Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Innovative Pharma Baltics“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Innovative Pharma Baltics“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vox pharmaceutica“ dėl prekės ženklų registracijos panaikinimo, prekės ženklų bei pakuočių naudojimo uždraudimo bei nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo byloje – Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškovės UAB ,,Innovative Pharma Baltics“ ieškinį atsakovei UAB ,,Vox pharmaceutica“ atmetė ir priteisė iš ieškovės UAB ,,Innovative Pharma Baltics“ atsakovei UAB ,,Vox pharmaceutica“ 5 000 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.Teismas nustatė, jog byloje nėra ginčo, jog ieškovės prekių ženklo SINUMOSS, kurio registracijos Nr. 67822, paraiškos padavimo data yra 2012 m. gruodžio 20 d., t. y. ankstesnė nei atsakovės prekių ženklo Sinumax, kurio registracijos Nr. 71112, paraiškos data, kuri yra 2014 m. rugsėjo 24 d. Atitinkamai ir ieškovės ženklas yra įregistruotas 2013 m. lapkričio 27 d., t. y. anksčiau nei atsakovės, kuris įregistruotas 2015 m. balandžio 24 d., taigi prioritetiškai turi būti ginamas anksčiau įregistruotas prekės ženklas, t. y. ieškovės prekės ženklas. Žymenų palyginimas apima bendrą jų vizualių, garsinių ir semantinių savybių vertinimą. Ieškovės prekių ženklas SINUMOSS, registracijos Nr. 67822, yra žodinis, sudarytas vien iš didžiosiomis raidėmis užrašyto žodžio ,,SINUMOSS“. Atsakovės prekių ženklas Sinumax, registracijos Nr. 71112, taip pat yra žodinis, sudarytas vien tik iš standartiniu šriftu užrašyto žodžio ,,Sinumax“, kurio pirmoji raidė yra didžioji, o visos likusios raidės – mažosios. Ieškovės prekių ženklo SINUMOSS, kurį sudaro aštuonios raidės, bei atsakovės prekių ženklo Sinumax, kurį sudaro septynios raidės, pirmosios penkios raidės „s“, „i“, „n“, „u“, „m“ sutampa, tačiau to nepakanka visiško vizualinio prekių ženklų panašumo konstatavimui, kadangi, visų pirma, minėtos raidės prekių ženkluose yra užrašytos skirtingu šriftu, t. y. ieškovės prekių ženklas užrašytas tik didžiosiomis raidėmis, o atsakovės – pirmoji raidė didžioji, visos likusios mažosios. Abu prekių ženklai yra sudaryti iš skirtingo raidžių skaičiaus – ieškovės iš aštuonių raidžių, atsakovės iš septynių raidžių. Po penkių identiškų raidžių ieškovės prekės ženkle seka balsis „o“, o atsakovės prekės ženkle – balsis „a“, nors ieškovė tvirtina, jog tai dar labiau sustiprina prekių ženklų panašumą, tačiau teismas padarė išvadą, kad lyginant ne fonetinį, o vizualinį prekių ženklų panašumą, turi būti vertinamas prekių ženklų bendras regimasis įspūdis, raidžių išdėstymas viena kitos atžvilgiu, šrifto rūšis, grafinis užrašymas, atsižvelgiant į raidžių rūšį (spausdintos ar rašytos, didžiosios ar mažosios), abėcėlė, kurios raidėmis užrašytas žodis, spalvų gama (Metodinių nurodymų 3.1.1. p.), todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovės ženkle esanti raidė ,,O“ yra vizualiai panaši į atsakovės ženkle esančią raidę ,,a“. Be to, lyginamų prekių ženklų pabaigos vizualiai yra visiškai skirtingos ,,-OSS“ ir ,,-max“. Vizualaus prekių ženklų panašumo vertinimui reikšminga ir lyginamųjų prekių ženklų pabaiga. Atsakovės prekių ženklas baigiasi raide ,,x“, kuri lietuvių kalboje nevartojama, t. y. lietuvių kalbos abėcėlėje tokios raidės nėra, todėl teismas sutiko su atsakovės argumentu, jog tokios raidės buvimas prekių ženkle labiau atkreipia vartotojo dėmesį, ji paryškina lyginamų prekių ženklų savitumą. Teismas pripažino, jog ginčo prekių ženklų regimasis (vaizdinis) įspūdis yra skirtingas.Vertinant lyginamų prekių ženklų fonetinį panašumą matyti, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės prekės ženklus sudaro trys skiemenys: SI – NU – MOSS ir Si – nu – max. Nors pirmieji lyginamų prekių ženklų skiemenys skamba vienodai, reikšmingas yra trečiasis skiemuo, kuris tariamas ir skamba visiškai skirtingai, todėl pripažintina, kad prekių ženklai nėra klaidinamai panašūs fonetiškai. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, jog fonetinio panašumo vertinimui pagal Metodinių nurodymų 3.1.2. a) punktą, įtakos turi ir lyginamuosiuose ženkluose esantys silpni elementai, todėl pradžios „SINU-“ sutapimas negali nulemti klaidinamo ženklų panašumo, nes likusios dalys „-MOSS“ ir ,,-max“ fonetiškai yra nepanašios. Vertinant lyginamųjų ženklų semantinį panašumą, reikšminga tai, kad abu lyginamieji prekių ženklai SINUMOSS ir Sinumax yra dirbtiniai, tai nėra kurios nors bendrinės kalbos žodžiai, todėl jokios tiesioginės prasmės lietuvių kalboje neturi. Abiejų ženklų pradžioje yra naudojama ,,Sinu-“, kuris vartotojams gali sukelti panašias prasmines asociacijas (produktai, skirti palaikyti normalią kvėpavimo takų funkciją), tačiau tai savaime nereiškia, kad dėl to lyginamieji prekių ženklai yra panašūs. Ieškovė nėra vienintelė preparatų, skirtų kvėpavimo takų gydymui, gamintoja, byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog dalis „sinu-“ yra dažnai naudojama skirtingų gamintojų preparatų, skirtų 5 klasės prekėms žymėti, pavadinimuose ir prekių ženkluose. Ieškovės ir atsakovės prekių ženkluose sutampanti dalis „sinu-“, atsižvelgiant į lotyniškąją šios prekių ženklo dalies kilmę, kuomet ,,sinus“ yra suprantamas kaip ,,krūtinė“, gali būti laikomas formantu (raidžių deriniu, pasikartojančiu skirtingų savininkų prekių ženkluose; prie formantų taip pat gali būti priskirti medžiagų bei organizmo dalių sutrumpinti pavadinimai, taip pat daug žodžių kurie dėl daugkartinio naudojimo ženkluose visiškai prarado skiriamąsias funkcijas), kuris skirtas nurodyti prekių paskirtį, o ne identifikuoti vieno gamintojo prekes nuo kito gamintojo prekių. Dėl daugkartinio naudojimo kituose ženkluose, vaistų ir maisto papildų pavadinimuose ši prekių ženklo dalis yra praradusi skiriamąjį požymį, nes yra medicininis terminas. Išnagrinėjus lyginamuosius ženklus sudarančius elementus, matyti, kad jie, nors ir turi prasmę, tačiau negali lemti ženklų panašumo, nes yra silpni – aprašomieji arba dažnai naudojami 5 klasės prekių ženkluose. Lyginamų prekių ženklų semantinį skirtingumą nulemia ir prekių ženklų pabaiga. Ieškovės prekių ženklas baigiasi skiemeniu ,,-moss“, o atsakovės – ,,-max“. Tiek ieškovės, tiek atsakovės paskutiniai prekių ženklų skiemenys yra anglų kalbos žodžiai, turintys skirtingą reikšmę. Ieškovės prekių ženkle esantis skiemuo „moss“ yra anglų kalbos žodis, reiškiantis samanas, tuo tarpu atsakovės prekių ženkle esantis skiemuo ,,max“ yra anglų kalbos žodis, reiškiantis maksimalus. Taigi nepripažintina, kad ginčo prekių ženklų prasmės yra tapačios arba vienodos. Sutampanti ženklų dalis „sinu-“ nusako vartotojui prekių, kurios žymimos ginčo prekių ženklais, paskirtį, o likusios dalys ,,-moss“ ir „max“ turi aiškias ir skirtingas semantines prasmes.Atlikęs ieškovės ir atsakovės prekių ženklų elementų visumos vizualinį, fonetinį ir semantinį vertinimą, teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos taikymui būtinų sąlygų visumos, t. y. kad atsakovės prekės ženklas yra tapatus ieškovės įregistruotam ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu, todėl šis ieškinio reikalavimas atmetamas. Tai, kad ieškovė ir atsakovė tiekia į rinką tos pačios paskirties prekes, savaime nelemia prekių ženklų panašumo, kadangi patys prekės ženklai turi panašumo, tačiau skirtingi tiek vizualiai, tiek fonetiškai, tiek ir semantiškai. Nesant pagrindo konstatuoti klaidinamo prekių ženklų panašumo, nėra aktualu vertinti visuomenės suklaidinimo rizikos ar klaidinamo prekių, žymimų ieškovės ir atsakovės prekių ženklais, panašumo, todėl teismas plačiau jų neanalizavo. Pagal ESINT praktiką, tuo atveju, kai ankstesnis prekių ženklas nėra itin skiriamasis, arba kai sutampanti dalis yra aprašomoji ar formantas, netgi nežymūs skirtumai tarp tokio prekių ženklo ir vėlesnio prekių ženklo yra pakankami eliminuoti suklaidinimo tikimybę, netgi tuo atveju, kai sutampanti yra ženklų pradžia. Ieškovė taip pat yra užregistravusi SINU MOSS kapsulių N20 IPB, fig. prekės ženklo pakuotės vaizdą Nr. 67825. Teismas, atlikęs prekių ženklų SINUMOSS ir Sinumax, kurie yra ant ieškovės ir atsakovės produktų pakuočių, elementų visumos vizualinį, fonetinį ir semantinį vertinimą, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės prekės ženklas yra tapatus ieškovės įregistruotam ankstesniam ženklui. Nors ieškovės prekių ženklo registracijoje Nr. 67825, kortelėje nurodoma, kad ieškovės prekių ženklo spalva yra žalia ir balta, tai nereiškia, kad ieškovė turi išimtinę teisę į šias spalvas ar jų derinį, kur yra įprasta preparatų, skirtų palengvinti kvėpavimą, pakuotėms. Ieškovės ir atsakovės pakuotėse naudojama žalia spalva yra skirtingo atspalvio – ieškovė naudoja žalią spalvą, artimą briliantinei žalumai, t. y. šaltą atspalvį, tuo tarpu ieškovė naudoja šiltą samanų žalumo žalią spalvą. Ant abiejų ginčo pakuočių yra pavaizduoti plaučiai, kurie simbolizuoja farmacijos produktų paskirtį ir nėra išimtinė ieškovės teisė. Plaučius vaizduojantys paveikslėliai yra skirtingi. Ieškovės prekių ženkle plaučiai stilizuoti ir panašūs į drugelį, o atsakovės pakuotėje pavaizduotas žmogaus siluetas, su plaučių atvaizdu. Ant pakuočių panaudota skirtinga žodinių ir vaizdinių elementų kompozicija. Ieškovės prekių ženkle preparato pavadinimas „SINU MOSS“ yra rašomas ne vienoje eilutėje, jis yra padalintas į dvi dalis ir užrašytas skirtingomis kryptimis, vaizdinis elementas yra žodinio elemento kairėje. Tuo tarpu atsakovės naudojamoje pakuotėje žodinis elementas yra užrašytas vienoje eilutėje, taip, kaip ir registruotas prekių ženklas Sinumax, papildomai stilizuojant ir išryškinant raidę „x“, o vaizdinis pakuotės elementas yra žodinio elemento dešinėje.ESINT sprendime byloje Nr. ICD 9382, kuriame buvo sprendžiama dėl prekių ženklų ir naudojamų prekių pakuočių Sinulan forte ir Sinupret forte panašumo, buvo konstatuota, jog tiek pakuotė, kuri buvo baltos ir žalios spalvos, su žmogaus veido kontūrais ir išryškinta nosimi, akcentuojat kvėpavimo funkciją, tiek patys ženklai yra nepanašūs. Kadangi bylos šalių naudojamos medicininių produktų pakuotės yra pakankamai skirtingos, nėra pagrindo daryti išvadą, jog jos klaidina vartotoją, o atsakovė pakuodama savo produkciją į ginčo pakuotę atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Todėl teismas šią ieškinio dalį taip pat atmėtė. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, atsakovė negali būti įpareigojama nutraukti neteisėtus veiksmus. Teismas taip pat atmetė ieškovės reikalavimus dėl turtinės žalos atliginimo, nes ieškovė neįrodė visų privalomųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Byloje nėra ginčo, jog ieškovės prekių ženklo SEDACALM, kurio registracijos Nr. 70886, paraiškos padavimo data yra 2014 m. gegužės 23 d., t. y. ankstesnė nei atsakovės prekių ženklo Sedalive, kurio registracijos Nr. 72274, paraiškos data, kuri yra 2015 m. kovo 24 d. Atitinkamai ir ieškovės ženklas yra įregistruotas 2015 m. kovo 26 d., t. y. anksčiau nei atsakovės, kuris įregistruotas 2015 m. lapkričio 26 d., taigi prioritetiškai turi būti ginamas anksčiau įregistruotas prekės ženklas, t. y. ieškovės prekės ženklas. Ieškovės prekių ženklas SEDACALM, registracijos Nr. 70886, yra žodinis, sudarytas vien iš didžiosiomis raidėmis užrašyto žodžio ,,SEDACALM“. Atsakovės prekių ženklas Sedalive, registracijos Nr. 72274, taip pat yra žodinis, sudarytas vien tik iš standartiniu šriftu užrašyto žodžio ,,Sedalive“, kurio pirmoji raidė yra didžioji, o visos likusios raidės – mažosios. Ieškovės prekės ženklo SEDACALM, kurį sudaro aštuonios raidės, bei atsakovės prekės ženklo Sedalive, kurį taip pat sudaro aštuonios raidės, pirmosios keturios raidės „s“, „e“, „d“, „a“ sutampa, tačiau to nepakanka visiško vizualinio prekių ženklų panašumo konstatavimui, kadangi minėtos raidės prekių ženkluose yra užrašytos skirtingu šriftu, t. y. ieškovės prekių ženklas užrašytas tik didžiosiomis raidėmis, o atsakovės – pirmoji raidė didžioji, visos likusios mažosios. Prekių ženkluose sutampa pirmosios keturios raidės (,,s“ ,,e“ ,,d“ ,,a“), tačiau šis sutapimas nėra pakankamas konstatuoti vizualų prekių ženklų panašumą, kadangi ženklų pabaigos ,,-CALM“ ir ,,-live“ vizualiai yra visiškai skirtingos. Lyginant vizualinį prekių ženklų panašumą, nepripažintina, kad ieškovės ženkle esanti raidė ,,L“ yra vizualiai panaši į atsakovės ženkle esančią raidę ,,l“. Nors dėl sutampančių pirmų keturių identiškų raidžių tarp prekių ženklų ir yra įžvelgiamas tam tikras panašumo laipsnis, tačiau dėl visiškai skirtingų prekių ženklų dalių ,,-calm“ ir ,,-live“ nėra pagrindo konstatuoti prekių ženklų vizualinio panašumo. Vertinant lyginamų prekių ženklų fonetinį panašumą matyti, kad ieškovės prekės ženklą sudaro trys skiemenys: SE – DA – CALM, tuo tarpu atsakovės prekių ženklą sudaro keturi skiemenys – Se – da – li – ve. Nors pirmieji lyginamų prekių ženklų skiemenys skamba vienodai, reikšmingas yra trečiasis ir ketvirtasis skiemuo, kurie tariami ir skamba visiškai skirtingai. Todėl teismas padarė išvadą, kad prekių ženklai nėra klaidinamai panašūs fonetiškai. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, jog fonetinio panašumo vertinimui pagal Metodinių nurodymų 3.1.2. a) punktą, įtakos turi ir lyginamuosiuose ženkluose esantys silpni elementai, todėl pradžios „SEDA-“ sutapimas negali nulemti klaidinamo ženklų panašumo, nes likusios dalys „-CALM“ ir ,,-live“ fonetiškai yra nepanašios. Vertinant lyginamųjų ženklų semantinį panašumą, reikšminga tai, kad abu lyginamieji prekių ženklai SEDACALM ir Sedalive yra dirbtiniai, tai nėra kurios nors bendrinės kalbos žodžiai, todėl jokios tiesioginės prasmės lietuvių kalboje neturi. Abiejų ženklų pradžioje yra naudojama ,,seda-“, kuris vartotojams gali sukelti panašias prasmines asociacijas (produktai, pasižymintys raminamuoju poveikiu), tačiau tai savaime nereiškia, kad dėl to lyginamieji prekių ženklai yra panašūs. Ieškovė nėra vienintelė preparatų, skirtų raminimui, gamintoja, be to, byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog dalis „seda-“ yra dažnai naudojama skirtingų gamintojų preparatų, skirtų 5 klasės prekėms žymėti, pavadinimuose ir prekių ženkluose. Ieškovės ir atsakovės prekių ženkluose sutampanti dalis „seda-“ turi silpną skiriamąjį požymį, todėl, įvertinus šios prekių ženklo dalies dažną naudojimą medicininiams preparatams ženklinti, gali būti laikomas formantu, kuris skirtas nurodyti prekių, kurioms yra registruotas, paskirtį, o ne identifikuoti vieno gamintojo prekes nuo kito gamintojo prekių. Dėl daugkartinio naudojimo kituose ženkluose, vaistų ir maisto papildų pavadinimuose ši prekių ženklo dalis yra praradusi skiriamąjį požymį, nes yra medicininis terminas. Tokios dalies naudojimas įvairių raminamąjį poveikį turinčių vaistų ir maisto papildų pavadinimuose, yra neatsitiktinis, nes tai yra žodžio „sedative“ (išvertus iš anglų kalbos „raminamasis, raminantis“) pradžia. Lyginamų prekių ženklų semantinį skirtingumą nulemia ir prekių ženklų pabaiga. Ieškovės prekių ženklas baigiasi skiemeniu ,,-calm“, o atsakovės – ,,-live“. Tiek ieškovės, tiek atsakovės paskutiniai prekių ženklų skiemenys yra anglų kalbos žodžiai, turintys skirtingą reikšmę. Ieškovės prekių ženkle esantis skiemuo „calm“ yra anglų kalbos žodis, reiškiantis ramus, tuo tarpu atsakovės prekių ženkle esantis skiemuo ,,live“ yra anglų kalbos žodis, reiškiantis gyvas. Todėl nepripažintina, kad ginčo prekių ženklų prasmės yra tapačios arba vienodos. Sutampanti ženklų dalis „seda-“ nusako vartotojui prekių, kurios žymimos ginčo prekių ženklais, paskirtį, o likusios dalys ,,-calm“ ir „live“ turi aiškias ir skirtingas semantines prasmes. Atlikęs bylos šalių prekių ženklų elementų visumos vizualinį, fonetinį ir semantinį vertinimą, teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos taikymui būtinų sąlygų visumos, t. y. kad atsakovės prekės ženklas yra tapatus ieškovės įregistruotam ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu. Todėl teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė. Ieškovė taip pat yra užregistravusi IPB Sedacalm serenza tablečių miegui pakuotės vaizdą Nr. 71437. Teismas, atlikęs ieškovės ir atsakovės prekių ženklų SEDACALM ir Sedalive, kurie yra ant ieškovės ir atsakovės produktų pakuočių, elementų visumos vizualinį, fonetinį ir semantinį vertinimą, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovės prekės ženklas yra tapatus ieškovės įregistruotam ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu.Ieškovės prekių ženklo registracijos Nr. 71437 kortelėje nurodoma, kad ieškovės prekių ženklo spalva yra tamsiai mėlyna, mėlyna, šviesiai mėlyna, balta, žalia. Tačiau tai nereiškia, kad ieškovė turi išimtinę teisę į šias spalvas ar jų derinius. Įvairių atspalvių mėlyna spalva su įvairių kitų spalvų kombinacijomis yra įprasta preparatų, turinčių raminamąjį poveikį, pakuotėms. Ieškovės ir atsakovės pakuotėse naudojama mėlyna spalva yra skirtingo atspalvio, skiriasi ir naudojamos mėlynos spalvos spektras ir intensyvumas. Atsakovės pakuotėje nėra tokio spalvinio „perėjimo“, kaip tai būdinga ieškovės pakuotei, nes didžioji pakelio dalis yra lygios mėlynos spalvos, o dešinėje – aiškių ribų tarp susiliejančių spalvų neturintis žalsvai melsvas stačiakampis. Atsakovės pakuotėje mėlynas kvadratas iš šonų yra apribotas oranžinės spalvos juostelėmis. Akivaizdu, kad spalvinis ieškovės pakuotės sprendimas yra visiškai kitoks nei atsakovės pakuotės. Taip pat nepanaši yra ir žodinių bei vaizdinių elementų kompozicija. Ieškovės pakuotėje yra dar vienas didelėmis raidėmis užrašytas žodis „SERENZO“, pakuotės viršutiniame dešiniame kampe yra ieškovės prekių ženklas, o atsakovės pakuotėje analogiškų elementų nėra. Kadangi tiek ieškovės, tiek atsakovės naudojamos medicininių produktų pakuotės yra pakankamai skirtingos, teismas nepripažino, jog jos klaidina vartotoją, o atsakovė, pakuodama savo produkciją į ginčo pakuotę, atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus, ir šią ieškinio dalį taip pat atmetė. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, atsakovė negali būti įpareigojama nutraukti neteisėtus veiksmus. Teismas taip pat atmetė ieškovės reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo, nes ieškovė neįrodė visų privalomųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Atsakovės veikloje naudojamas prekių ženklas nėra tapatus ar klaidinamai panašus į ieškovės prekės ženklus, todėl atsakovės prekių ženklo naudojimas nelaikytinas veiksmais, prieštaraujančiais ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams. Neįrodžius vienos iš pagrindinių sąlygų civilinei atsakomybei kilti, t. y. atsakovės neteisėtų veiksmų, teismas ieškovės reikalavimus dėl žalos atlyginimo atmetė, atskirai neanalizuodamas visų kitų sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei kilti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „Innovative Pharma Baltics“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Teismas neįvertino ieškovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovė be prekių ženklų „Sinumax“ bei „Sedalive“, buvo pradėjusi ir dar vieno maisto papildo prekių ženklo „Fytocord“ registraciją Valstybiniame patentų biure. Ši aplinkybė patvirtina, jog atsakovės nesąžiningi veiksmai yra tendencingi ir sistemingi. Ieškovė turi registruotą prekių ženklą Fitocordium, registracijos numeris Nr. 70885. VPB buvo gavęs atsakovės paraišką registruoti prekės ženklą Fytocord, tačiau ieškovė pateikė protestą. Nepaisant to, kad lyginami prekių ženklai skiriasi tiek raidžių skaičiumi, tiek pačiomis raidėmis, VPB Apeliacinis skyrius priėmė sprendimą, jog Fytocord yra klaidinamai panašus į Fitocordium, todėl atsakovės paraiška registruoti prekių ženklą buvo atmesta. Ši faktinė aplinkybė pagrindžia, kad atsakovė tendencingai bando užregistruoti ir naudoti klaidinančiai į ieškovės prekių ženklus panašius žymenis, taip nesąžiningai konkuruodamas su ieškove natūralių maisto papildų rinkoje. Teismas nurodė, jog žodinių ženklų pirmasis skiemuo „Sinu“ yra silpnas prekių ženklo elementas, nes tai yra dažnai medicinoje naudojamas terminas, kuris lotynų kalboje reiškia „krūtinė“. Galima sutikti su tokia teismo išvada, tačiau būtent dėl šios priežasties tokių medicinos priemonių gamintojai turėtų pasirūpinti, jog likę prekių ženklų elementai, kurie jungiami kartu su terminu „Sinu“, būtų labiau išsiskiriantys iš kitų, tapačias medicinos priemones gaminančių asmenų naudojamų žodžių ir (arba) žymenų. Atsakovė pasirinko savo prekių ženklo pabaigai raidžių junginį „max“, kuris yra klaidinamai panašus tiek grafiškai, tiek fonetiškai su ieškovės naudojamą „MOSS“ dėl sutampančios raidės „m“ bei garso „s“, kadangi raidė „x“ skamba kaip „s“. Atskirai tariant šiuos žodžius girdimas neginčijamas fonetinis panašumas dėl sutampančių raidžių ir jų tarimo. Teismas nurodė, kad junginiai „MOSS“ ir „max“, išvertus juos iš anglų kalbos, turi skirtingas semantines prasmes, dėl to vartotojai juos atskirs paprasčiau. Tačiau tikrai ne kiekvienas Lietuvos vartotojas supranta angų kalbą. Tik labai gerai mokantis anglų kalbą žmogus žinos, kad „moss“ reiškia būtent „samanas“. Todėl negalima teigti, jog lyginami prekių ženklai turi aiškias bei suprantamas semantines prasmes. Vidutinis vartotojas įsidėmės, kad maisto papildas prasideda „sinu“, nes jam reikia maisto papildų, kurie skirti kvėpavimo sutrikimams šalinti, tačiau labai abejotina, kad įsidėmės prekių ženklų pabaigas ir, tikėtina, kad maisto papildus bandys atpažinti pagal žodinio prekių ženklo pradžią ir jų pakuotę. Lyginami prekių ženklai „SINUMOSS“ ir „Sinumax“ yra panašūs tiek vizualiai, tiek fonetiškai, nes turi penkias sutampančias raides „sinum“, tris skiemenis, prekių ženklų pradžia skamba identiškai, o pabaiga – labai panašiai. Semantinis prekių ženklų panašumas taip pat egzistuoja, nes maisto papildai, kurie yra žymimi lyginamais žymenimis, yra skirti kvėpavimo takams. Didelė tikimybė, kad vidutinis vartotojas nežinos semantinės prekių ženklų pabaigos prasmės, nes nežinos, kas yra „moss“, todėl prekių pavadinimas jam nesukels samanų įvaizdžio, kuris padėtų atskirti vieną prekių ženklą nuo kito. Teismas nurodė, jog žymenys yra laikomi panašiais, jeigu nustatomas bent vieno iš trijų aspektų panašumas. Todėl akivaizdu, jog panašumas, lyginant „SINUMOSS“ ir „Sinumax“, yra didesnis nei vieno sutampančio elemento. Vadinasi, prekių ženklai yra panašūs, todėl vidutinis vartotojas gali būti suklaidintas renkantis vieną ar kitą maisto papildą. Teismas nurodė, jog maisto papildų pakuotės nėra klaidinamai panašios. Tačiau lyginamų „SINUMOSS“ ir „Sinumax“ pakuočių bendras vaizdas yra labai panašus, kuris atidžiai nelyginant atskirų pakuotės elementų, verčia dvejoti, kurį maisto papildą, kurio gamintojo, vartotojas iš tiesų nori įsigyti. Teismas nurodė, kad gamintojai, kurie teikia į rinką tapataus arba panašaus pobūdžio medicinos produktus, jų žymėjimui labai dažnai pasirenka žalią spalvą. Tačiau Lietuvos vaistinėse ieškovės ir atsakovės medicinos produktai yra pateikiami būtent taip, kad supainiojami ne tik vartotojų, tačiau ir vaistinėse dirbančių vaistininkų. Byloje esančiame pavyzdyje tapačios paskirties medicinos produktas, kuris padėtas šalia ieškovės ir atsakovės maisto papildų, žymimas ne žalia, bet mėlyna spalva. Tik ieškovės ir atsakovės maisto papildų pakuotės yra žymimos žaliai. Atsakovė taip siekia suklaidinti pirkėją. Šis suklaidinimas yra orientuotas į ieškovės, o ne kito ūkio subjekto, maisto papildus, nes atsakovė pasirinko tos pačios paskirties maisto papildą, suteikdama labai panašų pavadinimą ir įdėdama į vizualiai panašią pakuotę. Teismas nurodė, jog žodinių ženklų „SEDACALM“ ir „Sedalive“ pirmasis skiemuo „Seda“ yra silpnas prekių ženklo elementas. Tačiau ši išvada nėra pagrįsta, nes retas vidutinis vartotojas žino, ką reiškia „sedative“, išvertus iš anglų kalbos. Retas vartotojas žino, kad tas žodis yra būtent angliškas. Žodis „sedative“ geriausiai gali būti žinomas žmonėms, kurie dirba medicinos srityje, tačiau ne paprastam pirkėjui, kuris tiesiog naudoja maisto papildus. Vidutiniam vartotojui pavadinimo pradžia „seda“ nekels jokių asociacijų, todėl du prekių ženklai su identiškomis žodžių pradžiomis tikrai bus klaidinami. Negalima sutikti su teiginiu, jog prekių ženklų žodžių pradžia „seda“ yra silpnas elementas, turintis aiškią semantinę prasmę vidutiniam vartotojui. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog lyginami prekių ženklai „SEDACALM“ ir „Sedalive“ turi skirtingą skaičių skiemenų. Teismas netinkamai taiko angliškų žodžių skiemenavimo taisykles. Kadangi žodis „live“ yra anglų kalbos žodis, jam turi būti taikomos anglų, o ne lietuvių kalbos skiemenavimo taisyklės. Remiantis anglų kalbos taisyklėmis, žodis „live“ turi vieną skiemenį. Todėl teismo išvada, jog žodiniai prekių ženklai susideda iš skirtinų skiemenų skaičiaus, yra neteisinga. Lyginami prekių ženklai turi identišką kiekį skiemenų, todėl fonetiškai yra dar labiau panašūs. Nors teismas nurodo, kad junginiai „CALM“ ir „live“, išvertus juos iš anglų kalbos, turi skirtingas semantines prasmes, dėl to vartotojai juos atskirs lengviau. Tačiau tikrai ne kiekvienas Lietuvos vartotojas supranta angų kalbą, ir tik gerai mokantis anglų kalbą žmogus žinos lietuviškas anglų kalbos žodžių reikšmes. Tikėtina, jog vidutinis vartotojas apkritai neteiks jokios reikšmės žodžiams „SEDACALM“ ir „Sedalive“, o įsidėmės tik pavadinimų pradžią, todėl negalime vienareikšmiškai teigti, jog prekių ženklų semantinės prasmės yra aiškios ir suprantamos vidutiniam vartotojui. Lyginami prekių ženklai „SEDACALM“ ir „Sedalive“ yra panašūs tiek vizualiai, tiek fonetiškai, nes turi penkias sutampančias raides „seda“ prekių ženklų pradžioje ir „l“ paskutiniuose skiemenyse. Prekių ženklai turi po tris skiemenis, ženklų pradžia skamba identiškai, o pabaiga – panašiai dėl pasikartojančios „l“ raidės. Didelė tikimybė, kad vidutinis vartotojas nežinos tikrosios semantinės prekių ženklų prasmės, nes nežinos, ką reiškią „seda“ (kad tai yra „sedative“ trumpinys), todėl vartotojas neturės tam tikro įvaizdžio, kuris padėtų atskirti vieną prekių ženklą nuo kito. Panašumas, lyginant prekių ženklus „SEDACALM“ ir „Sedalive“, yra didesnis nei vieno sutampančio elemento, vadinasi, prekių ženklai yra panašūs, todėl vidutinis vartotojas gali būti suklaidintas, rinkdamasis vieną ar kitą maisto papildą.„SEDACALM“ ir „Sedalive“ pakuočių bendras vaizdas yra labai panašus, kuris atidžiai nelyginant atskirų pakuotės elementų, verčia sudvejoti, kurį maisto papildą, kurio gamintojo, vartotojas iš tiesų nori įsigyti. Bendras pakuočių vaizdas yra nepaneigiamai panašus: pakuočių mėlynumas, dešinėje atskirtas kitos spalvos stulpelis. Nors ieškovės pakuotės mėlyna pereina į šviesesnę mėlyną, tačiau atsakovės pakuotės dešinėje pusėje esantis stulpelis taip pat pereina į šviesesnį atspalvį, žiūrint iš apačios į viršų. Prekės ženklo užrašas kairėje pusėje, prasidedantis didžiąja raide, tęsiamas mažosiomis, dešinėje pusėje, žemai, yra pažymėtas tablečių skaičius, esantis pakuotėje. Ant viršutinės pakuotės sienelės kairėje pusėje taip pat nurodyti prekių ženklai. Atsakovė siekia suklaidinti pirkėją. Šis suklaidinimas yra orientuotas būtent į ieškovės maisto papildus, nes atsakovė savo produktą žymėti pasirinko tos pačios paskirties maisto papildą, suteikdama labai panašų pavadinimą ir įdėdama į vizualiai panašią pakuotę. Ieškovė teismui pateikė visuomenės apklausą dėl lyginamų prekių ženklų panašumo ir jos rezultatus. Lietuvos teismų praktika nurodo ir patvirtina, jog jeigu bent trečdalis apklausoje dalyvaujančių asmenų klysta dėl atitinkamų prekių ženklų šaltinio arba maišo atitinkamus produktus, kurie žymimi klaidinamai panašiais prekių ženklais – to pakanka padaryti išvadai, kad visuomenės suklaidinimo tikimybė yra. Ieškovės pateikto tyrimo rezultatai parodė, kad daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų yra linkę suklysti renkantis ieškovės ar atsakovės atitinkamus maisto papildus, o kiti atitinkamai nežino (nėra tikri) dėl maisto papildų šaltinio ir linkę klysti, rinkdamiesi vienus ar kitus maisto papildus.Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Vox pharmaceutics“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais: Ieškovė neįrodė esminių sąlygų, kad būtų galima konstatuoti nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Ieškovė neturi teisės monopolizuoti bendrinius žymenis ir drausti tokius žymenis naudoti kitiems subjektams žymėti savo produktus. Ieškovės nurodomos aplinkybės, susijusios su prekių ženklų „Fitocordium“ ir „Fytocord“ registracija, neturi jokios reikšmės, vertinant atsakovės prekių ženklų „Sinumax“ ir „Sedalive“ registracijų ir naudojimo teisėtumą, nes kiekvienas ginčas pasižymi savo individualiomis aplinkybėmis. Ieškovės prekių ženklas „Fitocordium“ yra silpnas ženklas, sudarytas iš skiriamojo požymio neturinčių dalių „Fito“ ir „cord“. Todėl ne atsakovė, o ieškovė elgiasi nesąžiningai, nes siekia uzurpuoti bendrines, visuotinai naudojamas santrumpas ar dalis, kurių naudojimas yra būtinas, siekiant nurodyti produktų, paskirtį ar kitas savybes. Ieškovės protestas dėl atsakovės prekių ženklo „Fytocord“ pripažinimo negaliojančia nebuvo išnagrinėtas, o buvo nutrauktas, atsakovei atsiėmus prekių ženklo „Fytocord“ paraišką. Ieškovė akivaizdžiai meluoja, nurodydama, kad apeliacinis VPB skyrius konstatavo, jog lyginamieji prekių ženklai „Fytocord“ ir „Fitocordium“ yra klaidinamai panašūs ir dėl to atsakovės prekių ženklo paraiška buvo atmesta. Ieškovė, nurodydama teismui akivaizdžiai melagingas aplinkybes, elgiasi nesąžiningai. Atsakovė yra auganti įmonė, šiuo metu yra užregistravusi 20 prekių ženklų, tuo tarpu ieškovė VPB yra registravusi tik 13 prekių ženklų. Ieškovė, reikšdama nepagrįstą ieškinį, iš esmės siekia sukliudyti rinkoje įsitvirtinti konkurentui. Tai, kad teisių į prekių ženklus pažeidimas yra tik tikrųjų interesų priedanga, patvirtina faktas, kad ieškovė nereiškė atsakovei pretenzijų dėl tokių ženklų ir jais žymimų pakuočių, nereiškė protestų dėl ženklų registracijos. Reiškiant tokias pretenzijas, dažnai yra susitariama dėl pakuočių keitimo vien dėl kompromiso, neeskaluojant ginčo, ar jos yra panašios, ar ne. Šiuo atveju ieškovei ne tai yra svarbiausia. Tarp šalių vykusios derybos parodė, kad ieškovė šioje situacijoje norėjo pasipelnyti konkurentės įdirbio sąskaita. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo ir derybų nutraukimo priežastis – nesutikimas atsisakyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Dėl neturtinių reikalavimų iš esmės buvo susitarta. Įrodinėdama prekių ženklų „SINUMOSS“ ir „Sinumax“ tapatumą, ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovė pasirinko savo prekių ženklo pabaigai raidžių junginį „max“, kuris yra klaidinamai panašus tiek grafiškai, tiek ir fonetiškai į ieškovės „MOSS“ dėl sutampančios raidės „m“ bei garso „s“. Tačiau ieškovės prekių ženklo dalis „MOSS“ turi tris garsus (m-o-s), o atsakovės prekių ženklo dalis „max“ - 4 garsus , nes raidė „x“ skamba kaip „ks“ (m - a - k - s). Žodžių galūnės -ax ir-oss yra tariamos visiškai skirtingai, todėl, priešingai, nei teigia ieškovė, suteikia lyginamiesiems prekių ženklams skirtingą skambesį. Jeigu vartotojai nemokėtų anglų kalbos ir nesuprastų žodžio „MOSS“ prasmės, vien tik atsakovės prekių ženklo dalies „max“ prasmė yra pakankama lemti semantinį prekių ženklų nepanašumą. Pagal ESTT praktiką semantinis skirtingumas (panašumas) gali būti savarankiškas prekių ženklų panašumo kriterijus ir yra pakankamas nusverti fonetinį ir vizualų kriterijų. Nepaisant tam tikro fonetinio ar vizualaus lyginamų prekių ženklų panašumo, dėl vartotojų tučtuojau suvokiamos skirtingos prasmės, ženklų naudojimas nekels klaidinamo pavojaus, todėl ženklai gali koegzistuoti rinkoje. Ieškovė nepagrįstai teigia kad „SINUMOSS“ ir „Sinumax“ pakuočių bendras vaizdas yra labai panašus. Tai yra tik ieškovės nuomonė. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad Lietuvos vaistinėse ieškovės ir atsakovės produktai yra pateikiami būtent taip, kad yra susipainiojami ne tik vartotojai, tačiau ir vaistinėse dirbančių vaistininkų. Ieškovės pateikta nuotrauka prie apeliacinio skundo, tyčia ar netyčia padėjus skirtingas pakuotes ne vietoje, jokiu būdu neįrodo prekių supainiojimo. Labai tikėtina, kad ieškovė pati, prieš darydama nuotrauką, pakeitė vieną dėžutę ir ją padėjo ne į jai skirtą vietą, nes akivaizdu, kad vaistinėse taip nebūna. Nuotraukoje matosi tik maža dalis visų maisto papildų pakuočių, esančių vaistinių lentynose. Ieškovė pateikia pakuotes tik kaip vieną pavyzdį, nors egzistuoja daug kitų pakuočių, kuriose yra naudojama žalia spalva. Atsakovė užsakė visuomenės nuomonės apklausą kurią atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Apklausų rezultatai atskleidė, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų patvirtino faktą, kad visuomenės suklaidinimo tikimybė neegzistuoja. Lyginant prekės ženklus „SEDACALM“ ir „Sedalive“, yra preziumuojama, jog anglų kalbą Lietuvos vartotojai moka, o šis žodis nėra labai išskirtinis, itin retas ar specifinis terminas. Žodžių pradžia „seda“ yra silpnas elementas ne tik dėl jo aprašomosios prasmės, bet ir dėl to, kad jis yra paplitęs ir dažnai naudojamas medicininių ar maisto papildų preparatų pavadinimuose ir prekių ženkluose. Lietuvos Respublikos prekių ženklų sąrašai ir Europos Bendrijos prekių ženklų duomenų bazės patvirtina, jog yra registruotas ne vienas prekių ženklas, kuris prasideda dalimi „seda“ ir skirtas žymėti 5 klasės prekes. Taip pat vaistų ir maisto papildų registruose irgi yra registruota vaistų ir maisto papildų pavadinimų, kurie prasideda dalimi „seda“. Todėl sutampanti ginčo prekių ženklų pavadinimų dalis „seda“ yra formantas, kuris dėl daugkartinio naudojimo kituose ženkluose, vaistų ir maisto papildų pavadinimuose neturi skiriamojo požymio ginčo prekių ženkluose. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad teismo išvada, jog žodiniai prekių ženklai susideda iš skirtingų skiemenų skaičiaus, yra neteisinga. Elementai ,,calm“ ir „live“ yra visiškai fonetiškai skirtingi, nepaisant to, kokios kalbos taisyklėmis remiantis jie bus tariami. Atmestini kaip visiškai nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad ne kiekvienas Lietuvos vartotojas supranta anglų kalbą, nes anglų kalbą Lietuvos vartotojai moka, tuo labiau žodžiai „calm“ ir „live“ yra gerai žinomi, nesudėtingi anglų kalbos žodžiai, kurie yra pakankamai dažni ir kuriuos gali žinoti ir suprasti net ir anglų kalbos nemokantys vartotojai. Vien tik šie skirtumai yra pakankami pripažinti semantinį prekių ženklų nepanašumą. Ieškovė neturi išimtinės teisės į mėlyną spalvą. Mėlyna spalva yra būdinga nervų sistemos preparatams žymėti. Ieškovė stengiasi dirbtinai suvienodinti lyginamąsias pakuotes. Spalvinis ieškovės pakuotės sprendimas yra visiškai kitoks. Nepanaši yra žodinių bei vaizdinių elementų kompozicija, be to, ieškovės pakuotėje yra dar vienas didelėmis raidėmis užrašytas žodis „SERENZO“, pakuotės viršutiniame dešiniame kampe yra ieškovės prekių ženklas. Ieškovė taip pat dirbtinai bandė „suvienodinti“ spalvines pakelių gamas, įžvelgdama „spalvinį perėjimą“, tačiau akivaizdu, kad atsakovės pakuotėje tokio spalvinio „perėjimo“ iš viso nėra, nes didžioji pakelio dalis yra lygios mėlynos spalvos, o dešinėje – aiškių ribų tarp susiliejančių spalvų neturintis žalsvai melsvas stačiakampis. Atsakovės pakuotėje mėlynas kvadratas iš šonų yra apribotas oranžinės spalvos juostelėmis. Taigi, spalvinis ieškovės pakuotės sprendimas yra visiškai kitoks.Ieškovės pateikto UAB „RAIT“ tyrimo ataskaita dėl prekių ženklų „SINUMOSS“, „Sinumax“, „Sedalive“ ir „SEDACALM“ bei ir jų pakuočių yra netinkama ir nevertintina, nes tiek pati apklausa, tiek ir apklausos klausimai bei apklausos metodika yra atlikta netinkamai. Respondentams kompiuterio ekranuose pirmiausia buvo rodomi prekinių ženklų pavadinimai, tačiau niekur nėra pačioje apklausos ataskaitoje nurodyta, kokie būtent prekių ženklų pavadinimai buvo rodomi. Prekių ženklų pavadinimai yra nurodyti tik virš grafikų su atsakymų rezultatais, o ne atskirose kortelėse, kaip ir turėtų būti. Ant pateiktų grafikų visi lyginamieji ženklai yra užrašyti didžiosiomis raidėmis. Jeigu tokie ženklai ir buvo rodomi užduodant pirmą ir antrą klausimus, tai jau vien faktas, kad atsakovės prekių ženklai buvo rodomi užrašyti didžiosiomis raidėmis, šios apklausos rezultatus daro netinkamais, nes ieškovės ir atsakovės prekių ženklai yra registruoti užrašyti nevienodo dydžio raidėmis. Nėra aišku, ar lyginamieji prekių ženklai buvo parodyti ant atskirų kortelių, ar kartu. Tokiu atveju rezultatai taip pat yra kritikuotini, nes teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad prekių ženklai negali būti pateikiami ant vienos kortelės, taip pat ir viename ekrane. Iš užduodamų 3 ir 4 klausimų ir pačios apklausos metodikos yra visiškai neaišku, kokio rezultato buvo siekiama. Šiuo atveju nebuvo lyginami nei prekių ženklai, nei pakuotės, nes pakuotės buvo lyginamos be prekių ženklų, tuo tarpu jie yra ant pakuočių. Taigi nebuvo lyginamos pakuotės tokios, kokios naudojamos. Ieškovės pateiktos visuomenės nuomonės apklausa atlikta metodologiškai neteisingai.Atsakovė taip pat užsakė visuomenės nuomonės apklausą, kurią atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Pagal atliktos apklausos dėl „SINUMOSS“ ir „Sinumax“ pakuočių rezultatus daugiau negu pusė apklaustųjų (56,5 proc. respondentų) atsakė, kad nurodytais prekių ženklais pažymėtus farmacinius preparatus ar maisto papildus gamina skirtingi gamintojai. Manančių priešingai buvo tik 39,4 proc. Likusi dalis (4,1 proc.) negalėjo atsakyti į užduotą klausimą. „Vilmorus“ apklausoje dėl vartotojų nuomonės, ar atsakovės ir ieškovės prekių ženklais „SEDACALM“ ir „Sedalive“ pažymėtus farmacinius preparatus ar maisto papildus gamina vienas gamintojas, susiję gamintojai ar skirtingi gamintojai, daugiau negu pusė apklaustųjų (58,2 proc. respondentų) atsakė, kad nurodytais prekių ženklais pažymėtus farmacinius preparatus ar maisto papildus gamina skirtingi gamintojai. Manančių priešingai buvo tik 37,9 proc. Likusi dalis (3,9 proc.) negalėjo atsakyti į užduotą klausimą. Taigi darytina išvada, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų patvirtino faktą, kad visuomenės suklaidinimo tikimybė neegzistuoja.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmos instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmesti ieškovės reikalavimai pripažinti atsakovės prekės ženklų „Sinumax“, registracijos Nr. 71112, ir „Sedalive“, registracijos Nr. 72274, registraciją negaliojančia, uždrausti atsakovei naudoti šiuos prekės ženklus bei juo pažymėtas pakuotes komercinėje veikloje ir priteisti ieškovei iš atsakovės 20 908,20 Eur nuostolių atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė yra 2013 m. lapkričio 27 d. įregistravusi prekių ženklą SINUMOSS, registracijos Nr. 67822, ir 2015 m. kovo 26 d. – prekių ženklą SEDACALM, registracijos Nr. 70886. Atsakovė 2015 m. balandžio 24 d. registravo prekių ženklą Sinumax, registracijos Nr. 71112, ir 2015 m. lapkričio 26 d. – prekių ženklą Sedalive, registracijos Nr. 72274. Visi šie ieškovės ir atsakovės prekių ženklai registruoti 5 klasės paslaugoms.Pagal Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą prekių ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu. Pagal formuojamą teismų praktiką Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos taikymui būtina šių sąlygų visuma: 1) ieškovui priklausantys prekių ženklai turi turėti pirmenybę (prioritetą) laiko atžvilgiu prieš atsakovo prekių ženklus; 2) lyginamieji prekių ženklai yra tapatūs arba klaidinamai panašūs; 3) prekės ir (ar) paslaugos, kurioms žymėti skirti lyginamieji prekių ženklai, yra tapačios arba panašios, ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2008). Byloje nėra ginčo, jog ieškovės prekių ženklų SINUMOSS ir SEDACALM registracija yra ankstesnė, nei atsakovės prekių ženklų Sinumax ir Sedalive. Taip pat abi bylos šalys šiais prekių ženklais žymi farmacijos prekes ir maisto papildus. Todėl nagrinėjamoje byloje buvo vertinamas tik galimas šių prekių ženklų tapatumas ar klaidinamas panašumas.Pagal kasacinio teismo praktiką ginčo žymenys turi būti lyginami laikantis šių pagrindinių taisyklių: suklaidinimo galimybė turi būti vertinama žymenų vizualinio, fonetinio ir semantinio panašumo aspektais, atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius žymenų komponentus, siekiant nustatyti bendrą jų sukuriamą įspūdį vidutiniam vartotojui. Vertinant žymenų panašumą turi būti atsižvelgiamam į tai, kad vartotojas paprastai neturi galimybės lyginti konkuruojančius žymenis, o išvadą dėl jų panašumo ar skirtingumo daro pagal bendrą jo atmintyje išlikusį įspūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-969/2016; 2016 m. sausio 6 d. nutartos civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-611/2016).Klausimui dėl klaidinančio panašumo išspręsti pagal analogiją (Civilinio kodekso 1.8 straipsnio 1 dalis) mutatis mutandis (su būtinaisiais pakeitimais) taikomi Metodiniai nurodymai dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo, patvirtinti Valstybinio patentų biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 (toliau tekste – ir Metodiniai nurodymai). Pagal Metodinių nurodymų 2.2 punktą ženklų panašumą lemia juose esančių elementų bendrumas. Panašumui turi įtakos sutampančių ir nesutampančių elementų santykis, taip pat jų svarba ženklų kompozicijoje. Bendriausias ženklų panašumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojai ūkinėje veikloje gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juos sudarančių elementų skirtumų.

Dėl silpnų prekių ženklų elementų vertinimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taip pat remiantis atitinkama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, yra nurodyta, kad prekių ženklų teisės moksle ir teismų praktikoje yra vartojami terminai, tokie kaip „silpnas prekių ženklas“, „silpnas prekių ženklo elementas“, „stiprus prekių ženklas“, „stiprus prekių ženklo elementas“ Kai sprendžiama dėl ženklo (ar atitinkamo ženklo elemento) apsaugos apimties, inter alia dėl kito ženklo klaidinamo panašumo, būtent ženklo (ženklo elemento) „stiprumas“ ar „silpnumas“ ir yra aplinkybė, lemianti išimtinių teisių į prekių ženklą ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2012; 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2013).Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės ir atsakovės prekių ženklų SINUMOSS ir Sinumax pradžioje vartojamas „sinu-“ bei prekės ženklų SEDACALM ir Sedalive pradžioje vartojamas „seda-“ yra silpni prekių ženklų elementai. Todėl lyginamų prekių ženklų semantinį skirtingumą nulemia šių prekių ženklų pabaiga. Pati ieškovė apeliaciniame skunde sutinka su pirmos instancijos teismo teiginiu, jog prekių ženklų SINUMOSS ir Sinumax pirmoji dalis „sinu-“, kilusi iš lotynų kalbos žodžio, reiškiančio „krūtinė“, yra silpnas prekių ženklo elementas. Tačiau apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog žodinių ženklų pirmieji skiemenys „seda-“ yra silpnas prekių ženklo elementas, nes tai yra dažnai medicinoje naudojamo termino „sedative“, kuris išvertus iš anglų kalbos reiškia „raminamasis“, „ramintis“ trumpinys. Ieškovė teigia, jog retas vidutinis vartotojas žino, ką toks žodis reiškia, taip pat, kad tai – anglų kalbos žodis. Tai gali būti žinoma žmonėms, kurie dirba medicinos srityje, tačiau ne paprastam pirkėjui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais.Nors anglų kalboje ir yra vartojamas žodis „sedative“, tačiau pats šis žodis yra kilęs iš lotynų kalbos (lot. sedo – (nu)raminu, sedativus – raminamas) ir atitinkami jo variantai yra vartojami daugelyje indoeuropiečių kalbų. Pažymėtina, jog žodis „sedatyvai“, reiškiantis raminamuosius vaistus bei raminamąsias priemones, yra naudojamas ir lietuvių kalboje (žr. www.zodziai.lt; www.terminai.lt; Vaitkevičiūtė, Valerija. Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius: „Žodynas“, 2001). Taigi ir vidutinis Lietuvos vartotojas turėtų suvokti, jog vaistinis preparatas, prasidedantis „seda-“, turės raminamąjį poveikį. Byloje yra pateikta pakankamai pavyzdžių, patvirtinančių, kad ir kiti gamintojai yra įregistravę prekių ženklų bei teikia į rinką vaistinius preparatus su pavadinimais: Sinudafen, Sinupret, Sinustop, Sinustrogforte (el.b., t. I, l. 80-81; 121-122), taip pat su pavadinimais: Sedalife, Sedacorone, Sedaflex, Sedatif P.C., Sedamax, Sedastop ir kt. (el.b., t. I, l.89-92; 98-99). Pripažintina, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovės ir atsakovės prekių ženkluose sutampančios dalys „sinu-“ ir „seda-“ turi silpną skiriamąjį požymį, todėl gali būti laikomi formantais, kurie yra skirti nurodyti prekių, kurioms yra registruoti, paskirtį, o ne identifikuoti vieno gamintojo prekes nuo kito gamintojo prekių. Todėl nagrinėjamoje byloje prekių ženklų panašumo bei galimo vartotojų klaidinimo aspektu yra vertinami tik ginčo prekių ženklus sudarančių žodžių pabaigos.

Dėl prekių ženklų skiriamųjų požymių vertinimo

Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, jog atsakovės prekės ženklo Sinumax pabaiga – „max“ – yra tiek grafiškai, tiek fonetiškai klaidinamai panašus į ieškovės prekės ženklo SINUMOSS pabaigą –„moss“, nurodydama, jog panašumas yra didesnis nei vieno sutampančio elemento, todėl vidutinis vartotojas gali būti suklaidintas, rinkdamasis vieną ar kitą maisto papildą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais.Pažymėtina, jog pirmos instancijos teismas detaliai analizavo visų ieškovės ir atsakovės naudojamų prekės ženklų SINUMOSS ir Sinumax vizualines, fonetines bei semantines savybes, išskyrė sutampančius ir nesutampančius elementus: žodžių raides, jų skiemenis, šriftą, jų prasmę. Pripažintina, kad tik vienos „m“ raidės sutapimas negali būti pagrindu konstatuoti prekių ženklų tapatumo ar klaidinamo panašumo. Raidė „x“ nėra vartojama lietuvių kalboje ir grafiškai skiriasi nuo ieškovės prekių ženkle esančios dvigubos „s“, o tariama yra kaip du priebalsiai „ks“. Be to, šių dviejų žodžių – „moss“ ir „max“ – semantinė prasmė yra visiškai skirtinga: „samanos“ ir „maksimalus“.Apeliantė teigia, kad ne kiekvienas Lietuvos vartotojas supranta anglų kalbą, todėl negalima teigti, jog lyginami prekių ženklai turi aiškias bei suprantamas semantines prasmes. Tačiau, atsižvelgiant į visuotinai žinomas Lietuvos vidurinių mokyklų programas bei darbo rinkos reikalavimus nuo 1991 m., pripažintina, kad jaunimas bei daugiau kaip pusė darbingo amžiaus žmonių tikrai turi anglų kalbos pagrindus, todėl vidutiniam vartotojui anglų kalbos žodžiai tikrai bus suvokiami ir atskiriami. Be to, junginys „maks“ yra kilęs iš lotynų kalbos ir vartojamas tiek bendriniuose lietuvių kalbos žodžiuose, tiek ir juridinių asmenų pavadinimuose bei kituose prekių ženkluose, todėl vartotojo yra lengvai atpažįstamas ir junginyje Sinumax lengvai atskiriamas nuo ieškovės prekių ženklo SINUMOSS.Apeliantė taip pat teigia, jog prekių ženklai SEDACALM ir Sedalive yra panašūs tiek vizualiai, tiek fonetiškai. Iš dalies sutiktina su ieškove, jog pirmos instancijos teismas neteisingai nurodė, kad žodžiai „Sedacalm“ ir „Sedalive“ susideda iš skirtingo skiemenų skaičiaus, nes angliškas žodis „live“, tariant jį pagal anglų kalbos taisykles, yra vieno skiemens. Tačiau ši aplinkybė nedaro minėtų ieškovės ir atsakovės prekių ženklų tapačiais ar klaidinamai panašiais. Žodžių „calm“ ir „live“ sutampa tik viena raidė „l“, tuo tarpu jų semantinė prasmė yra visiškai skirtinga. Todėl pripažintina, jog pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymui būtinų sąlygų visumos.

Dėl ieškovės ir atsakovės naudojamų pakuočių klaidinamo panašumo

Ieškovė yra užregistravusi SINU MOSS kapsulių N20 IBP, fig. prekės ženklo pakuotės vaizdą, kurio registracijos Nr. 67825. Atsakovė savo veikloje taip pat naudoja produktų pakuotę, pažymėta jos prekių ženklu Sinumax.

Apeliantė teigia, kad šių pakuočių SINUMOSS ir Sinumax panašumą lemia bendras vaizdo panašumas, o ne teismo vertintų atskirų pakuotės elementų lyginimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka. Pripažintina, jog iš pirmo žvilgsnio šių pakuočių panašumą lemia pasirinktas baltos ir žalios spalvos derinys. Pirmos instancijos teismas atliko detalią ieškovės SINUMOS kapsulių N20 IPB prekės ženklo pakuotės ir atsakovės Sinumax prekės ženklu pažymėtų pakuočių lyginamąją analizę ir padarė pagrįstą išvadą, jog skiriasi abiejų pakuočių tiek parinktos žalios spalvos atspalviai, tiek plaučius vaizduojantys paveikslėliai, tiek ir visų pakuotės dizainą sudarančių vaizdinių komponentų išdėstymas.Ieškovė prie apeliacinio skundo pridėjo vaistinėje esančios lentynos, kuriose išdėstyti ieškovės ir atsakovės gaminamų Sinumoss ir Sinumax vaistinių preparatų pakuotės kartu su kitomis Sinunorm ir Bronchomoss pakuotėmis, nuotrauką (el.b. t. V, l. 47). Tai, kad tapačios paskirties medicininis kito prekių ženklo savininko produktas pažymėtas mėlyna spalva, nepaneigia aptartų byloje esančių kitų gamintojų, naudojančių žalią spalvą pakuotėje, produkcijos gausos. Atsakovė pateikė pakankamai kitų įmonių gaminamų vaistinių preparatų pakuočių su pavadinimais Sinudafen, Sinupret, Sinustop, Sinustrogforte pavyzdžių, kurie taip pat apipavidalintos žalios spalva ar žalios bei mėlynos deriniu (el.b., t. I, l. 80-81). Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog aptartos šalių pakuotės yra klaidinamai panašios.Ieškovė yra užregistravusi IBP Sedacalm serenza tablečių miegui pakuotės vaizdą, kurio registracijos Nr. 71437. Atsakovė savo veikloje taip pat naudoja savo produktų pakuotę, pažymėta prekių ženklu Sedalive.

Apeliantė teigia, jog šių pakuočių bendras vaizdas yra labai panašus, kad vartotojas gali būti suklaidintas dėl norimos įsigyti prekės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo ieškovės argumentu. Pirmos instancijos teismas pateikė detalią pakuočių SEDACALM ir Sedalive vaizdinių komponentų analizę ir išskyrė daugiau skirtumų, negu panašumų. Pripažintina, jog bendras šias pakuotes vienijantis elementas yra mėlyna spalva. Tačiau byloje yra pateikta pakankamai kitų įmonių raminamųjų vaistinių preparatų pakuočių, pažymėtų prekių ženklais: Sedatif PC, Sedalia, Sedaner, Sedaxylan ir kt., pavyzdžių, kurie patvirtina, kad pakuočių apipavidalinime dominuoja mėlynos spalvos atspalviai (el. b., t. I, l. 98-99). Be to, atsakovės pakuotėje naudojami du skirtingi mėlynos spalvos atspalviai, derinami su oranžinės spalvos juostelėmis. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovės naudojama pakuotė yra klaidinamai panaši į ieškovės. Ieškovė byloje pateikė UAB „RAIT“ atliktą prekinių ženklų SINUMOSS, Sinumax, SEDACAL ir Sedalive pakuočių tyrimą, atliktą 2016 m., kurio metu buvo vertimas Lietuvos gyventojų prekinių ženklų pakuočių panašumo suvokimas. Tyrime nurodyta, jog apie 13 proc. apklaustųjų nurodė, jog SINUMOSS ir Sinumax prekių ženklai yra tos pačios įmonės produktai, o 31 proc. nurodė, jog tai susijusių įmonių produktai, tuo tarpu 32 proc. nurodė, jog tai nesusijusių įmonių produktai. Atitinkamai 11 proc. nurodė, jog SEDACALM ir Sedalive yra tos pačios įmonės produktai, 31 proc. – jog tai susijusių įmonių produktai ir 33 proc. – nesusijusių įmonių produktai (el.b. t.II,l.5-21).Atsakovė taip pat pateikė Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro Vilmorus 2016 m. sausio 14-22 d. atliktą tyrimą „Prekių ženklų panašumas“, kurios metu buvo apklausti Lietuvos gyventojai. Šio tyrimo metu buvo nustatyta, jog 28 proc. apklaustųjų nurodė, jog Sedalive ir SEDACALM pakuotės yra panašios tiek, kad galima supainioti produktus, o 70 proc. – kad nepanašios (el.b. t. II, b.l. 133-139). Taip pat pateikė Vilmorus 2016 m. sausio 14-22 d. atliktą tyrimą „Prekių ženklais pažymėtų farmacinių preparatų ar maisto papildų gamintojas“ tyrimą, kurio metu 7,4 proc. apklaustų gyventojų nurodė, jog SEDACALM ir Sedalive prekių ženklais pažymėtus farmacinius preparatus gamina vienas gamintojas, 30,5 proc., kad susijęs gamintojai ir 58,2 proc., kad skirtingi gamintojai (el.b. t. II, l. 151-157). Nurodytame „Prekių ženklų panašumas“ tyrime apie 41 proc. apklaustųjų atsakė, jog pakuotės SINUMOSS ir Sinumax pagal jų apipavidalinimą yra panašios, o 58,4 proc., kad nepanašios. Tyrime „Nurodytais prekių ženklais pažymėtų farmacinių preparatų ar maisto papildų gamintojas“ tyrime 9,9 proc. nurodė, jog SINUMOSS ir Sinumax prekių ženklais pažymėtus farmacinius preparatus gamina vienas gamintojas, 29,5 proc. – susiję gamintojai ir 56,5 proc. – skirtingi gamintojai. Taip pat 36,5 proc. nurodė, kad pakuotės SEDACALM ir Sedalive pagal jų apipavidalinimą (panaudotus priešinius, žodinių ir vaizdinių elementų kompozicijas bei spalvas) yra panašios, 62,8 proc. – kad nepanašios, 28,7 proc. apklaustųjų nurodė, jog SINUMOSS ir Sinumax pakuotės yra panašios, o 70,3 proc. – kad nepanašios (el.b. t. II, l. 159-190). Ieškovės pateiktas UAB „RAIT“ tyrimas nustatė, jog didesnė dalis apklaustųjų ieškovės ir atsakovės naudojamas pakuotes suvokė kaip tos pačios ar susijusių įmonių produktus. Tuo tarpu atsakovės pateiktas Vilmorus tyrimas nustatė, jog tik didesnė dalis respondentų pakuotes bei prekių ženklus suvokia kaip dviejų nesusijusių gamintojų produktus. Kadangi Vilmorus tyrimas buvo detalesnis bei pateikė įvairesnes klausimų formuluotes, apeliacinės instancijos teismas remiasi pastarojo tyrimo rezultatais, patvirtinančiais, kad visuomenės suklaidinimo galimybė nėra didelė.Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog teismų praktikoje pripažįstama, jeigu bent trečdalis apklausoje dalyvaujančių asmenų klysta dėl atitinkamo prekių ženklų šaltinio ar maišo atitinkamus produktus, kurie žymimi klaidinamai panašiais prekių ženklais – to pakanka išvadai, kad visuomenės suklaidinimo tikimybė yra. Ieškovės nurodytose kasacinės bei apeliacinės instancijos teismų nutartyse visuomenės klaidinimo tikimybė buvo pripažinta ne tik dėl visuomenės apklausoje nustatytų 30 proc. respondentų, kurie skirtingų įmonių prekių ženklus priskyrė vienam gamintojui, bet ir dėl kitų tose bylose nustatytų aplinkybių visumos, tai yra byla buvo dėl plačiai žinomo prekių ženklo apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2006) bei dėl nustatyto sutampančio ženkluose naudojamo dominuojančio ir išsiskiriančio elemento (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1043/2013).

Dėl pirmos instancijos teismo nevertintų bylos aplinkybių

Sutiktina su apeliantės argumentu, jog pirmos instancijos teismas nevertino jos nurodytų aplinkybių dėl atsakovės bandymo registruoti prekių ženklą Fytocord. Tačiau šio prekių ženklo galimas panašumas į ieškovės registruotą prekių ženklą Fitocordium, registracijos Nr. 70885, nėra šios bylos nagrinėjimo objektas. Nors ieškovė ir teigia, kad VPB Apeliacinis skyrius priėmė sprendimą, jog atsakovės prekių ženklas Fytocord yra klaidinamai panašus į ieškovės prekių ženklą Fitocordium, tačiau tokių duomenų teismui nepateikia. Ieškovė pateikė tik duomenis, jog VPB Apeliacinis skyrius priėmė nagrinėjimui ieškovės protestą dėl prekių ženklo „Fytocord“ registracijos Nr. 70828 pripažinimo negaliojančiu (el.b., t. I, l. 32-33). Apie tolesnę bylos eigą ieškovė jokių įrodymų nepateikė. Atsakovė nurodė, jog ieškovei pareiškus protestą, ji pati atsiėmė šio prekių ženklo registracijos paraišką, ir kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė duomenis iš VPB protestų duomenų bazės, patvirtinančius jog protestas dėl prekių ženklo Fytocord buvo nutrauktas, tai yra VPB Apeliacinio skyriaus sprendimas nebuvo priimtas (el.b., t.V, l. 63). Pripažintina, kad prekių ženklų Fytocord ir Fitocordium klaidinamas panašumas nebuvo konstatuotas jokios kompetentingos institucijos, o aplinkybė, jog atsakovė pati atsiėmė paraišką po protesto, paneigia ieškovės apeliacinio skundo argumentą, jog atsakovė tendencingai bando registruoti klaidinančiai į ieškovės prekių ženklus panašius žymenis bei nesąžiningai konkuruoja su ieškove.Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovė patyrė 1 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (el. b. t. V, l. 77-80). Pagal Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punktą maksimali už atsiliepimą į apeliacinį skundą suma yra 1 079 Eur, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 1 079,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „Vox pharmaceutica“ iš ieškovės UAB „Innovative Pharma Baltics“ 1 079,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.