Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiajam R. B., jo atstovui advokatui Daliui Poviliui, nukentėjusiajam A. N., jo atstovei advokatei Kristinai Pralgauskaitei

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 3 dalį,

M. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje, siekė paveikti nukentėjusįjį, kad ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, o būtent:

G. G. veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą paveikti nukentėjusįjį R. B., kad jis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, o tai padėtų G. G. išvengti baudžiamojo persekiojimo pagal LR BK 147 str. 1 d., 157 str. 2 d. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-39173-15, apytiksliai 2016 m. balandžio 26 d., dienos metu, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, prie valstybinės įmonės „Regitra“, esančios Melioratorių g. 12, Tauragėje, G. G. su nenustatytu asmeniu susitikęs nukentėjusįjį R. B. paklausė, kokius davė parodymus policijos įstaigoje, o šiam atsakius, kad papasakojo visą tiesą, nenustatytas asmuo nurodė, kad reikia keisti parodymus, kaltę suverčiant A. D., neva tai jis organizavo jo išgabenimą į Suomiją vykdyti nusikalstamas veikas, o G. G. prašė pakeisti parodymus, nes jam už tai gresia kalėjimas nuo penkerių iki septynių metų, pažadėdamas nenustatytą atlygį po teisminio proceso, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 str. 1 d.

Be to, G. G. ir M. M. kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami psichologinę prievartą, siekė paveikti nukentėjusįjį, kad ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, o būtent:

G. G. ir M. M. veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą paveikti nukentėjusįjį A. N., kad jis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, o tai padėtų G. G. ir M. M. išvengti baudžiamojo persekiojimo pagal LR BK 147 str. 1 d., 157 str. 2 d. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-39173-15, 2016 m. laikotarpiu nuo rugpjūčio mėn. iki rugsėjo 23 d., tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, automobiliu „VW Passat“, kurį vairavo G. G., nuvyko pas nukentėjusįjį A. N. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), įsisodino jį į automobilį, nusivežė prie tvenkinio, esančio tame pačiame kaime, kur G. G. ir M. M. agresyviai nusiteikus, naudojant nukentėjusiojo atžvilgiu psichologinį smurtą, G. G. stovint šalia ir konkliudentiniais veiksmais pritariant, o M. M. klausiant „ar žinote, į kokią bėdą mus įvarėte?“, kalbant agresyviai, gąsdinamai, sakant, kad už „tokius dalykus yra laužomos kojos“ reikalavo duoti melagingus parodymus apie tai, kad G. G. ir M. M. neva nedalyvavo nusikaltimo padaryme, kuriuo jie kaltinami, o vykti į Suomiją vykdyti vagysčių prašė A. D., pažadant tuo atveju, jeigu nukentėjusysis bus nubaustas už melagingų parodymų davimą, sumokės už jį baudą, tai yra padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 str. 3 d.

Pagal teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikti įrodymai ir jų analizė negali sukelti abejonių dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytų teismo išvadų dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto ir BK specialiojoje dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimo. Sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini kaltininko naudai.

Dėl poveikio R. B.

Kaltinamasis G. G. kaltu neprisipažino, teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus, pateikė teismui rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jam su R. B. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo uždrausta bendrauti. 2016 m. balandžio 16 d. jis su R. B. ir keletu jam nepažįstamų asmenų atsitiktinai susitiko V.Į. „Regitra“ teritorijoje pavėsinėje, atėjęs tėvui paimti pareiškimų blankų. Kokius parodymus R. B. davė byloje nesidomėjo. Pats R. B. jam pasakojo apie vagystes Suomijoje, minėjo, kad ten vyko pakviestas draugo A. D.. Ikiteisminio tyrimo metu jis su R. B. ir kitų asmenų parodymais nebuvo supažindintas.

