- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-12
- Bylos Nr.
- 1A-174-651/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48288-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Kristina Kakurinė, Lina Nainienė
- Nuteistasis
- M. K., A. S.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Nainienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo
M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 20 parų arešto bausmė. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš A. S. ir M. K. solidariai 240,71 eurų žalos atlyginimo.
Dėl nuteistojo A. S. apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. M. K. ir A. S. nuteisti už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2023 m. gruodžio 8 d., apie 14.42 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, M. K. prekybinėje salėje paėmė vertikalę frezą M8V2/Hitachi 1150W, kurios vertė 240,71 eurų, ir pastarajam laikant ją, A. S. nuėmė nuo jos apsaugą, o M. K. įdėjus prekę į pirkinių krepšį, A. S. laikė krepšį su preke, kol M. K. ją įsidėjo į kuprinę ir išėjo iš parduotuvės, už prekę nesumokėjęs. Tokiu būdu pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 240,71 eurų vertės turtą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nuosprendį iš paskirti švelnesnę bausmę – baudą.
2.1. Nurodoma, kad skirta 20 parų arešto bausmė yra per griežta. Pirmosios instancijos teismo buvo prašyta skirti bausmę – minimalaus dydžio baudą. Pažymima, jog turi gerai apmokamą darbą ir nenori jo prarasti. Prašoma atsižvelgti į tai, jog nuteistasis daro pažangą, kabinasi į gyvenimą, nori dirbti ir gyventi doro piliečio gyvenimą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Veitas prašo nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.
3.1. Nurodoma, kad nuteistajam M. K. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad M. K. visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, neginčijo faktinių aplinkybių, jo duoti parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe. Be to, įvertino tai, kad nuteistasis M. K. anksčiau buvo teistas daug kartų, baustas administracine tvarka, teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nerodo noro keisti savo gyvenimo būdo, linkęs nusikalsti, todėl jam paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. neginčija savo kaltę padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme.
5. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).
6. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
7. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo M. K. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę.
8. Už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
9. Pirmosios instancijos teismas M. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, paskyrė 30 parų arešto bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę bausmę – 20 parų arešto. Skirdamas bausmę nuteistajam M. K. apylinkės teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad jis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, neginčijo faktinių aplinkybių, jo duoti parodymai atitiko kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Apylinkės teismas tai, jog prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertino tai, jog M. K. padarė viena tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, tačiau jis anksčiau daug kartų teistas, baustas administracine tvarka. Šių aplinkybių pagrindu teismas nusprendė, jog M. K. teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nerodo noro keisti savo gyvenimo būdo, linkęs nusikalsti, todėl jam paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Apygardos teismas pritaria šiai išvadai ir pažymi, jog trumpalaikis laisvės atėmimas yra adekvati bausmė, siekiant sulaikyti nuteistąjį M. K. jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei jį paveikti taip, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos švelnesnės bausmės nei arešto paskyrimas nepasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės tikslų.
10. Nors apeliaciniu skundu nuteistasis prašo skirti švelnesnę baudos bausmę, nurodydamas, jog jis šiuo metu dirba, tačiau tai neleidžia teigti, jog jam paskirta neproporcinga bausmė. M. K. teiginys, esą arešto bausmė pakenks jo darbo santykiams, dėl jos jis prarastų darbą, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, jog paskirtos arešto bausmės trukmė yra trumpalaikė, t. y. jam skirta tik 20 parų arešto. Šiam laikotarpiui M. K. gali išeiti mokamų ar nemokamų atostogų ar bandyti kitaip susitarti su savo darbdaviu, ir taip neprarasti darbo vietos. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta arešto bausmė yra teisinga, ne per griežta, visiškai atitinkanti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, todėl ją švelninti nėra jokio teisinio pagrindo.
11. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. K. bausmę, tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padarytais nusikaltimais, tiek su apelianto asmenybe, ir paskyrė M. K. savo rūšimi bei dydžiu ne per griežtą bausmę. Todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
12. Klaipėdos apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 13 d. patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį M. K. sudaro 139,60 Eur, jos turi būti priteistos valstybei iš nuteistojo.
13. Vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą ir dėl proceso išlaidų, taip pat ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, atlyginimo. Prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, tai yra iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, nes prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turi būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turi būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-153-1020/2023). Toje pačioje nutartyje nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą palikus nenagrinėtą (kai jis teismui nebuvo pateiktas laiku), tai neužkerta galimybės šių išlaidų ieškojimo klausimo spręsti teismo nuosprendžio vykdymo stadijoje, BPK 361 straipsnio tvarka kreipiantis į nuosprendį priėmusį pirmosios instancijos teismą.
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2024 m. balandžio 23 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį M. K. sudaro 116,67 Eur, jos turi būti priteistos valstybei iš nuteistojo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad liko neišspręstas klausimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Kaip minėta, nagrinėjant bylą Klaipėdos apygardos teisme buvo gauta patikslinta pažyma dėl patirtų garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria prašoma priteisti 139,60 Eur. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog BPK 320 straipsnio 4 dalis numato, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Šiuo atveju nėra gautas prokuroro apeliacinis skundas. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju negali būti pabloginta nuteistojo padėtis, ir tai, jog patikslinta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme gauta jau apylinkės teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas paliekamas nenagrinėtas. Kaip minėta, tai neužkerta galimybės šių išlaidų ieškojimo klausimo spręsti teismo nuosprendžio vykdymo stadijoje, BPK 361 straipsnio tvarka kreipiantis į nuosprendį priėmusį pirmosios instancijos teismą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą.