Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovui K. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatyti, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaikų teisių apsaugos tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

6.Santuokos metu šalys įgijo 2004 m. lengvąjį automobilį Toyota Corolla, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) 1000 Eur rinkos vertės. Šiuo automobiliu ieškovė faktiškai naudojasi viena, atsakovas neturi teisės vairuoti, automobilis reikalingas ir dukros poreikių tenkinimui, juo dukrą veža pas gydytojus, todėl ieškovė po santuokos nutraukimo prašo jį palikti jos asmeninėn nuosavybėn, o atsakovui nepriteisiant piniginės kompensacijos. Nekilnojamojo turto, kito vertingo kilnojamojo turto šalys neįgijo. Kreditorių nei asmeninių, nei kartu su atsakovu ieškovė neturi.

7.Nutraukiant santuoką, ieškovė prašo jai palikti santuokinę pavardę ,,(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui ,,(duomenys neskelbtini)“.

8.Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdyje prašo ieškovės pareikštus reikalavimus tenkinti ieškinyje išdėstytais argumentais. Papildomai ieškovė paaiškino, kad jos nepilnametė dukra K. šiuo metu mokosi virėjos specialybės, vaikui į mokyklą ji duoda po 8-10 Eur kiekvieną dieną. Mergaitė turi sveikatos problemų, dėl ko ji vartoja nekompensuojamus vaistus. Apranga mokyklai kainuoja apie 60 Eur. Praktikai mokykloje atlikti reikės papildomų lėšų vaikui, nes turės papildomai pirkti maisto produktus. Ieškovė be nuomos mokesčio, taip pat patiria nemažas komunalines išlaidas. Apie 100 Eur išlaidų ieškovė patiria išsimokant už įsigytą kompiuterį, interneto paslaugas, telefoną. Dėl dantų priežiūros vaikas kreipėsi ir gavo stomatologo paslaugas, kurių dalį, iki 30 Eur ieškovei teko sumokėti. Dar reikalingos išlaidos vaiko higienai, apie 50 Eur per mėnesį. Reikalingos didesnės lėšos vaiko laisvalaikiui. Ieškovė automobilį prašo priteisti jos asmeninėn nuosavybėn, nes tik ieškovė juo naudojasi, atsakovas neturi teisės jo vairuoti ir jokių pretenzijų dėl automobilio valdymo ieškovei jis neturi.

9.Atsakovas teismo posėdyje nedalyvauja dėl nežinomų priežasčių, jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, teismo šaukimas atsakovui buvo įteiktas asmeniškai, atsakovas taip pat nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl byla nagrinėta nedalyvaujant atsakovui.

10.Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos tarnyba 2022 m. liepos 15 d. pateikė teismui išvadą dėl nepilnametės K. P. interesų ir nurodė, jog skyrius mano, kad tikslinga nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. Pažymėjo, jog šalims nebuvo taikoma atvejo vadyba ar atvejo vadybos paslaugos, skyrius taip pat nėra gavęs informacijos apie netinkamą tėvų valdžios įgyvendinimą vaiko atžvilgiu. Teismo posėdyje institucijos atstovė palaikė išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

11.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

12.Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė N. P. ir atsakovas K. P. Panevėžio rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad po santuokos su atsakovu sudarymu, jų bendras gyvenimas nebuvo darnus, atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, būdavo grubus, reikalaudavo, kad ji negyventų jam nuosavybės priklausančiame būste, nesirūpino bendrų šeimos poreikių tenkinimu, vaikų auklėjimu, ko pasekoje 2021 m. spalio 5 d. ji su nepilnamete dukra persikėlė gyventi į kitą, nuomojamą būstą. Taip, būtent dėl atsakovo kaltės santuoka iširo negrįžtamai. Nustatytos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad šalių santuoka faktiškai iširo ir negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu. Nesant atsakovo priešingų argumentų, teismas konstatuoja, jog šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, nes jis pažeidė aukščiau nurodytas santuokines pareigas (CK 3.60 straipsnio 2-3 dalys).

13.Ieškovė prašo palikti jai santuokinę pavardę ,,(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui - ,, (duomenys neskelbtini)“. Atsakovo nuomonė šiuo klausimu teismui nėra žinoma, todėl ieškinio reikalavimas tenkintinas ir nutraukus santuoką ieškovei ir atsakovui paliktinos santuokinės pavardės.

14.Ieškovė teismo prašo jai priteisti santuokoje įgytą automobilį Toyota C. V., valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) 1000 Eur vertės ir atsakovui nepriteisti piniginės kompensacijos, nes šiuo automobiliu ieškovė faktiškai naudojasi, atsakovas neturi teisės vairuoti, automobilis reikalingas ir dukros poreikių tenkinimui, juo dukrą veža pas gydytojus. Atsakovui nepateikus teismui atsiliepimo į ieškinį ir neišdėsčius priešingų argumentų, teismas laiko, kad atsakovas neprieštarauja ieškovės nurodytiems argumentams dalyje dėl automobilio padalinimo po santuokos nutraukimo. Todėl teismas taiko CK 3.117 straipsnio 2 dalį ir nukrypsta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, transporto priemonę – automobilį Toyota C. V., valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) 1000 Eur vertės, priteisia asmeninėn ieškovės nuosavybėn ir iš ieškovės atsakovo naudai nepriteisia piniginės kompensacijos už jai tenkančią didesnę turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

15.Ieškovė nurodė, jog neturi nei asmeninių, nei bendrų su atsakovu kreditorinių įsipareigojimų. Atsakovas taipogi nepateikė duomenų, jog turi kreditorių. Todėl teismas laiko, jog šalys neturi kreditorinių įsipareigojimų ir šis klausimas nesprendžiamas.

16.Ieškovė prašo nepilnametės dukros K. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja, nes nuo to momento, kai ji su dukra išsikraustė iš atsakovo priklausančio būsto, dukra gyvena kartu su ja ir nori toliau gyventi, savo esme dukra su atsakovu ryšio šiuo metu nepalaiko. Vaiko teisių apsaugos tarnybos surinkta rašytinė medžiaga, pateikta 2022-07-15 išvada nustatyta, kad dabartinėje ieškovės gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos sąlygos jos vaikui augti, ugdymui, poilsiui, atsižvelgiant į kitas aukščiau nurodytas aplinkybes, skyrius rekomenduoja nepilnametės K. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove. Teismo nuomone, toks ieškovės reikalavimas nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų, todėl nepilnametės K. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina N. P..

Dėl teiktino materialinio išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo.

17.Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaiko interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

18. Pažymėtina, kad išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

19.Byloje nustatyta bei iš Sodra, VĮ „Regitra“, VĮ ,,Registrų centras“ išrašų, kad ieškovė savo vardu neturi kilnojamojo registruotino ir nekilnojamojo turto, ieškovė dirba. Jos vidutinis atlygis už darbą sudaro 734,53 Eur sumą, rodo teismui 2022-09-21 pateikta pažyma, taip pat ieškovė už vaiką gauna 70 Eur išmoką. Atsakovas nedirba, neįgalumas jam nenustatytas, anksčiau buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau atsisakius darbo, iš ten buvo išbrauktas, už 2022-03 mėn. jam paskaičiuota 62,40 Eur nedarbo draudimo išmoka, o už balandį – 214,92 Eur; kilnojamojo registruotino turto neturi, savo vardu atsakovas turi ½ dalį 2 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovo vertinimu, nesant atsakovo raštiškų atsikirtimų, negalima manyti, kad atsakovas nesutinka ir negali teikti ieškovės prašomo išlaikymo dukrai K. Ieškovė prašo nepilnamečiam vaikui, kuriam šiuo metu yra 16 metų, priteisti išlaikymą po 250 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis, atsižvelgiant į vaiko nemažą amžių, kuris šiuo metu mokosi virėjo specialybės, dėl ko yra reikalingos papildomos lėšos, į papildomai reikalingas sveikatos atstatymo išlaidas, į šalyje pasikeitusią ekonominę situaciją ir nustatytą minimalią 730 Eur dydžio mėnesinę algą. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį teismui ir savo nesutikimų argumentų neišreiškė, laikytina, kad jis neprieštaravo ieškovės ieškinyje suformuotiems ieškinio reikalavimams ir kartu nurodytiems argumentams dėl išlaikymo dydžio. Dėl pasakyto, teismas priteisia iš atsakovo dukters K. išlaikymui po 250 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės (3.194 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, jog savo vardu atsakovas turi nekilnojamojo turto, o darbo pasiūlymų jis atsisakė dėl nepateisinamos priežasties, todėl tikėtina, kad atsakovas gali dirbti (ieškotis darbo ir savarankiškai), kad gautų pajamas, kad galėtų išlaikyti save ir nepilnametį vaiką. Visa tai rodo, jog atsakovas turi prisidėti ir didesne dalimi nei ieškovė, kuri neturi vertingo nekilnojamojo turto, dukros išlaikymo prievolėje. Ta aplinkybė, jog nepilnametė K. yra paveldėjusi mažą dalį buto, savaime neduoda pagrindo mažinti išlaikymo dydžio, nes ji tame bute negali nei gyventi dėl atsakovo veiksmų/piktnaudžiavimo alkoholiu, nei ta dalimi disponuoti. Be to, šios aplinkybės atsakovas neišdėstė teismui savo nesutikimų argumentuose. Šiuo atveju visos abejonės yra vertinamos vaiko naudai. Dėl pasakyto, 250 Eur suma iš atsakovo yra priteistina nuo 2022 m. birželio 22 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė skiriama šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.208 straipsnis).

20.Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

21.Taip pat ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 2105 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, kurį paskaičiavo nuo 2021 m. spalio 5 d., kai ji nebegyvena kartu su atsakovu ir per šį laikotarpį dukrą išlaikė viena, o atsakovas skyrė tik 20 Eur simbolinę sumą. Atsakovas priešingų argumentų nepateikė. Todėl teismas 2105 Eur dydžio vaiko išlaikymo įsiskolinimą priteisia iš atsakovo, kuris vengė išlaikyti dukrą (CK 3.200 straipsnis).

22.Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.).

23.Kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl tėvo (motinos) teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, laikosi nuoseklios pozicijos, kad: 1)visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas); 2) jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčą tarp tėvų sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007); 3)atskirai gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku yra asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis) dalis. Todėl valstybės institucijos, be kita ko, teismas, privalo ne tik pačios savo veiksmais (sprendimais) neriboti tokio bendravimo, nesant tam pakankamo pagrindo, bet ir užtikrinti, kad bendravimo teisė būtų ginama nuo galimų pažeidimų iš kitų asmenų pusės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016, 87 punktas); 4)tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

24.Ieškovė teismo prašo nustatyti, kad atsakovas bendrauja su dukra neribotai, iš anksto informavęs ieškovę, priklausomai nuo vaiko noro bendrauti, nes atsakovas ilgą laiką su dukra bendravo mažai, todėl mano, jog būtų netikslinga nustatyti detalią atsakovo bendravimo su dukra tvarką, nes ji būtų neįgyvendinta. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teisme paaiškino, kad vaiko nenorą bendrauti su tėvu (byloje atsakovu) lemia jo paties girtavimas ir būvimas neblaiviu, kai siekiama bendrauti su vaiku. Šiuo atveju, teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad nėra galimybės nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos dėl paties atsakovo netinkamo elgesio, girtavimo, todėl jam paliktina teisė bendrauti su vaiku, atsižvelgiant į vaiko norą bendrauti, iš anksto apie tai informavus ieškovę.

25.Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro: procesinių dokumentų įteikimo išlaidos 13,44 Eur, mokėtinas byloje žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimą – 117 Eur, nuo kurio 50 procentų mokėjimo ieškovė atleista sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, taip pat už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimą – 114,86 (67,50+47,36) Eur, nuo kurio paduodant ieškinį ieškovė atleista pagal įstatymą (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1 dalies 6 ir 7 dalys, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

26.Ieškinys tenkinamas visiškai (100 procentų), todėl iš atsakovo valstybei priteisiamos procese patirtos bylinėjimosi išlaidos: 13,44 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos ir 173,36 (114.86+58,50) Eur žyminis mokestis, iš viso ~ 187 Eur suma, o ieškovei iš atsakovo – 58,50 Eur jos sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 282, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės N. P., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo K. P. kaltės.

Po santuokos nutraukimo N. P. palikti pavardę „(duomenys neskelbtini)“, o K. P. - ,,(duomenys neskelbtini)“.

Priteisti santuokoje įgytą automobilį Toyota C. V., valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) 1000 Eur vertės ieškovės N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn, iš ieškovės atsakovo K. P. naudai nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Nustatyti nepilnametės K. P., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. birželio 22 d. (ieškinio padavimo teismui dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2105 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto penkių eurų) dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

Skirti N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters K. P., gimusios (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti, kad atsakovas K. P. bendrauja su nepilnamete dukra K. P. neribotai, iš anksto informavęs ieškovę N. P., priklausomai nuo vaiko noro bendrauti su tėvu.

Priteisti iš atsakovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 58,50 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 50 ct) sumokėtą žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 187 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, įmokos kodas 5662.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.