Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir gyvenamoji vieta Lietuvoje: (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo neteistas, kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

J. N. smurtaudamas padarė žmogui nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent, jis 2018-12-31 apie 23.55 val., Varėnos mieste, Vytauto gatvėje, prie daugiabučio namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), dėl staiga kilusių asmeninių priešiškų santykių, tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį į veido sritį T. K., o šiam priklupus ir keliantis, įspyrė į veido sritį, tuo padarė nukentėjusiajam T. K. muštinę apatinės lūpos žaizdą ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą bei fizinį skausmą.

J. N. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1.51 promilės neblaivumas, tai yra 2019-07-04 apie 04 val. 33 min. Varėnos m. J. Basanavičiaus gatvėje vairavo kelių transporto priemonę - automobilį Audi A4, valst. nr. (duomenys neskelbtini), registruotą V. N. vardu, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2.10 promilės neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo, kvalifikavimo motyvai dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos faktiniai duomenys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

III. Įrodymai, jų vertinimo, kvalifikavimo motyvai dėl vairavimo išgėrus

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos faktiniai duomenys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Automobilis Audi A4, valst. nr. (duomenys neskelbtini) registruotas V. N. vardu (t. 1, b. l. 196). Byloje yra 2019-07-04 informacija apie automobilio vertę: kaina su PVM 3020 Eur (t. 1, b. l. 197).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo J. N. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

Kaltinamojo J. N. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir gailisi, atlygino nusikaltimu padarytą žalą.

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikaltimus padarė būdamas neblaivus.

Skirdamas J. N. bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, yra dirbantis. Neteisėtus nusikalstamus veiksmus kaltinamasis padarė sąmoningai, tyčia, suprasdamas savo veiksmų esmę. Baudžiamojo kodekso įstatymas numato, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui turi būti skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu: už sveikatos sutrikdymą skirtina laisvės apribojimo bausmė, o už vairavimą išgėrus – bauda.

Kadangi kaltinamasis J. N. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamasis J. N. BPK 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. liepos 4 d. 5.24 val. iki 2019 m. liepos 4 d. 15.50 val. (1 parą) (t. 2, b. l. 35, 54), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitomas į paskirtą bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem MGL (2x50=100Eur) baudos (BK 64 – 65, straipsniai).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo J. N. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad jis baustas administracine tvarka, automobilį vairavo neblaivus, kai buvo neseniai išsilaikęs vairavimo egzaminą, t. y. buvo pradedantysis vairuotojas, kuris, pagal eismo taisyklių reglamentavimą vairuoti gali tik visiškai blaivus, tokiam vairuotojui neleidžiamas joks promilių skaičius. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis vairavo automobilį, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,10 promilės). Tai rodo, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Administracinių nusižengimo kodekso, bet pagal BK nuostatas. Nors šios nusikalstamos veikos metu niekas nenukentėjo, tačiau neteisėti J. N. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei.

Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius J. N., jo veiksmus, asmenybę, tai, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga J. N. paskirti draudimą naudotis (įgyti) specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, įvertinęs visas aukščiau aptartas teisiškai reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad J. N. nustatomas dvejų metų draudimo naudotis (įgyti) teise vairuoti terminas, ją taikant nuo kardomosios priemonės paskyrimo datos 2019-07-04 (BK 68 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui ir, teismo manymu, atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis)

Nagrinėjamoje byloje automobilis Audi A4, valstybinio Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaltinamajam J. N. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, taigi automobilis Audi A4, valstybinio Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Šio automobilio savininkė yra V. N. (t. 1, b. l. 196).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis patvirtino, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus. Apie tai automobilio savininkei, jo mamai, nebuvo žinoma, nes ji tuo metu buvo Norvegijoje. Teismo vertinimu transporto priemonės savininkė nežinojo, ir negalėjo žinoti, kad jos sūnus J. N. automobiliu naudosis neblaivus, todėl netikslinga konfiskuoti V. N. priklausančią transporto priemonę.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Byloje yra duomenys VšĮ „Emprekis“ pažyma, jog automobilio AUDI A4 2005 metų rinkos vertė yra 2497 Eur (be PVM) (t. 1, b. l. 197). Posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog jo vertinimu automobilio vertė yra apie 3000 Eur. Teismas, įvertinęs byloje surinkus duomenis, atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo aplinkybes, į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis, amžių, jo turtinę padėtį, vertina, kad pusė VšĮ „Emprekis“ pažymoje dėl vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nurodytos 2497,00 Eur kainos be PVM, t. y. 1249,00 Eur suma, turi būti konfiskuota iš kaltinamojo. Tokia suma atitinka turto konfiskavimo tikslus ir yra proporcinga poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui. Konfiskuotinos turto vertės sumažinimas neprieštarauja formuojamai teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 30 d. nutartis Nr. 2K-315-303/2018).

V. Kiti proceso klausimai

Kaltinamajam J. N. paskirta kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas, dokumento – vairuotojo pažymėjimo – paėmimas ir užstatas 2500 Eur (t. 2, b. l. 47 – 53, 56-59). Dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. 01061705) paėmimas (t. 2, b. l. 47-48), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

BPK 133 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad kardomąją priemonę užstatą baigus taikyti, užstatas grąžinamas užstato davėjui. Tad 2019-07-12 V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už J. N. sumokėtas 2500 Eur užstatas, grąžintinas V. K.. Ši kardomoji priemonė paliekama galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti, panaikinama (BPK 139 straipsnis).

BPK 134¹ straipsnis numato, kad specialios teisės sustabdymo laikotarpiu draudžiama naudotis šia teise. Ši kardomoji priemonė paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinama.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 103 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad proceso išlaidas sudaro kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė išlaidas, susijusias su automobilio „AUDI A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimu ir saugojimu MB „Užubalis“ aikštelėje, adresu Ūdrijos kelias 24, Užubalių k., Alytaus r. (t. 1, b. l. 171-172). Automobilio „AUDI A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo išlaidos sudaro 60,50 Eur bei minėto automobilio laikymo (saugojimo) išlaidos sudaro po 1,21 Eur per parą, skaičiuojant nuo 2019-07-04 iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteistinas iš J. N..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305, 307-308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

J. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam:

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant dirbti arba mokytis ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 MGL dydžio baudą (60x50=3000 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 d. bausmes subendrinti sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant dirbti arba mokytis ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų su 60 MGL dydžio bauda.

Nustatyti 10 mėnesių terminą baudą savanoriškai sumokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti J. N. teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant dirbti arba mokytis ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų su 40 MGL (40x50=2000 Eur) bauda.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą 1 parą (2019-07-04), prilyginant ją 2 MGL baudos (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunktis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti J. N. baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejus) metus uždrausti naudotis (įgyti) specialiąja(-ą) teise(-ę) – teise(-ę) vairuoti transporto priemones, ją taikant nuo kardomosios priemonės paskyrimo dienos 2019-07-04.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš J. N. konfiskuotino turto – automobilio Audi A4, Valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1249,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimt devynių eurų) vertę.

Automobilį AUDI A4 Valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui, grąžinti savininkei V. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), ar jos įgaliotam atstovui.

Palikti galioti J. N. paskirtas kardomąsias priemones – specialios teisės sustabdymą ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo - paėmimą iki bus pradėtas bausmės vykdymas, pradėjus vykdyti - panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ ,,Regitra“.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, priteisti iš J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) proceso išlaidas: 60,50 EUR (šešiasdešimt eurų 50 euro centų) už automobilio nuvežimą ir už saugojimą, skaičiuojant po 1,21 Eur nuo 2019-07-04 iki automobilio grąžinimo dienos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 191008762, a/s LT88 7044 0600 0790 7118, AB SEB banke, naudai.

Užstatą 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų), sumokėtą 2019-07-12, už J. N. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-28064-19, mokėjimo dokumento Nr. 462698, grąžinti V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.