Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1461-1123/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-10
Bylos Nr.
1-1461-1123/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44468-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Aušra Ragelienė (pirm.)
Kaltinamasis
M. O.
Prokuroras
Vilniaus apygardos prokuratūros 2 baudžiamojo persekiojimo skyrius, prokurorė Jurgita Jasiūnienė
Civilinis ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyrius atstovas Brigita Karčiauskienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas Jonas Želvys
Advokatai
Zita Malova
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1461-1123/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44468-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.8.1; 1.2.18.10; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei,

dalyvaujant prokurorei Jurgitai Jasiūnienei, prokurorui Tomui Čepelioniui

kaltinamajam M. O.,jo gynėjai advokatei Zitai Malovai,vertėjui Giedriui Račkauskui, Natalijai Reut,

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiajai specialistei Danutei Indrašienei

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. O., siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas neteisingus duomenis apie UAB „A.“ pajamas, pelną ir turtą, bei jas pateikė valstybės įgaliotai institucijai:

M. O., nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „A.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir nuo (duomenys neskelbtini) įmonės vieninteliu akcininku, siekdamas išvengti gyventojų pajamų mokesčio, privalomojo sveikatos draudimo įmokų, valstybinio socialinio draudimo įmokų, tyčia pateikė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam juridiniam asmeniui UAB „E.“, ir tuo pačiu valstybės institucijoms, žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės darbuotojų darbo užmokestį ir neapskaitydamas dalies darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio, pažeisdamas 1996-05-21 Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I – 1343 (2009-02-19 redakcija Nr. XI - 183, Žin., 2009, Nr. 25-985) 17 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 2 dalies nuostatas; 1991-05-21 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I – 1336 (2008‑12-19 redakcija Nr. XI - 93, Žin., 2008, Nr. 149-6019; panaikinta 2016-06-29 redakcija Nr. XII-2508, TAR, 2016, Nr. 20645) 5 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 1 dalies nuostatas; 1991-05-21 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-I-1336 (2004-11-04 redakcija Nr. IX-2535, Žin., 2014, Nr. 171-6295) 3 straipsnio nuostatas; 2001-10-11 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo įstatymo Nr. IX-547 (2008-11-14 redakcija X-1829, , Žin., 2008, Nr. 137-5378) 3 straipsnio 1 dalies nuostatas; 2002-12-03 Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo IX-1215 (2012-11-14 redakcija Nr. XI-2418, Žin., 2012, Nr. 136-6969) 4 straipsnio 1 dalies nuostatas; pažeisdamas 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 1 dalies (GPMĮ 2008-12-23 redakcija Nr. XI-111, Žin., 2008, Nr. 149-6033); 22 straipsnio 2 dalies, 23 straipsnio 1 dalies , 3 dalies, 24 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taip pat nesivadovaudamas VMI prie FM viršininko 2004-01-15 įsakymo Nr. VA-7 „Dėl mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos formos, jos priedų bei jų pildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 5 p. reikalavimais, VMI prie FM viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. VA-145 „Dėl Metinės A klasės išmokų ir nuo jų apskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos FR0573A, FR0573U priedų pildymo ir teikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos priedų FR0573A, FR0572B, FR0573U formų pildymo ir teikimo taisyklių 23 punkto reikalavimais, pažeisdamas 2000 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ((2008‑06‑26 redakcija Nr. X ‑ 1636, Žin., 2008-07-12, Nr. 79-3100), (2011‑11-22 redakcija Nr. XI – 1731, Žin., 2011‑12‑01, Nr. 146‑6853; nuo 2013-01-01 - 2012‑06‑19 redakcija Nr. XI-2079 3 straipsnio 3 punkto, Žin., 2012-07-04, Nr. 78-4017)), įrašė į Metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (FR0573) ir į Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572) už laikotarpį nuo 2010-09-24 iki 2016-05-31, žinomai neteisingus duomenis apie UAB „A.“ darbuotojų pajamas ir teikė jas valstybės įgaliotai institucijai – Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui:

už 2010 m. deklaravo 19229,50 Lt (5569,25 Eur) nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtų A klasės išmokų (neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir 1781 Lt (515,82 Eur) išskaičiuoto ir sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, o turėjo deklaruoti 2902,70 Lt (840,68 Eur) ir išmokėtų A klasės išmokų (neatėmus mokesčių) ir 473,30 Lt (137,08 Eur) gyventojų pajamų mokesčio;

už 2011 m. deklaravo 101831,12 Lt (29492,33 Eur) nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtų A klasės išmokų (neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir 8036 Lt (2327,39 Eur) išskaičiuoto ir sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, o turėjo deklaruoti 23039,80 Lt (6672,79 Eur) išmokėtų A klasės išmokų (neatėmus mokesčių) ir 3791,05 Lt (1097,96 Eur) gyventojų pajamų mokesčio;

už 2012 m. deklaravo 139054,93 Lt (40273,08 Eur) nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtų A klasės išmokų (neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir 11792 Lt (3415,20 Eur) išskaičiuoto ir sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, o turėjo deklaruoti 22 430,23 Lt (6496,24 Eur) išmokėtų A klasės išmokų (neatėmus mokesčių) ir 3718,34 Lt (1076,91 Eur) gyventojų pajamų mokesčio;

už 2013 m. deklaravo 121170,78 Lt (35093,50 Eur) nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtų A klasės išmokų (neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir 11996 Lt (3474,28 Eur) išskaičiuoto ir sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, o turėjo deklaruoti 13394,54 Lt (3879,33 Eur) išmokėtų A klasės išmokų (neatėmus mokesčių) ir 2439,03 Lt (706,39 Eur) gyventojų pajamų mokesčio;

už 2014 m. deklaravo 75924,10 Lt (21989,14 Eur) nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtų A klasės išmokų (neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir 9019 Lt (2612,08 Eur) išskaičiuoto ir sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, o turėjo deklaruoti 8834,94 Lt (2558,78 Eur) išmokėtų A klasės išmokų (neatėmus mokesčių) ir 1438,80 Lt (416,71 Eur) gyventojų pajamų mokesčio;

už 2015 m. deklaravo 25168,86 Eur nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtų A klasės išmokų (neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir 3485 Eur išskaičiuoto ir sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, o turėjo deklaruoti 2851,33 Eur išmokėtų A klasės išmokų (neatėmus mokesčių) ir 437,07 Eur gyventojų pajamų mokesčio;

už 2016 m. Bendrovė nepateikė Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos (FR0573), nors už 2016 m. gegužės mėn. pateiktoje Mėnesinėje A klasės išmokų deklaracijoje (FR0572) deklaravo 1767,12 Eur A klasės išmokų ir 235 Eur gyventojų pajamų mokesčio, o turėjo deklaruoti 526,32 Eur išmokėtų A klasės išmokų (neatėmus mokesčių) ir 78,94 Eur gyventojų pajamų mokesčio.

Taip pat įrašė į Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansines apyskaitas už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. gegužės 31 d., žinomai neteisingus duomenis apie UAB „A.“ darbuotojų pajamas ir teikė jas valstybės įgaliotai institucijai – pateikė VSDFV Vilniaus miesto skyriui:

už 2010 m. deklaravo 19199,02 Lt (5560,42 Eur) apdraustųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos SoDros įmokos ir 7675,78 Lt (2223,06 Eur) SoDros įmokų, o turėjo deklaruoti 22101,72 Lt (6401,10 Eur) apdraustųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 8791,69 Lt (2546,25 Eur) SoDros įmokų;

už 2011 metus deklaravo 101524,26 Lt (29403,46 Eur) apdraustųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 38471,31 Lt (11142,06 Eur) SoDros įmokų, o turėjo deklaruoti 124564,06 Lt (36076,25 Eur) apdraustųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 47685,88 Lt (13810,79 Eur) SoDros įmokų;

už 2012 metus deklaravo 138676,97 Lt (40163,63 Eur) apdraustųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 53293,46 Lt (15434,85 Eur) SoDros įmokų, o turėjo deklaruoti 161107,20 Lt (46659,87 Eur) apdraustųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 62021,20 Lt (17962,58 Eur) SoDros įmokų;

už 2013 metus deklaravo 131136,09 Lt (37979,64 Eur) apdraustųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 52428,23 Lt (15184,26 Eur) SoDros įmokų, o turėjo deklaruoti 144530,63 Lt (41858,96 Eur) apdraustųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 57783,36 Lt (16735,22 Eur) SoDros įmokų;

už 2014 metus deklaravo 98936,25 Lt (28653,92 Eur) apdraustųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 39581,02 Lt (11463,46 Eur) SoDros įmokų, o turėjo deklaruoti 107771,19 Lt (31212,69 Eur) apdraustųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 43105,64 Lt (12484,26 Eur) SoDros įmokų;

už 2015 metus deklaravo 22788,92 Eur apdraustųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 9111,14 Eur SoDros įmokų, o turėjo deklaruoti 25640,25 Eur apdraustųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 10247,29 Eur SoDros įmokų;

už 2016 metų 1-5 mėn. deklaravo 8891,24 Eur apdraustųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir 3554,75 Eur SoDros įmokų, o turėjo deklaruoti 9604,96 Eur apdraustųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 3817,34 Eur SoDros įmokų.

Dėl nurodytų veiksmų UAB „A.“ neapskaitė ir nedeklaravo darbo užmokesčio bendrai 23825,47 Eur sumai, bei nuo jo nepriskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 3951,06 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 9437,97 Eur SoDros mokesčių (iš jų 7300,11 Eur įmokų iš įmonės lėšų (30,98 proc.), 2134,38 Eur darbuotojų įmokų (9 proc.), 3,48 Eur (1 proc. papildomo pensijų kaupimo)) ir 40,11 Eur Garantinio fondo įmokų. Šiais savo veiksmais M. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat M. O., apgaulingai tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, o būtent:

M. O., nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) būdamas UAB „A.“ direktoriumi ir nuo (duomenys neskelbtini) įmonės vieninteliu akcininku, ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 punkto nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 21 straipsnio 2 punkto nuostatą ,,Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. IX-1988 redakcija) būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, siekdamas nuslėpti ir į valstybės biudžetą nemokėti privalomus mokesčius, nesilaikydamas teisės aktų nustatytos buhalterinės apskaitos tvarkos, laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d. apgaulingai tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, t. y.:

pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, kad ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 2 dalies nuostatas, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, 2004-03-30 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 straipsnio 1 dalies nurodymą, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“. 1997-08-15 Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 38 patvirtinta „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklę“ (2010-10-18 įsakymo Nr. V-46 redakcija), kuriuose nustatytas minimalus buhalterinės apskaitos dokumentų (ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinančių apskaitos dokumentų – darbo užmokesčio priskaičiavimo ir apskaičiavimo žiniaraščių, darbo užmokesčio mokėjimų žiniaraščių arba išmokėjimo žiniaraščių, kasos išlaidų orderių ir kitų dokumentų) saugojimo laikas turi būti ne trumpesnis kaip 10 metų. Pažeisdamas 2000-02-17 LRV nutarimu patvirtintų Nr. 179 „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 punkto nurodymus, kad „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas“ ir 19 punkto nuostatą, kad „jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo laikoma, kad pinigai neišmokėti”, laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. organizavo ir asmeniškai mokėjo papildomą buhalterinės apskaitos registruose neapskaitytą darbo užmokestį darbuotojams A. B., D. B., V. D., M. S., P. Ž., R. M., S. T., S. N., M. K., S. K., R. B., V. N., A. J., L. B., E. G., V. J., G. K., A. N., P. K., bendrai išmokėdamas ne mažiau kaip 17704,24 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, kurios numato 23825,47 Eur dydžio priskaitytą užmokestį, nuo kurio nepriskaičiavo ir nesumokėjo 13429,14 Eur mokesčių, neužregistravo darbo užmokesčio žiniaraščiuose, neįtraukė į UAB „A.“ apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais (darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ar kt.).

Tokiu būdu M. O. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, kadangi neorganizavo UAB „A.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo taip, kad į apskaitą būtų įrašytos visos ūkinės operacijos, susijusios su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, tyčia į 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. laikotarpio apskaitą neįtraukė ir apskaitos dokumentais nepagrindė ūkinių operacijų dėl 23825,47 darbo užmokesčio, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. gegužės 31 d.. Taip pat dėl 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d. detalių apskaitos registrų (446100 Mokėtinas darbo užmokestis, 4462 Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis, 4463 Mokėtinos socialinio draudimo įmokos, 271100 banko sąskaitos, 272100 Kasos ir kitų) neišsaugojimo negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 m. sausio 1 d. – 2016 m. rugsėjo 22 d. laikotarpį. Šiais savo veiksmais M. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. O. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino ir paaiškino, kad UAB „A.“ pagrindinis akcininkas buvo M. K., jie kartu gyveno viename kieme, sutarė, kad jis padarys (duomenys neskelbtini). Jis (M. O.) tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) ir sutarė su M. K., paprašė jo susitvarkyti. Ta įmonė, kurioje jis dirbo anksčiau, sustabdė veiklą, ir direktorius pasakė, kad jie gali prižiūrėti patalpą ir organizuoti veiklą, čia (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir taip viskas prasidėjo. M. K. įnešė savo pinigus ir jie sutarė, kad M. K. organizuos reklamą ir pinigus, o jis (M. O.) visą gamybinę zoną. Vėliau atėjo sunkus metas, kai buvo labai didelė nuoma, mokesčiai, iškilo daug problemų su tiekėjais ir akcininkas priėmė savo sprendimą, labai padidėjo skola tiekėjams. Jis dirbo dieną ir naktį, šiuo momentu skolos nėra. Dėl to, kas atsitiko, tikrai gaila, jis nemokėjo, nes nebuvo iš ko, taip išėjo. Jis kaltas, kad buvo direktorius, reikėjo anksčiau išeiti. Apie mokėjimą vokeliuose jis sužinojo apie 2013 metus, prieš tai pinigus tvarkė M. K.. Įmonėje darbuotojų buvo apie 13-14. Jie pasirašydavo darbo sutartis. Algą iš karto mokėdavo pavedimais, juos darė buhalterija, kuri suderindavo sumas su M. K.. Jis prieigos prie bankinių sąskaitų neturėjo. Apie 2012-2013 metais buvo skola apie 40 000 litų detalių tiekėjams, mokėjimus už detales buvo galima atidėti 30 dienų, tokių tiekėjų buvo 5-6. M. K. sprendė, kiek ko reikia, jis paėmė labai daug, bet jam (M. O.) reikėjo pasirašyti. M. K. investavo pinigus ir sprendė, kiek priimti darbuotojų, jis (M. O.) jo klausė. Jis baigė (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini). Atsakomybes savo žinojo, nes buvo seminaruose labai daug, bet nebuvo laiko, tada tik atrodė, kad viskas tvarkoje, kiekvieną savaitgalį jis taisė darbuotojų klaidas. Jis (M. O.) prie pinigų nepriėjo, M. K. viską mokėjo iki tol, kol 2017 metais skola buvo labai didelė. Jis (M. O.) žinojo, kaip mokami atlyginimai ir žinojo, kad taip neturi būti. Kai buvo oficialūs atlyginimai, Sodrai jis irgi nemokėjo, buvo labai sunku. Jis patalpų savininkui davė žodį, kad 5 metus nuomos patalpą, buvo sudaręs žodinį įsipareigojimą su T. B.. Buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „E.“. Kasininkas iš pradžių buvo viena moteriškė, tada jis. Pareigas jis supranta. Dokumentų buvo labai daug, apie 2-3 tonas, viską, ką įmanoma, atidavė bankroto administratoriui, bankroto bylą iškėlė Sodra. Neatsimena, kada buvo iškelta bankroto byla. Kai buvo iškelta bankroto byla, jis buvo priverstas nupirkti įmonė. Įmonės akcininkas pabėgo į (duomenys neskelbtini), prieš tai privertė, kad nupirktų įmonę. Patalpos buvo parduotos, jie turėjo 4-5 dienas išeiti iš tų patalpų, viską, ką turėjo, paėmė ir nuvežė į garažą, bet ne visus dokumentus, nes buvo lietus ir papuolė vandens ant dokumentų. Laiko buvo labai mažai, jis padarė, ką galėjo. Sutinka su kaltinime nurodytais paskaičiavimais. Žino civilinių ieškinių sumas, pripažįsta juos. Kaip direktorius supranta, kad buvo atsakingas. Kas nurodyta kaltinime, tą jis žinojo. Dėl šito gailisi, pripažįsta kaltę. Jo (M. O.) buvo pavardės visur tiekėjams, tos skolos tiekėjams apie 95 proc. atiduotos. Jis neėmė atlyginimo toje įmonėje, svarbiausia buvo išlaikyti įmonę, jei nebūtų skolų, jis būtų išėjęs. Kai sužinojo, kad yra skola, nuo to laiko algos neima. Dabar irgi yra direktorius, kažką reikia daryti. Tai jam buvo labai didelė pamoka.

Kadangi kaltinamasis M. O. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. O. savo kaltę taip pat pripažino ir parodė, kad UAB „A.“ įkurta 2010 metų rudenį, tiksliau neatsimena. Įmonės akcininkui M. K. įsigijus įmonės akcijas pastarasis, kurį pažinojo nuo vaikystės, pasiūlė jam tapti įmonės direktoriumi. Tuo metu jis dirbo UAB „K.“ (duomenys neskelbtini) pareigose. UAB „K.“ patalpos buvo adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)). Šios patalpos priklausė UAB (duomenys neskelbtini) ir buvo nuomojamos. UAB „K.“ bankrutavus UAB (duomenys neskelbtini) direktorius T. B. pasiūlė jam UAB “A.“ veiklai išsinuomoti aukščiau minėtas patalpas (duomenys neskelbtini). UAB „A.“ vykdė (duomenys neskelbtini) paslaugas ((duomenys neskelbtini) paslaugas). Kaip ir minėjo, įmonės 100 % akcininku buvo M. K., kuris išvyko pastoviai gyventi į užsienį. Jis nuo (duomenys neskelbtini) buvo įmonės direktoriumi. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė moteris, kurios vardo, pavardės neatsimena, tačiau ji tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą apie 4-5 mėnesius, toliau įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą perėmė UAB „E.“. Nuo pat įmonės įkūrimo žodiniu susitarimu su akcininku M. K. pastarasis buvo atsakingas už įmonės buhalterinę apskaitą bei finansinę pusę, jis buvo atsakingas už techninę pusę, t. y. už atliekamus (duomenys neskelbtini) darbus ir už įmonės darbuotojus, tačiau visus įmonės dokumentus kaip įmonės direktorius pasirašinėjo jis, be to (duomenys neskelbtini) patalpose visada dirbo įmonės apskaitininkė N. K.. Darbininkus į darbą priiminėjo jis. Darbo sutartys buvo standartinės, jas paruošdavo M. K., o su naujai priimtais darbuotojais darbo sutartis pasirašydavo jis. (duomenys neskelbtini) dirbo apie 10-14 darbuotojų. Atlyginimai įmonės darbuotojams buvo mokami 2 kartus į mėnesį. Iki 2014 metų balandžio mėnesio visi atlyginimai darbuotojams buvo pervedami į darbuotojų banko sąskaitas, nuo 2014 metų balandžio mėnesio atlyginimus darbuotojams pradėjo mokėti grynais, išrašant kasos išlaidų orderį, kuriame visada pasirašinėjo pinigus gavęs darbuotojas. Pinigus grynais pradėjo mokėti nes įmonės sąskaitos buvo areštuotos dėl susidariusių skolų tiekėjams ir mokesčių inspekcijai. Iki 2014 metų balandžio mėnesio atlyginimai darbuotojams buvo mokami laiku, praktiškai be įsiskolinimo. Nuo 2014 metų balandžio mėnesio dėl susidariusių skolų atlyginimai pradėjo vėluoti, tačiau su dauguma įmonės darbuotojų iki mėnesio pabaigos buvo visiškai atsiskaitoma. Įmonės darbuotojams buvo mokami neoficialūs atlyginimai „vokeliuose“. Atlyginimai „vokeliuose“ buvo mokami (duomenys neskelbtini) darbuotojams grynaisiais pinigais. Tokius pinigus darbuotojams mokėdavo jis ir iki 2016 m. rugpjūčio mėn. buvęs akcininkas M. K.. Prisipažįsta, kad darbuotojams, kurių pavardės nurodytos pranešime apie įtarimą atlyginimus „vokeliuose“, t. y. buhalterinėje apskaitoje neapskaitytus pinigus mokėdavo jis. Tačiau jis neprisimena, kad asmenims D. B., V. D., M. S., jis mokėdavo atlyginimus „vokeliuose". Nori paaiškinti, kad M. S. buvo įdarbintas M. K. prašymu, šis asmuo realiai įmonėje jokių funkcijų neatlikinėjo. Tiek, kiek jis žino jis vykdė savarankišką draudimo paslaugų teikimo veiklą, kuri nebuvo vykdoma UAB “A.“ vardu, todėl jis nesidomėjo ką šis asmuo daro. Darbo užmokestį jam mokėjo M. K., todėl jis nežino, ar šiam asmeniui buvo mokamas sutartimi nustatytas atlyginimo dydis, ar buvo mokama daugiau. D. B. ir V. D. į darbą priėmė jis. Jie buvo siunčiami į darbą (duomenys neskelbtini) SoDros teikimu dėl to nereikėjo mokėti mokesčių. Šiems asmenims jis nebuvo mokėjęs papildomų pinigų, t. y. atlyginimų „vokeliuose“. Ar papildomus pinigus jiems mokėdavo M. K., jis nežino. Nori paaiškinti, kad priimdamas žmones į darbą, jis išaiškindavo jiems atlyginimo mokėjimo tvarką, t. y. visiems buvo pasakyta, kad atlyginimo dydis priklausys nuo realiai uždirbtų pinigų sumos į mėnesį. Pinigų, mokamų „vokeliuose“ dydis kiekvieną kartą tam tikram darbuotojui buvo skirtingas, t. y. priklausydavo kiek konkretus darbuotojas buvo uždirbęs pinigų į mėnesį. Dėl M. K. gali pasakyti, kad būdamas įmonės direktoriumi jis vykdė akcininko M. K. nurodymus, t. y. atlyginimai „vokeliuose“ buvo mokami su juo žinia, taip pat M. K. žinojo, kad jis moka darbuotojams papildomus pinigus, t. y. atlyginimus „vokeliuose“. Įmonės ofise buvo įrengtas kompiuteris, kuriame buvo įdiegta buhalterinė programa „RIVILE“, į kurią duomenis įvesdavo jis ir įmonėje dirbantys meistrai. Meistrai įvesdavo duomenis, susijusius su pinigų gavimu iš klientų. Prie šios programos turėjo prieigą buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB 'E." darbuotojai, kurie ir tvarkė UAB “A.“ apskaitą. Šiai įmonei jis neteikė dokumentų, susijusių su pinigų mokėjimu „vokeliuose“. Jis supranta, kad kaip UAB “A.“ direktorius buvo atsakingas už tikrų duomenų įtraukimą į UAB "A." apskaitą bei jų teikimą SoDrai, VMI.

Jis visiškai prisipažįsta, kad dėl jo kaltės į deklaracijas buvo įrašyti ir valstybės institucijoms buvo pateikti neteisingi duomenys, taip pat prisipažįsta, kad dėl jo kaltės į buhalterinę apskaitą buvo įtraukti neteisingi duomenys, susiję su atlyginimu mokėjimu, dėl to labai gailisi.(12 t., b. l. 110-114).

M. K., ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip spec. liudytoja BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, parodė, kad 2010 metų rudenį, tiksliau neatsimena, jos buvusio vyro M. K. iniciatyva buvo įkurta UAB "A.". Nuo pat įmonės įkūrimo iki 2012 metų pabaigos ji buvo vienintele šios įmonės akcininke, įmonės direktoriumi nuo įmonės įkūrimo buvo M. O.. Nors faktiškai beveik 2 metus ji buvo vienintele UAB „A.“ akcininke, realiai įmonė priklausė M. K., kuris ir valdė šią įmonę. Ji neatsimena, ar būdama įmonės akcininke ji pasirašinėjo įmonės dokumentus, ir jeigu pasirašinėjo, kokius būtent dokumentus. Kiek jai yra žinoma, įmonės direktorius M. O. tvarkydamas įmonės reikalus vykdė M. K. nurodymus. Įmonės veikla buvo (duomenys neskelbtini). Įmonė nuomojamose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), buvo atidariusį (duomenys neskelbtini), kuriame buvo (duomenys neskelbtini). Kiek buvo priimta darbuotojų, ji nežino ir nesidomėjo, kaip ir minėjo, veikloje nedalyvavo. Kokiu būdu buvo priiminėjami darbuotojai, kokiomis sąlygomis, koks atlyginimas buvo mokamas, ji nežino ir nesidomėjo. Kas tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, nežino. Kodėl VMI duomenimis iki 2016 metų balandžio 30 d. ji tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, nežino, nieko bendro su šios įmonės dokumentų tvarkymų neturėjo. Nuo 2011 metų jų santykiai su buvusiu vyru M. K. pablogėjo, o apytiksliai nuo (duomenys neskelbtini) kartu nebegyveno. Nuo to laiko apie UAB „A.“ veiklą nieko nežino, buvęs vyras kategoriškai uždraudė jai naudotis UAB „A.“ priklausančio (duomenys neskelbtini) paslaugomis, toliau su pastaruoju bendravo tik per advokatus. Nors oficialiai išsiskyrė (duomenys neskelbtini), preliminari skyrybų sutartis buvo pasirašyta (duomenys neskelbtini) metais, sutarties kopiją atsiųs el. paštu artimiausiu laiku. Kokiu būdu UAB „A.“ akcijos 2012 metų gruodžio 21 dieną atiteko M. K., neatsimena, greičiausia turto dalybos sutartimi. Ar šiuo metu UAB „A.“ vykdo veiką, nežino. M. K. nuo 2016 meta rugpjūčio mėnesio gyvena (duomenys neskelbtini). Esant būtinybei bendrauja su jo per Viber telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Ar nuo šių metų rugpjūčio mėnesio jis yra buvęs Lietuvoje ir ar planuoja atvykti, nežino. M. O. paskutinį kartą matė maždaug prieš savaitę, jis buvo atvykę pas savo tėvą, kuris gyvena jos name, gretimojoje laiptinėje.(2 t., b. l. 224-226).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja, M. K. patvirtino savo spec. liudytojos apklausos metu duotus parodymus (2 t., b. l. 227-230).

Liudytoja Ž. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nuo 2016 m. gegužės 2 d. dirba UAB „B.“ vyresnės buhalterės pareigose. UAB „B.“ teikia buhalterinės apskaitos paslaugas. Pagal buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2012 m kovo 1 d. UAB „A.“ buhalterinės apskaitos paslaugas teikė UAB „E.“, tačiau nuo 2016 m. balandžio mėnesio UAB „E.“ perdavė teisę tvarkyti UAB „A.“ buhalterinę apskaitą UAB „B.“. Dėl kokių priežasčių tai buvo padaryta, nežino. Pagal UAB „A.“ buhalterinių dokumentų perdavimo-priėmimo aktą UAB „E.“ perdavė UAB „B.“ turimus UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Jai pradėjus dirbti UAB „B.“ UAB „A.“ buhalterinės apskaitos tvarkymas buvo priskirtas jai. 2016 m. gegužės mėnesį, datos neatsimena, UAB „A.“ direktorius M. O. suteikė jų įmonei galimybė prisijungti prie UAB „A.“ buhalterinės apskaitos duomenų bazės, ko pasėkoje UAB „A.“ duomenų bazėje rastų ir esančių duomenų pagrindu buvo teikiamos ataskaitos VMI ir SODRAI. Ar jų įmonei buvo perduoti visi privalomi dokumentai, Didžioji knyga ir kiti registrai, neprisimena. Kiek prisimina, UAB "A." neteikė domenų bei dokumentų tolimesniam įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymui, be to, susidarė įsiskolinimas pagal paslaugų teikimo sutartį, 2016 m. birželio 23 d. UAB „A.“ buvo išsiųstas pranešimas-reikalavimas dėl buhalterinių paslaugų sutarties nutraukimo ir skolos padengimo, ir nuo 2016 metų birželio pabaigos UAB „A.“ apskaita tvarkoma nebuvo. Ar UAB „A.“ padengė įsiskolinimą, nežino, 2016 m. rugpjūčio 2 d. pagal dokumentų priėmimo –perdavimo aktą UAB „A.“ buhalterinius apskaitos dokumentus atsiėmė UAB „A.“ direktorius M. O. (2 t., b. l. 17-22).

Liudytoja D. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad UAB „A.“ dirbo apie 3 mėnesius (duomenys neskelbtini), laikotarpio tiksliai neprisimena. Šioje įmonėje dirbo buhaltere ir kartu su E. L. tvarkė šios įmonės buhalterinę apskaitą. Įmonės veiklą buvo (duomenys neskelbtini). Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini), adreso tiksliai neprisimena. Įmonės direktoriumi buvo M., pavardės neprisimena. Įmonės akcininku buvo M. K., be to į (duomenys neskelbtini) patalpas dažnai užsukdavo M. K. tėvas, jo vardo, pavardės neprisimena. Negali pasakyti, kad M. K. vadovavo įmonei, tačiau kažkokią įtaką įmones veiklai turėjo. Jai įsidarbinant UAB „A.“ pokalbyje dalyvavo M. K. ir jo tėvas, direktorius M. pokalbyje nedalyvavo. Kaip buvo priiminėjami kiti įmonės darbuotojai, nežino. Ji dirbo puse etato, t. y. 4 valandos į dieną darbo dienomis. Kartu su E. L. tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, paruošdavo darbo sutartys, suvedinėjo buhalterinės apskaitos duomenis į kompiuterinę programą. Jų, t. y. buhalterių darbą kontroliavo akcininkas M. K.. Jai pradėjus dirbti šioje įmonėje ji tik kuriesi. Dirbant UAB „A.“ jai susidarė įspūdis, kad direktorius M. buvo labiau formalus šios įmonės direktorius, kadangi jis rūpinosi detalių, medžiagų užpirkimu ir darbų atlikimu, o visai veiklai vadovavo ir koordinavo M. K. ir jo tėvas. Kiek pamena, darbo sutartys su darbuotojais buvo standartinės formos, kokio dydžio atlyginimas buvo nurodomas sutartyje, neprisimena. Ar pas visus darbuotojus jis buvo vienodas ar skiriesi, neprisimena. Kaip darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, neprisimena. Jai atrodo, kad į banko sąskaitą. Ar atlyginimas buvo mokamas grynais, neprisimena. Visas operacijas su grynais pinigais atlikdavo kasininkas, jai atrodo, juo buvo M. K., tačiau kategoriškai to teigti negali, kadangi tiksliai neprisimena. Kiek prisimina, (duomenys neskelbtini) patalpose buvo kasos aparatas, kas atlikdavo su jo operacijas, neprisimena. Ar visos operacijos buvo įmušamos į kasą, nežino ir nematė, kadangi dirbo atskirame kabinete, o kasos aparatas buvo užsakymų priėmimo patalpose. Kaip jai buvo mokamas atlyginimas, neprisimena, tikriausia į banko sąskaitą. Kokio dydžio suma jai buvo mokama, neprisimena. Iš šios įmonės išėjo, kadangi M. K. tėvas pasiūlė jai sumažinti darbo valandų skaičių, o tai reiškė kad ir jos darbo užmokestis sumažėtų. Turėjo kitą darbą ir nusprendė toliau UAB „A.“ nebedirbti (2 t., b. l. 71-73).

Liudytoja A. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo UAB "E." buhaltere. Įmonė teikė buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas. Apytiksliai nuo 2012 metų, tiksliau neprisimena, įmonė pasirašė sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo su UAB "A.". Ji tvarkė šios įmonės buhalterinę apskaitą, t. y.: paslaugų pirkimai, banko išrašų suvedimas, kasos žurnalo sutikrinimas, kasos pajamų-išlaidų suvedimas į programą, deklaracijų teikimas VMI ir SODRAI, balanso sudarymas, darbo užmokesčio skaičiavimas. Pardavimus ir prekių pirkimus UAB "A." atsakingi asmenys darydavo patys. Ji tvarkė UAB "A." buhalterinę apskaitą pagal įmonės direktoriaus M. O. pateiktus dokumentus. Teisės atlikti pinigines operacijas jos neturėdavo, tačiau kiek prisimina, turėjo galimybes prisijungti prie įmonės banko sąskaitų ir atspausdinti išrašus. UAB "A." buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nepažeidžiant įstatymų reikalavimus, visi turimi dokumentai ir duomenis buvo suvedami į registrus, visi privalomi registrai, t. y. Didžioji knyga, pirkimų registras, kasos žurnalai, banko išrašai, atskaitingų asmenų registrai ir kiti privalomi registrai buvo tvarkomi, atspausdinami, susegami ir saugomi UAB "E." patalpose. Kiek prisimena, jai išėjus iš darbo UAB "A." buhalterinės apskaitos tvarkymą perėmė UAB "E." buhalterė N., jos pavardės neprisimena (2 t., b. l. 177-182).

Liudytoja N. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) įsidarbino UAB "E." buhaltere. Jai pradėjus dirbti iš buvusios buhalteres, jos vardo, pavardės neprisimena, perėmė jos tvarkomų įmonių buhalterinės apskaitos bylas, kurios jai buvo perduotos be dokumentų perdavimo-priėmimo akto. Tarp gautų dokumentų buvo UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Žodiniu susitarimu su buvusia buhaltere dalyvaujant vadovui M. K. buvo sutarta, kad ji tvarkys įmonė buhalterinę apskaitą tik nuo (duomenys neskelbtini), o buvusi buhalterė turi tinkamai sutvarkyti visas buhalterines bylas ir paruošti finansinę atskaitomybę už ankstesnius finansinius metus įskaitant ir 2015 metus. Ji pasitikėjo buvusia buhaltere ir netikrino dokumentų ir finansinės atskaitomybes už ankstesnius metus, todėl negali atsakyti, ar įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tinkamai. Kiek prisimina, UAB „A.“ kasa, važtaraščiai, sąskaitos faktūros buvo tvarkomi įmonės direktoriumi, jo vardo, pavardės neprisimena, įmonės patalpose. Dėl ankstesnio laikotarpio Didžiosios knygos nieko pasakyti negali, o jai pradėjus tvarkyti šios įmonės buhalterinę apskaitą ir visi privalomi registrai buvo tvarkomi. Ar jie buvo spausdinami, tiksliai atsakyti negali, bet mano kad taip. 2016 metų balandžio 2 d. UAB „A.“ dokumentų perdavimo-priėmimo aktu perdavė visus turimus įmonės dokumentus UAB (duomenys neskelbtini). Ar tarp perduotų dokumentų buvo visi privalomi registrai, atsakyti negali, nes dokumentų ji netikrino (2 t., b. l. 183-188).

Liudytojas R. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, aprodė, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) pareigose nuo pirmų dienų. Darbo sutartį pasirašė su UAB „A.“ direktoriumi M. O.. Bendrovės savininkas tuo metu buvo M. K.. Bendrovė veiklą vykdo teikdama (duomenys neskelbtini) paslaugas (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Jam įsidarbinant į UAB „A.“, M. O. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) verslas nelabai sekasi, bendrovė turi daug skolų tiekėjams, todėl prašė jam pagelbėti ir padirbėti jo bendrovėje. Jis sutiko. Bendrovės buhalteriją tvarkė UAB „E.“. Pagal darbo sutartį, kurią prideda prie pareiškimo, jam turėjo būti mokamas 1500 Lt atlyginimas kas mėnesį, tačiau jau po pirmo darbo mėnesio atlyginimas jam nebuvo išmokėtas. M. O. prašė palaukti ir žadėjo atlyginimą sumokėti iškart kai pagerės bendrovės finansinė padėtis. 2014 m. pradžioje bendrovės finansinė padėtis lyg ir pradėjo gerėti, bendrovė pradėjo atsiskaitinėti su tiekėjais. Tačiau tuo metu iš bendrovės išėjo du darbuotojai, kurie pareikalavo sumokėti jiems atlyginimus, M. O. nesutiko, todėl darbuotojai kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Komisija priėmė sprendimą, kad UAB „A.“ turės sumokėti darbuotojams, išmokama suma buvo gan didelė, tad bendrovės finansinė padėtis vėl pablogėjo ir jam atlyginimas vėl nebuvo mokamas. M. O. vis žadėjo, kad susikaupus skola jam būtinai bus sumokėta, reikia tik palaukti. Tai tęsėsi iki 2016 m. pavasario. Iki 2016 m. pradžios VMI atliko UAB „A.“ patikrinimą, kurio metu M. O. prašė jo pasirašyti kai kuriuos buhalterinius dokumentus, tarp kurių buvo ir dokumentai, patvirtinantys, kad jam išmokėtas atlyginimas, tačiau jis to daryti nesutiko ir dokumentų nepasirašė. Kiek žino, kiti buvę bendrovės darbuotojai taip pat nepasirašinėjo tokių dokumentų, t.y. V. R. ir G. K.. Tačiau VMI patikrinimas praėjo sklandžiai, tikrintojams nekilo jokių klausimų, kas jam sukėlė įtarimų, kai jis ir kiti darbuotojai nepasirašė dokumentų, kurie turėjo būti buhalterinėje apskaitoje. Jam kilo įtarimų, kad parašai ant kasos išlaidų orderių, kuriais neva buvo jam ir kitiems išmokėti atlyginimai, suklastoti pasirašant juos kitų asmenų. Tokie įtarimai jam kilo po to, kai jis pamatė kai kuriuos kasos išlaidų orderius (algalapius), kurie buvo išrašyti bendrovės darbuotojams, o pinigų gavimą pasirašyti paties M. O. (atpažino jo raštą). Norėtų paminėti, kad dėl algos nemokėjimo ši bendrovės išėjo ne vienas darbuotojas ir šiuo metu, kaip ir jis, skundus padavė darbo ginčų komisija. Komisijai nagrinėjant ginčus, M. O. nepateikia jokių buhalterinių dokumentų, kas jam sukelia įtarimų, kad dokumentai bus suklastoti, tikėtina ir sunaikinti. Įtaria, kad taip M. O. padarė ne be pagrindinio akcininko M. K. žinios. Kadangi įmonės UAB „A.“ buhalteriją tvarko buhalterijos įmonė „E.“, kurios direktorius buvo įmonės UAB „A.“ pagrindinis akcininkas M. K., jis turi įtarimą, kad akcininkas jau seniai žinojo apie parašų klastojimą, tame dalyvavo ir visaip bandė slėpti nelegalią veiklą, kurią vykdė minėtos įmonės. Kadangi jam nebuvo išmokėtas atlyginimas, jis kreipėsi į darbo ginčų komisiją, posėdyje M. O. pripažino, kad jam nemokėjo algos nuo vasario mėnesio, o dokumentus, kurie įrodytų, kad jam buvo mokamas atlyginimas iki vasario mėnesio, jis pranešė, kad tie dokumentai dingo, jų nerado, tuo labiau sustiprindamas jo įtarimus dėl nelegalios veiklos bei dokumentų klastojimo. Jis nori paminėti, kad niekada nepasirašinėjo jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad jam buvo išmokėtas atlyginimas, kurio jis negavo nuo (duomenys neskelbtini), kai įsidarbino į UAB „A.“ (2 t., b. l. 2-3). Prie apklausos protokolo liudytojas R. J. pateikė savo darbo sutartį su UAB „A.“ (2 t., b. l. 4-7).

Liudytojas V. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini) jis įsidarbino UAB „A.“ (duomenys neskelbtini). Į darbą jį priėmė ir darbo sutartį su juo pasirašė bendrovės direktorius M. O.. Pagal darbo sutartį jam buvo žadėtas 1000 Lt atlyginimas. Atlyginimas buvo vedamas į jo namo banko sąskaitą. Kiek pamena, visus buhalterinius reikalus tvarkė pats M. O.. Atlyginimas jam buvo mokamas keturis mėnesius, po ko jį mokėti nustojo. M. O. jam ir kitiems (duomenys neskelbtini) darbuotojams aiškino, kad bendrovės finansiniai reikalai pablogėjo, reikėjo mokėti už patalpų nuomą, atsiskaityti su tiekėjais ir jis negali mokėti žadėto atlyginimo, prašė palaukti. Tikėdamas paaiškinimais ir pažadais ateityje sumokėti atlyginimą, jis dirbo be užmokesčio. Tačiau laikui bėgant direktorius savo pažadų nevykdė ir atlyginimo nemokėjo. Suprasdamas tai, kad jam nebus sumokėtas atlyginimas, 2015 m. rugsėjo 9 d. pateikė prašymą atleisti ši darbo pačiam prašant. Net ir išėjus iš darbo su juo atsiskaityta nebuvo. Jokių dokumentų išskyrus darbo sutartį ir keturis algalapius už pirmus keturis mėnesius jis nepasirašinėjo. Po kiek laiko jis buvo apsilankęs Sodroje ir ten sužinojo, kad UAB „A.“ su juo yra pilnai atsiskaičius ir visą atlyginimą sumokėjusi, nors iš tikro taip nebuvo. Taip pat žino, kad UAB „A.“ buvo atliekamas mokestinis patikrinimas, kurio metu direktorius M. O. skambinėjo buvusiems darbuotojams i prašė pasirašyti įvairius buhalterinius dokumentus atbuline data, bet, kiek žino, niekas jų taip ir nepasirašė (2 t., b. l. 9). Prie apklausos protokolo liudytojas V. R. pateikė savo darbo sutartį su UAB „A.“ (2 t., b. l. 10-14).

Liudytojas G. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini) jis įsidarbino UAB „A.“ (duomenys neskelbtini). Į darbą jį priėmė ir darbo sutartį jis pasirašė su bendrovės direktoriumi M. O.. Pagal darbo sutartį, kiek pamena, buvo įdarbintas pusei etato, jam pažadėjo mokėti nustatytą minimalų atlyginimą plius 30 procentų nuo kiekvienos (duomenys neskelbtini). Buvo sutarę, kad atlyginimas bus mokamas grynais į rankas, darbų frontą nurodydavo M. O., trūkstamų arba reikalingų (duomenys neskelbtini) važiuodavo pirkti R. J., tačiau už suteiktas (duomenys neskelbtini) paslaugas klientai atsiskaitydavo su M. O.. Už (duomenys neskelbtini) dažnai mokėdavo grynais, kartais buvo išrašomos sąskaitos-faktūros ir grynų pinigų priėmimo kvitai. Dirbdamas šiame (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) jis niekada nėra gavęs pilno atlyginimo, pas M. O. visada reikėjo prašyti algos, mokėdavo tik nedidelę jos dalį po kelis šimtus litų, o įvedus eurus iki 50-60 Eur per mėnesį, niekada neprašė pasirašyti ant kokių nors buhalterinių dokumentų už gautą algą. Tik kai jų (duomenys neskelbtini) tikrino kažkokios tai tarnybos ir M. O. prašė pasirašyti melsvoje knygutėje, jis nieko blogo neįtardamas uždėjo du parašus, už ką jis pasirašė, nepamena. M. O. jam ir kitiems darbuotojams aiškino, kad bendrovės finansiniai reikalai pablogėjo, reikia mokėti už nuomą, atsiskaityti su tiekėjais ir jis negali mokėti žadėto atlyginimo, prašė kiek palaukti. Iki pat jo išėjimo iš UAB „A.“ visas atlyginimas jam sumokėtas taip ir nebuvo, jis niekada nėra pasirašinėjęs už jam išmokėtą atlyginimą ir pinigai niekada nebuvo vedami į banko sąskaitą (2 t., b. l. 16).

