- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-14
- Bylos Nr.
- 1-1807-865/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01517-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- A. G.
- Civilinis ieškovas
- O. Ž.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Vilnius, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:
1. 2009-01-14 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, paskirta bausmė – 15 MGL (1950 litų) bauda, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2009-01-07 iki 2009-01-08 ir laikytina, kad paskirta bausmė – 13 MGL (1690 litų) bauda (bauda nesumokėta);
2. 2009-03-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, bei per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 30 valandų per 3 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
3. 2010-05-13 Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – areštas 30 paroms. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi prie Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-03-16 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės – 3 mėnesių 14 dienų laisvės apribojimo, pakeitus ją BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu į 52 paras arešto, pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 5 paros arešto ir paskirta galutinė bausmė – areštas 57 paroms. 2010-08-13 paleistas iš Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų atlikęs arešto bausmę;
Žemesnės instancijos teismas
4. 2011-10-27 Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi paskirta bausmė – 10 MGL (1300 litų) bauda;
5. 2012-04-27 Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;
6. 2012-07-25 Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmė vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, iki 2012-09-25 pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, iki 2012-12-25 atlyginti nusikaltimais padarytą turtinę žalą. 2012-10-29 Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, pagal 2012-04-27 Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2012-07-25 Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, ją atliekant pataisos namuose;
Žemesnės instancijos teismas
7. 2013-11-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (už 2012-05-30 turto vagystę), paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir BK 178 straipsnio 2 dalį (už 2012-06-03 turto vagystę), paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012-04-27 Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo ir 2012-07-25 Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, jas iš dalies sudedant, kurios subendrintos 2012-10-29 Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo nutartimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laisvės atėmime pagal 2012-04-27 Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nuosprendį ir pagal 2012-07-25 Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo nuosprendį. Dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už 2012-05-24 turto vagystę) išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme. Dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl turto sugadinimo) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2015-04-01 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu paleistas lygtinai neatlikęs 1 metų 5 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmės. Nustatyti BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti įpareigojimai – pradėti dirbti (užsiregistruoti darbo biržoje) arba mokytis, tęsti darbą arba mokslus per 15 dienų nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; per visą lygtinio paleidimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 20 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymosi. 2015-04-10 paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus. 2016-08-29 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro,
8. 2018-09-04 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskirta bausmė – areštas 39 paroms. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – areštas 26 paroms;
9. 2018-09-10 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalyje (2017-07-01 veika) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalyje (2017-07-05 veika) 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskiros bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki šio nuosprendžio priėmimo (2018 m. rugsėjo 10 d.). Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. G. per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, per 1 (vienerius) metus laiko atlyginti nukentėjusiajam A. B. padarytą turtinę žalą ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. G. sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis, 2019-01-10 apie 17.30 val. parduotuvėje ,,New Yorker“, esančioje Gedimino pr. 10, Vilniuje, parduotuvės apsaugos darbuotojui O. Ž. bandant jį sulaikyti, kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą nukentėjusiajam O. Ž., tokiais savo veiksmais padarė jam poodinę kraujosruvą kairiajame skruoste ir nosies žaizdą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (specialisto išvada Nr. G 203/2019(01)).
Be to, jis atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2019-01-10 apie 17.30 val. parduotuvėje ,,New Yorker“, esančioje Gedimino pr. 10, Vilniuje, atvirai, matant apsaugos darbuotojui O. Ž., nuo drabužių stovo pasiėmė 6 vienetus striukių, vienos striukės vertė-19,99 eurų, bendros 119, 94 eurų vertės, ir pro apsauginius vartelius išėjo nesusimokėjęs už prekes, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, parduotuvei ,,New Yorker“ priklausantį 119, 94 eurų vertės turtą.
