Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-07-28 · Civilinė byla Nr. e2-797-934/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-28
Bylos Nr.
e2-797-934/2022
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00109-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Dydis“
Atsakovas
Šilutės socialinės
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-797-934/2022Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00109-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.3.1.18 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 28 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dydis“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dydis“ ieškinį atsakovui Šilutės socialinės globos namams dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti pasiūlymą panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dydis“ (toliau – ir ieškovės) 2022 m. balandžio 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Šilutės socialinės globos namų (toliau – ir atsakovė) 2022 m. kovo 29 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą bei priteisti 5 532,12 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovės pasiūlymas buvo atmestas tik dėl to, jog neatitiko Techninės specifikacijos 9 ir 10 punktų reikalavimų, tačiau, ieškovės įsitikinimu, toks perkančiosios organizacijos sprendimas yra neteisingas. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo 35 straipsnio 5 dalies nuostatas, jog pirkimo sąlygos turi būti tikslios, aiškios, be dviprasmybių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 10 d. sprendimu (toliau – ir sprendimas) ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovės 5 532,12 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

3. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, jog ieškovė tik ieškinyje samprotauja, kad Techninės specifikacijos 9 ir 10 punktai yra sutarties vykdymo sąlyga, tačiau pretenzijoje apie tai nebuvo nurodyta. Teismas konstatavo, jog ieškovė pretenzijos negrindė argumentais, kad Techninės specifikacijos 9 punktas yra sutarties vykdymo sąlyga, todėl teismas neturi pagrindo vertinti šio ieškinio teiginio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 423³ straipsnio 3 dalis). Tačiau teismas, siekdamas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėti bylos aplinkybes, įvertinęs Pirkimo sąlygas, sprendė, jog Techninės specifikacijos 9 ir 10 punktai kurių pagrindu ieškovė ginčija atsakovo sprendimą, yra Pirkimo konkurso perkamo objekto – maisto produktų – Techninė specifikacija, nes atsakovė Techninės specifikacijos 9 ir 10 punktus nėra aiškiai apibrėžusi ar kitaip susiejusi su viešojo pirkimo sutarties vykdymu, tačiau kelia reikalavimus Pirkimo objektui (Techninės specifikacijos reikalavimai). Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Techninės specifikacijos nuostatos yra sutartinio pobūdžio. Ieškovės procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai, kad Techninės specifikacijos 9 ir10 punktai yra sutarties vykdymo sąlyga, nesuponuoja priešingos išvados.

4. Teismas taip pat sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškiniu ieškovė ginčija pirkimo sąlygas, nors pretenzijoje Pirkimo sąlygos ieškovės nebuvo ginčytos. Ieškovė neteikė jokių prašymų, tikslinti ar paaiškinti Pirkimo sąlygas. Todėl ieškovės argumentai dėl Pirkimo sąlygų neturi pagrindo ir negali būti vertinami (CPK 423³ straipsnio 3 dalis). Tačiau teismas taip pat siekdamas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėti bylos aplinkybes konstatuoja, kad reikalavimai tiekėjams buvo suformuoti aiškiai ir tiksliai. Jeigu patys reikalavimai yra aiškūs ir tikslūs, tiekėjas netenka teisės gintis aplinkybe, kad reikalavimai yra užslėpti kitame dokumente nei pirkimo sąlygos. Ieškovės procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai, kad Pirkimo sąlygos yra siurprizinės, neaiškios, netikslios, klaidina tiekėjus, nesuponuoja priešingos išvados.

5. Teismas pažymėjo, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose neneigė atsakovės nurodytų aplinkybių, jog ieškinio ir pretenzijos pagrindas ir dalykas nesutampa, nepateikė jokių paaiškinimų dėl šių aplinkybių (tarp jų ir aplinkybių, kad minėtų aplinkybių ieškovė negalėjo nurodyti pretenzijos (pateikimo metu).

6. Teismas konstatavo, jog nustatytas ieškovės pasiūlymo trūkumo pobūdis neleidžia jo pataisyti, nes ieškovė nepateikė su pasiūlymu siaurąja prasme susijusių privalomų dokumentų. Ieškovė nepateikė Techninės specifikacijos 9 punkte nurodytų privalomų dokumentų, įrodančius viešojo pirkimo objekto savybes – ekologiškų maisto produktų procentalią dalį. Ieškovas nepateikė ir Techninės specifikacijos 10 punkte nurodytų privalomų dokumentų, pasirašytą įsipareigojimą kylantį iš apsaugos gamtai, t. y. kad privalo būti naudojami daugkartinio naudojimo stalo įrankiai, atliekos turi būti rūšiuojamos, atskirai surenkamos biologiškos atliekos, transporto priemonei keliami reikalavimai ir kt.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 5 532,12 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl atmetus ieškinį, atsakovės patirtas išlaidas priteisė iš ieškovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliaciniame skunde atsakovė prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 10 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – sumažinti ieškovei iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį už teisinę pagalbą. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tokiais argumentais:

Atsiliepimas

8.1. Atsakovė 2022-05-25 pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame nurodyta, kad atsakovė patyrė 5 532,12 Eur dydžio išlaidas už suteiktas teisines paslaugas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. 2.3. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija; toliau – Rekomendacijos) 8.15 ir 8.16 p. nustatytas maksimalus dydis už atskirojo skundo ar kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai parengimą yra 671,72 Eur (Rekomendacijų 8.15 ir 8.16 punktuose nurodytas koeficientas 0,4, o vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2021 m. IV ketvirtį buvo 1 679,3 Eur, todėl 0,4 x 1679,3 Eur = 671,72 Eur). Iš to darytina išvada, kad atsakovui už atsiliepimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir už atskirojo skundo parengimą buvo priteista daugiau lėšų, nei numato Rekomendacijos.

8.2. Byla nebuvo sudėtinga, ginčas buvo nagrinėjamas ikiteismine tvarka, kurioje buvo atskleista ginčo esmė, todėl, manytina, kad atsakovui priteistos per didelės bylinėjimosi išlaidos

9. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašė skundo netenkinti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

9.1. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai prašo sumažinti atsakovei priteistas bylinėjimosi išlaidas: už atsiliepimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (priteista 804 Eur be PVM); už atskirąjį skundą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (priteista 1 272 Eur be PVM). Tuo, pagal deklaratyvius ieškovės samprotavimus, patirtos atsakovės bylinėjimosi išlaidos neva turėtų būti sumažintos 732,56 Eur be PVM, su PVM gaunasi – 886,40 Eur;

9.2. Siekiant profesionaliai atstovauti atsakovės interesus atstovui (advokatui) teko paskirti 6,7 val., parengiant atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bei 10,6 val. parengiant atskirąjį skundą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Tiek ir atsakovės rengtų pastarųjų procesinių dokumentų apimtis yra ganėtinai didelė, kuomet 1) atsiliepimas į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sudaro 7 psl., šio procesinio dokumento parengimui pagrįstai teko paskirti 6,7 val.; 2) atskirasis skundas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sudaro 10 psl., šio procesinio dokumento rengimui pagrįstai paskirta 10,6 val. Įvertinus atsakovės atstovo rengtų procesinių dokumentų kokybę, pozicijos grindimą, galima konstatuoti, jog sugaišta protingai laiko, atitinkant realias laiko sąnaudas pastarųjų procesinių dokumentų rengimui. Tiek ir įvertinus atsakovės rengtų procesinių dokumentų turinį, akivaizdu, jog atsakovė pateikė išsamiai atliktos teismų praktikos bei teisinio reglamentavimo analizę. Atsakovė detaliai įsigilino į ieškovės poziciją. Taip pat atsakovės atstovas, advokatas, išsamiai susipažino su atsakovės, veikla. Aiškintasi kiek atsakovės vykdomai veiklai kenkia pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, bei kaip užtikrinti tolimesnį maitinimo paslaugų teikimą Šilutės socialinės globos namų gyventojams. Atsižvelgiant į tai, atsakovės įsitikinimu, advokatui, teko skirti pagrįstai pakankamai darbo laiko siekiant tinkamai atstovauti atsakovės interesus. Todėl būtų nesąžininga nekompensuoti visų atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei atskirąjį skundą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių;

9.3. Atkreipė dėmesį į aktualų šiam ginčui Rekomendacijoje pateikiamą kriterijų, siekiant nustatyti atsakovei teisingą priteisiamą bylinėjimosi išlaidų dydį – „šalių elgesys proceso metu“. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė pareiškusi nepagrįsta ieškinį, piktnaudžiavo procesine teise, Užvestas teisminis procesas siekiant ne ginti neva ieškovės pažeistus interesus (ieškovės interesai daugiau nei akivaizdžiai nebuvo pažeisti), o galimai tik tam, kad ieškovė užsitikrintų galimybę toliau teikti maisto tiekimo paslaugą atsakovei tol, kol bus nagrinėjamas ginčas teismuose. Tokiu būdu ieškovė siektų apeiti viešųjų pirkimų nustatytas procedūras. Kaip ir nurodo pati ieškovė, ši byla įskaitant kasacinę instanciją galėtų būti nagrinėjama apie metus. Tad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė tikėtųsi, kad galimai visą laiko tarpą kol būtų nagrinėjama byla, teiktų maitinimo paslaugas, taip apeinant viešųjų pirkimų konkursus. Akcentuotina, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pasireikštų kaip itin piktybiškas, kadangi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, Šilutės socialinės globos namų gyventojai liktų be maitinimo. Atlikti pakartotinių pirkimų ir pirkti maitinimo paslaugas iš tiekėjų (įskaitant ir ieškovę), neskelbiant naujo pirkimo, nebūtų galimybių. Todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, maitinimas Šilutės socialinės globos namų gyventojams vienareikšmiškai būtų nutraukiamas;

