- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-04
- Bylos Nr.
- ATP-734-200/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- L. S.
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria netenkintas L. S. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 10N-2312216-13 nubausti L. S. pagal ATPK 124¹ str. 2 d. 210 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. S. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau Institucija) 2013 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 10N-2312216-13 nubaustas pagal ATPK 124¹ str. 2 d. už tai, kad jis 2013-01-24, 15.55 val., vairuodamas automobilį Toyota 4 Runner, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ranka naudojosi mobiliojo ryšio priemone, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 21 punkto reikalavimus.
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas L. S. padavė teismui skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi L. S. skundo netenkino ir paliko nepakeistą Institucijos 2013 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. 10N-2312216-13.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas L. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. 10N-2312216-13 bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, neišsamiai, nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, pažeidė esminius nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principus.
Apeliantas mano, kad teismas visapusiškai netyrė, nepatikrino Lietuvos kelių policijos tarnybos Patrulių kuopos antrojo būrio vyresniojo patrulio A. R. 2013 m. sausio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių ir teismo posėdžio metu duotų parodymų, nepašalino tarp A. R. ir apelianto parodymų esminių prieštaravimų. Teismas nepašalino pagrįstų abejonių dėl A. R. parodymų teisingumo, atitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, šių įrodymų neįvertino visete su kitais bylos įrodymais. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai pripažino A. R. parodymus apelianto kaltę pagrindžiančiais įrodymais. Apeliantas nesutinku su teismo teigimu, kad A. R. nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Apeliantas mano, jog akivaizdu, kad pareigūnas A. R. yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl negali objektyviai liudyti - jei jo tarnybinis pranešimas, esantis byloje, administracinės teisės pažeidimo protokolas, kurio pagrindu priimtas nutarimas, bus pripažinti neteisingais, nutarimas, kurių pagrindu jis priimtas, bus panaikintas, tai kils pagrindas pareigūnui A. R. taikyti vieną iš Policijos veiklos įstatymo 22 str. numatytų atsakomybės formų. Taigi, šis pareigūnas - liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi, nes teismo sprendimas turi įtakos jo tarnybai, pagrindui jam taikyti atsakomybę. Todėl tokio liudytojo teikiami duomenys turi būti vertinami kritiškai, išsamiai ištirti, patikrinti, palyginti ir įvertinti kartu su kitais bylos įrodymais.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. R. parodymai yra patikimi ir atitinkantys faktines bylos aplinkybes. Apeliantas teismui nurodė, kad jo automobilio galiniai šoniniai ir galinis stiklai yra tamsinti, todėl žiūrint pro tamsintus automobilio langus negalima buvo matyti net paties vairuotojo, jau nekalbant apie tai, ką jis laikė rankoje prie ausies. A. R. teismo posėdžio metu pripažino, kad apelianto vairuojamo automobilio užpakaliniai langai buvo tamsinti. Pasak apelianto, A. R. teiginys, kad jis, važiuodamas paskui apelianto automobilį aiškiai matė, jog jis tariamai naudojosi mobiliuoju telefonu, ne tik neatitinka tikrovės, bet ir objektyviai neįmanomas. Važiuodami paskui apelianto automobili, kurio galiniai langai užtamsinti, policijos pareigūnai, įskaitant ir patį liudytoją, ne tik nematė, bet ir dėl stiklo ypatumų objektyviai negalėjo matyti, ką apeliantas tuo metu veikė, kur buvo jo rankos ir pan.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevykdė pareigos būti aktyviam bylos nagrinėjimo metu, neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, nepašalino visų byloje esančių prieštaravimų. Teismas nutartyje konstatavo, kad apelianto pateikti duomenys apie tariamo pažeidimo metu buvusias blogas oro sąlygas, apsunkintą matomumą, yra paneigti pareigūnų paaiškinimais. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad skunde nurodytą aplinkybę, jog tariamo pažeidimo metu buvo pradėję temti, snigo, matomumas buvo apsunkintas, jis pagrindė prie skundo pridėtais įrodymais - saulės tekėjimo išrašu, oro archyvo išrašu (b. l. 72-74). Atsižvelgiant į tai, kad apelianto pateikti įrodymai (saulės tekėjimo registro išrašas, oro archyvo išrašas) turi įtakos bylai reikšmingų aplinkybių nustatymui, paneigia kitus bylos duomenis - pareigūnų paaiškinimus, kelia abejones pastarųjų patikimumu, teismas privalėjo apelianto pateiktus ir jį teisinančius įrodymus tinkamai įvertinti, pasisakyti dėl jų įrodomosios galios, įvertinti juos visete su kitais bylos įrodymais, nurodyti jų atmetimo motyvus ir pagrindus. Pasak apelianto, teismui kilus abejonių dėl skunde ir paaiškinimuose nurodytų aplinkybių (dėl tariamo pažeidimo padarymo metu buvusių oro sąlygų ir kitų nurodytų aplinkybių) pagrįstumo ir objektyvaus egzistavimo, jis ne tik galėjo, bet ir privalėjo savo iniciatyva rinkti įrodymus, siekiant patikrinti kitus byloje esančius įrodymus, nustatyti tiesą byloje (pavyzdžiui, kreiptis į kompetentingas institucijas (meteorologijos tarnybą) dėl informacijos apie oro sąlygas tariamo pažeidimo padarymo metu pateikimo ir pan.).