Liudytojas E. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 3 mėnesius laiko dirbo UAB „A.“. Įmonės veikla buvo (duomenys neskelbtini), jis dirbo (duomenys neskelbtini). Įsidarbinant nuvažiavo į pokalbį su UAB „A.“ direktoriumi vardu M., pavardės neatsimena. Pokalbio metu sutarė, kad UAB „A.“ bus įdarbintas pusei etato, o realiai pradės dirbti pilnu etatu kiekvieną darbo dieną ir šeštadieniais nuo ryto iki vakaro ir darbo mokestis jam bus mokamas priklausomai nuo jo išdirbto darbo, o būtent nuo kiekvieno (duomenys neskelbtini), gaus 10 procentų, kokia buvo (duomenys neskelbtini) kaina, neatsimena, tačiau pagal žodinį susitarimą apytiksliai kiekvieno mėnesio darbo užmokestis turėjo būti apie 700-900 litų priklausomai nuo klientų kiekio. Pradėjus dirbti direktorius pateikė jam pasirašyti darbo sutartį, sutarties kopiją pateiks artimiausiu laiku. Atidirbęs apie savaitę laiko, paprašė direktoriaus sumokėti už atidirbtą laiką, direktorius darbo vietoje sumokėjo jam 100 Lt, ar už šiuos pinigus jis pasirašinėjo kokiuose dokumentuose, neatsimena. Toliau dirbant kelis kartus jam prašant direktorius taip pat grynais sumokėjo jam apie viso 150 litų, už šiuos pinigus jis niekur nepasirašinėjo. Taip pat 2013 m. pabaigoje į jo banko sąskaitą iš UAB „A.“ buvo pervesta 175 Lt suma, mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta, kad tai yra darbo užmokestis už lapkričio-gruodžio mėnesius. Atidirbęs apie 3 mėnesius nusprendė išeiti iš darbo, kadangi žadėto atlyginimo suma jam niekada mokėta nebuvo, kiekvieną kartą reikėjo prašyti direktoriaus nors kiek sumokėti už darbą. Iš darbo išėjo (duomenys neskelbtini), išėjus iš darbo su juo atsiskaityta nebuvo. Ne vieną kartą skambino ir prašė direktoriaus atsiskaityti, tačiau tik tuomet, kai pažadėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas, 2014 m. vasario 6 d. į jo banko sąskaitą buvo pervesta 118 litų mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad tai yra galutinis atsiskaitymas ir tą pačią dieną į jo sąskaitą buvo pervesta dar 175 litai, nurodant, kad tai yra mokėjimas už 2013 m. lapkričio-gruodžio mėnesius. Daugiau UAB „A.“ jam nieko mokėta nebuvo (2 t., b. l. 24-25). Prie apklausos protokolo liudytojas E. G. pateikė savo darbo sutartį su UAB „A.“ (2 t., b. l. 26-30).

Liudytojas R. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) jis įsidarbino (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini), jis dirbo (duomenys neskelbtini). Įmonės direktorius buvo M., pavardės neatsimena. Įsidarbinus su juo buvo pasirašyta darbo sutartis, sutarties kopiją pateiks artimiausiu metu. Įsidarbinant pokalbio metu su direktoriumi M., pastarasis pasakė, kad darbo užmokestis priklausos nuo jo atlikto darbo, t.y. jam bus mokama 40 proc. nuo jo atliktų darbų sumos. UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) dirbo darbo dienomis ir kas antrą šeštadienį, pamainomis nuo 8 iki 17 val. arba nuo 12 iki 20 val. Atliekamą darbą skirstė meistrai, prižiūrėjo meistrai ir direktorius. Atlyginimas buvo mokamas tokiu būdu: dalis atlyginimo, t.y. tuo metu nustatytas minimalus atlyginimas, kiekvieną mėnesį buvo pervedamas į jo banko sąskaitą, kitą dalį atlyginimo, priklausomai nuo atliktų darbų, vieną kartą į mėnesį direktorius išmokėdavo grynais. Už gautus pinigus jokiuose dokumentuose nepasirašinėjo. Kiek jam žinoma, su kitais (duomenys neskelbtini) darbuotojais buvo atsiskaitoma tokiu pat būdu. Atlyginimo dalis, kuri buvo mokama grynais, priklausė nuo atliktų darbų, ji buvo skirtinga, kartais gaudavo 200 Lt, kartais ir 600 Lt. UAB „A.“ dirbo iki (duomenys neskelbtini), tiksliau neatsimena. Atostogose per darbo laikotarpį buvo vieną kartą, tuo metu kažkokia atostoginių suma buvo pervesta į jo banko sąskaitą (2 t., b. l. 35-36).

Liudytojas D. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad UAB „A.“ dirbo apytiksliai (duomenys neskelbtini), tiksliai pasakyti negali, neatsimena. Šios įmonės vadovą M. O. pažinojo anksčiau, kartu su juo dirbo kitoje įmonėje, po ko pastarasis pasiūlė darbą UAB „A.“ (duomenys neskelbtini). Šiame (duomenys neskelbtini) įsidarbino (duomenys neskelbtini). Direktoriumi buvo M. O., tačiau kiek žino įmonei taip pat vadovavo M., pavardės nežino, jo pareigų nežino. (duomenys neskelbtini) darbą prižiūrėjo M. O., M. atvažiuodavo retkarčiais, jis daugiau tikrino dokumentus. Įsidarbinant su juo buvo pasirašyta neterminuota darbo sutartis, kurios jis neišsaugojo. Atlyginimas buvo mokamas tokiu būdu: vieną kartą į mėnesį darbo sutartyje nurodytas tuo metu valstybės nustatytas minimalus atlyginimas, kokio dydžio, neatsimena, buvo pervedamas į jo banko sąskaitą, be to, vieną kartą į mėnesį M. O. išmokėdavo dalį atlyginimo grynais pinigais. Už gautus pinigus niekur nepasirašinėjo. Gautų pinigų suma buvo skirtinga, priklausomai nuo jo atliktų darbų, kartais 200 litų, kartais 250 arba 300 litų. Kiek jam yra žinoma, su kitais (duomenys neskelbtini) darbuotojais M. O. atsiskaitinėjo tokiu pat būdu (2 t., b. l. 38-39).

Liudytojas S. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) dirbo apytiksliai 2 metų laikotarpį. Įsidarbino (duomenys neskelbtini) pareigose (duomenys neskelbtini), tiksliau neatsimena. Įsidarbinus jam buvo pateikta pasirašyti darbo sutartis, kurios neišsaugojo. Įmonės direktorius buvo M., pavardės neatsimena. Įsidarbinant pokalbio metu su direktoriumi, pastarasis pasakė, kad jo atlyginimas bus pervedamas į jo banko sąskaitą, o toliau priklausomai nuo darbo jis gaus premijas. 2 kartus į mėnesį atlyginimą jam pervesdavo į banko sąskaitą, jis gaudavo tuo metu minimalaus atlyginimo dydžio sumą. Be to, kartą į mėnesį kiekvieno mėnesio pabaigoje papildomai prie atlyginimo gaudavo grynais pinigais apie 400-500 litų, tiksliai neatsimena. Pirmus metus pinigus išmokėdavo buhalterė, jos vardo pavardės neatsimena. Už gautus pinigus pasirašinėjo ant popieriaus lapo, kuriame buvo atspausdintos darbuotojų pavardės ir sumos, kurios buvo išmokamos. (duomenys neskelbtini) darbuotojams gavus pinigus reikėdavo pasirašyti ant to lapo šalia savo pavardės. Nežino, ar tai buvo oficialus dokumentas, tačiau nei pavadinimo, nei antspaudų šiame dokumente nebūdavo. Jokių kitų dokumentų gavus pinigus nepasirašinėjo. Nuo kada tiksliai pinigus grynais pradėjo mokėti kitas buhalteris, neatsimena, o maždaug 2013 metų pabaigoje pinigus grynais išmokėdavo įmonės direktorius M.. Ar gavus pinigus reikėdavo pasirašyti kokius nors dokumentus, neatsimena. Per visą darbo laikotarpį UAB „A.“ jis kelis kartus turėjo atostogas, atostoginiai jam išmokami nebūdavo. Vieną kartą turėjo nedarbingumą, tuo laikotarpiu gavo Sodros išmoką, kuri buvo pervesta į jo banko sąskaitą, jos dydžio neatsimena. Iš darbo išėjo (duomenys neskelbtini), išėjus iš darbo įsiskolinimų įmonėje jam nebeliko (2 t., b. l. 54-55).

Liudytojas R. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) metais, viso apie 9 mėnesius laiko, tiksliau neatsimena. Įsidarbinus su juo buvo pasirašyta darbo sutartis. Įmonės direktoriumi buvo M., pavardės neatsimena. Kiek pamena, buvo dar vienas įmonės savininkas, kurio vardo pavardės nežino, kuris retkarčiais atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini). Visus darbus skirstė ir prižiūrėjo M.. Atlyginimas jam buvo mokamas du kartus į mėnesį, dalis atlyginimo, tuo metu nustatyto Lietuvoje minimalaus dydžio, t.y,. apie 400 litų, kiekvieną mėnesį buvo pervedamas į jo banko sąskaitą, o dalį atlyginimo, apie 400-500 litų direktorius M. išmokėdavo grynais pinigais. Už pinigus, kurie buvo mokami grynais, jokiuose dokumentuose nepasirašinėjo, atsiskaitymo lapelių negaudavo (2 t., b. l. 61-62).

Liudytojas S. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) metais. Įsidarbino (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo M. O.. Retkarčiais į (duomenys neskelbtini) patalpas atvažiuodavo generalinis, jo vardo, pavardės neatsimena. Jis pabendraudavo su direktoriumi, kartais su (duomenys neskelbtini) darbuotojais, tačiau (duomenys neskelbtini) veiklos jis neprižiūrėjo. Darbus skirstė ir prižiūrėjo direktorius M. O.. Kuriam padėdavo meistras ir (duomenys neskelbtini) priimamajame dirbantis darbuotojas. Įsidarbinus su juo buvo pasirašyta darbo sutartis. Atlyginimas buvo mokamas tokiu būdu: dalis atlyginimo, apytiksliai 300-400 litų kartą į mėnesį buvo pervedama į jo banko sąskaitą, be to, kartą į mėnesį dalį atlyginimo (duomenys neskelbtini) patalpose grynais išmokėdavo įmonės buhalteris, jo vardo, pavardės neatsimena. Kiekvieną mėnesį gautų grynųjų pinigų suma buvo skirtinga, nuo 100 Lt iki 250 Lt, priklausomai nuo jo atliktų darbų. Už gautus pinigus pasirašinėjo žurnale, kurį pateikdavo buhalteris. Ar tai buvo oficialus dokumentas, nežino. Jame būdavo įrašyti darbuotojų vardai, pavardės ir gautų pinigų sumos (2 t., b. l. 79-80).

Liudytojas M. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2010 metais jo pažįstamas M. K. atsidarė įmonę UAB „A.“, kurios veikla buvo (duomenys neskelbtini). Jam M. K. pasiūlė įsidarbinti vadybininku UAB „A.“. (duomenys neskelbtini) pradėjus veikti jis dirbo su klientais, be to, buvo tiekėju. (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo M. O., kuris buvo atsakingas už (duomenys neskelbtini) veiklą. Įsidarbinus UAB „A.“ su juo buvo apsirašyta darbo sutartis, ją pasirašė su M. O.. Šios įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė M. K. tėvas D. K., vėliau buhalterinę apskaitą tvarkė įmonė, kurios neatsimena. Atlyginimas jam buvo mokamas grynais pinigais. Kokio dydžio buvo mokamas atlyginimas, neatsimena, apytiksliai nuo 500 Lt iki 1200 Lt, dydis priklausė nuo atliktų darbų. Išmokėdavo D. K. arba M. O.. Gavus pinigus pasirašinėjo dokumentuose, kurių pavadinimo neatsimena, jie buvo oficialūs (2 t., b. l. 90-91).

Liudytojas P. Ž., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose įsidarbino (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) direktorius buvo M. O., akcininku buvo M. K.. (duomenys neskelbtini) vadovavo M. O.. Įsidarbinus (duomenys neskelbtini) su juo buvo pasirašyta darbo sutartis. Atlyginimas buvo mokamas dažniausia du kartus į mėnesį, kokiomis dienomis. Neatsimena. Jam buvo mokamas tuo metu valstybės nustatyto minimalaus dydžio atlyginimas, apytiksliai gaudavo apie 800 Lt. Pirmus darbo mėnesius atlyginimas buvo mokamas grynais, už gautus pinigus pasirašinėjo ant A4 formato lapo, kuriame buvo įrašytos pavardės ir gautų pinigų suma. Ar tai buvo oficialus dokumentas, nežino. Po kelių mėnesių, nuo kada tiksliai, neprisimena, jam pradėjo mokėti atlyginimą į banko sąskaitą, be to, nereguliariai, apytiksliai aks du mėnesius jam papildomai buvo mokama premija, kurią mokėdavo M. O., ji buvo mokama tik grynais pinigais. Premijų dydis būdavo skirtingas, apytiksliai 400-500 litų, priklausomai nuo (duomenys neskelbtini) darbo rezultatų. Už gautas pajamas taip pat pasirašinėjo ant A4 formato popieriaus lapo, kurio pavadinimo neatsimena. Ar tai buvo oficialus dokumentas, nežino (2 t., b. l. 108-109).

Liudytojas A. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) įsidarbino (duomenys neskelbtini) apytiksliai (duomenys neskelbtini). Dėl darbo sąlygų bendravo su (duomenys neskelbtini) direktoriumi M. O.. Ar pradėjus dirbti su juo buvo pasirašyta darbo sutartis, neprisimena. Žodiniu susitarimu su M. O. atlyginimas jam buvo mokamas priklausomai nuo užsakymų, o būtent nuo kiekvieno jo atlikto užsakymo turėjo būti mokėta apie 30% uždarbio, tiksliau neprisimena. Už atliktus darbus buvo atsiskaitoma tą pačią dieną. Darbo dienos pabaigoje M. O. pagal kompiuteryj įvestus duomenis paskaičiuodavo, kiek yra uždirbta per dieną ir kartais tiesiog išmokėdavo pinigus grynais, niekur už tai nepasirašant, o kartais atspausdindavo ir paduodavo pasirašyti popieriaus lapą, ant kurio buvo vardas, pavardė, data ir išmokėtų pinigų suma. Tai nebuvo algalapis, oficialių rekvizitų šiame lape nebūdavo. Per mėnesį UAB „A.“ uždirbdavo nuo 400 iki 900 Lt, priklausomai nuo užsakymų kiekio. Iš (duomenys neskelbtini) išėjo apytiksliai 2014 metų pabaigoje, nes prasidėjo nesutarimai dėl atlyginimo mokėjimo. Kodėl UAB „A.“ oficialiai buvo įdarbintas nuo 2014 metų lapkričio 13 d. iki 2015 m. vasario 25 d., nors realiai jame dirbo nuo 2014 m. vasaros pradžios iki 2014 m. pabaigos, paaiškinti negali (2 t., b. l. 183-184).

Liudytojas M. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad UAB „A.“ dirbo (duomenys neskelbtini) apie porą metų, kažkur 2011-2013 m. tik sezono metu, kai reikėdavo (duomenys neskelbtini). Kas vadovavo šiai bendrovei, jis nepamena. Už atliktą darbą atlygį mokėdavo direktorius. Mokėdavo kiekvieno mėnesio 10 d., jis gaudavo minimumą, apie 1000-1200 Lt. Dabar tiksliai nepamena, tačiau dalį mokėdavo grynais pinigais, o dalį, t.y. minimumą pervesdavo į sąskaitą. Už mokamus pinigus grynaisiais pinigais pasirašyti nereikalaudavo. Su UAB „A.“ buvo pasirašęs darbo sutartį. Kiekvieną mėnesį gaudavo atsiskaitymo lapelį, jame būdavo nurodyta atlyginimo suma, pervesta į sąskaitą. Grynųjų pinigų suma, kurią išmokėdavo, į atsiskaitymo lapelį nebuvo įrašyta (2 t., b. l. 213-215).

Liudytojas L. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kažkur prieš 2012 ar 2013 metais dirbo UAB „A.“. Šioje bendrovėje dirbo tik vieną sezoną prie (duomenys neskelbtini) ir dirbo apie 2 mėnesius. Kas buvo bendrovės vadovas, jį neprisimena, jį matė tik vieną kartą. Prieš įsidarbinant bendrovėje pasirašė kažkokius dokumentus ir atlyginimą jam pervedė į banko sąskaitą. Kokią sumą gavo, nepamena, lygtai 1100 litų. Grynaisiais už darbą jam niekas nemokėjo. Atsiskaitymo lapelio už atliktą darbą ir užmokestį negavo (2 t., b. l. 217-219).

Liudytojas S. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) įsidarbino (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) patalpos yra netoli jo namų, todėl ieškodamas darbo kreipėsi į (duomenys neskelbtini) direktorių M. O., kuris sutiko jį įdarbinti. Įsidarbino (duomenys neskelbtini) pareigose. Pradėjus dirbti darbo sutartis su juo pasirašyta nebuvo. M. O. vis atidėdavo darbo sutarties pasirašymą ir jo oficialų įdarbinimą sakydamas kad nėra buhalterės, arba ji serga, arba surasdavo kitą priežastį. Neįdarbintas dirbo iki (duomenys neskelbtini). Jam pradėjus reikalauti kad darbo santykiai būtu įforminti, (duomenys neskelbtini) buvo įdarbintas, tačiau darbo sutartis pasirašyti jam pateikta nebuvo ir jis jos nepasirašinėjo. M. O. pateikė pasirašyti dokumentą, bet tai tikrai nebuvo darbo sutartis, koks buvo dokumento turinys neatsimena. UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) dirbo kiekvieną darbo dieną nuo 8 val. iki 20 val., šeštadieniais nuo 9 val. iki 16 val. Darbą skirstė ir prižiūrėjo įmonės direktorius M. O., be to darbiniais klausimais kreipėsi į tiekėją R. J.. Maždaug kartą į savaitę į (duomenys neskelbtini) atvažiuodavo UAB „A.“ akcininkas vardu M., pavardės nežino. Jis trumpai pabūdavo (duomenys neskelbtini) patalpose, pabendraudavo su M. ir išvažiuodavo. (duomenys neskelbtini) darbo jis neprižiūrėdavo. Pradėjus dirbti UAB „A.“, žodiniu susitarimu su M. O., jam buvo pažadėta, kad jo darbo užmokestis priklausys nuo jo atliktų darbų, o būtent jis gaus 35 procentus nuo jo atlikto darbo. Kaip buvo skaičiuojamas jo atliktas darbas, nežino. Nuo pat jo darbo pradžios UAB „A.“ atlyginimas nei vieno karto nebuvo pervedamas į jo banko sąskaitą, pinigus M. O. visada mokėdavo tik grynais, už gautus pinigus ne karto nepasirašinėjo jokiose dokumentuose. Nuo pat pradžios pinigus iš M. O. turėjo išprašinėti, jis sumokėdavo tai 20 eurų, tai 50 eurų, apytiksliai per metus darbo UAB „A.“ grynais jam buvo sumokėta apie 1000 eurų, tiksliau pasakyti negali. Už gautus pinigus niekada niekur nepasirašinėjo. Klientų (duomenys neskelbtini) buvo labai daug, klientai buvo aptarnaujami tik pagal užrašymus ir kiek jam yra žinoma, buvo nemaža eilė. Daugumoj (duomenys neskelbtini) buvo aptarnaujami (duomenys neskelbtini), kadangi buvo gera ir brangi įranga. Kaip klientai atsiskaitinėjo už atliktus darbus, nežino ir nematė, kadangi klientai visada atsiskaitinėjo tik su M. O. pastarojo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) patalpose, (duomenys neskelbtini) buvo uždrausta užeiti į kabinetą, kai jame būdavo klientai. Per visą jo darbo laikotarpį UAB „A.“ nei karto nebuvo atostogose, tačiau vieną kartą susirgus ir iš Sodros gavus nedarbingumo pašalpą, kuri siekė apie 30 eurų per 3 savaites nedarbingumo sužinojo, kad UAB „A.“ yra įdarbintas net ne pusei etato, o kaip suprato minimaliam valandiniam darbui. Paklausius pas direktorių M. O. kodėl yra įdarbintas nepilnu etatu pastarasis tai neigė ir sakė, kad negali būti, galimai suklydo buhalterė. UAB „A.“ dirbo iki (duomenys neskelbtini), tiksliau pasakyti negali, tikėdamasis kad M. O. vis gi pilnai atsiskaitys už nesumokėtus atlyginimus, kadangi pastarasis vis įkalbinėjo dirbti žadėdamas, kad neužilgo viskas susitvarkys ir jis padengs įsiskolinimus darbuotojams ir toliau mokės laiku. Kartu su juo (duomenys neskelbtini) dirbo dar (duomenys neskelbtini). Kiek žino, kitiems (duomenys neskelbtini) darbuotojams atlyginimas buvo mokamas tokiu pat būdu ir M. O. taip pat su jais neatsiskaitė.(2 t., b. l. 40-42).

Liudytojas A. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) įsidarbino (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tiksliau neatsimena. (duomenys neskelbtini) patalpos buvo (duomenys neskelbtini). Šiame (duomenys neskelbtini) dirbo apie pusę metų laiko. (duomenys neskelbtini) direktorius buvo M., pavardės neatsimena. Jo darbą skirstė ir prižiūrėjo meistras S., pavardės neatsimena. Jis (duomenys neskelbtini). Dirbo kiekvieną darbo dieną nuo 8 val. iki 18 val. bei kas antrą šeštadienį. Kiek atsimena, įsidarbinant buvo pasirašęs darbo sutartį. Atlyginimą už atliktą darbą jam pervesdavo į banko sąskaitą, gaudavo minimalų atlyginimą, kokią sumą, neatsimena. Vieną kartą jam buvo sumokėta papildomai, pinigus, apie 200 litų, gavo grynais į rankas. Pinigus jam išmokėjo įmonės buhalterė, jos vardo, pavardės neatsimena. Pinigus ji jam sumokėjo (duomenys neskelbtini) patalpose. Už gautus pinigus niekur nepasirašinėjo. Kiek jam yra žinoma, kiti (duomenys neskelbtini) darbuotojai taip pat dalį atlyginimo gaudavo grynais pinigais į rankas. Iš (duomenys neskelbtini) išėjo, kadangi buvo mažas atlyginimas. Jam išėjus iš darbo maždaug po mėnesio vienas iš (duomenys neskelbtini) darbuotojų R. B. jam pasakojo, kad VMI atliekant šios įmonės patikrinimą (duomenys neskelbtini) vadovybė privertė įmonės darbuotojus pasirašyti kažkokius dokumentus, kuriuose buvo nurodyta, kad atlyginimas šioje įmonėje neva nebuvo mokamas "vokeliuose", kokie būtent tai buvo dokumentai, nežino (2 t., b. l. 48-50).

Liudytojas P. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad UAB „A.“ (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), adreso tiksliau neprisimena, dirbo kelis mėnesius (duomenys neskelbtini), laikotarpio tiksliau neprisimena. Šiame (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini). Įsidarbino radus skelbimą interneto svetainėje „darbo rinka“. (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo M., pavardės neatsimena. Jo darbą skirstė ir prižiūrėjo direktorius M.. Pradėjus dirbti su juo buvo pasirašyta darbo sutartis, nėra tikras, kad išsaugojo sutartį. Nors darbo sutartyje buvo nurodyta mažesnė atlyginimo suma, kokia būtent, neprisimena, žodiniu susitarimu su direktoriumi M. jo darbo užmokestis turėjo būti apie 700 litų, tiksliau neprisimena. Pokalbio metų M. pasakė, kad dalį atlyginimo gaus į banko sąskaitą, kita dalis, kuri priklausys nuo jo atliktų darbų, bus mokama grynais. Dirbo kiekvieną darbo dieną nuo 8 val. iki 17 val. bei kiekvieną šeštadienį nuo 9 val. iki 15 val. Kaip ir buvo sutarta su direktoriumi, dalis atlyginimo vieną kartą į mėnesį buvo pervedama į jo banko sąskaitą, kokia suma, neprisimena. Be to vieną kartą į mėnesį direktorius M. grynais išmokėdavo apie 300-400 litų, tiksliau neprisimena. Gavus grynus pinigus pasirašinėjo ant popieriaus lapo, koks tai buvo dokumentas, oficialus ar ne, neprisimena. Atsiskaitymo lapelių negaudavo. Iš darbo išėjo kadangi jam nebuvo mokamas žadėto dydžio atlyginimas (2 t. b. l. 68-70).

Liudytojas V. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įsidarbino (duomenys neskelbtini), tiksliau neatsimena. Įsidarbinti jam padėjo šios įmonės direktoriaus M. O. sūnus R. O., kurį pažinojo anksčiau. (duomenys neskelbtini) patalpos buvo (duomenys neskelbtini), adreso tiksliai neprisimena. Neprisimena, ar pradėjus dirbti su juo iškarto buvo pasirašyta darbo sutartis ar sutartis buvo pasirašyta vėliau. Nėra tikras, kad išsaugojo sutartį. UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) dirbo pamainomis, darbo dienomis nuo 8 val. iki 17 val. arba nuo 12 val. iki 21 val., be to dirbo kas antrą šeštadienį nuo 9 val. iki 15 val. Jo darbą prižiūrėjo meistrai P., pavardės nežino, ir A., pavardės neprisimena. Pradėjus dirbti atlyginimas buvo mokamas du kartus į mėnesį: tuo metu valstybės nustatyto minimalaus atlyginimo dydžio suma, kokia tiksliai, neprisimena, apie 800 litų, vieną kartą į mėnesį buvo pervedama į jo banko sąskaitą, be to mėnesio pabaigoje iš pradžių buhalterė A., pavardės nežino, vėliau pats direktorius M. O. išmokėdavo dalį pinigų grynais. Kiekvieną mėnesį grynais buvo išmokama skirtinga pinigų sumą, gaudavo nuo 100 iki 400 litų, priklausomai nuo jo atliktų darbų. Už gautus grynus pinigus niekur nepasirašinėjo. Atidirbus (duomenys neskelbtini) apytiksliai pusę metų, tiksliau neprisimena, kreipėsi į direktorių M. O. su prašymu visą atlyginimą mokėti oficialiai, t. y. pervedant visą pinigų sumą į jo banko sąskaitą. Direktorius neprieštaravo ir nuo to laiko, kada tiksliai, neatsimena, jo darbo užmokestis apie 1200 litų dydžio, tiksliau neatsimena, buvo pervedamas į jo banko sąskaitą. Nuo to laiko grynais pinigais jam mokėta nebuvo. Artimiausiu metų prie bylos medžiagos pateiks jo banko sąskaitos išrašą. Per visą darbo laikotarpį UAB „A.“ atostogose buvo vieną kartą. Už atostogose praleistą laiką gavo atostogines, kokią sumą, neprisimena. Atostoginiai greičiausia buvo pervesti į jo banko sąskaitą, tačiau tiksliai neprisimena. Nedarbingumo neturėjo. Iš darbo išėjo (duomenys neskelbtini), tiksliau neprisimena, dėl mažo darbo užmokesčio (2 t., l. 81-86).

2017 m. kovo 27 d. liudytojas V. N. pateikė banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti jam pervestos pinigų sumos iš UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 16 d. iki 2013 m. gruodžio 17 d. (2 t., b. l. 85-86).

Liudytojas R. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), laikotarpio tiksliai neprisimena. Apytiksliai šiame (duomenys neskelbtini) dirbo apie 4 mėnesius laiko. (duomenys neskelbtini) patalpos buvo (duomenys neskelbtini), adreso tiksliai nežino. Šiame (duomenys neskelbtini) įsidarbino gavus pasiūlymą iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. O., kurį pažinojo anksčiau. Įsidarbinus su juo buvo pasirašyta darbo sutartis. (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo M. O., jo darbą skirstė ir prižiūrėjo meistras P., pavardės neatsimena. Retkarčiais į (duomenys neskelbtini) patalpas atvažiuodavo generalinis direktorius vardu M., pavardės neatsimena. Kokiu tikslu jis atvažiuodavo, nežino, mano kad jis kontroliuodavo (duomenys neskelbtini) darbą. Be to kiek atsimena, jo tėvas, vardo, pavardės neatsimena, tvarkė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Šiame (duomenys neskelbtini) dirbo kiekvieną darbo dieną, nuo kada iki kada, neatsimena. Šeštadieniais nedirbo. Kokio dydžio ir kaip, grynais ar į banko sąskaitą, jam buvo mokamas atlyginimas, neatsimena. Iš darbo išėjo kadangi rado kitą darbą (2 t., b. l. 92-93).

Liudytojas E. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad UAB „A.” (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Šiame (duomenys neskelbtini) įsidarbino radus skelbimą interneto puslapyje „skelbiu.lt“. (duomenys neskelbtini) patalpos buvo (duomenys neskelbtini). Įmonės direktoriumi buvo M. O., įmonės akcininku buvo M., pavardės neprisimena. Jam įsidarbinus (duomenys neskelbtini) apart jo pastoviai dirbo (duomenys neskelbtini), be to dažnai ateidavo nauji darbuotojai, kurie ilgai neužtrūkdavo. Įsidarbinant dėl darbo sąlygų kalbėjo su direktoriumi M. O. bei meistru R., jo pavardės neprisimena. Įsidarbinus su juo buvo pasirašyta darbo sutartis, kurioje buvo nurodyta, kad jam bus mokamas minimalaus dydžio, t. y. 350 eurų dydžio atlyginimas, tačiau žodiniu susitarimu su M. O. nuo kiekvieno jo atlikto užsakymo turėjo gauti 35 procentus nuo užsakymo kainos minus išlaidas detalėm. Tuo atveja kai jo atliktų darbų kiekis bei kaina viršytų minimalaus dydžio atlyginimo sumą, pagal žodinį susitarimą su M. O. likusi pinigų suma, t. y. bonusas, turėjo būti išmokėta jam grynais pinigais. (duomenys neskelbtini) darbus, tarp jų ir jo darbą skirstė ir prižiūrėjo direktorius M. O. arba meistras R.. Akcininkas M. į (duomenys neskelbtini) patalpas atvažiuodavo retkarčiais, iš pradžių į (duomenys neskelbtini) darbą jis nesigilindavo, tačiau apytiksliai 2016 metų vasaros pradžioje, tiksliau neprisimena, M. pradėjo lankytis (duomenys neskelbtini) vis dažniau. Nuo to laiko buvo reikalaujama, kad kiekvienas (duomenys neskelbtini) darbuotojas kiekvieną darbo dieną pildytu savo atliktų darbų kiekį užsakymo lape, kuo smulkiai aprašydamas kiekvieną (duomenys neskelbtini), iki tol to daryta nebuvo. (duomenys neskelbtini) dirbo kiekvieną darbo dieną nuo 9 val. iki 18 val. arba nuo 8 val. iki 17 val. Šeštadieniais jis nedirbo. Jam pradėjus dirbti šiame (duomenys neskelbtini) klientų bei užsakymų buvo pakankamai daug, tačiau nuo pat jo darbo pradžios atlyginimas laiku mokamas nebuvo. Nors atlyginimas turėjo būti išmokėtas iki kiekvieno mėnesio 15 d., realiai nuo pat jo darbo pradžios atlyginimas laiku išmokėtas nebuvo ne karto. Atlyginimą išmokėdavo pats M. O.. Kiekvieną mėnesį kas kartą turėjo prašyti M. O., kad išmokėtų nors dalį jiems priklausančio atlyginimo. Jis sakydavo, kad šiuo metų pinigų nėra, prašė palaukti savaitę arba daugiau ir išmokėdavo tai po 100 eurų, tai po 50 eurų, tačiau kaip ir minėjo, visa atlyginimo suma mokėta nebuvo. Pinigus jis išmokėdavo grynais jų darbo vietose. Už gautus pinigus niekur nepasirašinėjo. M. O. tiesiog išdalindavo po kažkiek pinigų, žadėdamas atsiskaityti vėliau, tačiau ir toliau viskas pasikartodavo. Viena kartą 2016 metų pavasarį, tiksliau neatsimena, M. O. padavė jiems pasirašyti dokumentą, jo pavadinimo neatsimena, kuriame turėjo pasirašyti už tai, kad neva už visus atidirbtus mėnesius su jais buvo pilnai atsiskaityta. Kas būtent buvo nurodyta šiame dokumente, neatsimena. Dokumentą jis pasirašė, kadangi M. O. įtikino, jog artimiausiu metų viskas susitvarkys ir už atidirbtą laiką su juo bus pilnai atsiskaityta. Taip ir buvo. Kelių mėnesių bėgyje mokėdamas dalimis M. O. pilnai atsiskaitė su jais už praeitus mėnesius, tačiau kadangi mokėta buvo tik už anksčiau atidirbtą laiką, o už einamąjį laikotarpį mokėta nebuvo, vėl susidarė įsiskolinimas už jo atliktus darbus. Kiek tiksliai jam buvo išmokėta grynųjų pinigų, pasakyti negali, neatsimena. Kaip ir minėjo aukščiau, gavus pinigus daugiau jokiose dokumentuose nepasirašinėjo. 2016 metų vasarą akcininkui M. atvažiuojant į (duomenys neskelbtini) patalpas jie, t. y. (duomenys neskelbtini) darbuotojai pradėjo skųstis pastarajam, kad laiku neišmokamas atlyginimas ir kad nors darbo (duomenys neskelbtini) daug, už jį atliktus darbus M. O. vėl neatsiskaito. Taip kalbėta su M. būdavo ne kartą. Po kai kurio laiko pastarajam eilinį kartą atvažiavus į (duomenys neskelbtini) jie vėl pradėjo skustis bei kelti klausimą dėl neišmokėto atlyginimo, po ko M. kartu su M. O. išėjo į priimamąjį. Maždaug už valandos jie grižo ir M. O. grynais išmokėjo kiekvienam darbuotojui pinigus. Tą kartą jam buvo išmokėta 500 eurų. Už gautus pinigus niekur nepasirašinėjo. Toliau vėl prasidėjo atlyginimo vėlavimas ir nemokėjimas. Tuomet (duomenys neskelbtini) išėjo iš darbo ir kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto atlyginimo. Komisijos posėdyje dalyvavo M. O., kuris pripažino 500 eurų dydžio skolą. Maždaug mėnesio laikotarpyje į jo sąskaitą buvo pervesta 50 eurų, likusi suma išmokėta nebuvo. Dėl šios skolos išieškojimo kreipėsi į antstolius (2 t., b. l. 104-106).

Liudytojas S. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad UAB „A.” (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), tiksliau neatsimena. (duomenys neskelbtini) patalpos buvo (duomenys neskelbtini). Šiame (duomenys neskelbtini) įsidarbino per savo pažįstamą P., kuris tuo metų jau dirbo (duomenys neskelbtini) UAB „A.“ (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo M. O.. Taip pat į (duomenys neskelbtini) patalpas retkarčiais atvažiuodavo M., pavardės nežino. Kokias pareigas jis ėjo šioje įmonėje, nežino, jie su jo nebendravo. Pokalbis dėl darbo buvo su M.. Pradėjus dirbti su juo buvo pasirašyta darbo sutartis. Įsidarbinant jam buvo žadėtas tuo metų valstybės nustatytas minimalaus dydžio atlyginimas, kokia suma, neatsimena. Tokio dydžio atlyginimas buvo nurodytas ir darbo sutartyje. Pradėjus dirbti M. O. pasakė, kad priklausomai nuo jo atliktų darbų esant geram rezultatui prie atlyginimo bus mokamas priedas, kokio dydžio, kalbos nebuvo. Jo darbą skirstė ir prižiūrėjo meistras R., pavardės nežino, ir M. O.. Jis dirbo kiekvieną darbo dieną nuo 8 val. iki 17 val., be to dirbo kas antrą šeštadienį nuo 9 val. iki 15 val. Atlyginimas jam buvo mokamas grynais pinigais dažniausia du kartus į mėnesį. Už gautą minimalaus dydžio atlyginimą pasirašinėjo oficialiuose dokumentuose, jų pavadinimo nežino. Šiuos dokumentus pasirašyti apytiksliai kartą į du mėnesius jam pateikdavo M.. Be to kartą į mėnesį mėnesio pabaigoje M. papildomai grynais pinigais išmokėdavo taip vadinamą premiją sumoje nuo 100 litų, iki 150 litų, kartais ir mažesnes sumas, priklausomai nuo atliktų darbų. Už šiuos pinigus jokiuose dokumentuose nepasirašinėjo. Taip dirbo iki 2015 metų pabaigos. Vėliau prasidėjo vėlavimai su atlyginimo mokėjimu, kiekvieną kartą pas M. tekdavo išprašinėti sumokėti nors dalį atlyginimo. Nors darbas (duomenys neskelbtini) vyko ištisai, klientų buvo nemažai, M. sakydavo, kad pinigų nėra. Maždaug nuo 2016 metų vasaros, tiksliau neatsimena, atlyginimą jiems pradėjo mokėti ne M., o E., jo pavardės nežino. Iki tol jis lankydavosi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kokiu pagrindu jis pradėjo mokėti jiems atlyginimus, nežino ir nesidomėjo. Ar jis pradėjo eiti kokias nors pareigas UAB „A.“, nežino. Jų darbus ir toliau skirstė ir prižiūrėjo M., tačiau mokėti darbo užmokestį į (duomenys neskelbtini) atvažiuodavo E.. M. pažiūrėdavo kompiuteryje esančius duomenis apie jų atliktus darbus, paskaičiuodavo jiems priklausančio darbo užmokesčio dydį ir pasakydavo E., o pastarasis išmokėdavo pinigus. Už gautus iš E. grynus pinigus niekur nepasirašinėjo. Iš darbo UAB „A.“ išėjo (duomenys neskelbtini), kadangi susidarė įsiskolinimas už jam neišmokėtą atlyginimą už 3 mėnesių laikotarpį, be to jam nebuvo sumokėti atostoginiai už mėnesio laiko atostogas, kokia tiksliai suma jam nebuvo išmokėta, nežino. Į Darbo ginčų komisija dėl neišmokėto atlyginimo nesikreipė (2 t., b. l. 99-101).

Liudytojas V. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad UAB „A.” (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini), laikotarpio tiksliai neprisimena. Viso šiame (duomenys neskelbtini) dirbo apie puse metų laiko. (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini). Įsidarbino radus skelbimą interneto puslapyje, kuriame, neprisimena. Pokalbis dėl darbo vyko su (duomenys neskelbtini) direktoriumi M. O.. Jo darbą skirstė ir prižiūrėjo direktorius M. O. ir meistras A., pavardės neprisimena. Dirbo darbo dienomis nuo 8 val. iki 17 val. ir kas antrą šeštadienį nuo 9 val. iki 15 val. Įsidarbinus su juo buvo pasirašyta darbo sutartis. Darbo sutartyje buvo nurodytas tuo metų valstybėje nustatyto minimalaus dydžio atlyginimas, konkrečiau neprisimena. Atlyginimas buvo mokamas du kartus į mėnesį, kiek prisimena, mėnesio pradžioje, tačiau tiksliai pasakyti negali, neprisimena. Kaip buvo mokamas darbo sutartyje nurodytas oficialus atlyginimas, kokio dydžio, neprisimena, į banko sąskaitą, ar grynais, neprisimena. Be to, vieną kartą į mėnesį direktorius M. O. mokėjo atlyginimo dalį „vokelyje“. Kokio dydžio buvo ši atlyginimo dalis, neprisimena. Šią atlyginimo dalį jiems (duomenys neskelbtini) patalpose jų darbo vietose išmokėdavo pats direktorius M. O.. Pinigai būdavo sudėti į vokelius, kuriuos išdalindavo O.. Už gautus vokeliuose pinigus niekur nepasirašinėjo. Viso kas mėnesį UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) jam buvo mokamas apie 1200 litų dydžio atlyginimas, dalis kurio, kaip ir minėjo aukščiau, buvo mokėta oficialiai, o dalis vokeliuose. Iš darbo išėjo kadangi darbo krūvis buvo labai didelis, jo pakeiti vadovybė nesutiko, o jo sveikatos būklė neleido dirbti toliau šio darbo. Per visą darbo laikotarpį UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) atostogose nebuvo, nedarbingumo neturėjo. Išėjus iš darbo su juo buvo atsiskaityta, ar buvo išmokėti atostoginiai, neprisimena (2 t., b. l. 123-125).

Liudytojas A. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad UAB „A.“ (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) adreso tiksliai neprisimena, dirbo (duomenys neskelbtini) metais, laikotarpio tiksliai neprisimena. Šiame (duomenys neskelbtini) įsidarbino gavęs pasiūlymą iš M. O., kurį pažinojo anksčiau. Pradėjęs dirbti UAB „A.“ pradžiai dirbo (duomenys neskelbtini), vėliau pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo M. O.. Kas buvo įmonės akcininku, nežino. Jo darbui vadovavo M. O.. Įsidarbinus su juo buvo pasirašyta darbo sutartis. Dirbant (duomenys neskelbtini) dirbo darbo dienomis nuo 8 val. iki 20 val., pradėjus dirbti (duomenys neskelbtini) dirbo darbo dienomis nuo 8 iki 18 val. ir šeštadieniais nuo 9 val. iki 15 val. Kiek prisimina, darbo sutartyje buvo nurodytas tuo metų valstybės nustatytas minimalaus dydžio atlyginimas, sumos tiksliai neprisimena. Žodiniu susitarimu su M. O. dalis atlyginimo buvo pervedama į jo banko sąskaitą, o dalis buvo mokama grynais. Kokia suma buvo pervedama į sąskaitą, o kiek buvo mokama grynais, neprisimena. Apytiksliai į mėnesį gaudavo apie 900 litų, tiksliau neprisimena. Į sąskaitą buvo pervedama fiksuota dalis atlyginimo, kokia suma, neprisimena, o pradėjus dirbti (duomenys neskelbtini) grynais išmokamo atlyginimo dydis priklausė nuo jo atliktų darbų. Atliktų darbų kiekį procentaliai apskaičiuodavo įmonės buhalteris. Jam pradėjus dirbti UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkė moteris, jos vardo, pavardės neprisimena, vėliau įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė vyriškis, jo vardo, pavardės taip pat neprisimena. Atlyginimo dalį grynais išmokėdavo būtent jis. Už gautus grynais pinigus niekur nepasirašinėjo. Atsiskaitymo lapelių negaudavo. Atlyginimas buvo mokamas du kartus į mėnesį. Einamojo mėnesio 10-12 dienomis atlyginimo dalis buvo pervedama į banko sąskaitą, o 20-25 dienomis dalis atlyginimo buvo išmokama grynais. Per visą jo darbo laikotarpį atostogų neturėjo, nedarbingumą turėjo. Išėjus iš darbo atostoginiai jam išmokėti nebuvo. (duomenys neskelbtini), tiksliau neprisimena, neturėdamas darbo vėl kreipėsi į M. O. su prašymu įsidarbinti UAB „A.“ (duomenys neskelbtini), po ko pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Pradėjus dirbti pateikė M. O. prašymą ir reikalingus dokumentus darbo sutarties pasirašymui, tačiau M. O. vis vilkino darbo sutarties pasirašymą ir oficialų jo įdarbinimą, sakydamas, kad nėra buhalterio arba surasdavo kitas priežastis. Neįdarbintas oficialiai atidirbo UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) 3 mėnesius, po ko išėjo iš darbo, kadangi taip ir nesulaukė darbo sutarties pasirašymo. Per visą paskutinį darbo laikotarpį UAB „A.“ atlyginimą tik grynais pinigais jam ir kitiems (duomenys neskelbtini) darbuotojams išmokėdavo pats M. O.. Fiksuoto atlyginimo dydžio nustatyta nebuvo, pinigus apie 50-80 eurų M. O. išmokėdavo kartą į savaitę, sakydamas, kad pinigų nėra, reikia palaukti. Išmokėti dalį pinigų iš M. O. tekdavo prašyti. Už gautus pinigus jokiose dokumentuose nepasirašinėjo. Išėjus iš darbo atlyginimas už atidirbtą laiką jam išmokėtas nebuvo (2 t., b. l. 126-132).

Liudytojas V. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad UAB „A.“ (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įsidarbino (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tiksliau neprisimena. Įsidarbinti šiame (duomenys neskelbtini) jam pasiūlė pažįstamas, kas būtent, neprisimena. (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo M. O.. Jis vadovavo (duomenys neskelbtini), skirstė darbus, priiminėjo naujus darbuotojus, mokėjo atlyginimą. Kiek žinojo, UAB „A.“ veiklai vadovavo ir įmonės akcininkas M., pavardės nežino. Jam pradėjus dirbti UAB „A.“ M. (duomenys neskelbtini) patalpose pasirodydavo tik retkarčiais, ar jis realiai vadovavo (duomenys neskelbtini) veiklai, nežino. Jiems, kaip darbuotojams, jokių nurodymų iš M. nebuvo. 2016 metais M. pradėjo lankytis (duomenys neskelbtini) patalpose dažniau, tačiau ar nuo to kažkas pasikeitė (duomenys neskelbtini) veikloje, pasakyti negali. Ar įmonėje buvo buhalteris, nežino, jis asmeniškai jo nėra matęs. UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) dirbo iki pat įmonės bankroto. Įsidarbinus su juo buvo pasirašyta darbo sutartis. Darbo sutartyje buvo nurodytas tuo metų valstybės nustatytas minimalaus dydžio atlyginimas, kokio dydžio, neprisimena. Žodiniu susitarimu su M. O. oficialiai jam turėjo būti mokamas minimalaus dydžio atlyginimas, kita atlyginimo dalis priklausomai nuo jo uždarbio buvo mokama grynais pinigais, tai yra „vokelyje“. Dirbo kiekvieną darbo dieną nuo 8 val. iki 18 val. Kaip ir buvo sutarta su M. O., vieną kartą į mėnesį pastarasis išmokėdavo minimalaus dydžio atlyginimą, sumos tiksliai neprisimena, ir kartą į savaitę arba rečiau M. O. išmokėdavo jam ir kitiems (duomenys neskelbtini) darbuotojams atlyginimus „vokeliuose“. Sumos būdavo skirtingos. Kartais jis išmokėdavo 50 eurų į savaitę, o kartais ir 20 eurų. Už gautus pinigus niekur nepasirašinėjo. Pinigus grynais M. O. išmokėdavo (duomenys neskelbtini) patalpose jų darbo vietose. Oficialiai mokėtas atlyginimas iš pradžių buvo pervedamas į banko sąskaitą, tačiau vėliau įmonės sąskaitą areštavus M. O. išmokėdavo ir šią atlyginimo dalį į rankas. Už gautus pinigus taip pat niekur nepasirašinėjo. 2016 metų pavasarį, tiksliau neprisimena, iš kitų (duomenys neskelbtini) darbuotojų, iš ko būtent, neprisimena, sužinojo, kad įmonės veiklą pradėjo tikrinti mokesčių inspekcija. Nuo to laiko M. O. pradėjo tvarkyti (duomenys neskelbtini) dokumentus. Jis iki vėlaus vakaro pasilikdavo (duomenys neskelbtini) patalpose ir tvarkė dokumentus. Tai matė visi (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Pradėjus tvarkyti įmonės dokumentus vieną dieną, kada tiksliai, neprisimena, M. O. pradėjo kviesti jį ir kitus (duomenys neskelbtini) darbuotojus į savo darbo kabinėtą ir prašė pasirašyti darbo užmokesčio žiniaraščiuose, kuriose buvo nurodyta, kad kiekvieną mėnesį jiems buvo mokėtas minimalaus dydžio atlyginimas. M. O. prašymu jis pasirašė 3 žiniaraščiuose, koks buvo tikslus jų pavadinimas, neprisimena. Jam pasirašant šiose dokumentuose šalia kitų (duomenys neskelbtini) darbuotojų pavardžių jau buvo pastarųjų parašai, tačiau vėliau pokalbio metų paaiškėjo, kad kai kurie (duomenys neskelbtini) darbuotojai, jų pavardžių neprisimena, šiose dokumentuose nebuvo pasirašę, tačiau šalia jų pavardžių parašai buvo. Kas vietoj šių darbuotojų pasirašė dokumentuose, nežino, gali tik numanyti. Per visą darbo laikotarpį UAB „A.“ nedarbingumo neturėjo, atostogose buvo 2 kartus po vieną mėnesį į metus. Už 2016 metus atostoginiai jam išmokėti nebuvo. Įmonei sustabdžius veiklą kreipėsi į darbo inspekciją, kadangi už darbą su juo nebuvo pilnai atsiskaityta. Sprendimo nuorašą pateikia prie apklausos protokolo (2 t., b. l. 133-142).

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016 m. spalio 3 d. sprendimu dėl darbo bylos Nr. APS-36-16046 konstatuota, kad ieškovo V. J. pajamos iš darbo santykių su atsakove UAB „A.“ 2016 m. birželio mėn. sudarė 350 Eur, neatskaičius mokesčių, 2016 m. liepos mėn. – 380 Eur, neatskaičius mokesčių, 2016 m. rugpjūčio mėn. – 389,9 Eur, neatskaičius mokesčių). Nuspręsta išieškoti V. J. naudai iš UAB „A.“ 987,13 Eur sumą, neatskaičius mokesčių (2 t., b. l. 140-142).

Liudytojas A. M. parodė, kad UAB „A.“ (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), adreso tiksliai neprisimena, įsidarbino (duomenys neskelbtini). Šiame (duomenys neskelbtini) dirbo apie 9 mėnesius. Iš darbo išėjo (duomenys neskelbtini), tiksliau neprisimena. Ieškodamas darbo kreipėsi į šį (duomenys neskelbtini), kuriame sutiko priimti jį į darbą. Pokalbis dėl darbo ir darbo sutarties pasirašymas vyko su (duomenys neskelbtini) direktoriumi M., pavardės neprisimena. Jis vadovavo jo ir kitų (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbui, skirstė darbus, duodavo nurodymus, prižiūrėjo atliekamą darbą. Beveik kiekvieną dieną į (duomenys neskelbtini) patalpas atvažiuodavo vyras apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jo vardo, pavardės nežino, kiek žino, jam priklausė (duomenys neskelbtini) apie tai perskaitė viename iš laikraščių. Tiesiogiai jis nevadovavo jų darbui, tačiau susidarė įspūdis, kad (duomenys neskelbtini) veiklą prižiūrėjo būtent jis. Būdamas (duomenys neskelbtini) patalpose su (duomenys neskelbtini) darbuotojais jis pasisveikindavo, pasidomėdavo, kaip sekasi dirbti, vadovaudavo per bendrus susirinkimus, tačiau pagrinde jis bendravo su M.. UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) dirbo kiekvieną darbo dieną nuo 8 iki 18-19 val., kartais, kai užsakymų kiekis buvo didelis, tekdavo dirbti ir iki 23-24 val. nakties. Taip pat dirbo kas antrą šeštadienį nuo 9 val. iki 15 val. Atlyginimas jam buvo mokamas tuo metų valstybėje nustatyto minimalaus dydžio. Jis siekė apie 600 lt, tiksliai neprisimena. Atlyginimas kartą į mėnesį buvo pervedamas į jo banko sąskaitą. Papildomai jokių pinigų jam mokėta nebuvo, kadangi buvo jaunas ir (duomenys neskelbtini) dirbo tikslu įgauti įgūdžių. Kiek žino, kitiems (duomenys neskelbtini) darbuotojams dalis atlyginimo buvo mokama kaip ir jam, t. y. oficialiai į banko sąskaitą, kitą atlyginimo dalis buvo mokama neoficialiai, grynais pinigais, t. y. „vokelyje“. Apie tai žinojo iš kitų darbuotojų, tuo metų dirbusių kartu. Jų vardų, pavardžių neprisimena. Kokio dydžio atlyginimas buvo mokamas „vokelyje“, nežino. Išėjus iš darbo jokių įsiskolinimų iš UAB „A.“ likę nebuvo, be to jam buvo išmokėti atostoginiai, kokia suma, neprisimena (2 t., b. l. 143-149).

2016 m. rugsėjo 2 d. VĮ „Registrų centras“ pateikė UAB „A.“ Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktų dokumentų bei finansinių ataskaitų rinkinių nustatyta tvarka patvirtintas kopijas (1 t., b. l. 123-193).

2016 m. spalio 17 d. raštu Nr. (7.2) 3-114846 VSDFV Vilniaus skyrius pateikė UAB „A.“ VSDFV Vilniaus skyriui pateiktų dokumentų kopijas ir nuorašus:

1) 1-SD pranešimų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, pateiktų naudojantis Elektronine draudėjų aptarnavimo sistema (toliau – EDAS), pasirašytų saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga, patvirtintų galiojančiu kvalifikuoti sertifikatu, bei elektroninių dokumentų kortelių nuorašus;

2) 2-SD pranešimų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, pateiktų naudojantis EDAS, pasirašytų saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga, patvirtintų galiojančiu kvalifikuoti sertifikatu, bei elektroninių dokumentų kortelių nuorašus;

3) SAM pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį, pateiktų per EDAS, pasirašytų saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintų galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, bei elektroninių dokumentų kortelių nuorašus;

4) Rašytinių 1-SD pranešimų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią kopijas;

5) Rašytinių SAM pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį kopijas;

6) PT elektroninių prašymų dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo ir jų priedų, pateiktų per EDAS, pasirašytų saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintų galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, bei elektroninių dokumentų kortelių nuorašus (3 t., b. l. 4-200, 4 t., b. l. 1-167).

2016 m. spalio 7 d. raštu Nr. (4.66)46-MPD-10426 VMI prie FM Mokestinių prievolių departamento Vilniaus įmonių skyrius, pagal prašymą pateikti visų UAB „A.“ mokesčių įstatymais privalomų teikti mokesčių deklaracijų VMI prie FM bei kitų turimų bendrijos dokumentų kopijas už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d., pateikė UAB „A.“ 2010 m. rugsėjo 24 d. – 2016 m. rugsėjo 22 d. laikotarpio dokumentų ir deklaracijų patvirtintas kopijas. Praneša, kad bendrovė nepateikė 2016 m. birželio mėn. PVM deklaracijos ,priminimo pateikti deklaraciją ar kitokius dokumentus ir pranešimo siuntimo istorijos patvirtintas kopijas pateikia priede (5 t., b. l. 4-199, 6 t., b. l. 1-108).

2019 m. gegužės 22 d. raštu Nr. (21.222)-RKD-2233 VMI prie FM grąžino tyrimui pateiktus UAB „A.“ dokumentus (6 t., b. l. 109-200, 7 t., b. l. 1-200, 8 t., b. l. 1-116).

2018 m. balandžio 9 d. ir 2018 m. balandžio 10 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktais bankrutavusi UAB „A.“, atstovaujama bankroto administratoriaus „K.“, UAB atstovo G. T., perdavė, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresnioji tyrėja S. M. perima BUAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentus už 2010, 2011, 2012, 2013, 2014, 2015 ir 2016 metus (8 t., b. l. 125-135). 2018 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 91504 gauti UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentai persiųsti FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriui (8 t., b. l. 136-140).

Swedbank AB 2016 m. lapkričio 30 d. raštu dėl informacijos pateikimo pateikti UAB „A.“ sąskaitų išrašai nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d. (11 t., b. l. 8-9).

2020 m. kovo 6 d. pranešimu dėl informacijos pateikimo „K.“, UAB pateikė su BUAB „A.“ bankroto procedūra susijusių dokumentų kopijas (11 t., b. l. 15-45).

2016 m. lapkričio 29 d. poėmio protokole užfiksuota, kad iš UAB „B.“ paimtos dokumentų kopijos, susijusios su bendrovė UAB „A.“ (11 t., b. l. 51-63).

2018 m. kovo 21 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad BUAB „A.“ direktorius M. O. pateikė BUAB „A.“ dokumentus: UAB „A.“ dokumentų perdavimo-priėmimo aktus; segtuvą, kuriame susekti UAB „A.“ su darbo santykiais susiję dokumentai; UAB „A.“ kasos aparato kasos operacijų žurnalą; nefiskalinius kvitus (11 t., b. l. 124-201, 12 t., b. l. 1-65).

2019 m. kovo 29 d. specialisto išvadoje Nr. 04/10-2-20-3403 užfiksuota, kad Atlikus UAB „A.“ (toliau – ir Bendrovė) ūkinės finansinės veiklos tyrimą nustatyta, kad UAB „A.“ įregistruota 2010 m. rugsėjo 24 d., įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. VMI ir VSDFV pateikė neteisingus duomenis apie darbuotojams priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį.

Specialisto išvadoje, atsakant į klausimus „Ar UAB „A.“ įrašė teisingus duomenis apie darbuotojams priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei nuo jo apskaičiuotus mokesčius į pateiktas VMI ir SoDra ataskaitas ir deklaracijas už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d.?“, be kita ko, nurodyta, kad tyrimas atliktas už laikotarpi nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. gegužės 31 d., nes už 2016 m. 6-9 mėn. VMI nepateiktos Bendrovės Mėnesinės A klasės išmokų deklaracijos (FR0572), tyrimui nepateikti UAB „A.“ darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiai nuo 2016 m. 6 mėn., bei nepateikti kiti buhalterinės apskaitos dokumentai ar registrai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti apskaičiuotą ir/arba išmokėtą darbo užmokestį.

Pagal užduotyje nurodytą informaciją, liudytojų apklausos protokolus bei tyrimui pateiktus Bendrovės apskaitos dokumentus ir kitą medžiagą nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu Bendrovės darbuotojams buvo išmokamas neapskaitytas darbo užmokestis. Įvertinus Bendrovėje dirbusių žmonių apklausos protokoluose pateiktą informaciją dėl gauto darbo užmokesčio dydžio bei palyginus juos su Bendrovės dokumentuose užfiksuotais duomenimis, nustatyta, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. Atlyginimų žiniaraščiuose neužregistravo ne mažiau kaip 23 825,47 Eur (Lentelė Nr. 14) darbo užmokesčio (įskaitant GPM, SoDros mokesčius ir įmokas į Garantinį Fondą).

Nuo neapskaityto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. Bendrovė neapskaičiavo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriui nedeklaravo 9 437,97 Eur socialinio draudimo įmokų, kurias sudaro 7 300,11 Eur įmokų iš įmonės lėšų (30,98 proc.), 2 134,38 Eur darbuotojų įmokų (9 proc.) ir 3,48 Eur darbuotojų papildomo pensijų kaupimo įmokų (1 proc.):

- už 2010 m. 10-12 mėn. – 251,20 Lt (9 proc.) ir 864,71 Lt (30,98 proc.), iš viso 1 115,91 Lt, t. y. 323,19 Eur;

- už 2011 m. - 2 076,81 Lt (9 proc.) ir 7 137,76 Lt (30,98 proc.), iš viso 9 214,57 Lt, t. y. 2 668,72 Eur;

- už 2012 m. - 1 991,36 Lt (9 proc.) ir 6 736,38 Lt (30,98 proc.), iš viso 8 727,74 Lt, t. y. 2 527,73 Eur;

- už 2013 m. - 1 205,50 Lt (9 proc.) ir 4 149,63 Lt (30,98 proc.), iš viso 5 355,13 Lt, t. y. 1 550,95 Eur;

- už 2014 m.-795,14 Lt (9 proc.), 12 Lt (1 proc. papildomam pensijos kaupimui) ir 2 717,49 Lt (30,98 proc.), iš viso 3 524,62 Lt, t. y. 1 020,80 Eur;

- už 2015 m. - 256,62 Eur (9 proc.) ir 879,54 Eur (30,98 proc.), iš viso 1 136,16 Eur;

už 2016 m.1-5 mėn. - 47,36 Eur (9 proc.) ir 163,06 Eur (30,98 proc.), iš viso 210,42 Eur.

