Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-04-04 · Civilinė byla Nr. e2-2029-911/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-04-04Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-08-17Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-04
Bylos Nr.
e2-2029-911/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-14512-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Serdiukienė
Ieškovas
R. V.
Atsakovas
A. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2029-911/2017Proceso Nr. 2-06-3-14512-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.3.6.; 3.2.3.2.; 2.6.8.8.; 3.2.6.5.; 2.6.8.6. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Serdiukienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei A. V. dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1167,92 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2012-06-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismui išnagrinėjus ieškovo ir atsakovės prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu, teismas priėmė sprendimą prašymą tenkinti ir santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino ieškovo ir atsakovės 2012-04-12 pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos, pagal kuriuos ieškovo ir atsakovės sutarimu buvo padalintas bendras santuokos metu įgytas turtas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatyta naudojimosi šiuo turtu tvarka. Nurodo, kad susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos 4 punkte ieškovas ir atsakovė susitarė, kad naudosis jiems nustatyta nekilnojamojo turto dalimi bei, kad už komunalinius patarnavimus bei kitas paslaugas sumokės ieškovas, o atsakovė kompensuos ieškovo turėtas išlaidas nustatyta tvarka. Teigia, kad susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos 4.1. punktu šalys susitarė, kad atsakovė atlygins ieškovui 40 procentų ieškovo sumokėtos sumos už dujas, o susitarimo 4.2. punktu atsakovė įsipareigojo ieškovui atlyginti dalį mokesčių ieškovo sumokėto už dujas t.y. 30 procentų (l/₂ dalį likusios 60 procentų mokėtinos sumos už dujas). Ieškovo teigimu, atsakovė įsipareigojo už dujas kompensuoti 70 procentų. Nurodo, kad ieškovas už gamtines dujas per laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2016-10-17 sumokėjo 3893,05 Eur, todėl atsakovei tenkanti sumokėti už gamtines dujas suma yra lygi 2725,14 Eur, kas sudaro 70 procentų bendro sunaudoto dujų kiekio, tačiau atsakovė yra sumokėjusi tik 1557,22 Eur, todėl yra skolinga 1167,92 Eur (43-46 b.l.).

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad ieškovas ir atsakovė susitarė, kad išlaidos už komunalines paslaugas (už dujas) nekilnojamajam turtui apšildyti, bus apmokamos ieškovo ir atsakovės proporcingai turimoms nekilnojamojo turto dalims. Nurodo, kad nepaisant to, atsakovė, pasirašydama 2012-04-12 sutartį dėl naudojimosi nekilnojamuoju turto tvarkos, sutiko kompensuoti didesnę dalį mokesčių, sumokėtų už dujas, nei jai tektų mokėti pagal turimo nekilnojamojo turto dalį, t.y. nepaisant to, jog atsakovei atiteko tik 1/3 dalis nekilnojamojo turto (33,33 procentai) sutiko atlyginti 40 procentų išlaidas už dujas. Nurodo, kad 2012-04-12 susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos 4 punktu ieškovas ir atsakovė susitarė dėl mokesčių už komunalines paslaugas, suteiktas nekilnojamajam turtui, apmokėjimo. Šio susitarimo 4.1. punktas nustato, kad atsakovė ieškovui atlygina 40 procentų sumos, ieškovo sumokėtos už dujas. Atitinkamai to paties susitarimo 4.2. punktas numato, kad atsakovė ieškovui atlygina 1/2 dalį mokesčių, ieškovo sumokėtų už dujas, vandenį, elektros energiją bei šiukšlių išvežimą. Nurodo, kad ieškovas teigia, jog atsakovė privalo ieškovui sumokėti 70 procentų visos ieškovo sumokėtos sumos už dujas, tačiau nutyli tikruosius šalių ketinimus ir tikrąjį šalių 2012-04-12 susitarimo nuostatų tikslą. Nurodo, kad ieškovas nepagrįstai 2012-04-12 susitarimo 4.2. punkte atsiradusią klaidą (besidubliuojantį žodį „dujas“) interpretuoja sau palankiu aiškinimu. Teigia, kad ieškovas daugiau kaip 4 metus nereiškė atsakovei jokių pretenzijų dėl mokamos 40 procentų išlaidų už dujas dalies, kuria atsakovė atsakingai mokėjo visą ieškovo nurodomą laikotarpį, t.y. laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2016-10-17, o reiškia šias pretenzijas tik dabar galimai siekdamas nepagrįstai praturtėti.

Civilinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka CPK 441 straipsnio pagrindu, kadangi ginčas yra dėl nedidelės sumos ir nė viena šalių neprašo nagrinėti bylos žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Iš patikslintame ieškinyje ir atsiliepime nurodytų aplinkybių ir byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2012-04-12 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir prašė patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (19-20 b.l.). Santuokos nutraukimo pasekmių 2012-04-12 sutarties 1.1.1. punkte nustatyta, kad atsakovei atitenka 1/3 pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1/3 316/629 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (21-22 b.l.). 2012-04-12 susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos ieškovas ir atsakovė 4.1. punktu susitarė, kad atsakovė atlygina ieškovui 40 procentų sumos, ieškovo sumokėtos už dujas, 4.2. punktu susitarė, kad atsakovė atlygina ieškovui ½ dalį mokesčių, ieškovo sumokėtų už dujas, vandenį, elektros energiją ir šiukšlių išvežimą (23-24 b.l.). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-06-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-6881-769/2012 nutarė šalių prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tenkinti ir patvirtinti 2012-04-12 santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią atsakovei A. V. atiteko 1/3 dalis pareiškėjams priklausančios dalies pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pareiškėjams priklausančių kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1/3 dalis pareiškėjams priklausančios dalies 316/629 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovui R. V. atiteko 2/3 dalys pareiškėjams priklausančios dalies pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalys pareiškėjams priklausančios dalies kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalys pareiškėjams priklausančios dalies 316/629 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (27-28 b.l.). Ieškovas pateikė UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 2016-10-21 pažymą Nr. 3013-204, iš kurios matyti, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2012-07-01 iki 2016-10-27 mokėjo už UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ tiekiamas paslaugas (29-33 b.l.).

Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3–288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3–323/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7–409/2010; kt.).

CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.

Šiuo atveju 2012-04-12 susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos ieškovas ir atsakovė 4.1. punktu susitarė, kad atsakovė atlygina ieškovui 40 procentų sumos, ieškovo sumokėtos už dujas, o 4.2. punkte nurodoma, kad atsakovė atlygina ieškovui ½ dalį mokesčių, ieškovo sumokėtų už dujas, vandenį, elektros energiją ir šiukšlių išvežimą (23-24 b.l.). Ieškovas teigia, jog atsakovė privalo jam sumokėti 70 procentų visos sumokėtos sumos už dujas, ieškovė jam yra skolinga 1167,92 Eur. Su šiuo ieškovo nurodytu argumentu teismas nesutinka.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad abiejų šalių sutarimu po santuokos nutraukimo ieškovei atiteko mažesnė turto dalis nei ieškovui, t.y. atsakovei 1/3 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, o ieškovui – šio namo 2/3 dalys (21- 22, 27-28). CK 4.82 straipsnio 3 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Byloje nustatyta, kad 2012-04-12 susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos atsakovė įsipareigojo ieškovui atlyginti didesnę dalį namui sunaudotų dujų išlaidų, t.y. ne 30 procentų (1/3) dalį, kuri jai priklausytų pagal turimo namo dalį, bet 40 procentų dujų išlaidų dalį. Teismas sprendžia, kad 2012-04-12 susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos 4.2 punkto nuostata, jog atsakovė turi atlyginti ieškovui ½ dalį mokesčių, ieškovo sumokėtų už dujas, prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams (CK 1.5 str.), kadangi tokiu atveju, atsakovė, turėdama mažesnę namo dalį nei ieškovas, bei nesinaudodama dujine virykle (tai ji nurodo atsiliepime (52 b.l.), neproporcingai turėtų apmokėti 70 procentų namo dujų išlaidų dalį. Atsakovė teigia, kad ji nesutinka mokėti ieškovui 70 procentų dydžio dujų namui išlaidas.

CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Atsakovė nurodo, kad ieškovas daugiau kaip 4 metus nereiškė jai jokių pretenzijų dėl mokamos 40 procentų išlaidų už dujas dalies, kurią atsakovė mokėjo visą ieškovo nurodomą laikotarpį, t.y. nuo 2012-07-01 iki 2016-10-17. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nustatyta, kad ieškovas nebuvo kreipęsis į teismą dėl skolos išieškojimo iš atsakovės. Byloje nėra įrodymų, jog po turto padalinimo bei naudojimosi juo tvarkos nustatymo per visą laikotarpį iki dabar ieškovas reiškė kokias nors pretenzijas atsakovei dėl mokamų dujų išlaidų dydžio namui, esančiam (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės susitarimą dėl nekilnojamuoju turtu naudojimosi tvarkos turinį, šalių tarpusavio santykio praktiką, taip pat į šalių turimo turto dalis bei vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, kad atsakovė neturi pareigos mokėti ieškovui 70 procentų dujų namui išlaidų dalį.

Ištyręs byloje nesančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 1167,92 Eur sumą yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Ieškovas prašo priteisti iš astakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.). Kadangi teismas pripažįsta, kad ieškovo reikalavimas atsakovei dėl 1167,92 Eur sumos priteisimo yra nepagrįstas, todėl ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo negali būti tenkinamas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė patyrė 272,25 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kadangi ieškovo ieškinys atmetamas, teismas priteisia iš ieškovo 272,25 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovės naudai.

Procesinių dokumentų siuntimo 2,90 Eur išlaidos iš ieškovo valstybei nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, 441 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 272,25 Eur (du šimtai septyniasdešimt du eurai 25 centai) bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti atsakovės A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Teisėja Kristina Serdiukienė