Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-11-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-603-891/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-06-14Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-11-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-15
Bylos Nr.
1A-603-891/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01517-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Kolyčienė, Ugnius Trumpulis, Arūnas Budrys
Nuteistasis
A. G.
Nukentėjusysis
O. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-603-891/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01517-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.10; 1.2.4.6.1; 1.2.14.1.2.1; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgitos Kolyčienės, Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Živilei Osipovai,dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei,nuteistojo A. G. gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir A. G. paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiojo O. Ž. (O. Ž.) teisiamojo posėdžio metu patikslintas ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir iš A. G. nukentėjusiajam O. Ž. priteista 500 € neturtinei žalai, o Vilniaus teritorinei ligonių kasai – 61,61 € turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. G. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis, 2019 m. sausio 10 d., apie 17.30 val., parduotuvėje ,,New Yorker“, esančioje Gedimino pr. 10, Vilniuje, parduotuvės apsaugos darbuotojui O. Ž. bandant jį sulaikyti kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą nukentėjusiajam O. Ž., tokiais savo veiksmais padarė jam poodinę kraujosruvą kairiajame skruoste bei nosies žaizdą (specialisto išvada Nr. G 203/2019(01)) ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

2. Taip pat, A. G. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2019 m. sausio 10 d., apie 17.30 val., parduotuvėje ,,New Yorker“, esančioje Gedimino pr. 10, Vilniuje, atvirai, matant apsaugos darbuotojui O. Ž., nuo drabužių stovo pasiėmė 6 vienetus striukių, vienos striukės vertė - 19,99 €, kurių bendra vertė - 119, 94 €, ir išėjo pro apsauginius vartelius nesusimokėjęs už prekes, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, parduotuvei ,,New Yorker“ priklausantį turtą, kurio vertė - 119, 94 €.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžiu jam skirtą bausmę, taip pat bendrinant už atskirus nusikaltimus jam skirtas bausmes taikyti BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, o ne BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, tai yra bendrinti bausmes apėmimo būdu, o ne iš dalies sudedant, bei sumažinti iš jo nukentėjusiajam O. Ž. priteistos 500 € neturtinės žalos dydį. Nurodo, kad savo kaltę visiškai pripažino, jam skirta bausmė ir jos dydis neatitinka jo įvykdytų nusikaltimų. Taip pat teigia, kad pataisos namuose nedirba, neturi pajamų, be to, nukentėjęs asmuo yra apsaugos darbuotojas, kuris dirbdamas tokį darbą turi žinoti, kad tenka susidurti tiek su fiziniu, tiek su psichologiniu smurtu ir už tai yra mokamas atlygis, todėl mano, kad jam priteista 500 € suma neturtinei žalai atlyginti yra neadekvati.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė patikrinti, ar skundo argumentai yra pagrįsti, taip pat svarstyti dėl bausmės griežtumo ir civilinio ieškinio sumažinimo, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, veikų kvalifikavimo bei kaltės neginčija, nesutinka tik su jam paskirta bausme, bausmių bendrinimo taisyklių taikymu bei su iš jo nukentėjusiajam O. Ž. priteisto civilinio ieškinio dydžiu. Taigi apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio

7. Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir byloje esančius duomenis, apelianto poziciją dėl per didelio priteisto neturtinės žalos dydžio laiko nepagrįsta ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nukentėjusiojo dėl nusikalstamos veikos patirtus padarinius, atsižvelgė į kitas reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui aplinkybes bei pagrįstai iš nuteistojo A. G. priteisė nukentėjusiajam O. Ž. 500 € neturtinei žalai atlyginti.

Žemesnės instancijos teismas

8. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

9. Byloje nustatyta, kad A. G. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam O. Ž. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą – nukentėjusiajam buvo sumušta nosis. Nusikaltimas įvykdytas tyčiniais veiksmais. Nukentėjusiojo atžvilgiu buvo smurtaujama viešoje vietoje – netoli parduotuvės esančioje gatvėje, kur praeina daug žmonių, tad be jau minėtų fizinių padarinių jam neabejotinai buvo sukelti ir neigiami dvasiniai išgyvenimai, pažeminimo jausmas, neigiamai įtakoję jo asmeninio gyvenimo kokybę. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad žalą patyręs asmuo yra 50 metų amžiaus, žalą patyrė darbo metu, dirbdamas parduotuvės apsaugos darbuotoju. Kita vertus, priešingai nei teigia nuteistasis, vien ta aplinkybė, kad dirbdamas tokį darbą asmuo turi žinoti, jog tenka susidurti tiek su fiziniu, tiek su psichologiniu smurtu ir už tai yra mokamas atlygis, negali būti pagrindu teigti, kad šiuo atveju nukentėjusiojo O. Ž. patirta žala turėtų būti vertinama kitaip ar vien tik remiantis šia aplinkybe ji turėtų būti mažinama. Pažymėtina, kad pats nukentėjusysis prašomos atlyginti neturtinės žalos dydį teisiamojo posėdžio metu sumažino nuo 1000 € iki 500 €. Vertindamas priteistos neturtinės žalos dydį, apygardos teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiojo O. Ž. gydymo paslaugų kaina nebuvo didelė, nukentėjusysis nedarbingas buvo trumpą laiko tarpą, didesnių liekamųjų reiškinių nenustatyta, taigi nukentėjusysis nepatyrė itin sunkių išgyvenimų. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad žalą padaręs asmuo A. G. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, būdamas laisvėje nedirbo, taip pat, kaip nurodo pats, pataisos namuose taip pat nedirba, taigi jo turtinė padėtis yra sunki. Kita vertus, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu su pareikštu civiliniu ieškiniu A. G. sutiko, dėl jo dydžio jokių prieštaravimų nenurodė.

10. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad žalos dydis turi būti realus, atlygintinas, kiek įmanoma adekvatus padarytai nusikalstamai veikai bei kilusioms pasekmėms. Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes (neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, padarytą turtinę žalą ir jos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes), atsižvelgusi į nuteistojo turtinę padėtį bei susiklosčiusią teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio fizinio skausmo sukėlimo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė teisingą neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis dydis (500 €) atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus ir yra pakankamas kompensuoti nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus bei nepažeidžia nukentėjusiojo O. Ž. ir nuteistojo A. G. interesų pusiausvyros. Taigi naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra jokio pagrindo.

Dėl nuteistajam skirtos bausmės ir bausmių bendrinimo

11. Skirdamas nuteistajam A. G. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, padarytos žalos dydį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

12. A. G. nuteistas už dviejų tyčinių nusikaltimų, kurie priskiriami nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), padarymą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu A. G. savo kaltę visiškai pripažino, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi, ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad jam inkriminuotus nusikaltimus A. G. padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kai teistumas už jį neišnykęs arba nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, tai yra būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Nuo 2015-03-24 recidyvisto padaryta nusikalstama veika pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau nesant paduoto skundo sunkinančiais pagrindais, apygardos teismas, vertindamas A. G. asmenybę, šios aplinkybės kaip atsakomybę sunkinančios nevertina, nepaisant to, ši aplinkybė vertintina kaip nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojanti.

13. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio ir bylos medžiagos, A. G. praeityje teistas 9 kartus, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už smulkias vagystes, niekur nedirba. Nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. G. padarė turėdamas neišnykusį teistumą, ankstesniu nuosprendžiu jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Šios faktinės aplinkybės rodo, kad A. G. dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų teigiamų išvadų nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, yra pavojingas visuomenei, anksčiau paskirtos bausmės, tarp jų ir ne kartą paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų. Kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę bei nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus A. G. BK 140 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą.

14. Pažymėtina, kad už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 1 metų, o už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą A. G. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra lygus maksimaliam sankcijoje numatytam šios bausmės dydžiui (1 metus), o už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą – laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra mažesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (1 metus ir 5 mėnesius). Nors apylinkės teismas už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą A. G. paskyrė pačią griežčiausią bausmę ir skiriamos bausmės dydžio nemotyvavo, kaip tai numato BK 61 straipsnio 2 dalis, tačiau pažymėtina, kad už sunkesnio, tai yra BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto, nusikaltimo padarymą apylinkės teismas A. G. paskyrė pakankamai švelnią bausmę. Atsižvelgus į tai ir įvertinus daugelį šio asmens teistumų ir ankstesnių taikytų poveikio priemonių akivaizdų neefektyvumą, taip pat tai, kad inkriminuojamas veikas A. G. padarė ankstesnių bausmių vykdymo atidėjimo laikotarpiu bei itin įžūlų A. G. elgesį apsaugos darbuotojo atžvilgiu, mažinti skirtas bausmes nėra pagrindo. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, už atskiras nusikalstamas veikas skirtas bausmes apylinkės teismas bendrino nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, pridėdamas dalį, tai yra 7 mėnesius, už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirtos bausmės. Taip pat, subendrinta bausmė, remiantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam dar buvo sumažinta vienu trečdaliu (iki 1 metų 4 mėnesių). Taigi paskirta galutinė bausmė yra pakankamai švelni ir ne per griežta.

15. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo bendrinant už atskiras nusikalstamas veikas jam skirtas bausmes taikyti bausmių apėmimą, tačiau, apygardos teismo vertinimu, šis nuteistojo prašymas yra visiškai nepagrįstas, apylinkės teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai taikė dalinį bausmių sudėjimą. Pažymėtina, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai: yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas); padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas); už vieną nusikalstamą veiką paskirta 20 metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Kaip matyti iš A. G. skirtų bausmių dydžio, taip pat jo padarytų nusikaltimų kategorijų (nesunkus ir apysunkis nusikaltimai, kurie priskiriami gretimoms kategorijoms) bendrinant A. G. už atskiras nusikalstamas veikas skirtas bausmes taikyti BK 63 straipsnio 5 dalies 2 ar 3 punkto nuostatas nėra jokio pagrindo. Ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose BK straipsniuose. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, šiuo atveju A. G. nežymų sveikatos sutrikdymą padarė iš karto po to, kai jau realiai buvo užvaldęs iš parduotuvės pagrobtus daiktus, praėjęs pro kasas ir išėjęs iš parduotuvės (pabaigus atvirąją vagystę), tai yra dvi nusikalstamas veikas padarė ne viena veika skirtingu metu, todėl taikyti bausmių apėmimą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nagrinėjamu atveju taip pat nėra jokio pagrindo.

16. Šiuo atveju tik pažymėtina tai, kad teismas, pagrįstai taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys), bendrindamas A. G. už atskirus nusikaltimus skirtas bausmes, ne visiškai tiksliai vadovavosi BK 63 straipsnio nuostatomis, tai yra nurodė tik bausmių bendrinimo būdą, nenurodydamas pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvų, kaip to reikalauja BK 63 straipsnio 4 dalis, tačiau teisėjų kolegija jau padarė išvadą, kad subendrintos bausmės dydis A. G. buvo nustatytas tinkamas. Klausimas dėl pridedamo bausmės dydžio apeliaciniame skunde keliamas nebuvo, todėl kolegija, konstatuodama, kad nuosprendis šioje dalyje nėra per griežtas, plačiau to nevertina.

17. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. G. bausmę, tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su apelianto asmenybe, ir paskyrė ne per griežtą bausmę, kurios švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Taigi naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje taip pat nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Arūnas BudrysJurgita KolyčienėUgnius Trumpulis