- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-08
- Bylos Nr.
- ATP-218-648/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2011 m. spalio 28 d. nutarimas nubausti A. B. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. 200 Lt bauda ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. už tai, kad jis 2011-10-10, 14.50 val., Ukmergės g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Toyota Sienna“, v/n (duomenys neskelbtini) naudojosi mobiliojo ryšio telefonu rankomis, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 21 p. reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-12-21 nutarimu panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Administracinės veiklos skyrius) 2011-10-28 nutarimą ir nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, motyvuodamas tuo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog A. B. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.
Šalies argumentai
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau – Kelių policijos valdyba) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-21 nutarimą ir palikti Administracinės veiklos skyriaus 2011-10-28 nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą dėl Kelių eismo taisyklių 21 p. reikalavimo pažeidimo neturi teisinės reikšmės, ar vairuotojas kalbėjosi mobiliojo ryšio telefonu. Tokiam pažeidimui konstatuoti užtenka tokių vairuotojo veiksmų, rankomis naudojantis mobiliojo ryšio priemonėmis, kurie nesusiję su vairavimu – tai gali būti telefono laikymas viena ranka, mygtukų spaudymas, SMS žinučių siutimas (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATPK-377-195/2011). Teismo posėdyje liudytojais apklausti policijos pareigūnai J. M. ir R. K. nurodė, kad jie akivaizdžiai matė, kaip automobilio „Toyota Sienna“ vairuotojas inkriminuotu laiku ir vietoje dešinėje rankoje prispaudęs prie ausies laikė mobiliojo ryšio telefoną. Duomenų, kad valstybės pavestas viešosios tvarkos palaikymo funkcijas vykdę policijos pareigūnai pasielgė neteisėtai ir išgalvojo tarnybiniame pranešime bei teismo posėdžio metu išdėstytas aplinkybes, nėra. Jie asmeniškai nepažinojo A. B. ir neturėjo tikslo jį nepagrįstai apkaltinti. Be to, policijos pareigūnų parodymai atitiko pirminę administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą. Pažymi, kad A. B. inkriminuotam formalios sudėties teisės pažeidimui konstatuoti pakako nustatyti, jog asmuo laikė telefoną rankoje. Pokalbių išklotinių ir A. B. turimų telefonų skaičiaus nustatymas šiuo atveju nebuvo būtinas. Pasak apelianto, pokalbių išklotinės neatskleistų, koks telefonas buvo laikomas vairuotojo rankoje. Be to, A. B. galėjo naudotis ir svetimu telefonu. Taigi, administracinio teisės pažeidimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog A. B. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.
Atsiliepimas
A. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas S. K. faktiškai neatliko jokio administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo, o išreikšdamas išankstinę nuomonę pripažino, jog policijos pareigūnų parodymais nėra pagrindo netikėti. 2011-11-05 atsiliepime į apeliacinį skundą Kelių policijos valdyba neginčijo šios aplinkybės, todėl darytina išvada, kad sutinka su ja. Pažymi, kad skundžiamame nutarime nėra teigiama, jog policijos pareigūnai pasielgė neteisėtai ar išgalvojo tariamo teisės pažeidimo aplinkybes, o nurodoma, kad jie galėjo sąžiningai klysti, nes jis (A. B.) vairavo alkūne atsirėmęs į prie sėdynės esančią tam skirtą atkaltę ir ranka parėmęs galvą, dėl ko galėjo atrodyti, jog jis laikė kažką prispaudęs prie ausies. Nėra tikslinga teigti, kad policijos pareigūnų parodymai atitiko pirminę šios bylos medžiagą, nes apylinkės teisme jie neprisiminė įvykio aplinkybių, todėl buvo perskaityti jų tarnybiniai pranešimai, su kuriais susipažinę jie pakartojo tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Pasak A. B., jis neturi pagrindo neigti tariamo teisės pažeidimo padarymo, kadangi baudos dydis jam yra visiškai nereikšmingas, jis neužima pareigų, kurias vykdant būtų svarbus administracinių nuobaudų neturėjimas. Be to, jis nebaustas administracine tvarka, visada laikosi ne tik Kelių eismo taisyklių, bet ir kitų teisės aktų.
Žemesnės instancijos teismas
Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).
A. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. už tai, kad jis, nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį „Toyota Sienna“, naudojosi mobiliojo ryšio telefonu rankomis. Toks kaltinimas buvo grindžiamas tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis nurodant, kad 2011-10-10 policijos pareigūnui J. M. dirbant kartu su kolega R. K., buvo pastebėta, jog automobilio „Toyota Sienna“ vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę, naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, t. y. laikė mobiliojo ryšio telefoną prie dešinės ausies (b.l. 29). Teismo posėdyje liudytoju apklaustas J. M. parodė, kad jis matė, kaip A. B., vairuodamas automobilį, kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu (b.l. 64). R. K. nurodė, kad pro juos pravažiavo automobilis, kurio vairuotojas naudojosi mobiliojo ryšio telefonu (b.l. 64). A. B. nuo pat pradžių neigė padaręs inkriminuotą teisės pažeidimą. Jis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad vairuodamas automobilį, jis nekalbėjo mobiliojo ryšio telefonu, jo transporto priemonėje yra įrengta „Bluetooth“ sistema, dėl kurios telefono valdymas vyksta vaire esančiais mygtukais ir prietaisų skydelyje esančiu lietimui jautriu ekranu (b.l. 3-4, 28-29, 62-63). Teismo posėdyje liudytoja apklausta O. B. taip pat parodė, kad A. B., važiuodamas automobiliu, nesinaudojo mobiliojo ryšio telefonu (b.l. 63). Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenimis, policijos ekipažas 2011-10-10, 14:44:20 val., stovėjo Ukmergės g., 14:44:25 val. pajudėjo, 14.45 val. įjungė švyturėlius, 14:45:38 val. sustojo (b.l. 50-51). Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančios UAB „Bitė Lietuva“ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) detaliosios ataskaitos, kurią pateikė A. B., matyti, kad iš šio abonento 2011-10-10, 14:48:32 val., buvo skambinta „Omnitel“ abonentui telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė 04.09 min., į jo mobiliojo ryšio telefoną nurodytu laiku nebuvo skambinta, trumposios žinutės nebuvo siunčiamos (b. l. 19-24). Teismo posėdyje liudytoju apklaustas An. B. parodė, kad 2010-10-10, 14.48 val., jam į mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino brolis A. B. ir pranešė, kad jį sustabdė policija, apkaltino, kad jis, važiuodamas automobiliu, kalbėjosi mobiliojo ryšio telefonu, klausė ką daryti (b.l. 63).
Išanalizavus anksčiau aptartus įrodymus ir vadovaujantis principu, kad visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog A. B. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą. A. B. kaltė buvo grindžiama tik tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybe, kad šis, vairuodamas automobilį, naudojosi mobiliojo ryšio telefonu rankomis. Nors tą patvirtino teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai J. M. ir R. K., tačiau tiek A. B., tiek kartu su juo važiavusi žmona O. B. neigė teisės pažeidimo padarymą. Iš vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenų ir UAB „Bitė Lietuva“ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) detaliosios ataskaitos matyti, kad policijos pareigūnų stabdymo metu 2011-10-10, nuo 14:44:20 val. iki 14:45:38 val., ir prieš tai A. B. nekalbėjo mobiliojo ryšio telefonu. Jis paskambino savo broliui tik tos pačios dienos 14:48:32 val. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad A. B. inkriminuotu laiku galėjo naudotis svetimu mobiliojo ryšio telefonu, vertintina kaip prielaida, kuri nepagrįsta jokiais administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, šiuo atveju atsižvelgiant į policijos pareigūnų parodymus, jog A. B. laikė mobiliojo ryšio telefoną prie ausies, šis negalėjo rašyti SMS žinučių, naudotis mobiliojo ryšio telefonu kaip navigacine priemone, naršyti internete ar atlikti kitus veiksmus, nesusijusius su kalbėjimu mobiliuoju telefonu. Pastebėtina, kad iš pateiktų fotonuotraukų matyti, jog automobilyje „Toyota Sienna“, yra įrengta „laisvų rankų“ įranga (b.l. 15). Taigi, nagrinėjamu atveju vien policijos pareigūnų parodymai ir tarnybinis pranešimas nėra pakankami daryti išvadą apie A. B. kaltumą padarius inkriminuotą teisės pažeidimą, kadangi įvertinus visas šiai administracinio teisės pažeidimo bylai reikšmingas aplinkybes, neatmetama, jog policijos pareigūnai galėjo sąžiningai suklysti dėl A. B. naudojimosi mobiliojo ryšio telefonu rankomis, jam vairuojant automobilį.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Kelių policijos valdybos teiginiu, kad vien mobiliojo ryšio telefono laikymas rankoje reiškia Kelių eismo taisyklių 21 punkto pažeidimą. Šiame punkte numatyta, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Atkreiptinas dėmesys, jog lietuvių kalboje žodis „naudoti“ reiškia: 1) vartoti ką patiriant naudą, kaip priemonę, įrankį kokiam nors tikslui; 2) turėti, gauti naudą; 3) savintis svetimo darbo vaisius, eksploatuoti (www.lkz.lt/startas.htm). Aiškinant žodžio „naudoti(s)“ prasmę dėl Kelių eismo taisyklių 21 punkto taikymo, naudojimąsi mobiliojo ryšio telefonu reikia suprasti kaip telefono tiesioginį naudojimą pagal paskirtį, jo eksploatavimą, vairuojant automobilį, t. y., pokalbius telefonu, SMS žinučių rašymą ir siuntimą, mygtukų spaudymą, ieškant adresatų telefono knygoje, naršant internete, žaidžiant žaidimus ir pan. Vien mobiliojo ryšio telefono laikymas rankoje, neatliekant aukščiau aptartų veiksmų, nėra Kelių eismo taisyklių 21 punkto pažeidimas, nes tai nėra naudojimasis daiktu pagal jo paskirtį (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-844-648/2011).
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-21 nutarimo Kelių policijos valdybos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimą nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.