Apeliantas pažymi, kad jo automobilis buvo sustabdytas, pažeidžiant Policijos patrulių veiklos instrukcijoje įtvirtintus reikalavimus, todėl darytina išvada, kad nebuvo nei vieno sustabdymo pagrindo, tarp jų ir įtvirtinto instrukcijos 22.1 p. (kai vairuotojas pažeidė KET). Apeliantas mano, kad policijos pareigūnai jį stabdė, pažeisdami minėtos instrukcijos reikalavimus (nenaudodami garsiakalbio, garsinių ir vaizdinių signalų, nepranešdami apie stabdymo faktą dispečeriui, kaip posėdžio metu pripažino pats liudininkas - pareigūnas A. R., siekdami neatkreipti aplinkinių dėmesio), siekdami nuslėpti neteisėto stabdymo faktą, turėdami kitų, su jų pareigų vykdymu, nesietinų tikslų, t. y. pareigūnai apeliantą stabdė, žinodami, kad jokio pažeidimo jis nepadarė. Pasak apelianto, teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino, nesiaiškino, dėl kokių priežasčių jo transporto priemonė buvo sustabdyta, pažeidžiant instrukcijose įtvirtintus reikalavimus.
Apeliantas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantas galėjo naudotis bet kurios bendrovės išankstinio mokėjimo paslaugomis. Apelianto nuomone, ši teismo prielaida grįsta apelianto galimybe padaryti pažeidimą - tikimybe, bet ne nustatytomis aplinkybėmis, yra visiškai nepagrįsta, pažeidžianti pamatinius administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo, nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principus. Apeliantas nurodo, kad teismas privalėjo būti aktyvus - esant neaiškumams, prieštaravimams ar abejonėms, turėjo savo iniciatyva rinkti įrodymus, šalinti įrodymų prieštaravimus, o, nepavykus pašalinti prieštaravimų, ir esant bent menkiausioms abejonėms dėl apelianto kaltės, teismas, vadovaudamasis nekaltumo prezumpcijos bei in dubio pro reo principais, turėjo konstatuoti, kad jo kaltė dėl inkriminuoto pažeidimo neįrodyta.