9.4. Ieškovės akivaizdžiai nepagrįstus procesinius veiksmus, tuo piktnaudžiaujant suteiktomis procesinėmis teisėmis, patvirtina ir daugiau aplinkybių: pirma, atsakovei esant įtrauktai į teisminį procesą bei susipažinus su ieškovės poziciją, atsakovė siūlė sudaryti taikų susitarimą ir tuo išspręsti ginčą. Kuomet ieškovė atsiimtų ieškinį, o atsakovė atitinkamai sutiktų susimažinti ieškovės prašomas padengti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apsunkintų užtikrinti tinkamą ir sklandų maitinimo paslaugų suteikimą Šilutės socialinės globos namų gyventojams. Tačiau ieškovė kategoriškai atsisakė sudaryti taikų susitarimą; antra, teismui priėmus sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys, ieškovė neteikė apeliacinio skundo dėl paties sprendimo. Jeigu ieškovė būtų iš tiesų maniusi, jog yra pažeisti jos interesai – vienareikšmiškai būtų teikiamas apeliacinis skundas, skundžiant pirmosios instancijos teismo ne dalį Sprendimo (procesinį klausimą), o materialųjį reikalavimą; trečia, ieškovė pati atsisakė savo reikalavimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2022-06-21 nutartimi nutarė priimti atsakovės atskirojo skundo atsisakymą bei nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės pateiktą atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad dėl atskirojo skundo nebuvo priimtas sprendimas dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi, apeliacinio skundo dėl sprendimo esmės neteikimas, teikiami pareiškimai Klaipėdos apygardos teismui bei Lietuvos apeliaciniam teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tik pavirtina, kad ieškovė tik bandė fiktyviai įtraukti atsakovę į bylinėjimosi procesą. Tiek atsakovė siūlė ieškovei sudaryti taikų susitarimą, kuomet ieškovė atsiimtų ieškinį, o atsakovė tuo sutiktų susimažinti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės Šilutės socialinės globos namų gyventojams apsunkina užtikrinti tinkamą ir sklandų maitinimą;

Šalies argumentai

9.5. Ieškovės abstraktus ir nekonkretus teiginys, kad ieškovei priteistos per didelės bylinėjimosi išlaidos yra itin deklaratyvūs ir nepagrįsti. Tai sudaro pagrindą kategoriškai nesutikti su ieškovės pozicija ir ieškovės teiginių nevertinti;

9.6. Ieškovės elgesys nebuvo rūpestingas. Ieškovė pati atsisakė bendradarbiauti ir pabaigti ginčą taikiai. Ieškovė nesiekė ginti savo tariamai pažeistų teisių, bet labiau pasinaudoti teisminiu procesu, kuriuo, prieštaraujant teisiniam reglamentavimui, pratęsti sutartį dėl maitinimo teikimo). Tiek ieškovė teikė nepagrįstą ieškinį, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurį beje vėliau ir pati atsiėmė. Taigi, priežasties teorija leidžia nenukrypti nuo principo ,,pralaimėjęs moka‘‘ ir netaikyti šioje dalyje atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo;

9.7. Atsakovės įsitikinimu, vadovaujantis bendraisiais teisės principais (teisingumo, sąžiningumo, protingumo), turi būti paliktos priteistos visos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kaip pasekmė pareiškiant nepagrįstą ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

11. CPK 321 straipsnio 3 dalis numato, kad kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles.

12. Nagrinėjamu atveju, apeliacijos dalyką sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 10 d. sprendimo dalies, kuria išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ginčo dėl to, jog atsakovė faktiškai yra patyrusi bylinėjimosi išlaidas, tarp šalių nekilo.

13. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). 1Taigi, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-611/2019).

14. Pagal kasacinio teismo praktiką Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (žr., pvz., pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 198 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

15. Pagal kasacinio teismo praktiką teismai, taikydami CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus įprastai sprendžia, ar šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų, ar jos turi būti apmokamos, o pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį – ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir jos turi būti atlyginamos, kadangi ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).

16. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog atsakovė pateikė 2022 m. gegužės 25 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame nurodyta, kad ji patyrė 5 532,12 Eur dydžio išlaidas už suteiktas teisines paslaugas, kurias sudaro: konsultavimas 0,5 val., – 72,6 Eur su PVM (0,5 val. x 120 Eur/val. x 21% PVM); atsiliepimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimas 6,7 val., – 972,84 Eur su PVM (6,7 val. x 120 Eur/val. x 21 % PVM); atskirojo skundo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių parengimas 10,6 val., – 1 539,12 Eur su PVM (10,6 val. x 120 Eur/val. x 21 % PVM); atsiliepimo į ieškinį parengimas 11,9 val., – 1 727,88 Eur su PVM (11,9 val. x 120 Eur/val. x 21 % PVM); tripliko parengimas 8,4 val., – 1 219,68 Eur su PVM (8,4 val. x 120 Eur/val. x 21 % PVM).

17. Apeliantės įsitikinimu priteistos atstovavimo išlaidos už atsiliepimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir už atskirojo skundo parengimą nepagrįstai didelės, kadangi viršija Rekomendacijų 8.15 ir 8.16 punktuose numatytus maksimalius dydžius, be to, ginčas nesudėtingas, todėl jos turėtų būti mažinamos. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto argumentais.

18. Rekomendacijų 8.15 ir 8.16 punktuose numatytas maksimalus 671,72 Eur išlaidų dydis už atskirojo skundo ar kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai parengimą yra (0,4 (koeficientas) x 1679,3 Eur (vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje už 2021 m. IV ketvirtį) = 671,72 Eur).

19. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atsakovės argumentais, jog Rekomendacijoje nurodyti išlaidų dydžiai yra tik rekomendaciniai, taip pat su nurodytomis aplinkybėmis, jog atsakovės atstovas savalaikiai ir pakankamai išsamiai procesiniuose dokumentuose (atsiliepime ir atskirajame skunde dėl laikinųjų apaugos priemonių taikymo) pasisakė tiek teisės taikymo, tiek faktinių aplinkybių vertinimo klausimais. Tačiau nepaisant nuo atsakovės procesiniuose dokumentuose teiktos pozicijos išsamumo, pagrįstumo, apimties ir darbo laiko sąnaudų, nagrinėti procesinio pobūdžio klausimai nebuvo nauji ir išskirtinai sudėtingi tiek teisės taikymo, tiek faktinių aplinkybių vertinimo požiūriu, todėl atsakovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijoje nustatyto maksimalus išlaidų dydžio.

20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat iš dalies sutinka su atsakovės argumentais, jog sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, nemažiau reikšmingas ir šalių procesinis elgesys. Tačiau atsakovės nurodytos aplinkybės tiek dėl ieškovės atsisakymo išspręsti ginčą taikiai, tiek dėl atsisakymo nuo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek dėl apeliacinio skundo dėl ginčo esmės nepateikimo, savaime nesudaro pagrindo nukrypti nuo maksimalių Rekomendacijoje nurodytų išlaidų dydžių. Nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikšmingos nustatant atstovavimo išlaidų dydį rekomenduojamo maksimalaus dydžių ribose.

21. Taigi atsižvelgiant į ieškovės procesinį elgesį, ginčo pobūdį, sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių vertinimo požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, savalaikį procesinių dokumentų pateikimą ir tinkamą pasirengimą bylos nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis už atsiliepimo ir atskirojo skundo dėl laikinųjų apaugos priemonių taikymo parengimą, mažintinas nuo 2511,96 Eur (972,84 + 1 539,12) iki Rekomendacijoje nurodyto maksimalaus dydžio, t. y., už atsiliepimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą priteisina – 671,72 Eur, už atskirojo skundo parengimą – 671,72 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti, jog kitos pirmosios instancijos teismo priteistos atstovavimo išlaidos neatitinka pagrįstumo, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimų, todėl jos nemažintinos. Viso iš ieškovės atsakovės naudai priteisina – 4363,60 Eur (671,72 + 671,72 + 72,6 + 1 727,88 + 1 219,68) atstovavimo išlaidų.

22. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

23. Teismų praktikoje pažymima, jog reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu. Šio prašymo patenkinimas nesudaro pagrindo atsižvelgti į jo išsprendimo rezultatus, kai svarstoma dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta Nr. 3K-3-104-684/2016).

24. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad apeliantas iš esmės ginčo procesinį klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, neginčydamas sprendimo iš esmės dėl išspręstų materialinių reikalavimų, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistu, tačiau patikslintina Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 10 d. sprendimo rezoliucinė dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, joje nurodant, jog iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 4363,60 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 321 straipsnio 3 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321 straipsnio 3 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 10 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 10 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ją išdėstant taip: „Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dydis“, juridinio asmens kodas 302877093, atsakovės Šilutės socialinės globos namai, juridinio asmens kodas 177393649, naudai 4363,60 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.“.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza