Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovams A. J., V. V., ieškovų atstovui advokatui A. A., trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovei K. M., nedalyvaujant atsakovei S. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. J. ir V. V. patikslintą ieškinį dėl nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo, pareikštą atsakovei S. A., tretysis asmuo byloje (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovų ieškinys atmestinas.

Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2015-11-29, apie 03.05 val., Vilniuje, Ozo – Buivydiškių g. sankryžoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobiliai F. M., v/n (duomenys neskelbtini) ir Honda CRV, v/n (duomenys neskelbtini) Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai surašė ieškovui V. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad V. V., 2015-11-29, apie 03.05 val., Vilniuje, Ozo – Buivydiškių gatvių sankryžoje, būdamas neblaivus (nustatytas 0,76 prom. girtumas) vairuodamas automobilį Honda CRV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su automobiliu F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. V. V. nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tokiais veiksmais V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 16 p. reikalavimus ir padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., 124¹ str. 8 d. Dėl šio įvykio Vilniaus m. apylinkės teisme V. V. atžvilgiu buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. A2.6.-528-654/2016, kuri 2016-01-18 nutarimu buvo nutraukta. Dėl šio nutarimo buvo pateiktas apeliacinis skundas, kuris Vilniaus apygardos teismo 2016-03-07 nutartimi Nr. 249-365/2016 buvo atmestas. Taip pat dėl šio įvykio atsakovei S. A. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 127 str. 2 d. ir Vilniaus apskrities VPK specialistės A. G. 2015-12-08 nutarimu ji pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. Dėl šio nutarimo atsakovė S. A. pateikė skundą Vilniaus m. apylinkės teismui, kuris 2017-02-15 nutartimi Nr. II-3-806/2017 buvo atmestas, tačiau S. A. veika perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį ir S. A. paskirta 10 eurų dydžio bauda.

Ginčo esmė – žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimas, padarytos atsakovės veiksmais – dėl atsakovės sukeltos avarijos, dėl atsakovės melagingų parodymų apie faktines įvykio aplinkybes davimo, pradėtu ieškovo V. V. atžvilgiu administraciniu procesu bei kitais susijusiais teisminiais procesais.

Asmuo, norintis pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, subjektyviai turi suvokti, kad atsakovas jo teises pažeidė savo neteisėtais veiksmais; tai suteikia asmeniui teisę į ieškinį.

CK 6.263 straipsnis nustato kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo, tiek fizinis, tiek juridinis, turi pareigą elgtis rūpestingai, o pažeidęs šią pareigą ir padaręs žalos, privalo ją (žalą) atlyginti, jei neįrodo, kad egzistavo aplinkybės, dėl kurių tokia civilinė atsakomybė negalima.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t.y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje objektyviai negali būti taikomas visoje apimtyje, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę kompensaciją, kuria siekiama teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą kitą neturtinę žalą. Neturtinė žala yra laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialiosios vertybėms – asmens garbei, orumui, privačiam gyvenimui ir pan. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala gali būti priteisiama, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Turtinė žala pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Viena iš privalomų ir šiai bylai aktualių deliktinės atsakomybės sąlygų yra žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas, išskyrus atvejus, jei įstatymas nustato pareigą atlyginti žalą, padarytą teisėtais veiksmais, todėl šios deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos paneigimas tais atvejais, kai prievolė atsakovui atlyginti padarytą žalą kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas.

Kaip minėta nagrinėjamoje byloje ieškovai prašo priteisti iš atsakovės tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, atsiradusią dėl: atsakovės sukeltos avarijos, dėl atsakovės melagingų parodymų apie faktines įvykio aplinkybes davimo, pradėtu ieškovo V. V. atžvilgiu administraciniu procesu bei kitais susijusiais teisminiais procesais.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šiuo atveju dėl 2015-11-29 atsitikusio eismo įvykio ieškovui V. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnams jame nurodžius, jog šis vairavo eismo įvykio metu automobilį neblaivus, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Dėl šio įvykio Vilniaus m. apylinkės teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. A2.6.-528-654/2016, ir 2016-01-18 priimtas nutarimas, iš kurio turinio matyti, jog toks administracinis protokolas surašytas iš esmės remiantis atsakovės S. A. ir kartu su ja važiavusios liudytojos A. I. paaiškinimais, todėl šiuo atveju yra svarbios teismų (tiek pirmos instancijos, tiek apeliacinės instancijos), kurie nagrinėjo šį eismo įvykį, nustatytos aplinkybės. Teismai nagrinėję šį įvykį, nenustatė, jog V. V. vairavo šį automobilį įvykio metu ir padarė administracinius pažeidimus nurodytus jam surašytame administraciniame protokole, tačiau kartu teismai pažymėjo, jog nenustatė tiek nukentėjusiosios S. A., tiek ir liudytojos A. I. sąmoningo suinteresuotumo bylos baigtimi, pažymėję, jog tamsiu paros metu įvykus eismo įvykiui šios tiesiog galėjo nepastebėti kas tiksliai vairavo automobilį ir suklysti, nurodant, kad automobilį vairavo būtent V. V.. Jokių melagingų parodymų (nei nukentėjusiosios, nei liudytojos) davimo, teismai nekonstatavo. Taip pat teismuose buvo nagrinėjamas S. A. skundas dėl policijos pareigūnės priimto nutarimo teisėtumo, kuriuo jai buvo skirta nuobauda dėl šio eismo įvykio metu padaryto administracinio pažeidimo. Šis skundas buvo atmestas, tačiau teismai taip pat nekonstatavo jokio nukentėjusios ar liudytojos melagingų parodymų davimo.

Pagal kasacinio teismo praktiką vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos, gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, pažymėtina, kad esminę reikšmę turi ne baudžiamojon (ar administracinėn) atsakomybėn patrauktų asmenų išteisinimo faktas, o nukentėjusiojo kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo; tai teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo. Šiuos imperatyvus pažeidžiančiais veiksmais būtų pagrindas pripažinti tokį kreipimąsi dėl baudžiamojo persekiojimo, kai atsakovo teisinis statusas ir kitos aplinkybės rodytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų. (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B., D. B. v. G. Č., bylos Nr. 3K-3-331/2008). Tokios pačios nuostatos taikytinos ir kreipiantis į ikiteisminio tyrimo institucijas ar nurodant teisėsaugos institucijoms, pareigūnams atsitikusių įvykių aplinkybes.

Šiuo atveju teismai nagrinėję V. V. administracinę bylą, nėra konstatavę jokio sąmoningo, melagingo atsakovės ar kartu su ja važiavusios jos draugės liudijimo, priešingai teismų yra gana aiškiai konstatuota, jog tamsiu paros metu įvykus šiam eismo įvykiui šios tiesiog galėjo nepastebėti kas tiksliai vairavo Honda automobilį ir suklysti nurodant, kad automobilį vairavo būtent V. V., teismai nenustatė tiek nukentėjusiosios S. A., tiek ir liudytojos A. I. sąmoningo suinteresuotumo bylos baigtimi. Teismo vertinimu, šiuo atveju iš tikrųjų buvo gana neaiškios ir painios įvykio aplinkybės (nes tiek J., tiek V. išlipo pro keleivio pusę), be to iš tiesų buvo tamsus paros metas (apie 03.00 val. nakties), tai iš dalies šios bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu patvirtino ir patis ieškovai, paaiškindami, jog situacija išties buvo neaiški. Tolimesnę atsakovės ir jos draugės nuomonę dėl atsitikusio eismo įvykio (ir kas vairavo automobilį) galėjo įtakoti ir pačio ieškovo V. V. elgesys, kuris nebūdamas vairuotoju, pats pirmas iššoko iš automobilio ir ėjo aiškintis atsitikusio eismo įvykio aplinkybių (kaip pats ieškovas neneigė, gana agresyviai) su atsakove (nors dažniausiai visas atsitikusių eismo įvykių aplinkybes eina aiškintis patis vairuotojai, o ne keleiviai), taip pat tikėtina, jog šalys galėjo jausti ir tam tikrą šoką dėl atsitikusios avarijos, todėl atsižvelgus į visas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais tikėtina ir pritartina V. V. administracinę bylą nagrinėjusių teismų konstatuotoms aplinkybėms, jog atsakovė ir kartu su ja važiavusi draugė galėjo suklysti dėl realaus vairuotojo ir būti labiau įsitikinusios, jog vairavo V. V., o ne A. J.. Būtent dėl tokių neaiškių ir painių šio eismo įvykio aplinkybių, policijos pareigūnai surašė administracinį protokolą tolimesniam detaliam aiškinimuisi teisme. Teisme nustatytos aplinkybės, jog neįrodyta V. V. kaltė padarius administracinės teisės pažeidimus, tačiau kartu nekonstatuotas, joks melagingas, sąmoningas S. A. ar jos draugės A. I. melagingų parodymų davimas. Taip pat ir vertinant atsakovės nuomonę dėl atsitikusio įvykio (kas kaltas dėl eismo įvykio), minėtoje teismo nutartyje (kai buvo nagrinėjamas S. A. skundas dėl jai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo ir skirtos baudos) konstatuota, kad atsakovės ir jos draugės parodymai tyrimo metu ir teisme buvo prieštaringi ieškovų ir kartu su jais važiavusios V. žmonos paaiškinimų atžvilgiu, tačiau tai nepatvirtina fakto, kad atsakovė, subjektyviai pagal savo nuomonę vertindama įvykusį eismo įvykį, neturėjo teisės kreiptis dėl, jos manymu, pažeistų teisių gynybos ir manant, jog dėl eismo įvykio yra atsakingas kitas vairuotojas, o ne jinai. Atsakovės pasinaudojimas įstatyme įtvirtinta teise kreiptis teisminės gynybos nagrinėjamu atveju (paduodant skundą dėl policijos pareigūnės priimto nutarimo jos atžvilgiu) negali būti pripažįstamas neteisėtu veikimu CK 6.246 straipsnio prasme, nes byloje nustatytos aplinkybės neįrodo aiškiai išreikšto atsakovės piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo. Ginčų sprendimas teismuose yra teisėtas veiksmas. Vien tai, kad A. J. dalyvavo byloje šalimi (suinteresuotu asmeniu) pagal atsakovės skundą dėl policijos priimto sprendimo byloje, ar tai, kad V. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (policijos pareigūnų sprendimu dėl neaiškių įvykio aplinkybių), ieškovams šie teisminiai procesai tikėtinai sukėlė nepatogumų ir neigiamų emocijų, negali būti pripažinta, jog tokiu būdu atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, nes byloje neįrodytas sąmoningas ir melagingas atsakovės elgesys. Patiriami rūpesčiai, nepatogumai ginant savo teises yra neišvengiami. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas. Nesant teisinių pagrindų atsakovės veiksmus pripažinti neteisėtais, teismas konstatuoja, kad nėra sąlygų atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei dėl neteisėto kreipimosi teisminės gynybos kilti ar duodant paaiškinimus policijos pareigūnams atsitikus eismo įvykiui, taigi – ir teisinio pagrindo dėl to priteisti iš atsakovės ieškovų prašomą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat ieškovai neįrodė, jog jie patyrė neturtinę žalą vien dėl to, kad atsitiko šis eismo įvykis, jog buvo sugadintas A. J. mėgiamas automobilis, kadangi už sugadintą automobilį A. J. jau gavo draudimo išmoką, jokių medicinių pažymų (išvadų), kurios pagrįstų, jog šio automobilio netekimas (apgadinimas) ant tiek sukrėtė ieškovą A. J., jog šis patyrė dvasinius išgyvenimus ar kitą neturtinę žalą, teismui nepateikta. Šiuo atveju atsakovė S. A. buvo atsakinga dėl atsitikusio eismo įvykio, jos asmens kaip transporto priemonės valdytojos civilinė atsakomybė buvo apdrausta (duomenys neskelbtini), įvykio metu draudimo apsauga galiojo. Kaip byloje nustatyta 2016-03-08 draudimas išmokėjo ieškovui A. J. 3456 EUR draudimo išmoką. Šioje byloje ieškovų pareikštas patikslintame ieškinyje 130 EUR turtinis reikalavimas (išlaidų už VŠĮ Nepriklausomų draudimo ekspertų parengtą vertinimo ataskaitą) iš esmės aiškiai susijęs su draudimo išmokos dydžio nustatymu ir priteisimu, todėl toks reikalavimas savalaikiai turėjo būti pareikštas draudimui. Kaip draudimo atstovė teismo posėdžio nurodė, ieškovas A. J. jokių pretenzijų ar reikalavimų dėl didesnės draudimo išmokos priteisimo, draudimui nebuvo pareiškęs, pats draudimas nurodo dabartinę poziciją, jog tokiam naujai pareikštam reikalavimui, kylančiam iš draudimo sutarties yra suėjęs ieškinio senaties terminas. Todėl šiuo atveju vertintina, kad minėtas turtinis reikalavimas (130 EUR) yra pareikštam ir netinkamam atsakovui, tikėtina, kad toks reikalavimas draudimui nebuvo pareikštas ir dėl to, jog jau yra praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems iš draudimo sutarties (CK 1.125 str. 7 d.). Taip pat pažymėtinos aplinkybės, jog ieškovai reiškė reikalavimus tik konkrečiai atsakovei S. A. dėl jos melagingų parodymų apie faktines įvykio aplinkybes davimo, pradėtu ieškovo V. V. atžvilgiu administraciniu procesu bei kitais susijusiais teisminiais procesais, tačiau pažymėtina, jog dėl to paties įvykio, iš esmės tas pačias aplinkybes policijai buvo nurodžiusi ir kartu su S. A. važiavusi jos draugė liudytoja A. I., tačiau ieškovai šioje byloje visiškai neįrodinėjo jokių aplinkybių, priežastinio ryšio, dėl ko jokie reikalavimai nepareikšti kartu su atsakove ir šiam asmeniui, t.y. ar šiuo atveju šie ieškovų nurodomi atsakovės neteisėti veiksmai, nebuvo atlikti kartu su ja, ar nebuvo bendrais veiksmais sukeltos žalos padarymas, nes iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, jog tiek S. A., tiek ir A. I. liudijo panašias (beveik analogiškas) apie įvykio metų atsitikusias aplinkybes. Atsižvelgiant į atliktų veiksmų pobūdį galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. D. D. ir kt., bylos Nr. 3K-7-144/2014, ir joje nurodyta praktika), šiuo atveju ieškovai visiškai neįrodinėjo šių aplinkybių. Atsižvelgus į visas aplinkybes, ieškovų ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmetus ieškinį, atsakovės naudai iš ieškovų turėtų būti priteistos pagrįstos bylinėjomisi išlaidos, tačiau kadangi jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikta, jokių bylinėjimosi išlaidų atsakovei nepriteistina.

Kadangi ieškinys atmestas, iš ieškovų lygiomis dalimis valstybei priteistina 16,06 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 6 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovų A. J. ir V. V. ieškinį atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 16,06 Eur išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea B. F.Plc Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660)

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.