Apeliantas pažymi, kad A. R. tarnybiniame pranešime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad apeliantas neva laikė mobiliojo ryšio telefoną prie ausies, tačiau teismo nutartyje pažymėta, kad apeliantas ne tik „galėjo“ kalbėtis mobiliuoju telefonu, bet ir „galėjo“ rašyti bei gauti trumpąsias žinutes. Pasak apelianto, ši teismo išvada visiškai nepagrįsta, nes akivaizdu, kad mobiliojo telefono laikymo prie ausies metu apeliantas objektyviai nebūtų galėjęs rašyti SMS žinučių ar atlikti kitų veiksmų, nesusijusių su kalbėjimu mobiliojo ryšio telefonu. Apeliantas nurodo, kad trumpųjų žinučių gavimas (ne skaitymas, o gavimas) apskritai nepriklauso nuo jo valios, todėl, jei net toks faktas būtų buvęs nustatytu, negali būti sietinas su jo kalte. Teismas niekaip nevertino skundo argumentų apie naudojimosi mobiliojo ryšio telefonu turinį, jo aiškinimą teismų praktikoje bei jo turinį šioje byloje - administracinio teisės pažeidimo sudėties privalomą elementą – veiką. Apeliantas skunde nurodė, kad netgi jeigu teismas manytų, kad jis tariamo pažeidimo darymo metu, nesinaudodamas telefonu pagal jo tikslinę paskirtį, laikė telefoną rankoje, tai negalėtų būti pripažinta KET 21 p. reikalavimų pažeidimu. Apeliantas pažymi, kad naujausioje teismų, nagrinėjančių administracinių teisės pažeidimų bylas paskutine instancija, praktikoje suformuotas „naudojimosi“ telefonu sąvokos aiškinimas, kuriuo vadovaujantis, vien mobiliojo telefono laikymas rankoje nereiškia KET 21 punkto pažeidimo. Aiškinant žodžio „naudoti(s)“ prasmę dėl KET 21 p. taikymo, naudojimąsi mobiliojo ryšio telefonu reikia suprasti kaip telefono tiesioginį naudojimą pagal paskirtį, o vien mobiliojo ryšio telefono laikymas rankoje, neatliekant aptartų veiksmų, nėra KET 21 p. pažeidimas, nes tai nėra naudojimasis daiktu pagal jo paskirtį. Apeliantas nurodo, kad teismas nekonkretizavo, kuo objektyviai pasireiškė naudojimasis mobiliuoju telefonu, nors turėjo konkrečiai nurodyti, kokius konkrečius veiksmus apeliantas atliko, kurie pažeidė teisę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad, nagrinėjant L. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ str. 2 d. klausimą, nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. L. S. pagal ATPK 124¹ str. 2 d. nubaustas už tai, kad 2013-01-24, 15.55 val., vairuodamas automobilį Toyota 4 Runner, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ranka naudojosi mobiliojo ryšio priemone, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 21 punkto reikalavimus. Pagal ATPK 124¹ str. 2 d. atsako tas, kas nesilaikė draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas). Kelių eismo taisyklių 21 p. nustatytas draudimas motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas.
L. S. buvo nubaustas pagal ATPK 124¹ str. 2 d. už tai, kad jis, institucijos nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį Toyota 4 Runner, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ranka naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Toks kaltinimas buvo grindžiamas Lietuvos kelių policijos tarnybos Patrulių kuopos antrojo būrio vyresniojo patrulio A. R. 2013 m. sausio 24 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis nurodant, kad 2013-01-24 policijos pareigūnui A. R. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu V. G., tarnybiniu automobiliu VW Tiguan, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kelyje A2 (Vilnius-Utena), apie 15 val. 55 min., šio kelio 11 kilometre jie pastebėjo automobilį Toyota 4 Runner, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. S., kuris vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio priemone (mobiliuoju telefonu) rankomis; oro sąlygos buvo labai geros, šviesus paros metas, nesnigo, vairuotojas buvo aiškiai matyti, kad laiko mobiliojo ryšio priemonę dešinėje rankoje pridėjęs prie ausies, trukdžių matyti akivaizdų pažeidimą nebuvo (b. l. 15). Tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes A. R. patvirtino apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, paaiškino, kad pažeidimo dieną dirbo su kolega V. G., patruliavo kelio Vilnius – Utena 11 kilometre ir išvažiuojant iš šalutinio kelio į pagrindinį pamatė, kad pro juos važiuojančio automobilio vairuotojas dešine ranka naudojosi mobiliojo ryšio priemone (mobiliuoju telefonu). Iki sustabdant vairuotoją jie paskui jį važiavo apie 200 metrų ir aiškiai matė, kad asmuo naudojasi mobiliuoju telefonu. Kiek pamena, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens telefonas buvo juodos spalvos, automobilis tamsios spalvos, priekiniai automobilio langai neužtemdyti. Kokios buvo oro sąlygos nepamena, apie tai turi būti parašyta tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 104-105).
Kita vertus, L. S. nuo pat proceso pradžios neigė padaręs inkriminuotą teisės pažeidimą. Apeliantas viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad vairuodamas automobilį, jis nesinaudojo mobiliuoju telefonu, iš karto po sustabdymo, jis pasakė policijos pareigūnams, kad patikrintų jo mobiliojo telefono žurnalą, kada buvo kalbėta, tačiau jie atsisakė, surašė protokolą ir davė pasirašyti; tą dieną buvo blogos meteorologinės sąlygos, be to, jo automobilio užpakaliniai langai užtamsinti, todėl pareigūnams važiuojant iš paskos pasirodė, kad jis kalba telefonu, tačiau jis tik buvo ranka atsirėmęs ant atramos, kuri yra tarp vairuotojo ir keleivio (b. l. 14, 94-97, 100). Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad aplinkybę, jog pareigūnai aiškiai matė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, patvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai, tačiau ši išvada akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, nes L. S. nuo pat proceso pradžios neigė padaręs inkriminuotą teisės pažeidimą. Iš „Tele2“ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) Detalios informacijos apie apmokestintas paslaugas (išklotinės) ir „Bitė“ telefono numerio (duomenys neskelbtini) Paslaugų detaliosios ataskaitos, kurias pateikė L. S., matyti, kad pažeidimo padarymo metu jokių skambučių iš jo mobiliojo ryšio telefono ar į jo mobiliojo ryšio telefono numerį, nėra (b. l. 53, 70). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad L. S. nėra sudaręs mobiliojo ryšio paslaugų sutarčių su UAB „Omnitel“, UAB „Eurocom“, UAB „CSC Telecom“, UAB „Teledema“ (b. l. 90-93). Apelianto pateiktos telefonų numerių sąskaitų išklotinės patvirtina, kad jis inkriminuotu laiku nekalbėjo mobiliuoju telefonu. Apylinkės teismo nutartyje nurodytas teiginys, kad L. S. galėjo naudotis bet kurios bendrovės išankstinio mokėjimo paslaugomis bei skambinti, rašyti trumpąsias žinutes, priimti skambučius ar gauti trumpąsias žinutes, vertintina kaip prielaida, kuri nepagrįsta jokiais administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais. L. S. teigė, kad, vairuodamas automobilį, jis nesinaudojo mobiliuoju telefonu, tačiau iš „Tele2“ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) Detalios informacijos apie apmokestintas paslaugas (išklotinės) matyti, kad 2013-04-24 15 val. 56 min. 57 s. buvo naudojamasi mobiliuoju internetu. Pažymėtina, kad ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo nebuvo tiriama ir vertinama. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vien mobiliojo ryšio telefono laikymas rankoje nereiškia KET 21 punkto pažeidimo. Šiame punkte numatyta, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Atkreiptinas dėmesys, jog lietuvių kalboje žodis „naudoti“ reiškia: 1) vartoti ką patiriant naudą, kaip priemonę, įrankį kokiam nors tikslui; 2) turėti, gauti naudą; 3) savintis svetimo darbo vaisius, eksploatuoti (www.lkz.lt/startas.htm). Aiškinant žodžio „naudoti(s)“ prasmę dėl KET 21 punkto taikymo, naudojimąsi mobiliojo ryšio telefonu reikia suprasti kaip telefono tiesioginį naudojimą pagal paskirtį, jo eksploatavimą, vairuojant automobilį, t. y., pokalbius telefonu, SMS žinučių rašymą ir siuntimą, mygtukų spaudymą, ieškant adresatų telefono knygoje, naršant internete, žaidžiant žaidimus ir pan. Vien mobiliojo ryšio telefono laikymas rankoje, neatliekant aukščiau aptartų veiksmų, nėra KET 21 punkto pažeidimas, nes tai nėra naudojimasis daiktu pagal jo paskirtį (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-844-648/2011, ATP-218-648/2012). Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas turėjo tirti anksčiau nurodytą aplinkybę, tačiau to nepadarė. Pirmosios instancijos teismas taip pat galėjo imtis priemonių, siekdamas nustatyti tikslų galimo pažeidimo padarymo laiką, pvz., gauti duomenis iš Vieningos pajėgų valdymo sistemos apie policijos ekipažo 2013-01-24 maršruto istoriją.
Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant L. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą Vilniaus miesto apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms ir prieštaravimams išsklaidyti, todėl L. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartis naikinama ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo pobūdį, kiti apeliacinio skundo argumentai nenagrinėjami.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tenkinti L. S. apeliacinį skundą iš dalies ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutarimą bei grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.