Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-18 nutarimo, kuriuo patenkintas E. G. skundas ir panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2011-07-14 nutarimas Nr. 10N-1004661-11 skirti E. G. 200 Lt baudą už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK124¹ str. 2 d., ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio (toliau Vilniaus AVPK) vado T. T. 2011-07-14 nutarimu Nr. 10N-1004661-11 E. G. pagal ATPK 124¹ str. 2 d. buvo paskirta administracinė nuobauda - 200 Lt bauda, už tai, kad jis 2011-06-23 apie 17.35 val., Kirtimų g., Vilniuje, vairuodamas automobilį Shuanghuan Ceo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobiliuoju telefonu, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 21 p. reikalavimus.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Pritartina Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-18 nutarime padarytai išvadai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, patikimų ir neginčytinų įrodymų, jog E. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. Policijos pareigūnas M. K. tarnybiniame pranešime (b.l. 17) nurodė, kad 2011-06-23 apie 17.35 val. patruliuojant su D. Š. Kirtimų g., jie pamatė automobilį Shuanghuan Ceo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliuoju telefonu. Taip pat nurodė, kad pažeidimą jie matė iš priekio ir iš šono, kadangi buvo saulėtas vakaras, puikiai matėsi vairuotojo ranka prie ausies, o rankoje mobilusis telefonas. Sustabdžius E. G. automobilį, pastarajam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pirmosios instancijos teisme M. K. neprisiminė šio įvykio (b.l. 49-50). Pirmosios instancijos teisme D. Š., paaiškino, kad stovėjo Kirtimų – Fermentų sankryžoje prie degalinės, stebėjo transportą. Pamatė automobilį, kurio vairuotojas rankomis laikė mobilųjį telefoną prie dešinės ausies, tačiau negali nurodyti, ar vairuotojas juo kalbėjo ar ne. Sustabdžius minėtą automobilį, porininkas nuėjo prie jo, o jis liko sėdėti tarnybiniame automobilyje. Grįžęs porininkas sakė, jog vairuotojas nesutiko, kad kalbėjosi telefonu. Buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 49). Bylos nagrinėjimo metu E. G. neigė padaręs administracinį teisės pažeidimą, t. y. kad vairuodamas automobilį kalbėjosi telefonu (b.l. 2-3; 49). Iš E. G. telefono pokalbio išklotinės matyti, kad 17.35 val. jokių pokalbių neužfiksuota (b.l. 35).

Išanalizavus minėtas aplinkybes bei vadovaujantis principu, kad visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, konstatuojama, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka daryti išvados, jog E. G., administracinio teisės pažeidimo nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį Shuanghuan Ceo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobiliuoju telefonu, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 21 punktą, kuriame įtvirtintas draudimas motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. E. G. kaltė faktiškai tyrimo metu grįsta tik tarnybiniame pranešime ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta aplinkybe, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Kaip minėta, pirmos instancijos teismas apklausė policijos pareigūnus, iš kurių pareigūnas M. K., rašęs tarnybinį pranešimą, įvykio neprisiminė. Kitas pareigūnas – liudytojas D. Š., teismui priminus įvykio aplinkybes, tvirtino, matęs, kaip važiuodamas automobiliu vairuotojas rankomis laikė mobilųjį telefoną prie dešinės ausies. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų nutarime nurodytas aplinkybes ir paneigtų E. G. versiją, kad jis telefonu nesinaudojo.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto skundo argumentu, jog vien mobiliojo ryšio telefono laikymas rankoje reiškia minėto KET 21 punkto pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys, jog lietuvių kalboje žodis „naudoti“ reiškia: 1) vartoti ką patiriant naudą, kaip priemonę, įrankį kokiam nors tikslui; 2) turėti, gauti naudą; 3) savintis svetimo darbo vaisius, eksploatuoti (www.lkz.lt/startas.htm). Aiškinant žodžio „naudoti(s)“ prasmę dėl KET 21 punkto taikymo, naudojimąsi mobiliojo ryšio telefonu reikia suprasti kaip telefono tiesioginį naudojimą pagal paskirtį, jo eksploatavimą, vairuojant automobilį, t.y., pokalbius telefonu, SMS žinučių rašymą ir siuntimą, mygtukų spaudymą, ieškant adresatų telefono knygoje, naršant internete, žaidžiant žaidimus ir pan. Vien mobiliojo ryšio telefono laikymas rankoje, neatliekant aukščiau aptartų veiksmų, nėra KET 21 punkto pažeidimas, nes tai nėra naudojimasis daiktu pagal jo paskirtį.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-18 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-18 nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.