau šios nuosavybės atsakovė Nekilnojamojo turto registre neišviešina. Ieškovo teiginiai apie tai, jog atsakovei priklauso 1/6 dalis nuo viso namo, t. y. 1/6 dalis nuo 285,54 kv. m., kaip nurodyta Nekilnojamojo turto registro išraše yra neteisingi, kadangi atsakovei priklauso realiai didesnė dalis namo ploto, nei 47,59 kv. m. (skaičiuojant plotą nuo 285,54 kv. m.). Ieškovas dėl atsakovei nežinomų priežasčių nutyli, jog 1/6 dalis nuosavybės į namą yra įregistruota ir paskaičiuota tik nuo 244,08 kv. m. ploto, t. y. namo ploto, kuris buvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotas iki namo palėpės, kaip naujo padidėjusio ploto, įregistravimo. Tai, kad Nekilnojamojo turto registre nuosavybės dalys į namą įregistruotos tik nuo 244,08 kv. m. patvirtina Nekilnojamojo turto išrašo 11 punktas „Registro pastabos ir nuorodos“. Šiame punkte nurodyta, jog bendraturčių valdomos nuosavybės dalys paskaičiuotos nuo 244,08 kv. m. Susitarimas dėl nuosavybės dalių perskaičiavimo nepateiktas. Tai, kad į 244,08 kv. m. namo plotą neįėjo pastogės patalpos, patvirtina senesnė namo kadastro duomenų byla. Iš senesnės nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos matyti, jog į 244,08 kv. m. plotą įeina namo rūsys, pirmas aukštas, antras aukštas ir veranda. Lyginant senąją nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą su naujai sudaryta, matyti, jog naujai yra apskaičiuotos namo pastogėje esančios patalpos. Taigi, ieškovas realiai Nekilnojamojo turto registre įregistravo tik namo patalpų (palėpės) padidėjimą, tačiau namo bendraturčių dalys paskaičiuotos tik nuo 244,08 kv. m., t. y. neįskaitant namo palėpės ploto. Patikslintame ieškinyje dėstoma, jog 2017 m. lapkričio 24 d. buvo sudaryta namo kadastrinių pamatavimų byla, 2018 m. balandžio 10 d. buvo įregistruoti pakeitimai, tačiau atsakovė šių pakeitimų iki šiol neįregistruoja, t. y. neįregistruoja savo nuosavybės teisės į jai priklausančią namo dalį, tačiau iš aukščiau nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas tik namo padidėjimas, tačiau nuosavybės dalys nepakeistos. Ieškovas ir atsakovė įsigijo ½ dalį namo ir name virš antrojo aukšto esančią palėpę, kuri namo dalies įsigijimo metu nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Ieškovui Nekilnojamojo turto registre įregistravus namo padidėjimą (palėpės plotą), šis plotas atitinkamai priklauso ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. vadovaujantis Klaipėdos apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. priimtu sprendimu ieškovui priklauso 2/3, o atsakovei 1/3 dalis. Atlikus namo kadastrinius matavimus, matyti, jog namo palėpės patalpos viso sudaro 43,36 kv. m. Iš šio ploto atsakovei priklausanti 1/3 dalis sudaro 14,45(3) kv. m., o namo dalys, kurios buvo įregistruotos anksčiau, atnaujinus jų matavimus, sumažėjo nuo 244,08 kv. m. iki 242,18 kv. m., ir atitinkamai iš šios dalies atsakovei priklausanti 1/6 dalis sudaro 40,36(3) kv. m. Atsakovei, skaičiuojant nuo viso namo bendro ploto, t. y. nuo 285,54 kv. m., priklauso viso 54,81(6) kv. m. (14,45(3) + 40,36(3)), o šis atsakovei priklausantis namo dalies dydis nesudaro 1/6 dalies. 1/6 dalis nuo 285,54 kv. m. sudaro tik 47,59 kv. m., o atsakovei priklausantis dalis yra 54,81(6) kv. m. Taigi, iš aukščiau išdėstytų aplinkybių akivaizdu, jog ieškovas patikslintame ieškinyje klaidingai dėsto aplinkybes susijusias su atsakovei priklausančia namo dalimi. Atlikus namo kadastrinius matavimus ir juos įregistravus valstybės įmonėje „Registrų centras“ atitinkamai padidėjo ir turima atsakovės nuosavybės dalis, kuri šią dieną sudaro didesnę nei 1/6 dalį, skaičiuojant nuo viso namo. Tenkinus ieškovo ieškinį, gautųsi situacija, jog realiai atsakovė nėra išviešinusi visos savo turimos nuosavybės teisės į namą, kas atitinkamai reikštų tolimesnius ginčus ateityje. Negana to, kaip matyti iš ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų, ieškovas mano, jog atsakovei priklauso 1/6 dalis, skaičiuojant plotą nuo viso namo, kas iš aukščiau išdėstytų aplinkybių neatitinka realybės. Atsakovė neginčija ir sutinka įregistruoti nuosavybės teises į jai realiai priklausančią namo nuosavybės dalį, t. y. 54,81(6) kv. m., tačiau akivaizdu, jog ieškovas pareikštu ieškiniu prašo atsakovę įpareigoti įregistruoti priklausančią nuosavybės dalį ne į visą namo plotą, o tik į jos dalį, nors patikslintame ieškinyje laiko, jog atsakovei priklauso tik 1/6 dalis namo. Manytina, jog ieškovo reikalavimas atsakovei įregistruoti nuosavybės teises į namo dalį būtų pagrįstas ir jį būtų galima tenkinti tik tai tuo atveju, jeigu Nekilnojamojo turto registre būtų išviešintos nuosavybės dalys į namo padidėjusias patalpas (palėpės patalpas). Šiuo atveju, nesant tokiam išviešinimui, tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimo nėra pagrindo, kadangi atsakovei priklauso didesnė dalis namo nei 1/6.
Šalies argumentai
Dėl prašomos pakeisti naudojimosi namo dalimis tvarkos atsakovė nurodė, kad ieškovas pareikštame patikslintame ieškinyje, patikslinto ieškinio 1.1.-1.3. punktais prašo nustatyti naudojimosi tvarką namo dalimis. Ieškovas prašo pakeisti naudojimosi tvarką, tačiau patikslinto ieškinio reikalavimuose nurodė nustatyti lygiai tokią pačią naudojimosi tvarką kaip ieškovas ir atsakovė buvo susitarę dar 2012 m. balandžio 12 d. Susitarimu. Vien tam, kad patikslinti naudojimosi patalpomis žymenis, nėra reikalinga reikšti ieškinį, tuo labiau, jeigu dėl patikslinimo neprieštarauja kitas bendraturtis. Negana to, toks patikslinimas nėra net reikalingas, kadangi ir iš 2012 m. balandžio 12 d. Susitarimo yra suprantama, kuriomis dalimis naudojasi atsakovė, o kuriomis – ieškovas. Manytina, jog ieškovo pareikštas reikalavimas yra perteklinis ir jis neturėtų būti patenkintas, toks ieškovo elgesys, kai pareiškiamas iš esmės nepagrįstas reikalavimas, gali būti laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
Patikslintame ieškinyje ieškovas prašo teismo nustatyti, jog atsakovė už elektros, dujų ir šalto vandens teikiamas paslaugas atsiskaitytų paslaugų teikėjams pagal individualius apskaitos prietaisus, žemės turto, komunalinių atliekų išvežimo ir kitus mokesčius mokėtų pagal bendrosios dalinės nuosavybės teise jai priklausančias pastato dalis. Su tokiu ieškinio reikalavimu atsakovė nesutinka, kadangi tam, jog įsivesti atskirus apskaitos skaitiklius ir sudaryti atskiras sutartis su paslaugų teikėjais, yra reikalinga įsivesti naujus inžinerinius tinklus nuo pagrindinių įvadų iki pat atsakovės naudojamų namo patalpų. Atsakovė kreipėsi į akcinę bendrovę „Klaipėdos vanduo“ su paklausimu, ar galima įsivesti atskirą vandens įvadą nuosavo namo palėpėje, adresu (duomenys neskelbtini), bei kokie reikalingi dokumentai, kad būtų užregistruotas naujas vartotojas. Akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ specialistė, atsakydama į atsakovės paklausimą, nurodė, jog prisijungimui prie centralizuotų tinklų pirmiausia reikia išsiimti prisijungimo sąlygas, kuriose bus nurodyti reikalavimai tinklų įsirengimui, taip pat reikalinga gauti žemės sklypų savininkų, bendraturčių sutikimus, jeigu jungiamasi per svetimą sklypą ar žemės sklypas priklauso bendrosios nuosavybės teise, bei gauti savininko (-ų) sutikimas, jungiantis prie svetimų tinklų. Taigi, vien tam, kad būtų įsivesti nauji apskaitos skaitikliai, nepakanka sudaryti naujų sutarčių su paslaugų teikėjais ir įsirengti atskirus elektros, vandens ir dujų apskaitos skaitiklius. Tam, kad sudaryti sutartis, ir įsivesti atskirus skaitiklius, yra reikalinga visų pirmiausia įsivesti naujus inžinerinius įvadus ir tik tuomet bus galima sudaryti sutartis ir įsivesti atskirus apskaitos skaitiklius. Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių akivaizdu, jog inžineriniai tinklai (įvadai) – vandens, elektros yra namo dalies, kuri priklauso ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise, priklausinys, kas atitinkamai reiškia, jog inžineriniai įvadai nėra vien ieškovo nuosavybė. Pažymima, jog nei santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nei 2012 m. balandžio 12 d. Susitarime, šalys nebuvo numačiusios ir sutarusios, kad po santuokos nutraukimo ieškovui atiteks namo dalyje, kuri iki santuokos nutraukimo ieškovui ir atsakovei priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o po santuokos nutraukimo – dalinės nuosavybės teise, įrengtos vandentiekio, elektros ir dujų sistemos, t. y. visi inžineriniai tinklai. Kadangi ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusioje namo dalyje buvo tik po vieną visų komunikacijų įvadų, atitinkamai, nutraukus santuoką, šie įvadai ir apskaitos skaičiukai liko ieškovo ir atsakovės nuosavybėje.
Ieškovas patikslintu ieškiniu reikalaudamas, kad atsakovė įsivestų individualius apskaitos prietaisus, iš esmės savinasi visą inžinerinę sistemą ir ją laiko savo asmenine nuosavybe. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovė atskirus vandens, elektros, skaitiklius gali įsirengti prie dabartinių inžinerinių įvadų ir kad atsakovei jokių papildomų inžinerinių tinklų, tam, kad įsivesti atskirus skaitiklius ir sudaryti individualias sutartis su paslaugų teikėjais, nereikės. Atsakovei tiekėjai, kurie tiekia vandenį ir elektrą, žodžiu ir raštu nurodė, jog tam, kad sudaryti naujas paslaugų tiekimo sutartis ir įsivesti atskirus apskaitos skaitiklius, yra reikalinga visų pirmiausia atsivesti naujus įvadus, gauti bendraturčių sutikimus. Be to, akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ specialistė elektroniniame laiške nurodė, jog „Vadovaujantis Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 2.8 p. „Privačių namų (jų dalių, daugiabučių namų savininkų bendrijų), butų savininkai turi teisę, jeigu techniškai tai galima padaryti, įsirengti papildomus VAM - antrinius skaitiklius. Šių apskaitos mazgų (antrinių skaitiklių) savininkai yra laikomi SUBABONENTAIS. Už suvartotą vandenį ir nuotekų šalinimą jie atsiskaito su ABONENTU tarpusavyje suderinta tvarka. TIEKĖJAS, t. y. AB „Klaipėdos vanduo“ neturi jokių juridinių ir finansinių ryšių su SUBABONENTU.“ Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas, jog atsakovė įsivestų atskirus elektros, vandens apskaitos skaitiklius, yra nepagrįstas ir negali būti patenkintas, kadangi visi inžineriniai įvadai priklauso ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise. Be to, tam, kad įsivesti naujus apskaitos skaitiklius ir kad, atsirastų naujas vartotojas, yra reikalinga gauti įvairius sutikimus ir leidimus ir tik tuomet bus galima pradėti naujų inžinerinių įvadų įsivedimą. Negana to naujų inžinerinių įvadų įsivedimas pareikalautų daug kaštų.
