- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- 1A-234-382/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Remigijus Preikšaitis, Zigmas Pocius
- Nuteistasis
- A. V.
- Advokatai
- Antanas Lekstutis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.14.3.1Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Zigmo Pociaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.
Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. V. nustatyta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, A. V. prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės iš dalies pridėta Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir jam nustatyta galutinė subendrinta 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmė, bausmę atliekant areštinėje.
A. V. į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo nuo 2019 m. kovo 5 d. iki 2019 m. kovo 6 d. (dvi dienos) laikas.
Bausmės pradžia A. V. skaičiuotina nuo jo sulaikymo dienos.
A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. nuteistas už tai, kad 2019 m. sausio 25 d. apie 8 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) namu, pavartodamas fizinį smurtą, t. y. tyčia traukdamas rankinę iš L. M., ją parvertė ant žemės, taip atėmęs galimybę priešintis, iš jos rankų pagrobė 20 Eur vertės rankinę su joje buvusiais daiktais: 35 Eur vertės pinigine su joje buvusiais 160 Eur, 30 Eur vertės dešimt nuolaidų kortelių, telefonu „(duomenys neskelbtini)“ su jame buvusia beverte „(duomenys neskelbtini)“ kortele, asmens pasu, kosmetine su joje buvusia 35 Eur vertės kosmetika, 15 Eur vertės trijų raktų ryšulėliu, tuo nukentėjusiajai L. M. padarydamas 466,50 Eur turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. birželio 10 d. nuosprendį ir arešto bausmę pakeisti laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, jos vykdymą atidedant. Nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, kad jis, siekdamas tapti naudingu visuomenės nariu, pagal Užimtumo tarnybos siuntimą 2019 m. vasario 15 d. sudarė profesinio mokymo sutartį, pagal kurią nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. siekia įgyti (duomenys neskelbtini) profesiją. Paskyrus nuteistajam arešto bausmę, jis šios galimybės netektų. A. V. yra įsitikinęs, kad jeigu jam būtų paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, tai būtų pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti.
Teismo posėdžio metu nuteistojo A. V. gynėjas advokatas A. Lekstutis prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė L. Karbauskienė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo argumentą. Nuteistojo A. V. apeliaciniame skunde pateikiamas pagrindinis prašymas pakeisti pirmosios instancijos teismo paskirtą arešto bausmę laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant. Būtent šiuo klausimu nutartyje ir pasisako apeliacinės instancijos teismas, nenagrinėdamas nuteistojo A. V. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimų.
Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde prašo jam paskirtą arešto bausmę pakeisti laisvės atėmimo bausme, pastarosios vykdymą atidedant. Būtina pažymėti, jog laisvės atėmimo bausmė baudžiamajame įstatyme įtvirtintoje bausmių sistemoje nurodoma kaip griežtesnė už areštą. BPK 320 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Taigi iš šios įstatymo nuostatos yra akivaizdu, jog galimybė prašyti griežtinti nuteistajam paskirtą bausmę numatyta tik prokurorui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui, t. y. įstatymas nenumato procesinės teisės nuteistajam teikti skundą, kuriuo jis galėtų prašyti sugriežtinti jam paskirtą bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-137-693/2017, 2K-253-699/2018, 2K-122-719/2019).
Akivaizdu, jog kaltininkas, prašydamas sugriežtinti jam paskirtą bausmę ir areštą pakeisti laisvės atėmimo bausme, vadovaujasi momentiniu situacijos vertinimu ir tikisi, kad, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant, jis daugiau nenusikals ir jam neteks patirti jokių suvaržymų, kadangi nebus apribota laisvė ir nereikės vykti į įkalinimo įstaigą ar areštinę. Vis dėlto būtina pažymėti, jog A. V. neįvertina situacijos ilgalaikėje perspektyvoje. Būtina atsižvelgti į tai, kad A. V. anksčiau yra teistas, tyčinį apysunkį nusikaltimą padarė bausmės atlikimo laikotarpiu (t. 2, b. l. 63–66), o šios aplinkybės sudaro pagrindą teismui spręsti apie A. V. asmenybę, kad nuteistasis nekeičia savo gyvenimo būdo, nesistengia gyventi socialiai teisingai, rodyti deramos pagarbos aplinkai ir aplinkiniams. Esant tokiems duomenims, apygardos teismas neturi pagrindo daryti užtikrintos išvados, kad nuteistasis A. V. ateityje nebenusikals. Susiklosčius tokiai situacijai, bausmės vykdymo atidėjimas būtų panaikintas ir jam tektų atlikti realią laisvės atėmimo bausmę (BPK 358 straipsnio 1 dalis), t. y. nuteistojo A. V. padėtis būtų pasunkinta ir jam būtų paskirta, lyginant su padaryta nusikalstama veika, neproporcingai griežta bausmė.
Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymas numato itin griežtus kriterijus, kuriems esant gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, o juos savo ruožtu papildomai aiškina ir išplečia jų taikymą teismų praktika. BK 75 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog BK 75 straipsnio nuostatose nenumatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokios įstatymo nuostatos, tačiau tokiu atveju asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, ir kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. Apygardos teismo manymu, tokių išimtinių aplinkybių šiuo atveju nėra nustatyta. A. V., kaip jau minėta, tyčinį apysunkį nusikaltimą padarė bausmės atlikimo laikotarpiu, turi neišnykusį teistumą, jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja (t. 2, b. l. 63–66), be to, jis yra baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 88–89). Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog, A. V. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, nebūtų pagrindo taikyti jos vykdymo atidėjimą.
Apeliaciniame skunde yra nurodyta, kad dėl paskirtos arešto bausmės nuteistasis A. V. neteks galimybės užbaigti pradėtus mokymus, kurie leistų jam įgyti (duomenys neskelbtini) profesiją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis argumentas šiuo metu jau yra nebeaktualus, kadangi 2019 m. vasario 15 d. profesinio mokymo sutartyje yra nurodyta, jog profesinis mokymas pagal (duomenys neskelbtini) mokymo programą tęsis nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. (t. 2, b. l. 151–153), t. y. šiuo metu A. V. profesinio mokymo programa jau turi būti pasibaigusi, taigi arešto atlikimo bausmė netrukdys jam įgyti profesijos.
Apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (A. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą) ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. V. už padarytą nusikaltimą paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. V. (A. V.) apeliacinį skundą atmesti.