Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. (V.) P. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl E. N. raudonos spalvos kalnų dviračio, 70 Eur vertės, ir raudonos spalvos sportinio dviračio „Fuji“, 300 Eur vertės, vagystės) išteisintas.

V. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (keturios veikos), 259 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir jam paskirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirtomis arešto bausmėmis, jas apimant, ir jam paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, įskaitytas V. P. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. sausio 2 d., 20.15 val., iki 2022 m. sausio 3 d., 16.13 val. (viena diena), suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. vasario 1 d. iki nuosprendžio paskelbimo, taip pat bausmės, atliktos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. tesimo baudžiamąjį įsakymą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. teismo baudžiamąjį įsakymą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nuosprendį.

Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteista nukentėjusiajam A. G. iš kaltinamojo V. P. 1 280 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Priteista civiliniam ieškovui UAB „E.“ iš kaltinamojo V. P. 484 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Priteista nukentėjusiajam E. N. iš kaltinamojo V. P. 100 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.

Priimtas nukentėjusiojo M. J. atsisakymas nuo civilinio ieškinio dėl 1969 Eur turtinės žalos atlyginimo ir procesas šioje dalyje nutrauktas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 22 d., 14.00 val., iki 2022 m. vasario 4 d., 07.45 val., atstūmęs automatinius vartus ir įsibrovęs į aptvertą kiemo teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), iš nerakinamo ūkinio pastato pagrobė E. N. priklausantį raudonos spalvos kalnų dviratį, 70 Eur vertės, ir raudonos spalvos sportinį dviratį „Fuji“, 300 Eur vertės, iš viso svetimo turto už 370 Eur, padarydamas E. N. 370 Eur turtinę žalą.

V. P. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 17 d., 17.00 val., iki 2021 m. gruodžio 19 d., 12.00 val., nukirpęs bei numušęs A. G. priklausančio statybinio konteinerio, esančio (duomenys neskelbtini), pakabinamą spyną su trosu, 100 Eur vertės, įsibrovė į statybinį konteinerį, iš kurio pagrobė A. G. priklausančias baltos spalvos 5 rites, po 100 metrų (varža 1,5x3), vieno metro vertė 1 Eur, bendros 500 Eur vertės, geltonos spalvos nivelyrą, 200 Eur vertės, suktuką „Makita“, 80 Eur vertės, 20 vienetų 16-os amperų pilkus automatinius jungiklius, vieno vieneto vertė 5 Eur, bendros 100 Eur vertės, 2 vienetus nuotekų reles, vienos relės vertė 30 Eur, bendros 60 Eur vertės, 2 vienetus pilkų trifazių automatinių jungiklių, vieno vieneto vertė 20 Eur, bendros 40 Eur vertės, kampinio pjovimo stakles „Makita“, 200 Eur vertės, iš viso pagrobė svetimo turto už 1 180 Eur, tokiais savo veiksmais padarė A. G. bendrai 1 280 Eur turtinę žalą.

Be to, V. P. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 25 d., 15.00 val., iki 2021 m. gruodžio 27 d., 07.00 val., nulaužęs UAB „E.“ priklausančio ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dvi pakabinamas spynas, kurios materialinės vertės neturi, ir tokiu būdu įsibrovęs į ūkinį pastatą, iš kur pagrobė UAB „E.“ priklausantį benzininį pjūklą „Husqvarna 450 E“, 484 Eur vertės, tokiais savo veiksmais padarė UAB „E.“ 484 Eur turtinę žalą.

Be to, V. P. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 22 d., 19.00 val., iki 2022 m. sausio 23 d., 08.50 val., nulenkęs metalinę tvorą ir taip įsibrovęs į aptvertą kiemo teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), išlaužė M. J. (M. J.) priklausančio medinio garažo pakabinamą spyną, 5 Eur vertės, iš kurio pagrobė M. J. priklausantį suvirinimo aparatą „Pirotech“, 350 Eur vertės, kampinį šlifuoklį, 280 Eur vertės, smūginį suktuką, 200 Eur vertės, 3 dideles dėžes su įrankių komplektais, vieno komplekto vertė 43 Eur, bendros 129 Eur vertės, 3 mažas dėžes su įrankių komplektais, vieno komplekto vertė 40 Eur, bendros 120 Eur vertės, pneumatinį smūginį suktuką su aliumininiu korpusu, 50 Eur vertės, pneumatinį smūginį suktuką „Kraftdele“, 270 Eur vertės, metalinį jėgos atsuktuvą, 20 Eur vertės, stabdžių vamzdelių valcavimo įrankių komplektą, 35 Eur vertės, dujinį kaitintuvą su degikliu, 170 Eur vertės, 20 metrų ilgio prailgintuvą, 40 Eur vertės, įrankių lagaminą, 270 Eur vertės, iš viso pagrobė svetimo turto už 1 939 Eur, tokiais savo veiksmais padarė M. J. bendrai 1 939 Eur turtinę žalą.

Be to, V. P. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2022 m. vasario 4 d., apie 04.00 val., atstūmęs automatinius vartus ir įsibrovęs į aptvertą kiemo teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), iš nerakinamo ūkinio pastato pagrobė E. N. priklausantį sidabrinės spalvos plento dviratį „Alu Treking“, 100 Eur vertės, tokiais savo veiksmais padarė E. N. 100 Eur turtinę žalą.

Be to, V. P. nuteistas už tai, kad jis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. sausio 2 d., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 60 Eur įgijo 0,179 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią laikė ir gabeno su savimi dėžutėje „Mynthon“ iki tol, kol 2022 m. sausio 2 d., apie 20.15 val., (duomenys neskelbtini), bendraujant su policijos pareigūnais numetė ant žemės paminėtą dėžutę, kurioje policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą nedidelį kiekį narkotinės medžiagos.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis V. P. iš esmės neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių, veikų kvalifikavimo bei paskirtų bausmių rūšių, tačiau apeliaciniu skundu prašoma taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

9. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat, kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, minėtas įstatymas taikomas esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltu. Sutrumpintą įrodymų tyrimą reglamentuoja BPK 273 straipsnis. Toks įrodymų tyrimas įmanomas esant šioms sąlygoms: 1) jei kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo; 2) jei kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltas; 3) jei sutinka proceso šalys – prokuroras ir gynėjas; 4) sutrumpintas įrodymų tyrimas atliekamas teismo sprendimu. Priėmus sprendimą atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tiesioginis ir žodinis įrodymų tyrimas nutraukiamas – liudytojai ir nukentėjusieji neapklausiami.

10. BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose užbaigti daug greičiau. Siekiant šio tikslo, BK įtvirtinta privilegija (pozityvioji diskriminacija) atskiroms tos pačios kategorijos (teisiamųjų) asmenų grupėms – BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims prisipažinus, jiems skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2017, 2K-264-697/2017, 2A-7-1/2014). Šis BK straipsnis iš esmės įtvirtina ne bausmės skyrimo, bet specialiąją procesinę taisyklę dėl nuosprendžio turinio, kai asmuo prisipažįsta kaltas ir byla išnagrinėta atitinkama supaprastinta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1/2014).

11. Nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nors V. P. pirmosios instancijos teismo teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino ir sutiko duoti parodymus, tačiau ši baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo atliekamas įrodymų tyrimas, apklausti nukentėjusieji M. J. ir E. N., taip pat kviesti liudytojai J. P. ir A. P., tačiau jie atsisakė duoti parodymus dėl savo ir V. P. siejamų giminystės ryšių. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija mano, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas dėl šiame straipsnyje įtvirtintų sąlygų neatitikimo, nes byla išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, t. y. nors nuteistasis V. P. prisipažino dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo, tačiau, kaip jau minėta, baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teisiamojo posėdžio metu apklausti nukentėjusieji, kviesti liudytojai, tirta rašytinė bylos medžiaga. Taip pat baudžiamoji byla nebuvo užbaigta ir teismo baudžiamuoju įsakymu. Nesant aptariame straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, BK 64¹ straipsnio nuostatos apeliantui V. P. pagrįstai nebuvo pritaikytos ir paskirtoji bausmė šiuo pagrindu nebuvo mažinta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisės taikymo klaidos nepadarė.

12. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bausmės terminą, be kitų nuosprendyje nurodytų aplinkybių atsižvelgė ir į tai, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą jis kaltę pripažino, kas nors nesudarė pagrindo mažinti bausmę vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, tačiau, kadangi skiriamos bausmės savo rūšimi yra griežčiausios, terminas nustatytas mažesnis nei bausmių vidurkis.

13. Apibendrindama aptartas teisines ir faktines baudžiamosios bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo taikyti jo atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatų ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė apelianto V. P. atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatų. Individualizuojant bausmę buvo įvertintos visos, tiek su apelianto asmenybe, jo elgesiu, tiek su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu susijusios aplinkybės, tiek ir tai, kad apeliantas V. P. nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme kaltę pripažino. Atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, nuteistojo V. P. apeliacinis skundas yra atmetamas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

14. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. gegužės 26 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 103,33 Eur už V. P. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

15. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Nors šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, tačiau būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. P. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo turtinė padėtis nėra gera, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju neatitiktų ir proporcingumo reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 103,33 Eur iš nuteistojo V. P. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.