Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Algirdo Jaliniausko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo G. G. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam G. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. G. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalį, 157 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 metai laisvės atėmimo. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, 157 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo. Pagal BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio dalis ir nuteistas pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, 157 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 metai laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendis pakeistas, pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, 157 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pakeista) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 metai laisvės atėmimo.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. rugpjūčio 20 d., bausmės pabaiga – 2024 m. rugpjūčio 18 d. Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2021 m. rugpjūčio 5 d., likusi neatlikta bausmės dalis buvo 3 metai 13 dienų.

3. Komisija 2021 m. rugpjūčio 9 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė G. G. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalį. Nutarimas motyvuojamas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, tačiau išryškėjo kriminogeniniai veiksniai kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, tai nusialkstamo elgesio istorija, gyvenimo stilius ir draugai. Nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, o vertinimo metu prisiima dalinę atsakomybę, tai rodo, kad nuteistasis nėra nuoširdus ir bausmės atlikimo metu išvadų nepadarė. Padarytas nusikaltimas yra tyčinis, veika nebuvo atsitiktinė. Polinkis neatsakingam gyvenimo būdui, interesų, įpročių, poreikių deformacija pasireiškė nusikalstamu elgesiu. Nuteistasis savo asmeninius interesus iškeldamas aukščiau kitų visuomenės narių interesų vykdė veikas, susijusias su finansinės naudos gavimu neteisėtais būdais. Bausmės atlikimo laikotarpiu baustas keturis kartus drausmine tvarka. Padaryta išvada, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. G. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 4 dalyje, nustatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija priimdama nutarimą netaikyti G. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tiek ir apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurios nebūtų vertintos, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apelianto gynėjas nepateikė.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. G. yra faktiškai atlikęs 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 3 metai 13 dienų (skaičiuojant nuo įvykusio Komisijos posėdžio datos, t. y. 2021 m. rugpjūčio 5 d.). Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais G. G. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, šešis kartus skatintas. Nuo 2019 m. gegužės 6 d. dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbininko vienetininko pareigose. Nuteistojo požiūris į darbą teigiamas. Po lygtinio paleidimo arba po atliktos laisvės atėmimo bausmės nuteistasis G. G. būtų priimtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdailininko pareigose. Nuteistojo teigimu, problemų dėl gyvenamosios vietos išėjus į laisvę nėra. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neturi finansinių įsipareigojimų. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi koreguoti savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

10. Iš 2021 m. liepos 28 d. socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, taip pat yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Šių aukščiau nurodytų duomenų visuma sudaro formalų pagrindą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą, tačiau vien formalaus pagrindo, sprendžiant G. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nepakanka. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema pagal „OASys“ metodiką, pažanga ją mažinant turi būti įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

11. Vertinamu atveju teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo skundo argumentais ir pažymi, kad pagal naujai galiojančią įsakymo „Dėl Socialinio tyrimo išvados formos ir Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ redakciją, Socialinio tyrimo išvadoje nebepateikiamas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas, taip pat nebenurodomas dinaminių ir statinių balų skaičius. Todėl tiek prokurorė, tiek apylinkės teismas nepagrįstai nurodė nuteistajam nustatytus nusikalstamo elgesio rizikos balus. Vis tik, tai, aukštesniojo teismo vertinimu, nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį ir Komisijos nutarimą panaikinti. Kadangi be nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balo Socialinio tyrimo išvadoje pateikiama ir kitų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, kurie sudaro pagrindą abejoti sėkminga nuteistojo integracija į visuomenę.

12. Socialinėje tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis atsakomybę už padarytą nusikaltimą pripažįsta iš dalies, savo poelgį vertina neigiamai, akcentuodamas jo sukeltas pasekmes – laisvės atėmimo bausmė, ir praradimą – bendravimą su šeima ir artimaisiais. Iš Socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad nuteistojo gyvenimo stiliuje nors nėra nuolatinės agresijos, tačiau nuteistasis yra naudojęs smurtą, siekdamas kito asmens paklusnumo. Be to, nuteistasis savo veiksmų pasekmes suvokia iš dalies: įvertindamas pasekmes daugiausiai atsižvelgia į savo bei sau reikšmingų žmonių interesus. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sistemiškai įvertinus tai, kad nuteistasis nusikaltimus (prekyba žmonėmis ir vaikais) įvykdė bendrininkų grupėje, o vertindamas pasekmes daugiausiai atsižvelgia į savo bei sau reikšmingų žmonių interesus, tačiau ne asmenų, kuriems padarė žalą, konstatuoja, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nuteistasis laikėsi ne visuomet, nes bausmės atlikimo metu bausmės atlikimo metu keturis kartus buvo baustas už nustatytų įstaigos tvarkos ir rėžimo reikalavimų pažeidimą, nors nuteistajam paskirtos nuobaudos nebegalioja, tai charakterizuoja nuteistąjį neigiamai. Šios aplinkybės, nepaisant teigiamai nuteistojo elgesį bei keliamus ateities tikslus apibūdinančių veiksnių, yra reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo gebėjimo paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams. Dėl šios priežasties šiuo metu dar negalima teigti, kad nuteistojo lankytos socialinės reabilitacijos programos, pozityvaus užimtumo priemonės ir jose pasiekti rezultatai yra pakankamas pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

13. Nors praeityje nusikaltimo, už kurio padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Šiuo atveju matyti, kad G. G. atlieka bausmę už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis ir vaikais, padarymą, veikiant bendrininkų grupėje, teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

14. Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o nuteistojo akivaizdi pažanga pataisos proceso metu ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Šiuo atveju, aukščiau aptarti teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai neįpareigoja teismo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jei vis dar negalima daryti pagrįstos išvados, jog pataisos galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

15. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad neabejotinai stebimi tam tikri teigiami G. G. elgesio bei mąstymo pokyčiai, tačiau šiuo metu jo pažanga dar nėra akivaizdi ir pakankama, kad nuteistajam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Būtent iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje, sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant Socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis. Taigi įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti tiek į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, tiek ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą.

16. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino tiek teigiamus, tiek ir neigiamus nuteistojo elgesį charakterizuojančius duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių teismo vertinimu, lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos tesimo teisėjų kolegija.

17. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio G. G. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pakankama ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Kaip minėta, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Vertinamu atveju, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. G. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. G. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.