Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2019-11-14 · Civilinė byla Nr. 2YT-4475-377/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-05-09Tauragės apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-09-11Tauragės apylinkės teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-09-19Tauragės apylinkės teismas
  4. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-10-08Tauragės apylinkės teismas
  5. 2YT-4475-377/2019Sprendimas · 2019-11-14Tauragės apylinkės teismas
  6. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-01-24Tauragės apylinkės teismas
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-14
Bylos Nr.
2YT-4475-377/2019
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-00466-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Gudžiūnienė
Pareiškėjas
Ž. P.
Suinteresuotas asmuo
V. P., R. P.
Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2YT-4475-377/2019 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01512-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5.;3.4.5.2. (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 14 d. Tauragė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Gražina Gudžiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Ž. P. pareiškimą, suinteresuoti asmenys V. P. ir R. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas nustatė: Pareiškėjas pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jo močiutės D. N. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jis, Ž. P., pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jis gimė (duomenys neskelbtini) A. P. (N) ir S. P. šeimoje. Be jo, šeimoje gimė ir užaugo broliai V. P. ir R. P.. Mama A. P. buvo gimusi (duomenys neskelbtini) J. N. ir D. N. šeimoje. Senelis J. N. mirė (duomenys neskelbtini) močiutė D. N. mirė (duomenys neskelbtini) Jo senelis J. N. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 6,02 ha žemės(duomenys neskelbtini) Seneliui mirus, močiutė D. N. kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos sutuoktiniui ir jo seneliui J. N. priklausiusį žemės sklypą. Močiutei D. N. (duomenys neskelbtini) buvo atmatuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ekvivalentine natūra - 5,50 ha, tačiau močiutė dėl senyvo amžiaus minėtos žemės sklypo nenaudojo, o perleido naudoti jam. Tuo metu jo močiutė jau gyveno pas jį, jis močiute pilnai rūpinosi. Nuosavybės teisės dokumentus galutinai susitvarkė tik 2001 m. lapkričio 28 d. Tauragės apskrities viršininko sprendimu Nr. 77-9047 močiutei D. N. atkurtos nuosavybės teisės į 5,50 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Visą tą laiką, t. y. nuo 1992 m., tiek po nuosavybės teisės dokumentų sutvarkymo, močiutei D. N. priklausiusį žemės sklypą naudoja, tvarko ir deklaruoja tik jis. Viešajame registre 5,5000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis(duomenys neskelbtini) yra įregistruotas močiutės D. N. vardu ir yra jos asmeninė nuosavybė. Kadangi močiutė gyveno jo šeimoje, jis močiutę prižiūrėjo, slaugė, todėl kai tik močiutė įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į jos sutuoktiniui J. N. priklausiusį žemės sklypą, ji (duomenys neskelbtini) parašė testamentą ir žemės sklypą testamentu paliko jam. Testamentą patvirtino Tauragės rajono Lauksargių apylinkės viršaičio pavaduotoja, registro Nr. 497. Pagal močiutės D. N. mirties (duomenys neskelbtini) metu galiojusio Lietuvos Respublikos CK 587 str. 3 d. (1964-07-07 redakcija) palikimą pagal testamentą priimti galėjo per šešis mėnesius, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Palikimą galėjo priimti ir pagal įstatymą jo mama A. P., kuri buvo parašiusi pareiškimą notarui. Tačiau esant galiojančiam ir nepanaikintam, tinkamai patvirtintam testamentui, mamai pagal įstatymą nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į močiutei D. N. priklausančią teisę į 5,5000 ha žemės sklypą. Iš archyvo pažymėjimo matyti, kad po močiutės D. N. mirties, paveldėjimo byla notarų kontoroje nėra užvesta. Tačiau pagal močiutės D. N. mirties metu(duomenys neskelbtini) galiojusio Lietuvos Respublikos CK 587 str. 3 d. (1964-07-07 redakcija) nuostatas, palikimą priimti buvo galima ir faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti. Nurodo, kad faktiškai palikimą priėmė tik jis, pareiškėjas, pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Dabartiniu metu jis nori susitvarkyti paveldėjimo teisės dokumentus, tačiau praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 3 d.). Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 str. 3 d.). Teismas konstatuoja : Pareiškimas įrodytas ir tenkintinas. Kaip matyti iš pareiškėjo pareiškimo, byloje esančios medžiagos: mirties liudijimų, gimimo liudijimo, pažymos apie deklaruotą gyv. vietą, nustatyta, kad pareiškėjo tėvai A. P. (N) ir S. P. (b. l. 5). Pareiškėjo mama A. P. mirusi (duomenys neskelbtini) ( b. l. 9). Pareiškėjo seneliai buvo J. N., miręs(duomenys neskelbtini) ir D. N., mirusi (duomenys neskelbtini) ( b. l. 3-9). Močiutė mirė palikusi (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą, kurį patvirtino Tauragės rajono Lauksargių apylinkės viršaičio pavaduotoja, registro Nr. 497 (b.l. 12). Iš Klaipėdos regiono Valstybės archyvo Tauragės filialo pažymos apie D. N. testamento galiojimą matyti, kad Tauragės rajono Lauksargių apylinkės tarybos ir viršaičio archyvinio fondo dokumentuose, Tauragės rajono Lauksargių apylinkės viršaičio 1992 m. testamentų byloje yra D. N. (duomenys neskelbtini) sudarytas testamentas, registro Nr. 497 (b.l. 15). Tačiau iš 2019 m. birželio 4 d. Klaipėdos regiono Valstybės archyvo Tauragės filialo pažymos apie D. N. turto paveldėjimą matyti, kad žinių apie sudarytą paveldėjimo bylą mirus D. N. (duomenys neskelbtini) nerasta ( b.l. 14). Iš Tauragės rajono 3-ojo notaro biuro pažymos nustatyta, kad po D. N., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo(duomenys neskelbtini) notaro biure paveldėjimo byla nėra užvesta (b.l. 13). Iš 2001 m. gegužės 31 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos Lauksargių seniūnijos pažymos matyti, kad po D. N. mirties(duomenys neskelbtini) palikimą priėmė ir valdo jos anūkas Ž. P. (Ž. P. 1 metus iki mirties vedė bendrą ūkį) (b.l. 17). Iš 2001 m. lapkričio 28 d. Tauragės apskrities viršininko sprendimo Nr.77-9047 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje D. N. matyti, kad D. N. (mirusi) atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 5,50 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Iš VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 5,5000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis(duomenys neskelbtini) yra įregistruotas D. N. vardu (b.l. 18-20). Nustatyta, kad pareiškėjas dar iki močiutės D. N. mirties gyveno kartu, pareiškėjas ją prižiūrėjo, padėjo išsilaikyti, slaugė. Todėl D. N. 1992 m. atkūrus nuosavybės teises į seneliui J. N. priklausiusį žemės sklypą, močiutė dėl senyvo amžiaus šios žemės nenaudojo, o perleido pareiškėjui. Byloje nustatyta, kad tik pareiškėjas tvarkė ir iki šios dienos naudoja, tvarko, deklaruoja močiutei priklausiusį žemės sklypą, pabaigė tvarkyti dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimą, be to, iš karto po močiutės mirties pradėjo valdyti, naudotis visu močiutei priklausiusiu kilnojamuoju turtu, rūpinasi, tvarko ir prižiūri visą jos vardu paliktą turtą kaip savo. Suinteresuoti asmenys V. P. ir R. P. su pareiškėjo pareiškimu sutiko visiškai ir atsiliepimu į pareiškimą prašo pareiškėjo Ž. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti pilnumoje ( b.l. 26). Pagal D. N. mirties dieną galiojusį Lietuvos Respublikos CK 587 straipsnio 3 dalį (1964-07-07 redakcija), palikimą pagal testamentą buvo galima priimti per šešis mėnesius nuo palikėjo mirties momento kreipiantis į notarų biurą arba faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko. Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Laikoma įrodyta, kad pareiškėjas po močiutės D. N. mirties jos vardu atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Kitų nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių nėra. Palikimo negalima priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlyga. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, priėmęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomu priėmusiu visą palikimą. Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, laikytina, kad byloje yra įrodyta, kad pareiškėjas po močiutės mirties testamentu paliktą turtą priėmė pradėdamas jį valdyti ir juo naudotis. Pareiškėjas negali kitokiu būdu gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 448 str. 1 d.). Vadovaudamasis Lietuvos respublikos civilinio proceso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 448 straipsniu, nusprendžia: Pareiškimą patenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po D. N., gimusios(duomenys neskelbtini) mirties(duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus. Teisėja Gražina Gudžiūnienė Civilinė byla Nr. e2-1609-377/2019 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00466-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 2.4.2.13; 3.2.6.5.