Nukentėjusysis R. B. parodė, kad 2015 metais liepos mėnesį jo pažįstamas A. D. pasiūlė važiuoti vogti į Suomiją. Jis sutiko, tuo metu nežinojo kas organizatoriai. Po to G. G. su M. M. atvyko į Kvėdarną ir kur pasiėmė jį, A. N. ir A. D.. Nuvyko į Tauragę pripylė degalų, davė navigaciją, pinigų. Automobilį vairavo A. D.. Žino, kad A. D. buvo pasakyta surasti kas dar nori važiuoti. Iš pradžių nežinojo kas buvo organizatoriai, paskui A. D. pasakė, kad tai G. G. su M. M.. Suomijoje vogė peiliukus, kremus iš parduotuvių, vogtus daiktus siuntė į Lietuvą M. M.. Vogė 2 savaites, paskui važiuojant namo juos sulaikė policija ir už vagystes uždarė į kalėjimą 3 mėnesiams. Po to Juos deportavo į Lietuvą. Grįžus juos sulaikė kriminalistai, davė parodymus. 2016-04-26 jis nuvyko į Tauragę, į V.Į. „Regitra“ pasiimti vairuotojo pažymėjimo, ten susitiko G. G. su draugu, kurio jis nepažįsta. G. G. draugas pasiūlė viską versti ant A. D., nes jis jį pakvietė. G. G. jo paklausė kokius parodymus davė. G. G. ir pats pasakojo kokius parodymus davė. G. G. jis pasakė, kad papasakojo visą tiesą kaip viskas buvo. Jis jam liepė pakeisti parodymus, jo draugas pasakė, kad reikia viską suversti A. D., sakė, kad vėliau jam duos pinigų, tačiau kiek neįvardijo. Klausė ką sakė pareigūnams, kas pakvietė važiuoti, atsakė, kad pakvietė A. D.. Parodymus prašė pakeisti į tai, kad išvažiavo savo noru, kad nebuvo planuota, kad visi bendrai sutarė važiuoti vogti į Suomiją ir išvažiavo. Parodymus prašė pakeisti dėl to, kad G. G. nebūtų baudžiamosios bylos dėl prekybos žmonėmis už ką jam gresia laisvės atėmimas nuo 5 iki 7 metų. Jis pakeisti parodymų nesutiko. Pasakytas sakinys, kad keisk parodymus buvo poveikis jam. Dėl tokių G. G. ir jo draugų veiksmų patyrė stresą, jautėsi blogai, bijojo vėl susitikti su G. G.. Jis policijos pareigūnams ne iš karto pasakė apie susitikimą su G. G. dėl to, kad iš pradžių bijojo, kai atsiėmė teises buvo apsidžiaugęs pamiršo apie šį susitikimą. Tikriausiai buvo pamiršęs ir apklausiant 2016 m. gegužės mėnesį. Pareigūnams papasakojo kai atsiminė. Tiksliau apie susitikimą su G. G. visų pirma papasakojo Carite kai jo paklausė ar nebandė susisiekti, o jie pranešė policijai. Pats į policiją nesikreipė ir nebūtų rašęs pareiškimą policijai, nes bijojo. G. G. dar prašė ir jo telefono numerio, kadangi bijojo davė jam telefono numerį. G. G. smurto prieš jį nėra naudojęs, bet bijojo, kad kitą kartą gali panaudoti smurtą.

Kaltinimas dėl poveikio nukentėjusiajam R. B. remiasi išimtinai nukentėjusiojo parodymais. Kaltinamasis G. G. pripažįsta, kad jis 2016-04-26 buvo susitikęs su nukentėjusiuoju R. B. Tauragės m. prie V.Į „Regitra“. Kaltinamasis G. G. neigia susitikimo metu prašęs pakeisti parodymus.

Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-39173-15, R. B. buvo apklaustas po jo susitikimo su G. G. Tauragėje, tai yra 2016-05-27 (t. 2, b. l. 104-108) ir 2016-09-23 (t. 2, b. l. 92-94). Šiose apklausose apie tai, kad G. G. darė poveikį, tai yra liepė keisti parodymus nenurodė. Aplinkybes apie tai, kad G. G. prašė jo pakeisti parodymus, tyrėjams nurodant, kad reikia šnekėti ant A. D., nes išvyko jo kvietimu R. B. parodė tik 2016-11-28 apklausoje (t. 2, b. l. 95-97) bei apklausiant nukentėjusiuoju Klaipėdos apygardos teisme (t. 2, b. l. 115). R. B. ikiteisminio tyrimo metu dėl jam daryto poveikio apklaustas bei pripažintas nukentėjusiuoju tik 2017-04-10 (t. 1. b. l. 46-48, 56-58). Byloje nėra duomenų, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-39173-15, R. B. parodymai būtų nenuoseklūs, kad jie būtų įtakoti ar keičiami. Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-48-557-2017, kaltinamojo ir nukentėjusiojo procesinės padėtys skiriasi, tai yra G. G. kaltinamas pagal BK 147 str. 1 d., 157 str. 2 d., 189 str. 1 d., o R. B. toje byloje yra pripažintas nukentėjusiuoju. R. B., informaciją apie galimai daromą poveikį tyrėjams pateikė praėjus 7 mėnesiams po kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos darymo. Teisiamajame posėdyje R. B. parodė, kad jis pirmose apklausose ikiteisminio tyrimo metu buvo pamiršęs apie tai, kad jam G. G. 2016-04-26 darė poveikį. Šios aplinkybės kelia abejonių dėl nukentėjusiojo R. B. parodymų patikimumo. Nesurinkus kitų įrodymų patvirtinančių nukentėjusiojo R. B. parodymus, galima daryti tik prielaidą, kad G. G. galėjo daryti poveikį R. B.. Kilusių abejonių bei neaiškumų, nėra galimybės pašalinti, todėl jie aiškintini kaltinamojo G. G. naudai.

Teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis G. G. veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, 2016 m. balandžio 26 d., dienos metu, prie valstybinės įmonės „Regitra“, esančios Melioratorių g. 12, Tauragėje, siekė paveikti nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-39173-15, kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus. G. G. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 str. 1 d. neįrodyta, todėl jis išteisinamas, neįrodžius, kad jis padarė šį nusikaltimą (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Dėl poveikio A. N.

Kaltinamasis G. G. kaltu neprisipažino, teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus, pateikė teismui rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jis su kaltinamuoju M. M. bendrininkų grupėje neveikė ir jokio tikslo paveikti nukentėjusiuoju pripažintą A. N., kad jis, neva ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, taip padedant G. G. ir M. M. išvengti baudžiamojo persekiojimo pagal BK 147 str. 1 d. 157 straipsnio 2 dalį ikiteisminio tyrimo medžiagoje, Nr. 01-1-39173-15, neturėjo. Jis 2016 metais nuo rugpjūčio iki rugsėjo 23 d. laikotarpiu žalios spalvos automobilio WW Passat nėra turėjęs ir tokio automobilio niekad nėra vairavęs. (duomenys neskelbtrini) pas A. N., ar prie tvenkinio su juo nėra buvęs. Po A. N. sugrįžimo iš Suomijos 2015 m. rugsėjo mėnesį iki posėdžių Klaipėdos apygardos teisme jį matė tik vieną kartą, kai jam perdavė rūbus likusius automobilyje. Jis A. N. jokio poveikio, kad jis melagingai liudytų ikiteisminiame tyrime ar teisme nedarė.

Kaltinamasis M. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jokio poveikio A. N. nedarė. Jis tuo metu, kuris nurodytas kaltinime, A. N. nebuvo sutikęs ir jokio poveikio jam nepadarė. Jis į (duomenys neskelbtini) su G. G. nebuvo atvykęs, todėl ir prie tvenkinio nebuvo. A. N. yra matęs vieną kartą, tačiau jo nepažįsta. Po to nebuvo sutikęs A. N., nes buvo išvykęs ir dirbo Anglijoje. Mano, kad A. N. jį apkalbėjo.

Nukentėjusysis A. N. parodė, kad 2015 m. A. D., su kuriuo jis pažįstamas nuo vaikystės, jam pasiūlė vykti vogti į Suomiją. Paaiškino, kad vogti reikės iš parduotuvių, o pavogtas prekes siųsti paštu į Lietuvą. Prieš išvykstant A. D. atvyko kartu su G. G. ir M. M.. Jam pažadėjo už dviejų savaičių vagystes sumokėti apie 300-400 €. Suomijoje jis ėjo į parduotuves ir vogė, o vogtas prekes per paštą į Lietuvą siuntė A. Ž.. Suomijoje jį už vagystes sulaikė policija. Po antro karto sulaikius už vagystes jis buvo deportuotas į Lietuvą. Grįžus jį apklausė policijos pareigūnai. Jiems jis papasakojo kaip buvo. Taip pat parodymus, kaip nukentėjusysis davė ir Klaipėdos apygardos teisme. Savo parodymų jis nekeitė. Po sugrįžimo į Lietuvą praėjus dviem savaitėms jam per „facebook“ paskyrą parašė G. G., paklausė kaip viskas vyko, paprašė telefono numerio. Jis davė jam savo telefono numerį, kurio šiuo metu nebenaudoja. Jis kartais jam paskambindavo paklausdavo kaip sekasi. Piniginio atlygio už vagystes jam G. G. nedavė, sakė reikia laiko tam, kad realizuoti prekes. 2016 m. rugpjūčio mėnesį jam į „facebook“ paskyrą parašė vaikinas prisistatęs G. G. broliu. Jis paprašė „Skype“ duomenų, nes norėjo su juo susisiekti G. G.. Tuo metu jis telefono numerį jau buvo pasikeitęs. Tačiau jis savo duomenų prašančiam asmeniui nedavė, nes nenorėjo, kad su juo susisiektų. Prieš vykstant į apklausą į Tauragės policijos komisariate jis per „facebook“ susitarė su A. D. dėl susitikimo (duomenys neskelbtini)prie tvenkinio. Tačiau į susitikimą atvyko ne A. D., o G. G. su M. M.. Jie prie jo privažiavo žalios spalvos „VW Passat“ sedan automobiliu su lietuviškais registracijos numeriais. Nuvažiavus prie tvenkinio jam liepė išjungti telefoną, o G. G. paklausė: „Ar žinote į kokią bėdą mus įvarėte“? Pasakė, kad jiems gresia kalėjimas, kad už tokius dalykus yra laužomos kojos. Šie žodžiai jį išgąsdino, nes G. G. ir M. M. buvo susinervinę, kalbėjo agresyviai, pakeltu balsu keikėsi, atrodė gąsdinančiai. M. M. pasakė, kad visiems reikėtų susitikti pakalbėti, kad pakeistų parodymus, o jiems negrėstų atsakomybė. M. M. sakė, kad už parodymų pakeitimą galėtų gauti baudą už melagingus parodymus, bet jie pažadėjo tą baudą sumokėti. Sakė, kad parodymus reikia pakeisti, kad neliesti jų, prašė sakyti, kad A. D. prašė važiuoti į Suomiją vykdyti vagysčių. Tuo metu jis sutiko, nes pagalvojo, kad nesutikus nevykdant jų nurodymų jam gali kažkas atsitikti. Po šio įvykio jis buvo nuvykęs į policiją duoti papildomų parodymų, tačiau apie susitikimą su G. G. ir M. M. jis pareigūnams nieko nesakė, nes buvo išsigandęs, o G. G. ir M. M. jam sakė, jokiu būdu nesakyti, kad pakeitė parodymus jų prašymu.

2017-02-20 vyko teismo posėdis Klaipėdos apygardos teisme baudžiamojoje byloje, kurioje dėl prekybos žmonėmis buvo kaltinami G. G. ir M. M.. Prieš šį posėdį vasario 18-19 dienomis su juo telefonu ir per „facebook“ paskyrą bandė susisiekti A. D.. Kadangi jis naujo telefono numerio A. D. nebuvo davęs pastarasis su juo bandė susisiekti per klasiokus L. K. ir L. U.. Jie jam pasakė, kad jo ieško A. D.. Be to vasario 19 d. į jo mobilųjį telefoną daugiau nei tris kartus skambino nežinomas numeris, tačiau į šiuos skambučius jis neatsiliepė, nes numanė, kad skambina kaltinamieji ir prašys susitikti, kad pakeistų parodymus. Taip pat per „facebook“ parašė A. D. ir prašė susitikti pasikalbėti šeštadienį ar sekmadienį. Iš pradžių jam atsakė, po to neskaitęs žinučių jas ištrynė, nes bijojo ir nenorėjo susitikti. Kadangi jis buvo išsigandęs tai 2017-02-20 teisme nedavė parodymų, bijojo duoti parodymus žiūrėdamas į kaltinamuosius. Todėl pateikė prašymą, kad apklaustų jį nuotoliniu būdu. Po teismo posėdžio prokurorui pasakė, kad jam buvo darytas poveikis. 2017-02-29 jam iš P. Š. telefono galėjo skambinti J. Š. A. D. paprašytas. Pats J. Š. po to jam nesakė, kad kas nors jį ieškojo.

Liudytoja A. G. parodė, kad ji yra A. N. mama. Kad sūnus važiavo vogti į Suomiją sužinojo iš policijos. Jai sūnus išvykdamas sakė, kad važiuoja dirbti į statybas. Jį išsivežė A. D.. Žino, kad sūnus yra pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje dėl prekybos žmonėmis. Ji su sūnumi duoti parodymų kartu važiavo 2017 m. vasario mėnesį. Tačiau sūnus ten nesugebėjo duoti parodymų, nes buvo išsigandęs. Jai sūnus A. dar 2016 metais buvo sakęs, kad jo prašė pakeisti parodymus jis jos klausė ar ji sutiktų. Jos sprendimas buvo nekeisti parodymų, o sūnus su tuo sutiko. Kai sūnus kalbėjo apie prašymą buvo išsigandęs išblyškęs. Kaip sakė sūnus G. G. su dar vienu asmeniu buvo atvykęs ir prašė pakeisti parodymus. Sūnus apie prašymą pasakė netrukus po to prašymo. Jie tik po kiek laiko buvo paraginti parašyti pareiškimą. Ji su sūnumi buvo nuvažiavę pas tyrėją Knystautienę ir sūnus viską pasakė tyrėjai dėl poveikio. Tuo metu sūnus buvo nepilnametis, todėl apklausoje dalyvavo ir ji. Po apklausos sūnus jautėsi blogai, buvo susinervinęs, susirūpinęs. Po to sūnus su kaltinamaisiais susitikdavo teismuose.

Liudytojas L. K. parodė, kad jis pažįsta nukentėjusiuosius A. N. ir R. B. bei A. D., kuris yra buvęs jo kaimynas. A. D. feisbooke parašė ir paklausė ar turiu A. N. telefono numerį. Jis parašė, kad turi tik nežino ar tai tas numeris ir turimą numerį nusiuntė A. D.. Kokiu tikslu prašė numeriu jis nežino ir neklausė. Po to pasakė A. N., kad jo ieškojo A. D.. Tai galėjo būti 2017 m. vasario 19 d. Anksčiau A. D. A. N. kontaktų nėra prašęs. Dėl ko prašė A. N. telefono A. D. jam nesakė. Jam nei A. N. nei R. B. apie jokį poveikį nieko nepasakojo, juos jis sutikdavo retai.

Liudytojas L. U. parodė, kad jis A. N. pažįsta nuo mokyklos laikų, nes mokėsi kartu vienoje klasėje. R. B. mokėsi toje pačioje mokykloje. A. D. pažįsta, nes jis yra gyvenęs (duomenys neskelbtini). Jis yra tarp jo „feisbook“ draugų. 2017 m. vasario mėn. A. D. parašė per Facebook ir paprašė A. N. telefono numerio. Jam parašė, kad telefono numerio neturi. Po to daugiau su A. D. nebuvo susitikęs, jis nieko daugiau neprašė. Su A. N. po to buvo susitikę, bet kad A. D. jo ieško nieko nesakė, apie tai nekalbėjo.

Liudytojas A. D. parodė, kad G. G. ir M. M. yra jo pažįstami, su jais kartu mokėsi Tauragės profesinio rengimo centre. A. N. ir R. B. yra jo draugai. Kai važiavo į Suomiją vogti pirmą kartą A. N. nevažiavo. Kai ruošėsi važiuoti Tauragėje buvo susirinkę, bet trūko žmonių. Grįžęs į kaimą sutiko A. N. pradėjo kalbėti, kad važiuos į Suomiją. Tuomet A. N. pradėjo sakyti, kad gal ir jam vietos atsiras. Jis A. N. pasakė, kad reikės vogti. A. N. sutiko, pasakė, kad jis turi nesumokėjęs baudą KET pažeidimus, jam buvo reikalingi pinigai. Važiuoti jo niekas nevertė, tai buvo bendras visų sutarimas. Kartu su juo į Suomiją vogti važiavo ir R. B.. A. N. su G. G. supažindino jis. Prieš 2017 m. vasario 20 d. bandė susisiekti su A. N. tikslu pasikalbėti, tačiau ne dėl nagrinėjamos bylos. Kaltinamieji neprašė jo susisiekti su A. N.. Dėl A. N. telefono numerio jis kreipėsi į L. K. ir L. U., davė gal kažkokį numerį, nes sakė, kad nežino ar tas. Jis dėl susitikimo (duomenys neskelbtini) prie tvenkinio su A. N. nesitarė. Kaltinamieji tokio susitikimo su A. N. suorganizuoti jo neprašė. Dėl parodymų pakeitimo, kad A. N. turėtų pakeisti parodymus su kaltinamaisiais jis nekalbėjo. Kodėl jį A. N. užblokavo „facebook“ nežino.

Iš bylos medžiagos matosi, kad ikiteisminis tyrimas dėl poveikio nukentėjusiajam A. N. pradėtas pagal Tauragės AVPK KP Organizuotų nusikalstamumo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2017-02-23 tarnybinį pranešimą. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tyrėja 2017-02-21 telefonu bendravo su A. N. mama A. G., kuri informavo, jog sūnus 2017-02-20 teismo posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą Klaipėdos apygardos teisme, kurioje jis pripažintas nukentėjusiuoju dėl galimai panaudoto poveikio negalėjo duoti parodymų. A. G. su sūnumi planavo 2017-02-22 atvykti pas tyrėją pareiškimui dėl poveikio A. N. surašymo, tačiau neatvyko (t. 1, b. l. 1).

