Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-93-377/2020 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01532-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1.; 3.2.6.5. (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 24 d. Tauragė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Gražina Gudžiūnienė, sekretoriaujant Militai Balandienei, dalyvaujant ieškovui A. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui Valstybės įmonei „Registrų centras“, dėl įrašo nekilnojamojo turto registre panaikinimo. Teismas nustatė: Ieškovas A. P. (toliau – atsakovas) ieškiniu dėl įrašo nekilnojamojo turto registre panaikinimo, prašo panaikinti nekilnojamojo turto registro duomenis apie nuosavybę turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nustatant juridinį faktą, jog šio turto savininkas yra A. P.. Nurodo, kad nekilnojamojo turto registro duomenimis, gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) yra A. P. nuosavybė. Jis nuo gimimo iki šiol su šeima gyvena ir rūpinasi minėta namų valda. Šią namų valdą, įskaitant ir pastatus, pradėjo kurti jo senelis K P, miręs(duomenys neskelbtini) Nurodo, kad minėtas aplinkybes patvirtina namų valdos sukūrimą patvirtinantys dokumentai: 1) 1973 m. balandžio 16 d. sutartis apie žemės sklypo perdavimą individualinio gyvenamo namo statybai kaimo vietovėje, kurioje numatyta, jog pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus 1972 m balandžio 11 d. nutarimą Nr. 145, išskiriama 1500 kv. m. žemė vieno aukšto namo statybai; 2) 1973 m, balandžio 2 d. raudonųjų linijų, sklypo ribų ir pastato ašių nužymėjimo aktas, pagal kurį nužymėtos paskirto sklypo ribos; 3) 2016 m. sausio 18 d. nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo sutartis Nr. (KMS)36, pagal kurią jis užsakė atlikti gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų kadastrinius matavimus. Todėl visos aplinkybės įrodo, jog atsakovės atstovo, t. y. 2016 m. vasario 11 d. (duomenys neskelbtini) seniūno išduotas raštas, kuriame pažymėta, jog minėti statiniai yra A. P. vardu registruoti (pagal namų ūkio knygą Nr. 25), yra prieštaraujantys faktiniams duomenims, kurie paneigia rašte nurodytas aplinkybes. Jis, ieškovas yra mirusio A. P. sūnus ir K P anūkas. Pastariesiems mirus bei esant netiksliems registro duomenims, nėra galimybės teisingai susitvarkyti turto, kurį visą gyvenimą jis prižiūrėjo, valdė, paveldėjimo, kadangi šį turtą faktiniu valdymu paveldėjo jis. Pažymi, kad įrašas viešajame registre padarytas ne A. P. valia, t. y. jam esant mirus. Tai reiškia, jog registro tvarkytojas (atsakovas) negalėjo priimti ieškovo prašymo registruoti juridinio fakto apie nuosavybės teisę jau mirusio asmens vardu, kadangi asmuo, kurios vardu registruojama nuosavybės teisė, nebeturėjo civilinio teisnumo bei veiksnumo ir tokiu būdu nebegalėjo būti sandorio šalimi. Miręs asmuo neišreiškė valios įgyti nuosavybės teisę į konkretų turtą, tai reiškia, jog jokie tretieji asmenys negali mirusio asmens vardu tiesiogiai ar ne tiesiogiai, sukurti teisių ir pareigų mirusiam asmeniui. Seniūno raštas nėra sprendžiamojo pobūdžio, tačiau jo pagrindu yra atliktas viešojo registro įrašas, kuris kartu su šiuo įrašu turi būti panaikintas kaip neteisėtas. Teisme ieškovas prašė ieškinį nagrinėti pagal tokį jo pareikštą reikalavimą, jo tikslinti nepageidauja. Jis su seserimis ir broliais kontaktų nepalaiko. Minėtame name jis su šeima gyvena nuo vaikystės. Tą namą pastatė jo senelis K P. Tėvas to namo nebuvo persiregistravęs savo vardu. Jis su šeima visada gyveno tame name, dirbo, jį remontavo, moka visus su namo išlaikymu ir priežiūra susijusius mokesčius. Šiuo metu namas registruotas mirusio tėvo vardu. Jis po tėvo mirties kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nežino, dėl kokios priežasties notaras neišdavė paveldėjimo teisės liudijimo. Nori, kad namo nuosavybė būtų perrašyta jo vardu. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija nurodė, kad Tauragės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)seniūnija pagal A. P. prašymą 2016 m. vasario 11 d. išdavė pažymą Nr.12-17 „Dėl A. P. pastatų“, turėtų (duomenys neskelbtini). Tuo metu A. P. (duomenys neskelbtini)seniūnijai nepateikė prašymo ir informacijos apie senelio K P, gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio(duomenys neskelbtini), turėtus pastatus. Papildomai išanalizavus 1980 m. ūkinės knygos, asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)įrašus, nustatyta, apie K P vardu apie turėtus pastatus įrašų nėra (gyvenamas namas, 1980 m. įrašas pastaboje pastai A. P.). (duomenys neskelbtini)kaimo jau ankstesnėse ūkinėse bei 1983 m. knygoje, asmeninė sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pastatų savininkas A. P., gim. (duomenys neskelbtini). A. P. pastatų Nekilnojamųjų daiktų teisinė registracija atlikta paties ieškovo A. P. prašymu, kuris gautą pažymą 2016-02-11 iš Tauragės savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno Nr.12-17 pateikė valstybės įmonės Registrų centrui Tauragės padaliniui. Atsakovė nesutinka, kad Tauragės rajono savivaldybės administracijos(duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno išduotas 2016-02-11 raštas Nr.12-17 „Dėl A. P. pastatų“ turi būti panaikintas kaip neteisėtas. Iki 1991 m. liepos 25 d. pagrindiniu įrodymu patvirtinančių nuosavybės teisę į pastatus kaimo vietovėje yra ūkinių knygų įrašai. Pagal Nurodymų namų ūkių knygoms pildyti 1 punktą, namų ūkių knygos yra pirminės ūkinės apskaitos seniūnijose forma. Atsižvelgus į nurodytas teisės normų nuostatas, daroma išvada, kad namų ūkių knygose seniūnijos įrašyti duomenys apie namų ūkio narius, ūkiui priklausančius gyvenamuosius namus bei ūkinius pastatus, ūkio privačią žemę, gyvulius ir paukščius vertintini kaip teisingi ir tikslūs. Prašo ieškovo A. P. ieškinio reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Bylą nagrinėti dalyvaujant Tauragės rajono savivaldybės administracijos(duomenys neskelbtini) seniūnijos atstovui. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovo A. P. ieškinio reikalavimą dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų panaikinimo nutraukti, prašymo netenkinus - šį reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą; ieškinio reikalavimą dėl juridinio fakto nustatymo, kad turto savininkas yra ieškovas, atmesti kaip nepagrįstą; bylą nagrinėti nedalyvaujant Registrų centro atstovui. Atsiliepime nurodė, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ieškovo minėti statiniai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini) nuo 2016-02-18 nuosavybės teise įregistruoti A. P., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, įregistravimo pagrindas: 2016-02-11 apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas Nr. 12-17. Registrų centras nesutinka su ieškinio reikalavimu panaikinti Nekilnojamojo turto registro duomenis apie A. P. nuosavybę Nekilnojamiesiems daiktams. Nurodo, kad ieškovas A. P., reikšdamas šį ieškinio reikalavimą, iš esmės ginčija Registrų centro teritorinio registratoriaus 2016-02-18 sprendimą, kuris įformintas Nekilnojamojo turto registre įregistruojant Nekilnojamuosius daiktus ir A. P. nuosavybės teisę į juos. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos esmę, tai reiškia, kad duomenys, kurių pagrindu buvo įregistruoti Nekilnojamieji daiktai ir A. P. nuosavybės teisė į juos, gali būti vertinami kitaip negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą Nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka. Teisinis reglamentavimas numato, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas per vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) nustatyta tvarka (NTRĮ 30, 31 straipsniai; ABTĮ 28 straipsnio 1 dalis). Registrų centras neturi duomenų, kad Registrų centro teritorinio registratoriaus 2016-02-18 priimtas sprendimas būtų apskųstas Centriniam registratoriui teisės aktų nustatyta tvarka, todėl šis teritorinio registratoriaus 2016-02-18 priimtas sprendimas yra teisėtas, nepanaikintas, nenuginčytas, bei galiojantis. Be to, trečiasis asmuo nesutinkame su ieškovo teiginiais, kad Registrų centro teritorinis registratorius neteisėtai įregistravo A. P. nuosavybės teisę į Nekilnojamuosius daiktus, nes mirusio asmens vardu negali būti registruojama nuosavybės teisė bei tai, jog Nekilnojamųjų daiktų teisinė registracija negalėjo būti atlikta Apylinkės seniūno pažymėjimo pagrindu. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, prašymus įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo. Jeigu asmuo yra miręs, prašymą mirusio asmens vardu gali pateikti asmuo, turintis teisę paveldėti mirusiojo turtą. Šiuo atveju, Tauragės rajono pirmojo notaro biuro notarės Audronės Bakšienės (duomenys neskelbtini) išduotas liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtino, kad ieškovas A. P. yra priėmęs mirusiojo A. P. palikimą, todėl jis turi teisę paveldėti mirusiojo A. P. turtą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas veikė jam įstatymų suteiktų įgalinimų ribose ir jų nepažeidė, reikalavimas panaikinti A. P. nuosavybės teisės registraciją į Nekilnojamuosius daiktus Nekilnojamojo turto registre, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Reikalavimas nustatyti juridinį faktą, kad turto savininkas yra ieškovas A. P. taip pat yra netinkamai suformuluotas, kadangi sprendžiant iš ieškinio motyvų, ieškovas galimai teismo prašo ne nustatyti juridinį faktą, o įregistruoti ieškovo nuosavybės teisę į Nekilnojamuosius daiktus Nekilnojamojo turto registre. Taigi ir šis reikalavimas taip pat turi būti tikslinamas. Tačiau net ir patikslinus šį reikalavimą, bet nenuginčijus ir nepanaikinus dokumentų, kurių pagrindu įregistruoti Nekilnojamieji daiktai ir A. P. nuosavybės teisė į juos, šio reikalavimo patenkinimas nesukels ieškovui jo siekiamų teisinių pasekmių. Atsakovas Tauragės rajono savivaldybės administracijos atstovas bei trečiojo asmens Valstybės įmonės „Registrų centras“ atstovas teismo posėdį neatvyko. Atsakovui apie posėdžio datą, vietą ir laiką praneštą tinkamai, negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimo. Trečiasis asmuo Valstybės įmonės „Registrų centras“ atsiliepimu prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Civilinė byla nagrinėjama atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai bei trečiajam asmeniui Valstybės įmonės „Registrų centras“ nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 246 straipsnio 2 dalis). Teismas konstatuoja : Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis bei ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad ieškovo tėvui A. P. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: (duomenys neskelbtini) esantis adresu (duomenys neskelbtini) Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas - (duomenys neskelbtini) Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Įrašas galioja nuo 2016 m. vasario 18 d. Ieškovo tėvas A. P. miręs (duomenys neskelbtini). Iš Tauragės rajono pirmojo notaro biuro notarės Audronės Bakšienės (duomenys neskelbtini) liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad po ieškovo tėvo A. P. mirties palikimą priėmė: V P, V S, A. P., A. P. ir A P. Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Byloje nėra duomenų, kad šiai dienai paveldėjimo teisės liudijimas į A. P. priklausantį nekilnojamąjį turtą išduotas. Ieškovas teisme nurodė, kad jis nežino, dėl kokių priežasčių paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Jis su kitais paveldėtojais nebendrauja. Byloje ginčas kilęs dėl įrašo nekilnojamojo turto registre panaikinimo, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, jog ginčijamo nekilnojamojo turto savininkas yra A. P.. Dėl teisinė registracijos panaikinimo Nekilnojamieji daiktai, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, daiktinių teisių suvaržymai yra registruojami nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnis). Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 9 punktą, nekilnojamojo turto registre registruojami su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai, tarp jų – naujo nekilnojamojo daikto suformavimas ar buvusio nekilnojamojo daikto išnykimas. Nekilnojamasis daiktas įregistruojamas pagal daikto buvimo vietą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro nuostatų 52 p.). Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Panaši nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje, bei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje kuriame nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, jog asmens teisių viešajame registre įregistravimas atlieka ne teises nustatančią, bet teises išviešinančią funkciją, asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą daiktą atsiradimo pagrindas - sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010). Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) yra registruotas A. P. vardu. Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Įrašas galioja nuo 2016 m. vasario 18 d. Iš byloje esančio Tauragės rajono savivaldybės administracijos(duomenys neskelbtini)pažymos dėl A. P. pastatų matyti, kad pagal namų knygą Nr. (duomenys neskelbtini), namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini), A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruotas gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) Iš (duomenys neskelbtini)kaimo 1983 m. knygos, asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pastatų savininkas A. P., gim. (duomenys neskelbtini). A. P. pastatų Nekilnojamųjų daiktų teisinė registracija atlikta paties ieškovo A. P. prašymu, kuris 2016 m. vasario 11 d. gautą pažymą Nr.12-17 iš Tauragės savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pateikė valstybės įmonės Registrų centrui Tauragės padaliniui. Pats ieškovas teisme patvirtino, jog remiantis minėta pažyma jis VĮ ,,Registrų centras‘‘ įregistravo tėvo A. P. vardu nuosavybę minėtų ginčo pastatų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad įrašai ūkinėse knygose kaimo vietovėse pripažįstami pakankamais pastatų valdymo nuosavybės teises įrodymais, tačiau sukeliančiais teisines pasekmes ir patvirtinančiais nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą laikomi įrašai namų ūkio knygose, jei jie yra padaryti iki 1991 m. liepos 25 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo. Jeigu pastatai buvo pastatyti iki minėtos instrukcijos įsigaliojimo, tai jie galėjo būti registruojami nekilnojamojo turto registre, pateikus seniūno ar mero pažymą, patvirtinančią, kad vietinio vykdomojo komiteto ūkinėse knygose yra įregistruota namų valda, susidedanti iš tam tikrų pastatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, civilinė byla Nr. 3K-3- 413/2003; civilinė byla Nr. 3K-3-240/2007). Kaip nurodo ir atsakovas savo atsiliepime, iki 1991 m. liepos 25 d. pagrindiniu įrodymu patvirtinančių nuosavybės teisę į pastatus kaimo vietovėje yra ūkinių knygų įrašai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278, Patvirtintų dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo, 2 punktą, pastatyti seni statiniai Registre registruojami 2 punkte nurodytų Registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 nustatyta tvarka, Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą ir savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai (Sąrašo 2.1 p.). Kai matyti iš bylos, ieškovo ginčijami nekilnojamieji statiniai pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. kaimo gyvenamojoje vietovėje -(duomenys neskelbtini) todėl, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, nekilnojamieji daiktai ir mirusiojo A. P. nuosavybės teisė pagrįstai ir teisėtai įregistruota Nekilnojamojo turto registre, vadovaujantis namų ūkio knyga Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas sutinka su atsakovo bei trečiojo asmens atsiliepimuose pateikta pozicija, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie Nekilnojamuosius daiktus ir A. P. nuosavybės teisę į juos, atitinka minėtus dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Be to, teisme taip pat nustatyta, jog ieškovas A. P. turėjo teisę pateikti prašymą įregistruoti Nekilnojamuosius daiktus ir A. P. nuosavybės teisę į juos. Iš 2015 m. balandžio 27 d. Tauragės rajono pirmojo notaro biuro notarės Audronės Bakšienės išduoto liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, jog po A. P. mirties palikimą priėmė be visų kitų paveldėtojų ir A. P.. Tačiau paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, dėl kokių priežasčių neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Todėl trečiasis asmuo, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis ir nurodytų aplinkybių visuma, įregistravo Nekilnojamuosius daiktus ir A. P. nuosavybės teisę į juos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovo argumentai, jog mirusio A. P. vardu negalėjo būti registruojama nuosavybės teisė į Nekilnojamuosius daiktus, bei tai, jog Nekilnojamųjų daiktų teisinė registracija negalėjo būti atlikta Apylinkės seniūno pažymėjimo pagrindu, yra nepagrįsti. Ieškovo teismui pateikta 1973 m. balandžio 16 d. sutartis apie žemės sklypo perdavimą individualinio gyvenamo namo statybai kaimo vietovėje, kurioje numatyta, jog pagal(duomenys neskelbtini)tarybinio ūkio direktoriaus 1972 m balandžio 11 d. nutarimą Nr(duomenys neskelbtini), išskiriama 1500 kv. m. žemė vieno aukšto namo statybai K P, 1973 m, balandžio 2 d. raudonųjų linijų, sklypo ribų ir pastato ašių nužymėjimo aktas, pagal kurį nužymėtos paskirto sklypo ribos, 2016 m. sausio 18 d. nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo A. P. vardu, tik patvirtiną faktą, kad minėtas nekilnojamasis turtas tikrai priklausė A. P., tačiau nesudaro prejudicinių faktų, kuriems esant įstatymų nustatyta tvarka trečiasis asmuo turėjęs teisinį pagrindą įregistruoti minėtą turtą ieškovo vardu. Ieškovas teismui nepateikė daugiau jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, atlikdamas įrašus nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės, esant galiojančiam Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimui Nr. 12-17 bei kitiems aukščiau aptartiems įrodymams, pažeidė Nekilnojamojo turto registro teisinį reglamentavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas nagrinėja bylą asmens suformuluoto pareiškimo dalyko ir pagrindo ribose. Bylos aplinkybės suponuoja išvadą, jog ieškovas įrodinėja savo ieškinį dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo į minėtus statinius, į kuriuos nuosavybė ieškovo pasirinktu būdu negali būti nustatyta. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, teismas nagrinėja bylas dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Šio kodekso 445 straipsnyje yra numatyta, jog teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai ieškovas (pareiškėjas) negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų, t. y., kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie yra prarasti ir kitokia tvarka jų negalima gauti ar atkurti. Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms. Šiuo atveju ieškovas nesikreipia į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kuris patvirtintų jo teisę į ginčo pastatus, o prašo nustatyti nuosavybės teisę į daiktą, nors viešame registre jau yra įregistruota nuosavybės teisė į šį daiktą ( 4.27 straipsnio 3 dalis). Todėl jo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas, kaip neatitinkantis CPK 445 straipsnio reikalavimų. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ir antroji ieškovo ieškinio reikalavimo dalis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmestina (CPK 178 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, nusprendžia: Ieškovo A. P. ieškinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus. Teisėja Gražina Gudžiūnienė Civilinė byla Nr. e2-1609-377/2019 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00466-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 2.4.2.13; 3.2.6.5.