Pažymima, jog sutartys su elektros, vandens ir dujų tiekėjais buvo sudarytos dar atsakovui ir ieškovei gyvenant santuokoje. Šias sutartis sudarė sutuoktinių vardu ieškovas, tačiau tai nereiškia, jog po santuokos nutraukimo apskaitos skaičiukai ir vandentiekio, elektros ir dujų sistema liko ieškovo asmeninė nuosavybė. Atsakovė neprieštarauja, kad ieškovas įsivestų naujus inžinerinius įvadus ir sudarytų su paslaugų teikėjais naujas sutartis, o atsakovė atitinkamai sutartis, kurios sudarytos su paslaugų teikėjais dar iki ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo, būtų perrašytos, nurodant, jog paslaugų gavėjas (abonementas) yra atsakovė, tokiu būdu būtų taip pat patenkintas ieškovo tikslas. Apskaitos skaičiukai ir vandentiekio, elektros ir dujų sistema po santuokos nutraukimo liko tiek ieškovo, tiek atsakovės, tačiau 2012 m. balandžio 12 d. Susitarimu buvo susitarta, jog už išnaudotą elektros, vandens tiekimą mokės ieškovas, o atsakovė atitinkamai kompensuos sutartą dalį mokesčių. Atsakovė neginčija fakto, jog tarp ieškovo ir atsakovės kyla nesutarimų dėl to, kiek faktiškai kuris sunaudoja elektros ar vandens. Atsakovė jokiu būdu nenori ir nemano, jog ieškovas už atsakovės išnaudotą elektros energiją ir vandenį mokėtų iš savo lėšų. Ieškovui įsivedus naują dujinę sistemą ir tokiu būdu atsakovei užkirtus kelią naudotis senąja dujine sistema, atsakovė buvo priversta įsigyti elektrinį šildytuvą oras-oras, kuriuo pagrindu pradėjo šaltuoju metu laikotarpiu šildyti namo pastogės patalpas. Po to, kai atsakovė nustojo naudotis dujomis, ji už dujas ieškovui nebemokėjo, tačiau atitinkamai pradėjo daugiau mokėti už suvartotą elektros energiją. Vietoj susitarimu sutartos 1/2 dalies už sunaudotą elektros energiją, atsakovė kiekvieną mėnesį ieškovui moka 2/3 dalis. Jeigu ieškovas nebūtų atlikęs veiksmų, kurių pagrindu įsivedė dujinę sistemą, kuri šildo tik antro aukšto patalpas, atsakovė būtų mokėjusi mokesčius už dujas taip, kaip susitarta Susitarimu. Ieškovas, atsakovei nustojus mokėti už dujas finansiškai nenukentėjo, nes atsakovė nebemokėdama už dujas, atitinkamai daugiau pradėjo mokėti už elektrą. Taigi, būtent dėl ieškovo pradėtų veiksmų, kai šis įsivedė naują dujinę sistemą, kurios pagrindu sena sistema nebebuvo galima apšildyti tiek ieškovo, tiek atsakovės patalpų, atsakovė buvo priversta pasikeisti šildymo būdą ir pradėti šildytis įsigytu elektriniu prietaisu. Visi veiksmai buvo pradėti būtent ieškovo.
Patikslintame ieškinyje nurodoma, jog atsakovė savavališkai, be jokio projekto, bendrasavininkų, atitinkamų institucijų suderinimo pakeitė šildymo sistemą, nors pats ieškovas naują dujinę sistemą įsivedė be bendraturčių sutikimo, kadangi tam, kad ieškovas įsivestų naują dujinę sistemą, atsakovė jokio sutikimo nedavė. Esant tarp ieškovo ir atsakovės nesutarimams, atsakovė ne kartą siekė susidariusią situaciją spręsti geruoju, tačiau ieškovas visada tam priešindavosi. Atsakovė ne kartą kreipėsi į ieškovą, kad būtų įrengti kontroliniai skaitikliai, kuriems esant, būtų galima tiksliai nustatyti, kiek atsakovė sunaudoja elektros, vandens, tačiau ieškovas kontrolinius apskaitos skaitiklius atsisakė įrengti. Negana to, atsakovė sutiktų, jog dabartinės sutartys sudarytos su paslaugų teikėjais būtų sudarytos, nurodant kaip vartotoją tiek ieškovą, tiek atsakovę, tačiau vėlgi, dėl nesuprantamų atsakovei priežasčių, ieškovas tai padaryti nesutinka ir siekia kuo atsakovei neracionaliausiu ir daugiausia kaštų kainuojančiu būdu patenkinti išimtinai vien savo interesus. Šiuo nagrinėjamu atveju, ieškovo reikalavimas, kad atsakovė įsivestų atskirus apskaitos skaitiklius ir sudarytų sutartis su paslaugų teikėjais, yra nepagrįstas, nes tokiu būdu atsakovė turėtų vestis naujus inžinerinius įvadus, nors šių įvadų vestis nėra jokio pagrindo, kadangi dabartiniai inžineriniai įvadai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovui. Ieškovo reikalavimas pažeidžia atsakovės teises, kadangi ieškovo siūlomas naudojimo tvarkos variantas pažeidžia atsakovės nuosavybės teisę į turimų inžinerinių tinklų nuosavybę. Šiuo atveju, ieškovas visiškai nesutinka ir neieško kuo racionalesnio būdo, kuris tenkintų ir nepažeistų nė vienos šalies interesų. Manytina, jog labiausiai abiejų bendraturčių, t. y. atsakovės ir ieškovo interesus atitiktų ir racionaliausias sprendimas būtų, jog ieškovas sutiktų, jog atsakovė įsivestų kontrolinius apskaitos skaitiklius, kurių pagrindu atsakovė už sunaudotą elektros energiją ir vandenį galėtų sumokėti pagal kontroliniuose skaitikliuose nurodytus duomenis.
Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką ½ namo, priklausančio ginčo šalims, yra nepagrįstas, kadangi, visų pirma, naudojimosi tvarkos nustatytas su nuosavybės teisės išviešinimu nėra niekaip susijęs. Antra, atsakovei priklauso ne 1/6 dalis namo, kas nuo 288,54 kv. m. atitinka 47,59 kv. m., o 54,81(6) kv. m. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo, kad atsakovė būtent įregistruotų 1/6 dalį į namą, o ne 1/6 dalį į namo dalį, kuri paskaičiuota yra nuo 244,08 kv. m. Trečia, ieškovo reikalavimas, kad atsakovė už elektros, dujų ir šalto vandens paslaugas atsiskaitytų paslaugų teikėjams pagal individualius apskaitos prietaisus, yra nepagrįstas, kadangi tokiu atveju būtų paneigta atsakovės nuosavybės teisė į dabartinių inžinerinių tinklų, kurių pagrindu tiekiama elektra, vanduo, nuosavybė. Inžineriniai tinklai priklauso tiek ieškovui, tiek atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl atsakovė turi visas teises naudotis šiomis sistemomis. Jeigu šiuo atveju, ieškovo netenkina taip, kaip atsakovė atsiskaito už sunaudojamą elektrą, vandenį, tai šalys gali tartis (kas iš ieškovo pusės visiškai nėra daroma) pakeisti 2012 m. balandžio 12 d. Susitarimu sutartą mokėjimo proporcingumą, tačiau nereikalauti, kad atsakovė įsivestų naujus apskaitos skaitiklius. Ieškovas gali reikalauti, nors atsakovė to ir neginčytų, jog ir atsakovė taptų sutarties šalimi sutarčių, kurios sudarytos su paslaugų teikėjais. Papildomai pažymima, jog 2012 m. balandžio 12 d. sudarytas Susitarimas yra patvirtintas teismų priimtais procesiniais sprendimais, t. y. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-6881-769/2012 bei 2017 m. balandžio 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2029-911/2017, kuris Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi paliktas nepakeistas. Taigi, šalių sudarytas susitarimas yra patvirtintas ir galioja šalims, t. y. atsakovei ir ieškovui. Šiuo metu galioja visi susitarime numatyti punktai, jie yra nenuginčyti ir galiojantys.
Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. S. ir J. S. pateikė atsiliepimą į ieškovo patikslintą ieškinį (1 t., el. b. l. 67), prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra, vadovaujantis įstatymais ir teisėje įtvirtintais principais. Nurodė, kad A. S. ir J. S., nepriklauso name, (duomenys neskelbtini), esančios palėpės patalpos. Palėpės patalpos priklauso R. V. ir A. V.. Tarp jų ir ieškovo R. V. bei atsakovės A. V. nėra ginčo dėl naudojimosi namo patalpomis. A. S. ir J. S. įsigyjant namo dalį, pirkimo-pardavimo sutartyje buvo numatyta, kokiomis namo patalpų dalimis jie naudosis. A. S. ir J. S. interesų nepažeidžia tai, kad atsakovė A. V. registrų duomenyse neišviešina savo turimos namo nuosavybės dalies. Jų interesų taip pat nepažeidžia dabartinė situacija, kai ieškovas R. V. ir atsakovė A. V. naudojasi bendrai elektra, vandeniu. A. S. ir J. S. turimi elektros, vandens ir dujų vamzdynas/laidai ir apskaitos skaitikliai yra atskiri. Jų žiniomis, atsakovė A. V. namo palėpės patalpose dujomis nesinaudoja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl atsakovės įpareigojimo įregistruoti nuosavybės teises
Ieškovas R. V. 2019 m. birželio 4 d. patikslintu ieškiniu su dviem vėlesniais (2019 m. rugsėjo 3 d. ir 2019 m. rugsėjo 19 d.) jo patikslinimais, be kita ko, prašo teismo įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įregistruoti nekilnojamojo turto registre asmeninės nuosavybės teises į 1/6 dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad šį reikalavimą ieškovas pakartoja ir patikslintu ieškiniu prašomos nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos 1.4 punkte, šiame punkte nurodydamas, kad atsakovė privalo įregistruoti (išviešinti) nuosavybės teises ne tik į 1/6 pastato (gyvenamojo namo), bet ir į 1/6 dalį kitų statinių. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad šioje byloje ieškovas yra pareiškęs reikalavimą įpareigoti atsakovę įregistruoti nuosavybės teises į jai nuosavybės teise priklausančią dalį pastato-gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini).
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 1995 m. gruodžio 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovo R. V. vadu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini): 1/2 dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (tvoros, kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, psl. 21-25, 128-129).
Žemesnės instancijos teismas
Nurodytas turtas buvo įgytas šalių santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), metu ir joms priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-6881-769/2012 šalių santuoka buvo nutraukta ir, padalinus pirmiau minėtą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei atiteko 1/3 dalis pareiškėjams priklausančios dalies pastato-gyvenamojo namo, 1/3 dalis pareiškėjams priklausančių kiemo statinių (tvoros, kiemo aikštelės) bei 1/3 dalis pareiškėjams priklausančios dalies žemės sklypo, o atsakovui R. V. atiteko 2/3 dalys pareiškėjams priklausančios dalies pastato – gyvenamojo namo, 2/3 dalys pareiškėjams priklausančios dalies kiemo statinių (tvoros, kiemo aikštelės), 2/3 dalys pareiškėjams priklausančios dalies žemės sklypo bei pastatas-garažas (el. b. t. I, psl. 36-37).
Nustatyta ir tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimo pagrindu ieškovas R. V. įregistravo savo nuosavybės teises į 1/3 dalį pastato-gyvenamojo namo, taip pat 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (tvoros, kiemo aikštelės), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta ir tai, kad aptariamo teismo sprendimo pagrindu yra įregistruota 1/6 dalis pastato – gyvenamojo namo ir 1/6 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (tvoros, kiemo aikštelės), esančių adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šio nekilnojamojo turto savininkas nekilnojamojo turto registre nėra nurodytas (el. b. t. I, psl. 21-25, 128-129). Pažymėtina, kad atsakovė neginčija tos aplinkybės, kad šios 1/6 dalys pastato-gyvenamojo namo ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (tvoros, kiemo aikštelės) yra jai nuosavybės teise po santuokos nutraukimo atitekęs turtas, kurio nuosavybės teisių viešame registre ji nėra įregistravusi.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.254 straipsnyje yra išvardinta, kokie juridiniai faktai, susiję su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis, turi būti registruojami viešame registre. Pagal šio straipsnio 1 punktą viešame registre turi būti registruojami sandoriai ir sprendimai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės, o pagal šio straipsnio 5 punktą viešame registre turi būti registruojami registruoto daikto (dydžio, paskirties ir pan.) ir daiktines teises į jį turinčių asmenų pavardės, juridinių asmenų pavadinimo pasikeitimai. Pažymėtina, kad CK 4.254 straipsnyje nurodyti juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro 12 straipsnis).
CK 4.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymą įregistruoti daiktą ir nuosavybės teises į jį paduoda daiktą įgijęs asmuo; prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. Analogiškas teisinis reguliavimas yra įtvirtintas ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje.
Pabrėžtina, kad CK 4.254 straipsnio nuostatos yra imperatyvios, todėl atsakovė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimo pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijusi, be kita ko, 1/6 dalį pastato-gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), privalėjo imtis įstatyme nurodytų veiksmų, kad šis daiktinių teisių ir turto savininko pasikeitimas būtų išviešintas nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į CK 4.256 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą ginčo turto teisinę registraciją gali atlikti tik pati atsakovė. Todėl, atsakovei nuo 2012 m. nesikreipus dėl jos nuosavybės teisės įregistravimo į gyvenamojo namo ir kitų statinių dalį, yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovė geranoriškai šio nekilnojamojo turto teisinės registracijos neatlieka ir neįgalioja tai atlikti kito asmens, taigi nevykdo įstatymų numatytos pareigos išviešinti savo nuosavybės teises.
Šalių paaiškinimais teismo posėdyje ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad būtent ieškovas atsiskaito su vandens, dujų, elektros teikėjais pagal sudarytas sutartis (el. b. t. I, psl. 26-32), o atsakovė pagal šalių 2012 m. balandžio 12 d. sudaryto Susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos (el. b. t. I, psl. 5-6) 4 punkto nuostatas, o, pasikeitus faktinei padėčiai dėl palėpės šildymo būdo (vietoj dujų ją šildant elektros energija), savo nuožiūra atsiskaito su ieškovu. Šalių ginčo kontekste pažymėtina, kad nuosavybės teisių teisinė registracija (išviešinimas) yra reikšminga savininko teisiniams santykiams su kitais asmenims. Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Atsižvelgdamas į šias įstatymo nuostatas, taip pat šalių paaiškinimus teismo posėdyje, teismas daro išvadą, kad, atsakovei nevykdant įstatymuose numatytos pareigos įregistruoti savo nuosavybės teisės į gyvenamojo namo dalį kiti asmenys, be kita ko, elektros, dujų, vandens teikėjai negali atsakovės identifikuoti kaip nekilnojamojo turto bendrasavininkės, taip apsunkinamas jos prievolių, susijusių su bendru daiktu (turtu) ir jo išlaikymu, realizavimas ir pažeidžiamos bendrasavininko – ieškovo teisės.
Dėl atsakovės atsikirtimų, susijusių su jos naudojamo gyvenamųjų patalpų ploto sumažėjimu, atlikus matavimus, teismas pažymi, kad, nutraukus santuoką, atsakovei atiteko 1/6 idealioji gyvenamojo namo dalis, kuri teismo sprendime, kurio pagrindu atsirado atsakovės nuosavybės teisė, nėra susieta su jokiu konkrečiu gyvenamojo namo plotu. Pabrėžtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog tais atvejais, kai bendraturčiai naudojasi daiktu pagal nustatytą naudojimosi tvarką, yra galima ir tokia teisinė situacija, kad naudojamas plotas nevisai atitinka idealiąją nuosavybės teise turimą turto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1). Pažymėtina ir tai, kad nors 2012 m. balandžio 12 d. sudaryto Susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos (el. b. t. I, psl. 5-6) 5 punkte šalys buvo susitarusios siekti palėpės atidalijimo, tačiau atsakovė reikalavimo atidalinti jai priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kurio metu būtų suformuojamas savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, ir (ar) reikalavimo patikslinti atsakovei tenkančią gyvenamojo namo dalį, nereiškė. Todėl, teismo vertinimu, atsakovės argumentai, susiję su jos naudojamo gyvenamųjų patalpų ploto sumažėjimu, atlikus matavimus, yra teisiškai nereikšmingi, sprendžiant dėl jos įpareigojimo įregistruoti nuosavybės teises į jai priklausančią nekilnojamojo turto dalį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę įregistruoti nuosavybės teises į jai nuosavybės teise priklausančią dalį pastato – gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), tenkinamas.
Pažymėtina, kad atsakovė nėra įvykdžiusi ir įstatyme numatytos pareigos išviešinti savo nuosavybės teises į žemės sklypo dalį, jai atitekusią po santuokos nutraukimo, tačiau, nesant pareikšto tokio reikalavimo, teismas nagrinėjamoje byloje šio klausimo nesprendžia.
Dėl atsakovės įpareigojimo įsirengti atskirus elektros, vandens, dujų apskaitos prietaisus ir sudaryti sutartis su tiekėjais
Nustatyta, kad šalys 2012 m. balandžio 12 d. yra sudariusios Susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos (el. b. t. I, psl. 5-6). Šiuo susitarimu šalys, po santuokos nutraukimo pasidalijusios 1/2 dalį gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, kokiomis patalpomis naudosis kiekviena iš šalių. Pagal aptariamo susitarimo 1, 2 punktus ieškovas naudojasi gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), antru aukštu, o atsakovė – šio gyvenamojo namo palėpe. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad šiuo metu faktinis naudojimasis šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiomis namo dalimis atitinka jų sudarytą susitarimą ir šioje byloje prašomą patvirtinti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo, be kita ko, dėl 2012 m. balandžio 12 d. Susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos 4 punkte šalių sutartos atsiskaitymo už elektrą, vandenį, dujas tvarkos. Minėto susitarimo 4 punkte nustatyta, kad šalys susitaria, jog už komunalinius patarnavimus bei kitas paslaugas sumoka R. V., o A. V. kompensuoja R. V. turėtas išlaidas tokia tvarka: atlygina R. V. 40 proc. sumos, R. V. sumokėtos už dujas (4.1 punktas); atlygina R. V. 1/2 dalį mokesčių, R. V. sumokėtų už dujas, vandenį, elektros energiją bei šiukšlių išvežimą (4.2 punktas). Pažymėtina, kad nors atsiskaitymas už dujas aptartas tiek susitarimo 4.1, tiek 4.2 punkte, įvertinus šalių paaiškinimus teismo posėdyje, taip pat įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2029-911/2017, kuris Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi paliktas nepakeistas (el. b. t. I, psl. 132-140), nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad šalių susitarimą, teisingumo ir protingumo principus atitinka atsiskaitymo už dujas tvarka, nustatyta minėto susitarimo 4.1 punkte.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais taip pat nustatyta, kad ieškovas yra sudaręs sutartis dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo, elektros energijos tiekimo, gamtinių dujų tiekimo (el. b. t. I, psl. 26-32). Iš šių dokumentų, taip pat 2012 m. balandžio 12 d. Susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos 4 punkto turinio bei šalių paaiškinimų matyti, kad gyvenamajame name įrengti skaitikliai apskaito visai ½ gyvenamojo namo, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio šalims, tiekiamą vandenį, dujas ir elektrą.
Pažymėtina ir tai, kad šalių 2012 m. balandžio 12 d. Susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos 4 punkte šalių sutarta atsiskaitymo už minėtas paslaugas tvarka saisto šalis, o jos pakeitimai, pasikeitus faktinei padėčiai, turi atitikti teismų praktikoje suformuluotus naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos pakeitimo kriterijus.
Naudojimosi tvarkos pakeitimas savo esme yra naujos naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas, todėl keičiant naudojimosi tvarką turi galioti tie patys tvarkos įvertinimo kriterijai, kaip ir ją nustatant: teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006); adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. L. v. O. S., bylos Nr. 3K-3-572/2004); socialinės taikos ir proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. D. S. L., bylos Nr. 3K-3-353/2009; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007); naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. G., J. G., bylos 3K-3-527/2007; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006; kt.) ir kiti.
Bendrosios dalinės nuosavybės objekto (daikto) atžvilgiu nustatytos tvarkos pakeitimas esant bent vieno iš bendraturčių iniciatyvai yra leistinas, jei toks pakeitimas yra pozityvus, pagrįstas racionaliu daikto naudojimu arba daikto vertės pagerinimu, taip pat nedaro žalos ir nesuvaržo kitų bendraturčių teisių, taip pat jei toks pakeitimas nedraudžiamas įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K., O. S. K. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-283/2005).
Teismai turi laikytis nuostatos, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi vieno iš bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau keičiami jo įsigijimo metu ar vėliau sudaryti šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. Č. V. J. T., bylos Nr. 3K-3-563/2007). Kai teisė nustatyti naudojimosi daiktu tvarką kaip vienas iš nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų jau įgyvendinta, savininko teisės nebus pažeistos, atsisakius keisti jau nustatytą naudojimosi tvarką, jei naujai siūloma tvarka neracionali ir įtvirtinanti neprotingą, neefektyvų daikto naudojimą. Esant skirtingiems šalių pasiūlymams keisti bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką, turi būti įvertinamas visų pasiūlymų konstruktyvumas, įgyvendinimo realumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K., O. S. K. v. V. P. bylos Nr. 3K-3-283/2005).
Šalių paaiškinimais nustatyta, kad, pasikeitus faktinei padėčiai dėl palėpės šildymo būdo (vietoj dujų ją šildant elektros energija), egzistuojanti atsiskaitymo už elektrą ir dujas tvarka netenkina abiejų šalių. Atsakovė nemoka už dujas, tačiau padidino savo mokamą už elektros energiją dalį, o ieškovas pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę įsirengti atskirus elektros, vandens, dujų apskaitos prietaisus. Teismo vertinimu, esant tokiai faktinei padėčiai, yra pagrindas keisti naudojimosi gyvenamojo namo dalimis tvarką tiek, kiek tai susiję su atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, tačiau bendraturčio, šiuo atveju ieškovo, siūlomas tokios tvarkos pakeitimo variantas turi atitikti protingumo, racionalumo, teisėtumo kriterijus ir nesuvaržyti kito bendraturčio teisių labiau nei būtina.
Visų pirma, pažymėtina, kad šiuo metu esantys apskaitos prietaisai apskaito tiek ieškovui, tiek atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioms patalpoms teikiamas dujas, elektrą, vandenį. Pažymėtina, kad ieškovas jokiais byloje esančiais įrodymais nepagrindė, kad būtent jis turi išimtines nuosavybės ar naudojimosi teises į šiuo metu įrengtus apskaitos prietaisus, taip pat nepateikė įrodymų, kad jis neturi lygiaverčių galimybių įsirengti atskirus apskaitos prietaisus jo naudojamai gyvenamojo namo daliai teikiamoms paslaugoms apskaityti. Todėl, teismo nuomone, vieno iš bendraturčių – būtent atsakovės – įpareigojimas įsirengti atskirus apskaitos prietaisus, neproporcingai suvaržytų jos teises, neatitiktų protingumo ir racionalumo kriterijų, todėl patikslinto ieškinio reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo įsirengti atskirus elektros, vandens, dujų apskaitos prietaisus ir sudaryti sutartis su tiekėjais atmetamas ir atitinkama prašomos nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nuostata netvirtinama.
Dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo
Ieškovas R. V. 2019 m. birželio 4 d. patikslintu ieškiniu su dviem vėlesniais (2019 m. rugsėjo 3 d. ir 2019 m. rugsėjo 19 d.) ieškinio patikslinimais prašo teismo nustatyti tokią gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), dalių, šalims priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teise, naudojimosi tvarką:
a) A. V. naudosis: visa pastoge, esančia virš antro aukšto, – patalpa 1-15 (32,67 kv. m.), patalpa 1-16 (7,29 kv. m.), patalpa 1-17 (3,40 kv. m.); 2,05 x 2,86 m laiptais, vedančiais iš antrojo aukšto į pastogę; rūsiu, plane pažymėtu R-6 (5,40 kv. m., senas žymuo 0-7); žemės sklypo dalimi, plane pažymėta G/42.
b) R. V. naudosis: visu namo antru aukštu – patalpa 1-8 (6,67 kv. m.), patalpa 1-9 (13,88 kv. m., senas žymuo II-3), patalpa 1-10 (17,74 kv. m., senas žymuo II-5), veranda, plane pažymėta 1-11 (20,59 kv. m., senas žymuo II-4), virtuve, plane pažymėta 1-13 (13,94 kv. m., seni žymenys II-6, II-7), vonios kambariu, plane pažymėtu 1-14 (4,90 kv. m., seni žymenys II-8, II-9, II-10, II-11), sandėliu, plane pažymėtu 1-12 (1,61 kv. m., senas žymuo II-2); rūsiu, plane pažymėtu R-2 (13,32 kv. m., senas žymuo 0-2); žemės sklypo dalimi, plane pažymėta D/94.
c) A. V. ir R. V. bendrai naudosis: 4,70 x 2,05 m (4,70 x 1,99 m pirmame aukšte) laiptais; žemės sklypo dalimis E ir A, esančiomis aplink namą ir po namu, įvažiavimu į kiemą su kiemo aikštele, plane pažymėtais C/102.
d) A. V. ir R. V. su namo bendrasavininkais bendrai naudosis įėjimu į rūsį (3,25 x 2,08 m) ir koridoriumi rūsyje, plane pažymėtu R-1 (8,95 kv. m., senas žymuo 0-1).
e) A. V. nuo šios naudojimosi tvarkos patvirtinimo teisme išviešina nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre į 1/6 pastato ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
f) A. V. už elektros, dujų, šalto vandens tiekimą atsiskaito paslaugų teikėjams pagal individualius apskaitos prietaisus, žemės, nekilnojamojo turto, komunalinių atliekų išvežimo ir kitus mokesčius moka pagal bendrosios dalinės nuosavybės teise jai priklausančias pastato dalis.
Pažymėtina, kad dėl prašomos nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos e ir f punktuose suformuluotų nuostatų pagrįstumo jau pasisakyta, sprendžiant šioje byloje suformuluotus savarankiškus reikalavimus dėl atsakovės įpareigojimo įregistruoti nuosavybės teises ir įsirengti atskirus elektros, vandens, dujų apskaitos prietaisus bei sudaryti sutartis su tiekėjais. Todėl teismas, nekartodamas pirmiau išdėstytų argumentų, konstatuoja, kad minėtos tvarkos e punkte suformuluotas reikalavimas yra patenkintas, išsprendžiant savarankišką ieškovo pareikštą reikalavimą, o f punktas netvirtintinas, kaip neturintis teisinio pagrindo.
CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno bendraturčio pareiga bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdyti, juo naudotis ir disponuoti bendru sutarimu, t. y. visų su bendru turtu susijusių klausimų sprendimui taikytini interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principai. Tuo atveju, kai yra bendraturčių nesutarimas, bendro daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką nustato teismas. Nustačius naudojimosi tvarką, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia.
Iš atsakovės atsiliepimo (el. b. t. II, 136-142) ir teismo posėdyje duotų paaiškinimų matyti, kad dėl pirmiau nurodytų prašomos nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos a-d punktų atsakovė prieštaravimų nereiškia. Kartu pabrėžtina, kad iš nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkais taip pat yra tretieji asmenys A. S. ir J. S. (el. b. t. I, psl. 21-25, t. II, psl. 87-88). Todėl, teismas tvirtindamas naudojimosi šiais nekilnojamaisiais daiktais tvarką, turi įvertinti, ar prašoma nustatyti naudojimosi tvarka nėra pažeidžiamos kitų bendraturčių teisės ir teisėti interesai.
Iš nekilnojamojo turto registro išrašo (el. b. t. I, psl. 21-25) matyti, kad trečiųjų asmenų A. S. ir J. S. nuosavybės teisė į 1/2 dalį pastato-gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įregistruota 2003 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. LP-12938, 2003 m. lapkričio 17 d. susitarimo Nr. LP-16810 ir 2003 m. lapkričio 17 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. LP-16812 pagrindu. Pagal 2003 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. LP-12938 (el. b. t. II, psl. 120-124) 1.5 punktą tretieji asmenys naudojasi minėto gyvenamojo namo pirmame aukšte esančiomis patalpomis. Kartu pabrėžtina, kad 2003 m. lapkričio 17 d. susitarimu Nr. LP-16810 „Dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir papildymo“ (el. b. t. II, psl. 125) pirkimo-pardavimo sutartis buvo papildyta 1.6 punktu, kuriame nustatyta naudojimosi gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rūsio patalpomis tvarka. Joje nustatyta, kad tretieji asmenys naudosis šiomis rūsio patalpomis: G-1 (20,00 kv. m.), 0-4 (17,71 kv. m.) (naujas žymuo R-3), 0-7 (5,73 kv. m.) (naujas žymuo R-6), taip pat numatyta, kad koridoriumi rūsyje 0-1 (8,88 kv. m.) (naujas žymuo R-1) ir įėjimu į rūsį tretieji asmenys naudosis kartu su kitais bendraturčiais.
Kaip minėta, šalys 2012 m. balandžio 12 d. yra sudariusios paprastos rašytinės formos Susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos (el. b. t. I, psl. 5-6). Šiuo susitarimu šalys, po santuokos nutraukimo pasidalijusios 1/2 gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį, nustatė, kokiomis namo dalimis naudosis kiekviena iš šalių. Šio susitarimo 1.3 punktu rūsio patalpa 0-7 (5,73 kv. m.) (dabartinis žymėjimas R-6) yra priskirta naudotis atsakovei. Teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad tarp jos ir trečiųjų asmenų yra įvykęs rūsio patalpų susikeitimas, taip pat pateikė teismui rūsio planą (el. b. t. II, 134), kuriame yra bendraturčių parašai patvirtinantys, kad, be kita ko, rūsio patalpa 0-7 (5,73 kv. m.) (dabartinis žymėjimas R-6) naudosis R. V.. Pažymėtina ir tai, kad tretieji asmenys bylos nagrinėjimo metu prieštaravimų dėl prašomos patvirtinti naudojimosi tvarkos nereiškė. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad rūsio patalpos 0-7 (5,73 kv. m.) (dabartinis žymėjimas R-6) paskyrimas naudotis atsakovei, trečiųjų asmenų teisių nepažeidžia.
Teismui taip pat yra pateiktas žemės sklypo planas (el. b. t. II, psl. 99-100), kuriame tretieji asmenys savo parašais yra patvirtinę, jiems priskirtas naudotis žemės sklypo dalis (A 59/119, B 219/219, E 19/37, F 16/16), prieštaravimų dėl ieškovo prašomos nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos nereiškė.
Pažymėtina ir tai, kad, palyginus a-d punktais prašomą nustatyti ir šalių rašytiniu susitarimu 2012 m. balandžio 12 d. buvusią nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, joje nėra esminių pakeitimų, todėl ji vertintina kaip stabili ir nesudaranti pagrindo manyti, kad tokia tvarka neatitiks bendraturčių interesų ir racionalaus daikto naudojimo principų.
Atsižvelgiant į tai, patikslinto ieškinio dalis, kuria prašoma nustatyti pirmiau nurodytuose a-d punktuose nustatytą gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), dalių naudojimosi tvarką, tenkintinas. Kartu, atsižvelgiant į teismui pateiktus dokumentus (el. b. t. II, psl. 99-100), siekiant nepažeisti trečiųjų asmenų interesų, nustatant naudojimosi tvarką, nurodytina, kad žemės sklypo A ir E dalimis šalys naudosis kartu su žemės sklypo bendraturčiais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 150 Eur (75 Eur + 75 Eur) žyminio mokesčio už du neturtinius reikalavimus ir patyrė 1 640 Eur (700 Eur + 700 Eur + 240 Eur) bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą (el. b. t. I, psl. 99, el. b. t. II, psl. 71, 98). Atsakovė teismui pateikė duomenis ir rašytiniais įrodymais pagrindė 3 487,85 Eur (957,92 Eur + 857,09 Eur + 938,77 Eur + 734,07 Eur) (el. b. t. I, psl. 95-96, 149-150, el. b. t. II, psl. 67-69, 145-148) bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjos teisinę pagalbą.
Byloje buvo pareikšti du neturtiniai reikalavimai ir abu patenkinti iš dalies, atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad buvo patenkinta pusė patikslintu ieškiniu pareikštų reikalavimų.
Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės turėtų būti priteista 895 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovo 1743,93 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius priešpriešinius vienarūšius šalių reikalavimus, atsakovei iš ieškovo priteistina 848,93 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl kitų klausimų
Atsakovės atstovė raštu (el. b. t. II, psl. 1-2) ir teismo posėdyje kėlė klausimą dėl to, kokius reikalavimus palaiko ieškovas. Teismas pažymi, kad CPK 141 straipsnis numato ieškovo teisę pakeisti ieškinio dalyką. Pateikdamas patikslintą ieškinį, kuriuo buvo pakeistas ieškinio dalykas, ieškovo pradiniame ieškinyje suformuluotas reikalavimas dėl 2012 m. balandžio 12 d. Susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos 5 punkto įgyvendinimo nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas (el. b. t. II, psl. 3-5).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovę A. V. per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo įregistruoti savo asmeninės nuosavybės teises, atsiradusias Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-6881-769/2012 pagrindu, į 1/6 dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/6 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (tvoros, kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Nustatyti tarp ieškovo R. V. ir atsakovės A. V. tokią naudojimosi pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (kurio 1/3 dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso R. V., o 1/6 dalis – A. V.), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (kurio 632/1887 dalys asmeninės nuosavybės teise priklauso R. V., o 316/1887 dalys – A. V.) naudojimosi tvarką:
a) A. V. naudosis: visa pastoge, esančia virš antro aukšto, – patalpa 1-15 (32,67 kv. m.), patalpa 1-16 (7,29 kv. m.), patalpa 1-17 (3,40 kv. m.); 2,05 x 2,86 m laiptais, vedančiais iš antrojo aukšto į pastogę; rūsiu, plane pažymėtu R-6 (5,40 kv. m.); žemės sklypo dalimi, plane pažymėta G/42;
b) R. V. naudosis: visu namo antru aukštu – patalpa 1-8 (6,67 kv. m.), patalpa 1-9 (13,88 kv. m.), patalpa 1-10 (17,74 kv. m.), veranda, plane pažymėta 1-11 (20,59 kv. m.), virtuve, plane pažymėta 1-13 (13,94 kv. m.), vonios kambariu, plane pažymėtu 1-14 (4,90 kv. m.), sandėliu, plane pažymėtu 1-12 (1,61 kv. m.); rūsiu, plane pažymėtu R-2 (13,32 kv. m., senas žymuo 0-2); žemės sklypo dalimi, plane pažymėta D/94;
c) A. V. ir R. V. bendrai naudosis: 4,70 x 2,05 m (4,70 x 1,99 m pirmame aukšte) laiptais; įvažiavimu į kiemą su kiemo aikštele, plane pažymėtais C/102;
d) A. V. ir R. V. su kitais namo bendraturčiais bendrai naudosis įėjimu į rūsį (3,25 x 2,08 m) ir koridoriumi rūsyje, plane pažymėtu R-1 (8,95 kv. m.); žemės sklypo dalimis E/37 ir A/102, esančiomis aplink namą ir po namu.
Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei A. V. iš ieškovo R. V. 848,93 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 93 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusiųsti nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.