Kaltinamieji G. G. ir M. M. neigia ne tik, kad darė poveikį A. N., bet ir tai, kad jie 2016 m. laikotarpiu nuo rugpjūčio mėn. iki rugsėjo 23 d., buvo susitikę su A. N. (duomenys neskelbtini). prie tvenkinio. A. N. parodė, kad jam grįžus iš Suomijos per „facebook“ paskyrą parašė G. G., Jis davė jam savo telefono numerį, kurio jie bendraudavo. Prieš vykstant į 2016-09-23 apklausą Tauragės policijos komisariate, A. D. per „facebook“ susisiekė su juo ir susitarė dėl susitikimo (duomenys neskelbtini)prie tvenkinio. Šias nukentėjusiojo A. N. nurodytas aplinkybes liudytojas A. D. nepatvirtino, neigė, kad tarėsi su A. N. dėl susitikimo (duomenys neskelbtini) ar tarpininkavo kaltinamiesiems dėl to, kad jie galėtų susitikti su A. N.. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad tuo metu G. G. M. M. bendravo kokiomis nors ryšių priemonėmis su A. N. ar liudytoju A. D.. 2016 m. rugpjūčio mėnesį jam į „facebook“ paskyrą parašė vaikinas prisistatęs G. G. broliu. Jis paprašė „Skype“ duomenų, nes norėjo su juo susisiekti G. G.. Iš Tauragės AVPK KP Organizuotų nusikalstamumo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2017-05-08 tarnybinio pranešimo matosi, kad G. G. Centrinės duomenų bazės duomenimis brolio neturi (t. 1, b. l. 27). Todėl 2016 m. rugpjūčio mėn. į A. N. „facebook“ parašęs asmuo, prašęs duomenų per Skype, kad susisiekti su A. N. nebuvo G. G. brolis. Kas šis asmuo ir ar toks asmuo iš tikro bandė susiekti su nukentėjusiuoju tyrimo metu nenustatyta. Kaltinimas dėl poveikio A. N. grindžiamas iš esmės tik nukentėjusiojo parodymais bei jo mamos A. G. parodymais, kurių šaltinis tas pats nukentėjusysis A. N.. Liudytojų A. D., L. K. ir L. U. parodymais nustatyta, kad prieš 2017-02-20 teismo posėdį Klaipėdos apygardos teisme su A. N. bandė susisiekti A. D.. Duomenų, kad su nukentėjusiuoju A. N. siekė susisiekti kaltinamasis G. G. byloje nėra. A. N. buvo pripažintas nukentėjusiuoju dėl prekybos žmonėmis, vaiko pardavimo ir nusikalstamu būdu gauto turto įsigijimu bei realizavimo. Tuo tarpu G. G. ir M. M. šiame ikiteisminiame tyrime įtariamaisiais, tai yra kaltinamieji ir A. N. turėjo skirtingą teisinį interesą. 2016-09-23 apklausos metu ikiteisminiame tyrime, Nr. 01-1-39173-15, A. N. parodė, kad po vagysčių grįžus į Lietuvą jam niekas negrasino, negąsdino, nedraudė pasakoti apie vagystes Suomijoje (t. 2, b. l. 108-111). Aptartos byloje nustatytos aplinkybės, kelia abejonių nukentėjusiojo A. N. parodymų patikimumu.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Esant šiems prieštaringiems įrodymams visos abejonės ir neaiškumai vertinami kaltinamųjų G. G. ir M. M. naudai.

Todėl nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamieji G. G. ir M. M. 2016 m. laikotarpiu nuo rugpjūčio mėn. iki rugsėjo 23 d., veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami psichologinę prievartą, siekė paveikti nukentėjusįjį, A. N., kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-39173-15, metu duotų melagingus parodymus, o tai padėtų G. G. ir M. M. išvengti baudžiamojo persekiojimo pagal LR BK 147 str. 1 d., 157 str. 2 d. Todėl kaltinamieji išteisinami, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 str. 3 d. (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Dėl civilinio ieškinio ir laikinųjų apsaugos priemonių

Nukentėjusysis R. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo G. G. priteisti 800 € nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti (t. 3, b. l. 88-89).

BPK 115 str. 3 d. 1p. numatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Nuteistasis J. P. išteisintinas neįrodžius, kad dalyvavo darant nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d., todėl Valstybines ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys atmestinas.

Remiantis BPK 116 str. teismas taikė ieškinio užtikrinimo priemones, tai yra 2017m. rugsėjo 7 d. nutartimi skyrė laikiną nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamajam G. G. priklausantį turtą 6 mėnesių laikotarpiui. 2018 m. kovo 7 d. laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamajam G. G. priklausantį turtą pratęstas 3 mėnesiams. Kaltinamąjį G. G. išteisinus laikinas nuosavybės teisių apribojimas tampa nebereikalingas, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinamas (BPK 151str. 8 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies, 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. G. išteisinti dėl poveikio nukentėjusiajam R. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą.

G. G. ir M. M. išteisinti dėl poveikio nukentėjusiajam A. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 3 dalį, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant šį nusikaltimą.

R. B. civilinį ieškinį dėl 800 eurų neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti 2017m. rugsėjo 7 d. teismo nutartimi taikytą ir 2018 m. kovo 7 d. nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamajam G. G. priklausantį turtą.

Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti G. G. ir M. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.