Teisiamajame posėdyje A. G. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, jog atėjo į parduotuvę "New Yorker", esantį Gedimino prospekte, Vilniuje. Į parduotuvę atėjo turėdamas tikslą ką nors pavogti. Užėjęs į parduotuvę pagriebė pirmą, kas papuolė, kas buvo arčiau durų, tai buvo striukės, kiek jų pavogė jis nežino. Jis pavogė striukes ir išėjo iš parduotuvės. Jis jau buvo išėjęs iš parduotuvės, kai apsaugos darbuotojas jį sulaikė. Norėdamas pabėgti, sudavė smūgį apsaugos darbuotojui į veidą. Kai jį sulaikė apsaugos darbuotojas jis striukes atidavė. Savo kaltę pripažįsta pilnai. Gailisi.
Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.
Nukentėjusysis O. Ž. tyrimo metu parodė, kad jis yra O. Ž., dirba saugos tarnyboje "ARGUS", kuri saugo drabužių parduotuvę "NEW YORKER" esančią Gedimino pr. 10, Vilniuje. Į jo funkcijas įeina užtikrini parduotuvėje esančią viešąją tvarką, vykdyti vagysčių prevenciją bei galimai įvykdžiusių vagystes asmenų sulaikymą. 2018-01-10 apie 17.30 val. Gedimino pr. 10, Vilniuje, jam būnant parduotuvėje "NEW YORKER", jis pamatė, kad į parduotuvę užėjo vyras apie 28 m., ūgis apie 180 m., ant vyro galvos buvo užmauta juodos spalvos kepurė. Vyras vilkėjo juodą striukę su gaubtuvu, mėlynos spalvos sportines kelnes ir baltos spalvos sportinius batelius. Minėtas vyras jam matant priėjo prie drabužių stovo, esančio parduotuvėje, pagriebė 6 vnt., moteriškas striukes, kurių vertė yra 19.99 eurų už vienetą, praėjo greitu žingsniu pro apsauginius vartelius, kurie pradėjo garsiai cipt, ir išėjo iš parduotuves link Totorių gatves. Jis nubėgo paskui jį sakydamas, kad jis sustotų ir sugrįžtų atgal su juo į parduotuvę. Vyras jo neklausė eidamas toliau, tada jis prie jo priėjo ir norėdamas sulaikyti pagrėbė jį už striukės. Vyras kumščių sudavė jam į veido sritį taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Pas vyrą iš rankų iškrito pagrobtos parduotuvėje priklausančios striukės. Prasidėjo grumtynės ir iš vyro rankų nukrito ant šaligatvio baltos spalvos telefonas "NOKIA". Prie jų pribėgo parduotuvės darbuotoja Ieva ir jis paleido sulaikytą asmenį, kuris pabėgo link Kudirkos aikštės. Minėto vyro prieš tai niekada nematė. Jam buvo iškviesta GMP ir Lazdynų ligoninėje jam buvo diagnozuotas nosies sumušimas. Prie apklausos protokolo pateikė Lazdynų ligonines išrašą (1 t. b.b.l. 41-43).
Liudytoja I. K. tyrimo metu parodė, kad ji yra I. K.. Dirba filialo pavaduotoja UAB "NEW YORKER" priklausančioje parduotuvėje esančioje Gedimino pr. 10, Vilniuje. 2018-01-10 apie 17.30 val. Gedimino pr. 10, Vilniuje, jai būnant parduotuvėje "NEW YORKER" prie jos priėjo jų parduotuvės darbuotoja Laura, kuri pasakė, kad šiuo metu jų parduotuvės apsaugos darbuotojas Oleg grumėsi su nepažįstamų asmeniu ir paprašė jos greitai prie jų prieiti. Ji atbėgo prie parduotuvės priėjimo ir pastebėjo, kad lauke šalia parduotuvės stovi apsaugos darbuotojas Oleg, kuris laikė nepažįstamą vyrą už striukės ir bandė jį parvesti atgal į parduotuvę. Olego veidas buvo kruvinas ir iš nosies lašėjo kraujas. Šalia vyrų ant šaligatvio gulėjo jų parduotuvei priklausančios 6-os striukės "AMISU". Grumtynių metu pas sulaikytą vyrą iš kišenės iškrito mobilus telefonas. Sulaikytas vyras pradėjo garsiai rėkti, reikalaudamas jį paleisti. Ji pasakė Olegui, kad jis paleistų minėtą vyrą ir Olegas jį paleido. Vyras iškart pabėgo link Kudirkos aikštės. Pabėgusiam vyrui buvo apie 28 m., ūgis apie 180 m. Ant vyro galvos buvo užmauta juodos spalvos kepurė. Vyras vilkėjo juodą striukę su gauptu, mėlynos spalvos sportines kelnes ir baltos spalvos sportinius batelius. Minėto vyro niekada nematė. Ji nuo žemes pakėlė gulėjusį nepažįstamo asmens mobilų telefoną ir su Olegu užėjo atgal į parduotuvę. Nedelsiant buvo iškviesta policiją ir GMP. Kol laukė policijos, Olegas jai papasakojo, kad jam būnant parduotuvėje 2019-01-10 apie 17.30 val. į parduotuvė atėjo nepažįstamas asmuo ir Olegui matant nuo drabužio stovo pagriebė 6 vnt., moteriškas striukes, kurių vertė yra 19.99 eurų už vienetą ir pradėjo bėgti link Totorių gatvės. Olegas išbėgo paskui vyrą ir jį sulaikė. Vyras norėdamas išsisukti nuo apsaugos darbuotojo, kumščiu sudavė jam į veidą ir Olegui iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tolimesnių vykusiu grumtini metu ji išbėgo į gatvę ir buvo tolimesnio veiksmo liudytoja. Jų parduotuvėje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, tačiau vaizdo įrašo dėl techninių kliūčių patekti negali. Policijai prireikus vaizdo įrašą pateiks gavus oficialų paklausimą (1 t. b.b.l. 57-59).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta. Pridėtos fotolentelės (t. 1, b.l. 11 -38).
Iš specialisto išvados matyti, jog nukentėjusiajam O. Ž. nustatytas sumušimas, žaizda, stebimas kraujavimas iš nosies (t. 1, b.l. 44).
Iš asmens atpažinimo pagal nuotrauką protokolo matyti, jog nukentėjusysis O. Ž. atpažino kaltinamąjį A. G. (t. 1, b.l. 47 – 52).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Pats kaltinamasis kaltę pripažino. Nurodė, jog trenkė jį bandžiusiam sustabdyti parduotuvės apsaugos darbuotojui į veidą. Tą patvirtina specialisto išvada, jog sumušta nosis, nukentėjusiojo O. Ž. parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga.
Savo veiksmais kaltinamasis A. G. padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą (specialisto išvada Nr. G 203/2019(01)).
Teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo A. G. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia.
Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo A. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 3 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-97/2011, 2K-91/2013). Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. G. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
Kaltinamajam inkriminuojama, kad jis atvirai pagrobė svetimą turtą, matant apsaugos darbuotojui O. Ž., t.y. parduotuvėje nuo drabužių stovo pasiėmė 6 vienetus striukių ir pro apsauginius vartelius išėjo nesusimokėjęs už prekes.
Šios aplinkybės nustatytos paties kaltinamojo A. G. parodymais (kurie, pažymėtina, iš esmės atitinka ir parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, taigi pripažintini nuosekliais), nukentėjusiojo O. Ž. parodymais, liudytojos I. K. parodymais, parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, vaizdo įrašu, kita rašytine bylos medžiaga. Kaltinamasis su striukėmis jau buvo praėjęs pro kasas, išėjęs iš parduotuvės, taigi, realiai jas užvaldęs. Kaltinamojo A. G. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo A. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Dėl civilinio ieškinio
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. BPK 252 straipsnio 1 dalis numato, jog jei į teisiamąjį posėdį neatvyko civilinis ieškovas ar jo atstovas, teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą; šiuo atveju asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka; 2 dalis numato, kad teismas turi teisę nagrinėti civilinį ieškinį civiliniam ieškovui nedalyvaujant, jeigu pripažįstama, kad tai reikalinga, arba jeigu yra civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant.
Nukentėjusysis O. Ž. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė atlyginti 1000 EUR neturtinę žalą. Ieškinyje nurodė, jog jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Jam buvo sumušta nosis, lūžo kremzlė. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog ieškinį mažina iki 500 EUR.
