- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-25
- Bylos Nr.
- 2S-541-883/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04538-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Gelvorasergel“, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 31 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos A. S. skundas dėl antstolės veiksmų, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-8488-998/2024 pagal pareiškėjos A. S. skundą dėl antstolės V. D. veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Gelvorasergel“, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, antstolė V. D.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. S. pateikė skundą dėl antstolės V. D. veiksmų, antstolei netenkinus pareiškėjos prašymo užbaigti vykdomąją bylą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės A. S. išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) “Gelvorasergel” naudai.
2. Pareiškėja nurodė, kad antstolės V. D. kontorai buvo įteiktas 2024 m. balandžio 9 d. prašymas, kuriuo buvo prašoma panaikinti areštus bei pateikti detalizacijas dėl išieškotų (įmokėtų) lėšų paskirstymo pagal vykdomąjį dokumentą Nr. L2-11572-323/2007. Antstolė informavo pareiškėją, jog skolos likutis yra 3669,90 Eur, nesumokėtos palūkanos sudaro 1929,96 Eur. Likusi skolos suma UAB „Gelvorasergel“ naudai 2024 m. sausio 30 d. yra 2611,64 Eur.
3. Pareiškėja nurodė, kad pagal turimus duomenis matyti, kad jos skola turėjo būti padengta jau 2020 m. rugpjūčio 25 d., todėl, pareiškėjos vertinimu, ji yra pilnai padengusi skolą ir susidariusias procesines palūkanas.
4. Suinteresuotas asmuo antstolė V. D.2024 m. liepos 10 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjos (skolininkės) A. S.skundą dėl antstolio veiksmų ir persiuntė skundą kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Patvarkyme nurodė, kad antstolė teisėtai, nenukrypdama nuo įstatymo normų, reglamentuojančių vykdymo procesą siekia tinkamai įvykdyti vykdomąjį dokumentą – teismo įsakymą, o pareiškėja nenurodo konkrečios įstatymo normos, kurią antstolė pažeidė neužbaigdama vykdyti vykdomosios bylos, kuomet nėra pakankamai įrodymų apie galimybę ją užbaigti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. liepos 31 d. nutartimi pareiškėjos A. S. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėja, teigdama, kad yra visiškai atsiskaičiusi pagal vykdomąją bylą, nepateikė objektyvių duomenų, grindžiančių jos teiginius. Pareiškėja tik deklaratyviai teigia, jog skola turėjo būti padengta 2020 m. rugpjūčio 25 d., tačiau jokių įrodymų, jog antstolei atliko mokėjimus, nepateikė. Nepateikė ir duomenų, kad mokėjimai buvo atlikti tiesiogiai kreditoriui. Teismas pažymėjo, kad antstolė ne kartą informavo skolininkę, jog pateiktų duomenis dėl visiško atsiskaitymo.
7. Teismas nurodė, kad nors pareiškėja ir nurodo datas ir pinigų sumas, kurios buvo išieškotos, tačiau nepateikia objektyvių duomenų tam pagrįsti. Priešingai, vykdomosiose bylose antstolės V. D. surinkti duomenys, t. y. AIS sistemos duomenys, kurie gauti išskaitytas ir pervestas lėšas suvedus į AIS sistemą, patvirtina, jog skolos likutis 681,68 Eur, palūkanos 1 929,96 Eur. Taigi, šiai dienai dalis skolos ir vykdymo išlaidos nėra išieškotos. Remiantis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skola nėra išieškota iki galo, todėl ji dar turi būti vykdoma.
8. Teismas nurodė, kad pareiškėja prašo panaikinti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiam butui, adresu (duomenys neskelbtini), taikomus areštus: pagal antstolio G. K. surašytą turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal antstolės G. P. surašytą turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Klaipėdos apylinkės teismo surašytą turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad pareiškėja prašo panaikinti areštus, kurie taikyti ne vykdomojoje byloje, kurioje skundžiami antstolės V. D. veiksmai, o kitų institucijų (antstolių, teismo), todėl pareiškėjai išaiškino, jog ji įstatymo nustatyta tvarka turėtų kreiptis į areštus taikiusį subjektą, o nesutikdama su jų priimtais sprendimais, turi teisę įstatymo nustatyta tvarka juos skųsti.
9. Teismas apibendrindamas pažymėjo, kad teismas nenustatė pareiškėjos teisių ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, skundžiami antstolės veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, nenustatyta jokio teisinio ir faktinio pagrindo užbaigti vykdomąją bylą, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Pareiškėja A. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 31 d. nutartį ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Skundžiamoje nutartyje dėl atskiro prašymo panaikinti taikomus areštus teismas pažymėjo, jog pareiškėja prašo panaikinti areštus, kurie taikyti ne vykdomojoje byloje, kurioje skundžiami antstolės V. D. veiksmai, o kitų institucijų (antstolių, teismo), todėl teismas pareiškėjai nurodė, jog ji įstatymo nustatyta tvarka turėtų kreiptis į areštus taikiusį subjektą, o nesutikdama su jų priimtais sprendimais, turi teisę įstatymo nustatyta tvarka juos skųsti. Apeliantė nurodė, kad teismas neatsižvelgė į CPK 443 straipsnio dalies normas, kurios nustato, jog šiame skyriuje nurodytas bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu šio Kodekso V dalyje nustatyta tvarka gali pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais, todėl buvo pateiktas prašymas dėl taikomų areštų panaikinimo A. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam butui, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
10.2. Antstolė V. D. vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojos AB „Šiaulių bankas“ naudai. 2024 m. kovo 12 d. išieškotojos UAB „Gelvorasergel“ rašte nurodoma, jog 2012 m. gegužės 31 d. AB „Šiaulių bankas“ ir UAB „Sergel“ (dabartinis pavadinimas „Gelvorasergel“) sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią 2012 m. gegužės 31 d. AB „Šiaulių bankas“ perleido, o UAB „Gelvorasergel“ įgijo reikalavimo teisę į V. S. skolą pagal vykdomąjį dokumentą Nr. L211572323/2007. UAB „Gelvorasergel“ nurodoma aplinkybė dėl šalių tinkamo informavimo neatitinka objektyvios tiesos, nes antstolė V. D. pagal vykdomąjį dokumentą 2023 m. vykdė išieškojimą AB „Šiaulių bankas“ naudai, šalis pakeista 2023 metais. Be to, kreditorė UAB „Gelvorasergel“ tiek vykdymo procese, tiek šalių skyrybų procese nedalyvavo.
10.3. Apeliantė nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimu c. b. Nr. e2859793/2019 buvo nutraukta santuoka, sudaryta tarp A. S. ir V. S.. Sprendimu nustatyta, kad pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą A. ir V. S. yra skolingi trečiajam asmeniui AB „Šiaulių bankas“ 4296,10 Eur sumą. Ši suma identiška 2018 m. birželio 15 d. antstolės L. N. siųstame patvarkyme dėl skolos išskaičiavimo nurodytai sumai, kuriame buvo nurodyta, jog skola sudaro 4296,10 Eur. Be to, teismo sprendime ir antstolės siųstame rašte nepažymima, jog yra neapmokėtos procesinės palūkanos. Šios aplinkybės turėtų būti laikomos prejudiciniais faktais. Apeliantė mano, jog teismas, AB „Šiaulių bankas“ nereiškiant prieštaravimų dėl skolos ir susidariusių palūkanų dydžio, patvirtino skolos dydį be palūkanų.
10.4. Apeliantė teigia, kad antstolė išieškojo 1068,84 Eur didesnę sumą nei skolos suma nurodoma Klaipėdos apylinkės teismo sprendime ir 2018 m. birželio 15 d. antstolės L. N. siųstame patvarkyme dėl skolos išskaičiavimo (skola 4296,10 Eur ir 3,50 Eur vykdymo išlaidų (viso 4299,60 Eur).
11. Suinteresuoti asmenys atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skolininkės skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
14. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, elektroninių susirašinėjimų su antstole ir išieškotojais kopijas, antstolės B. T. patvarkymą, Reikalavimo perleidimo sutartį su priedais, UAB „Gelvorasergel“ pranešimą, antstolės L. N. patvarkymą, vykdomosios bylos portalo išrašą, AB „Šiaulių bankas“ atsiliepimą į ieškinį santuokos nutraukimo byloje, banko išrašų kopijas.
15. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).
16. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, apeliantė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kuriais ji motyvuoja atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolės L. N. patvarkymas, skolininkės susirašinėjimas su antstole V. D. yra vykdomojoje byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nepriima, vertindamas kaip perteklinius įrodymus. Taip pat nepriimtina Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, nes ji vertintina kaip nesusijusi su nagrinėjamu ginču. Likusi dalis apeliantės pateiktų rašytinių įrodymų yra priimtini ir vertintini nagrinėjamoje byloje.
Dėl vykdomosios bylos užbaigimo įvykdžius vykdomąjį dokumentą pagrindo (ne)buvimo
17. CPK 632 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdomoji byla laikoma baigta: 1) visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; 2) CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus CPK 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus; 3) nutraukus vykdomąją bylą; 4) persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui; 6) persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui.
18. Apeliantė nesutinka su antstolės V. D. 2024 m. liepos 10 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolė netenkino apeliantės skundo ir atsisakė užbaigti vykdomąją bylą, kol nebus pilnai įvykdyta prievolė dėl likusios skolos 2575,85 Eur ir vykdymo išlaidų sumokėjimo, argumentuodama, jog antstolė privalėjo užbaigti vykdomąją bylą CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
19. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis). Antstoliui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, jo veikloje keliami ypatingi atidumo, sąžiningumo ir rūpestingumo reikalavimai, kurie vykdomi, kai antstolis vadovaujasi jo veiklą reglamentuojančiais įstatymais, neperžengdamas jam suteiktos kompetencijos ribų (Antstolių įstatymo 3 straipsni, CPK 585 straipsnio 4 dalis).
20. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad 1) Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. spalio 29 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo solidariai iš skolininkų V. S. ir A. S. priteisė 7078 Eur (24 438,92 Lt) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas kreditorės AB „Šiaulių bankas“ naudai; 2) antstolės G. P. kontoroje užvesta vykdomoji byla pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-11571-323/2007 dėl 7078 Eur (24 438 Lt) ir procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininkų A. S. ir V. S. kreditorės AB „Šiaulių bankas“ naudai. Vykdomoji byla baigta persiuntus vykdomąjį dokumentą kitam antstoliui; 2) antstolės L. N. kontoroje, užvesta vykdomoji byla pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-11571-323/2007 dėl 7078 Eur (24 438 Lt) ir procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės A. S. kreditorės AB „Šiaulių bankas“ naudai. 2021 m. gegužės 17 d. Lietuvos Teisingumo ministro įsakymo pagrindu, pasibaigus antstolės L. N. įgaliojimams, skolos išieškojimas buvo perduotas tęsti antstolės V. D. kontorai; 3) antstolės B. T. kontoroje užvesta vykdomoji byla pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-11571-323/2007 dėl 7078 Eur (24 438 Lt) ir procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. S. kreditorės AB „Šiaulių bankas“ naudai; 4) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu nutraukta santuoka, sudaryta tarp ieškovės A. S. ir atsakovo V. S. bei nustatyta, kad po santuokos nutraukimo prievolė grąžinti skolą AB „Šiaulių bankas“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (naujas vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) yra asmeninė ieškovės A. S. prievolė; 5) antstolė B. T. 2023 m. vasario 27 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. S. mokėjimų“ nurodė, kad antstolė vykdydama vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 29 d. teismo įsakymą Nr. L2- 11572-323/2007 iš skolininko V. S. ir jo sutuoktinės ir solidarios skolininkės A. S. laikotarpiu 2008-11-19 – 2015-04-14 išieškojo 1289,42 Eur; 6) antstolė V. D. informavo skolininkę, kad skolos likutis yra 681,68 Eur, apskaičiuotos 5 proc. palūkanos laikotarpiu nuo 2007-10-29 iki 2024-01-31 sudaro 1929,96 Eur.
21. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad skola išieškotojai yra padengta, todėl antstolė privalėjo vykdomąją bylą užbaigti. Apeliantė grįsdama savo argumentus nurodė, jog remiasi 2019 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-859793/2019, kuriuo buvo nutraukta santuoka, sudaryta tarp A. S. ir V. S.. Apeliantės teigimu, sprendime nustatyta, kad pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą A. ir V. S. yra skolingi trečiajam asmeniui AB „Šiaulių bankas“ 4 296,10 Eur sumą, taigi, tai turėtų būti laikoma prejudiciniu faktu. Su šiais apeliantės argumentais nesutiktina toliau nurodomų argumentų pagrindu.
22. A. S. teikdama ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų klausimų išsprendimo ieškinyje apibrėžė minėtą 4296,10 Eur sumą, išimtinai remdamasi vienu 2018 m. birželio 15 d. siųstu antstolės L. N. patvarkymu dėl likusio skolos dydžio. Tiek vykdomosios bylos, tiek rašytinių įrodymų duomenimis, antstolės V. D. kontoroje vykdomas išieškojimas Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsakymo išduoto civilinėje byloje Nr. L2-11572-323/2007 pagrindu dėl 7078 Eur (24 438,92 Lt) skolos ir 5 proc. procesinių palūkanų dydžio išieškojimo. Apeliantė, remdamasis minėtu teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo teisiškai ydingai vertina teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir teismo įsakymo tarpusavio reikšmę bei jų procesines pasekmes. Pažymėtina, kad teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo teismas nesprendė dėl apeliantės skolos dydžio kreditoriui, priešingai, teismas remdamasis ieškovės A. S. pateiktais duomenimis, sprendė tik dėl šios prievolės vykdymo po santuokos nutraukimo, sprendimo rezoliucinėje dalyje konstatuodamas ne likusios skolos dydį, bet prievolės po santuokos nutraukimo įvykdymo kreditorei tvarką, t. y. kad po santuokos nutraukimo prievolė grąžinti skolą AB „Šiaulių bankas“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės A. S. prievolė. Be to, pažymėtina, kad teismas, nagrinėjęs santuokos nutraukimo bylą, neturėjo teisės spręsti A. S. ir jos sutuoktinio skolos dydžio, todėl to ir neatliko, o teismas vykdė pareigą nutraukiant santuoką sudaryti turto balansą ir išspręsti ne tik asmeninio ar santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą, bet ir prisiimtų įsipareigojimų ar suteiktų paskolų vykdymo tvarką.
23. Be to, pažymėtina, kad įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų vykdymas reglamentuojamas CPK VI dalyje, taip pat jos normų taikymo tvarką detalizuojančioje Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – ir SVI), kurioje yra nustatyta CPK VI dalies normų taikymo tvarka vykdant įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus. CPK 583 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad SVI ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims. Teismų praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei SVI normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų, reglamentuojančių teismo sprendimų vykdymą, reikalavimų. Svarbu pažymėti, kad antstolis vykdomąją bylą užveda vykdomojo dokumento pagrindu, taigi, neturi teisės keisti vykdomajame dokumente nurodytų duomenų, tokių kaip skolos dydžio ar spręsti dėl procesinių palūkanų (ne)skaičiavimo. Taigi, apeliantė selektyviai vertina vykdomojo dokumento, antstolės priimtų patvarkymų bei teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo prasmę, neįvertindama minėtų procesinių dokumentų visumos. Be to, apeliantė buvo informuota apie priimtą teismo įsakymą bei teismo įsakymu priteistą skolos, procesinių palūkanų dydį, todėl antstolė kiekviename patvarkyme neprivalo pakartotinai nurodyti visus vykdomojo dokumento duomenis.
24. Kaip minėta, apeliantė savo skolą fiksuoja išimtinai vieno antstolės patvarkymo atžvilgiu, nurodydama, kad jos likusi skola santuokos nutraukimo metu sudarė 4296,10 Eur. Apeliantė nurodė, kad teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo ir antstolės siųstame patvarkyme nepažymima, jog yra neapmokėtos procesinės palūkanos ir nurodo, kad skaičiuojant 5 proc. procesines palūkanas nuo 4296,10 Eur skolos sumos (4296,10 Eur X 5 proc. = 214,81 Eur metams, atskaitos tašku imant 2018 m. birželio 15 d. antstolės L. N. rengto patvarkymo datą) iki 2023 m. birželio 15 d. įmokų suma sudarytų 1074,03 Eur.
25. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės procesinių palūkanų skaičiavimo būdu ir nurodo, kad ginčo atveju yra aktualios Sprendimų vykdymo instrukcijos (SVI) 133 punkto nuostatos, pagal kurias, skolininkui sumokėjus vykdomajame dokumente nurodytą pinigų sumą (be palūkanų), antstolis privalo apskaičiuoti palūkanas nuo vykdomajame dokumente nurodytos dienos iki vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos sumokėjimo dienos. Palūkanų dydis konkrečiu momentu apskaičiuojamas nuo tuo momentu likusios nepadengtos vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos (be palūkanų), t. y. nuo nesumokėto skolos likučio. Pagal SVI 133 punktą palūkanų dydis konkrečiu momentu apskaičiuojamas tuo momentu (tai dienai), kai skolininkas sumoka vykdomajame dokumente nurodytą pinigų sumą (be palūkanų) antstoliui, o ne tada, kad išieškotos sumos yra pervedamos išieškotojui.
26. Apeliantė nurodydama savo procesinių palūkanų skaičiavimo tvarką, nesivadovauja minėtomis SVI nuostatomis ir pasirenka savo laikotarpio ir likusio skolos dydžio skaičiavimo atskaitos tašką. Kaip minėta, palūkanų dydis konkrečiu momentu apskaičiuojamas nuo tuo momentu likusios nepadengtos vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos (be palūkanų), t. y. nuo nesumokėto skolos likučio, taigi, antstolei paskirsčius skolos sumą išieškotojui, kyla pareiga apskaičiuoti procesines palūkas, taigi šis procesas yra dinamiškas, nes skolai kintant, perskaičiuojamas ir likusių palūkanų dydis.
27. Svarbu pažymėti, kad antstolės V. D. 5 proc. palūkanų apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2007-10-29 iki 2024-01-31 sudaro1929,96 Eur, o vien ta aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su esamu ginčo teisinės situacijos reglamentavimu, nereiškia, kad antstolės veiksmais, kuriuos ji atlieka vadovaudamasis galiojančiomis teisės normomis, yra pažeidžiami pareiškėjos teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustačius, jog apeliantė procesinių palūkanų sumą skaičiuoja nesivadovaudama SVI nuostatomis, nėra pagrindo išvadai, kad antstolės V. D. apskaičiuotas procesinių palūkanų likutis yra klaidingas.
28. Taip pat pažymėtina, kad apeliantė siekdama įrodyti, kad ji yra įvykdžiusi vykdomąjį dokumentą, pateikė banko sąskaitos išrašus, kuriais grindžia atliktus piniginius pervedimus antstolei, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantės nurodyti ir banko išrašais grindžiami mokėjimo nurodymai yra fiksuoti antstolės V. D. vykdomojoje byloje (v. b. l. 72-23), o papildomų ir antstolės kontoroje neįskaitytų mokėjimų apeliantė nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė neįrodė savo įvykdytų įsipareigojimų kreditorės naudai.
Dėl reikalavimo perleidimo naujai išieškotojai
29. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad AB „Šiaulių bankas“ 2012 m. gegužės 31 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo skolą UAB „Sergel“ (dabartinis pavadinimas UAB „Gelvorasergel“), tačiau vykdymo procese ji nedalyvavo iki 2023 metų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šioje civilinėje byloje yra nagrinėjami antstolės V. D. veiksmai ir jų pagrįstumas, o skundo ribas sudaro vertinimas, ar antstolė pagrįstai neužbaigė vykdomosios bylos. Kaip išvestinį reikalavimą apeliantė kelia dėl turto areštų panaikinimo, taikomo jai nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui.
30. Byloje esanti 2012 m. gegužės 31 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais patvirtina, kad naujasis išieškotojas UAB „Sergel“ iš pradinės kreditorės AB „Šiaulių bankas“ perėmė teises į skolininko V. S. skolą. Reikalavimo sutarties 3.7. punkte šalys susitarė, jog pirkėjas gauna pilnas ir neribotas teises į skolas (bei reikalavimo teises į solidariai ar subsidiariai su skolininkai atsakingus asmenis, esant tokių asmenų) ir visus pardavėjo turimus su jomis susijusius dokumentus <...>.
31. Nagrinėjamu atveju, svarbu pažymėti, kad antstoliui pradėjus vykdyti išieškojimą iš skolininko, susiklosto dvejopo pobūdžio santykiai, t. y. tarp antstolio ir skolininko, tarp antstolio ir išieškotojo. Konkrečiu atveju, svarbu išskirti ir teisinius santykius, susiklosčiusius tarp pradinės kreditorės AB „Šiaulių bankas“ ir UAB „Gelvorasergel“. Taigi, AB „Šiaulių bankas“ perleidus reikalavimo teises kreditorei UAB „Gelvorasergel” nepasikeitė skolininkės A. S. teisinė padėtis, pasikeitė tik kreditorius, kuriam vykdymo procese ji turi grąžinti priteistą skolą. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad antstolė iš skolininkės gautus mokėjimus paskirstė neteisingai ir pervedė AB „Šiaulių bankas”, o ne naujajai kreditorei, be to, skolininkė nebuvo informuota apie kreditoriaus pasikeitimą. Su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad skolos paskirstymo klausimą vykdymo procese sprendžia antstolis, o ne skolininkas, todėl reikalavimo perleidimas vykdymo procese neturi būti painiojamas su tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą skolininkui materialinės teisės prasme. Antstolė V. D. 2021 m. perėmė išieškojimo tolimesnį vykdymą iš skolininkės ir, vykdomosios bylos duomenimis, kontaktuodama tiek su antstole B. T., tiek su pradine kreditore, tiek su naująja išieškotoja, nustatė išieškotojų pasikeitimo faktą ir atitinkamus veiksmus atliko jos vykdomoje byloje. Be to, svarbu pabrėžti, kad piniginės sumos buvo išieškotos ir paskirstytos - nagrinėjamu atveju nenustatyta ginčo tarp pirminio ir naujojo išieškotojo, o apeliantė (skolininkė) nepateikė jokių duomenų, kad kreditoriaus (šiuo atveju išieškotojo) pakeitimas jai turi esminės reikšmės ar reikalavimo teisės perleidimas pažeidžia skolininkės teises ir labiau suvaržo jos prievolę, todėl nagrinėjamoje byloje sprendžiant ne reikalavimo teisių perleidimo sutarties teisėtumo klausimą, o antstolės veiksmų sprendžiant vykdomosios bylos (ne)užbaigimo pagrindus, apeliacinės instancijos teismas plačiau apie išieškotojų pasikeitimą nepasisako.
Dėl turto areštų (ne)panaikinimo.
32. Apeliantė prašė įpareigoti antstolę V. D. panaikinti areštus (turto arešto aktas (duomenys neskelbtini) ir turto arešto aktas (duomenys neskelbtini), taikomus A. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam butui, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei sąskaitoms.
33. CPK 675 straipsnio 2 dalyje antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio.
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė prašė panaikinti antstolio G. K., antstolės G. P., Klaipėdos apylinkės teismo, antstolės V. D. taikomus areštus jos nekilnojamam turtui. Pareiškėja nurodė, kad vykdomosios bylos yra užbaigtos ir nebėra pagrindo taikyti apribojimų turtui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėja prašo panaikinti areštus, kurie taikyti ne vykdomojoje byloje, kurioje skundžiami antstolės V. D. veiksmai, o kitų institucijų (antstolių, teismo), todėl pareiškėja įstatymo nustatyta tvarka turėtų kreiptis į areštus taikiusį subjektą, o nesutikdama su jų priimtais sprendimais, turi teisę įstatymo nustatyta tvarka juos skųsti. Nors apeliantė nurodo, kad vykdomosios bylos, kuriose ji prašo panaikinti turto areštą, buvo užbaigtos, teismas neturėjo teisės spręsti dėl areštų panaikinimo, nes tik subjektas taikęs areštą gali tinkamai įvertinti, ar yra išnykusi juridinių faktų sudėtis, su kuria siejama vykdymo proceso pradžia. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą sprendžia tas teismas, kurio žinioje yra byla, kurioje ir buvo taikomas turto areštas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos skundo dalį dėl turto areštų panaikinimo.
Dėl procesinės bylos baigties
35. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
36. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomosios bylos užbaigimo ir su tuo susijusius klausimus, o apeliantės atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.