Vertindamas O. Ž. civilinį ieškinį dėl 500 eurų dydžio neturtinės žalos priteisimo teismas pažymi, kad teismui nekilo abejonių, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą, taigi jis turi teisę į šios žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).
Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytus tokio pobūdžio žalos apskaičiavimo kriterijus- į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Kaltinamasis nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, sumušė nosį, nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą. Nusikaltimas padarytas tyčiniais veiksmais. Nustatant neturtinės žalos dydį reikšminga ir kaltinamojo turtinė padėtis. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, su ieškiniu sutinka.. Pagal naujausią teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais svyruoja nuo 200 eurų iki 1000 eurų (apeliacinės bylos Nr. 1A-148-498/2017, 1A-147-651/2017, 1A-381-594/2017, 1A-27-606/2017, 1A-583-843/2017, 1A-550-290/2017). Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo O. Ž. pareikšta 500 EUR neturtinė žala priteistina atlyginti iš kaltinamojo A. G..
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 61,61 Eur turtinę žalą (t. 1, b.l. 99-100). Civilinis ieškinys pagrįstas, būtent tiek kainavo nukentėjusiojo gydymas, todėl tenkintinas ir nurodyta turtinė žala priteistina atlyginti iš kaltinamojo A. G..
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė turi atitikti jai keliamus tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje.
Už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, numatyta sankcija - bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
BK 140 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. G. atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį (padarytas smurtinis nusikaltimas ir atviroji vagystė), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdyti du baigti, tyčiniai nusikaltimai, kurių pasekmė – nežymus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, buvo pagrobti daiktai, jie sugrąžinti aktyvių nukentėjusiojo veiksmų dėka į parduotuvę, t.y. kadangi nukentėjusysis sulaikė kaltinamąjį), veikos priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms, atsižvelgiama į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl abiejų veikų, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, socialiniai ryšiai – turi sugyventinę, vaikų, neįgalumo grupės neturi, narkotinių medžiagų dabar nevartoja ilgą laiką, atlieka laisvės atėmimo bausmę šiuo metu.
Kaltinamasis baustas administracine tvarka, dėl psichiatrinio gydymo – jog būtų gydytas, duomenų nėra, į priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas, asmuo teistas 9 kartus, nusikalstamas veikas padarė ankstesnių bausmių atidėjimo laikotarpiu.
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog sutiktina su prokurorės pozicija, t.y. kad kaltinamajam tikslinga paskirti už abi veikas laisvės atėmimo bausmes.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, terminuoto laisvės atėmimo bausmės tarpusavyje bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, kadangi pabaigus atvirąją vagystę, buvo iš karto padaryta kita veika, t.y. nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymas, todėl šiuo atveju nenustatyta nusikalstamų veikų idealioji sutaptis, veikos padarytos realiąja sutaptimi. Kaltinamasis A. G. realiai parduotuvės daiktus buvo jau užvaldęs, praėjęs pro kasas ir išėjęs iš parduotuvės.
Baudžiamoji byla teisiamojo posėdžio metu nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl A. G. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.
Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė kol kas, esant bent kelioms nutartims ir keliems vykdytiniems nuosprendžiams, nebendrintina su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, darant išvadą, jog tikslinga bausmes bendrinti, pataisos įstaigai pateikus teikimą dėl jų subendrinimo.
Dėl kardomųjų priemonių
Kaltinamajam A. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b.l. 125-127), naikintina, kadangi kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir šios kardomosios priemonės toliau taikyti netikslinga.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti:
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 5 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir skirti kaltinamajam A. G. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams.
Paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, taikant Lietuvos Respublikos BK 64(1) straipsnį ir skirti kaltinamajam A. G. laisvės atėmimą 1 metams ir 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Nukentėjusiojo O. Ž. civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 500 EUR neturtinę žalą tenkinti visiškai ir nurodytą žalą priteisti atlyginti iš kaltinamojo A. G..
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 61,61 Eur turtinę žalą tenkinti visiškai ir nurodytą turtinę žalą priteisti atlyginti iš kaltinamojo A. G..
Kaltinamajam A. G. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.