UAB „A.“ 2010 metais dirbusiems darbuotojams priskaitė ir į buhalterinę apskaitą įtraukė 19 229,50 Lt, t. y. 5 569,25 Eur darbo užmokesčio sumą. Bendrovė už 2010 metus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) Vilniaus miesto skyriui deklaravo 19 199,02 Lt (19 229,50 Lt - 30,48 Lt nedarbingumo pašalpa) apdraustųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos SoDros įmokos ir 7 675,78 Lt SoDros įmokų. Tai atitinka Atlyginimų žiniaraščių duomenis. Tyrimo metu nustatyta, kad Bendrovė turėjo deklaruoti 22 101,72 Lt (19 199,02 Lt + 2 902,70 Lt papildomai priskaičiuota), t. y. 6 401,10 Eur apdraustųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 8 791,69 Lt (7 675,78 Lt + 1 115,91 Lt papildomai apskaičiuota), t. y. 2 546,25 Eur SoDros įmokų (Lentelė Nr. 15, 13-tas stulpelis).

UAB „A.“ 2011 metais dirbusiems darbuotojams priskaitė ir į buhalterinę apskaitą įtraukė 101 831,12 Lt, t. y. 29 492,33 Eur darbo užmokesčio sumą. Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktą informaciją UAB „A.“ VSDFV Vilniaus miesto skyriui už 2011 metus deklaravo 101 524,26 Lt (101 831,12 Lt - 306,86 Lt nedarbingumo pašalpa) apdraustųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir deklaravo 38 471,31 Lt SoDros įmokų. Tai atitinka Atlyginimų žiniaraščių duomenis. Tyrimo metu nustatyta, kad Bendrovė turėjo deklaruoti 124 564,06 Lt (101 524,26 Lt + 23 039,80 Lt papildomai priskaičiuota), t. y. 36 076,25 Eur apdraustųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 47 685,88 Lt (38 471,31 Lt + 9 214,57 Lt papildomai apskaičiuota), t. y. 13 810,79 Eur SoDros įmokų.

Atlyginimų žiniaraščių duomenimis, UAB „A.“ 2012 metais dirbusiems asmenims iš viso Priskaitė 139 054,93 Lt, t. y. 40 273,09 Eur darbo užmokesčio sumą. Pagal ikiteisminio tyrimo Medžiagoje pateiktą informaciją UAB „A.“ VSDFV Vilniaus miesto skyriui už 2012 metus deklaravo 138 676,97 Lt (139 054,94 Lt - 377,96 Lt nedarbingumo pašalpa) apdraustųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir deklaravo 53 293,46 Lt SoDros įmokų. Tai atitinka Atlyginimų žiniaraščių duomenis. Tyrimo metu nustatyta, kad Bendrovė turėjo deklaruoti 161 107,20 Lt (138 676,97 Lt + 22 430,23 Lt papildomai priskaičiuota), t. y. 46 659,87 Eur apdraustųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 62 021,20 Lt (53 293,46 Lt + 8 727,74 Lt), t. y. 17 962,58 Eur SoDros įmokų.

Atlyginimų žiniaraščių duomenimis, UAB „A.“ 2013 metais dirbusiems asmenims iš viso priskaitė 131 782,98 Lt, t. y. 38 166,99 Eur darbo užmokesčio sumą. Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktą informaciją UAB „A.“ VSDFV Vilniaus miesto skyriui už 2013 metus deklaravo 131 136,09 Lt (131 782,98 Lt-646,89 Lt nedarbingumo pašalpa) apdraustųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir deklaravo 52 428,23 Lt SoDros įmokų. Tai atitinka Atlyginimų žiniaraščių duomenis. Tyrimo metu nustatyta, kad Bendrovė turėjo deklaruoti 144 530,63 Lt (131 136,09 Lt + 13 394,54 Lt papildomai priskaičiuota), t. y. 41 858,96 Eur apdraustųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 57 783,36 Lt (52 428,23 Lt + 5 355,13 Lt papildomai apskaičiuota), t. y. 16 735,22 Eur SoDros įmokų.

Atlyginimų žiniaraščių duomenimis, UAB „A.“ 2014 metais dirbusiems asmenims iš viso priskaitė 99 080,05 Lt, t. y. 28 695,57 Eur. Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktą informaciją UAB „A.“ VSDFV Vilniaus miesto skyriui už 2014 metus deklaravo 98 936,25 Lt (99 080,05 Lt - 143,79 Lt nedarbingumo pašalpa) apdraustųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir deklaravo 39 581,02 Lt SoDros įmokų. Tai atitinka Atlyginimų žiniaraščių duomenis. Tyrimo metu nustatyta, kad Bendrovė turėjo deklaruoti 107 771,19 Lt (98 936,25 Lt + 8 834,94 Lt papildomai priskaičiuota), t. y. 31 212,69 Eur apdraustųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 43 105,64 Lt (39 581,02 Lt + 3 524,62 Lt papildomai apskaičiuota), t. y. 12 484,26 Eur SoDros įmokų.

Atlyginimų žiniaraščių duomenimis, UAB „A.“ 2015 metais dirbusiems asmenims iš viso buvo priskaityta 22 852,12 Eur. Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktą informaciją UAB „A.“ VSDFV Vilniaus miesto skyriui už 2015 metus deklaravo 22 788,92 Eur (22 852,12 Eur - 63,20 Eur nedarbingumo pašalpa) apdraustųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir deklaravo 111,14 Eur SoDros įmokų. Tai atitinka Atlyginimų žiniaraščių duomenis. Tyrimo metu nustatyta, kad Bendrovė turėjo deklaruoti 25 640,25 Eur (22 788,92 Eur + 2 851,33 Eur papildomai priskaičiuota) apdraustųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 10 247,29 Eur (9 111,14 Eur+ 1 136,15 Eur papildomai apskaičiuota) SoDros įmokų.

Atlyginimų žiniaraščių duomenimis, UAB „A.“ 2016 metų 1-5 mėn. dirbusiems asmenims iš viso priskaitė 9 078,64 Eur ir apskaičiavo 3 606,92 Eur SoDros įmokų. Pažymėtina, kad pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktą informaciją UAB „A.“ VSDFV Vilniaus miesto skyriui už 2016 metų 1-5 mėn. deklaravo 8 891,24 Eur apdraustųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, t. y. 187,40 Eur mažiau, nei priskaitė Bendrovė ir deklaravo 3 554,75 Eur SoDros įmokų, t. y. 52,17 Eur mažiau, nei apskaičiavo Bendrovė.

Tyrimo metu nustatyta, kad VSDFV Vilniaus miesto skyriui už 2016 m. dėl neapskaityto darbo užmokesčio Bendrovė turėjo priskaityti ir deklaruoti 526,32 Eur daugiau apdraustųjų pajamų, bei turėjo papildomai apskaičiuoti ir deklaruoti 210,42 Eur daugiau SoDros įmokų, t. y. Bendrovė iš viso turėjo priskaityti ir deklaruoti 9 604,96 Eur (8 891,24 Eur + 187,40 Eur + 526,32 Eur) apdraustųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 3 817,34 Eur (3 554,75 Eur +52,17 Eur + 210,42 Eur).

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „A.“ VSDFV Vilniaus miesto skyriui pateikė ataskaitą ir už 2016 m. 8 mėn., kurioje deklaravo 1 140,00 Eur apdraustųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 456,76 Eur SoDros įmokų. Kaip buvo minėta, tyrimas atliktas už laikotarpį nuo 2010-09- 24 iki 2016-05-31, nes nuo 2016 m. 06 mėn. nepateikti UAB „A.“ darbo užmokesčio apskaitos dokumentai, nuo 2016 m. 06 mėn. VMI neteiktos Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos (FR0572), 2016-01-01 - 2016-09-24 UAB „A.“ atsiskaitomosios banko sąskaitos išrašų duomenimis darbo užmokestis išmokėtas nebuvo, kasos dokumentai tyrimui pateikti iki 2016-04-30. Todėl negalima nustatyti, ar Bendrovė pateikė teisingus duomenis VSDFV Vilniaus miesto skyriui pateiktoje ataskaitoje už 2016 m. 8 mėn.

Įvertinus tyrimo metu nustatytų faktų visumą, daroma išvada, kad UAB „A.“ už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. pateikė VSDFV Vilniaus miesto skyriui Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansines apyskaitas, kuriose įrašė neteisingus duomenis apie apdraustųjų pajamas ir apskaičiuotas nuo jų SoDros įmokas.

Laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. Bendrovė VSDFV Vilniaus miesto skyriui turėjo deklaruoti ne mažiau kaip 197 454,08 Eur (6 401,10 Eur + 36 076,25 Eur + 46 659,87 Eur + 41 858,96 Eur + 31 212,69 Eur + 25 640,25 Eur + 9 604,96 Eur) apdraustųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir ne mažiau kaip 77 603,73 Eur SoDros įmokų (2 546,25 Eur + 13 810,79 Eur + 17 962,58 Eur + 16 735,22 Eur + 12 484,26 Eur+ 10 247,29 Eur + 3 817,34 Eu)r.

Dėl neapskaityto darbo užmokesčio laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. Bendrovė neapskaičiavo ir VSDFV Vilniaus miesto skyriui nedeklaravo 9 437,97 Eur SoDros įmokų.

Vadovaujantis 1996-05-21 LR sveikatos draudimo įstatymo Nr. I- 1343 (2009-02-19 redakcija XI - 183, Žin., 2009, Nr. 25-985) 17 str. 1 d. „draudėjai moka 3 % dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis <...>“ ir 17 str. 2 d. „asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, moka 6 % dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“.

Vadovaujantis 1991-05-21 LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I — 1336 (2008-12- 19 redakcija Nr. XI - 93, Žin., 2008, Nr. 149-6019; panaikinta 2016-06-29 redakcija Nr. XII-2508, TAR, 2016, Nr. 20645) 5 str. 1 d. nuostatomis (asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 5 ir 10 dalyse, socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai), 7 str. 1 d. nuostatomis (apdraustųjų asmenų <...> socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos <...>), 9 str. 1 d. nuostatomis (draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti.

Vadovaujantis 1991-05-21 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-I-1336 (2004-11-04 redakcija Nr. IX-2535, Žin., 2014, Nr. 171-6295) 3 str. nuostatomis, nustatomos tokios socialinio draudimo rūšys: „<...>pensijų socialinis draudimas, kuriuo draudžiama pagrindinei ar pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, numatytoms Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme <...>“. Vadovaujantis 2001-10-11 LR valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo įstatymo Nr. IX-547 (2008-11-14 redakcija X-1829,, Žin., 2008, Nr. 137- 5378) 3 str. 1 d. „fondo biudžeto pajamų pagrindą sudaro draudėjų, apdraustųjų, savarankiškai dirbančių asmenų, asmenų, apsidraudusių valstybiniu savanoriškuoju socialiniu draudimu (toliau — savanoriškasis socialinis draudimas), valstybės biudžeto už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis įmokos, taip pat asignavimai iš valstybės biudžeto ir (ar) kitų valstybės piniginių išteklių Vadovaujantis 2002-12-03 LR pensijų sistemos reformos įstatymo IX-1215 (2012-11-14 redakcija Nr. XI-2418, Žin., 2012, Nr. 136-6969) 4 str. 1 d. „nuo 2014 m. sausio 1 d. pensijų įmokos dydis yra 2 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat į pensijų fondą pervedama papildoma 1 procento dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžio pensijų įmoka, mokama dalyvio lėšomis <...> “.

Bendrovė pažeidė aukščiau minėtų įstatymų nuostatas, nes už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. nuo neapskaityto darbo užmokesčio neapskaičiavo ir VSDFV Vilniaus miesto skyriui nedeklaravo 7 300,11 Eur socialinio draudimo įmokų iš įmonės lėšų (30,98 proc.), 2 134,38 Eur darbuotojų įmokų (9 proc.) ir 3,48 Eur papildomo pensijų kaupimo įmokų (1 proc.), iš viso 9 437,97 Eur.

Dėl gyventojų pajamų mokesčio UAB „A.“ pateiktose Metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose (FR0573) deklaravo:

- už 2010 m. - 19 229,50 Lt nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtų A klasės išmokų (neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir 1 781 Lt išskaičiuoto ir sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM);

- už 2011 m. - 101 831,12 Lt nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtų A klasės išmokų (neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir 8 036 Lt išskaičiuoto ir sumokėto GPM;

- už 2012 m. - 139 054,93 Lt nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtų A klasės išmokų (neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir 11 792 Lt išskaičiuoto ir sumokėto GPM;

- už 2013 m. - 121 170,78 Lt nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtų A klasės išmokų (neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir 11 996 Lt išskaičiuoto ir sumokėto GPM;

- už 2014 m. - 75 924,10 Lt nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtų A klasės išmokų (neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir 9 019 Lt išskaičiuoto ir sumokėto GPM;

- už 2015 m. - 25 168,86 Eur nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtų A klasės išmokų (neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir 3 485 Eur išskaičiuoto ir sumokėto GPM;

- už 2016 m. Bendrovė nepateikė Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos (FR0573), nors už 2016 m. gegužės mėn. pateiktoje Mėnesinėje A klasės išmokų deklaracijoje (FR0572) deklaravo 1 767,12 Eur A klasės išmokų ir 235 Eur GPM.

Įvertinus Bendrovėje dirbusių žmonių apklausos protokoluose pateiktą informaciją dėl gauto darbo užmokesčio dydžio bei palyginus juos su Bendrovės apskaitos dokumentuose užfiksuotais duomenimis, nustatyta, kad jiems laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. buvo išmokamas neapskaitytas darbo užmokestis, nuo jo nebuvo apskaičiuotas, deklaruotas ir į biudžetą sumokėtas GPM.

Dėl neapskaityto darbo užmokesčio Bendrovė turėjo deklaruoti 23 825,47 Eur išmokėtų A klasės darbo išmokų, neatskaičius mokesčių ir 3 951,06 Eur GPM:

- už 2010 m. - 2 902,70 Lt, t. y. 840,68 Eur ir išmokėtų A klasės išmokų (neatėmus mokesčių) ir 473,30 Lt, t. y. 137,08 Eur GPM;

- už 2011 m. - 23 039,80 Lt, t. y. 6 672,79 Eur išmokėtų A klasės išmokų (neatėmus mokesčių) ir 3 791,05 Lt, t. y. 1 097,96 Eur GPM;

- už 2012 m. - 22 430,23 Lt, t. y. 6 496,24 Eur išmokėtų A klasės išmokų (neatėmus mokesčių) ir 3 718,34 Lt, t. y. 1 076,91 Eur GPM;

- už 2013 m. - 13 394,54 Lt, t. y. 3 879,33 Eur išmokėtų A klasės išmokų (neatėmus mokesčių) ir 2 439,03 Lt, t. y. 706,39 Eur GPM;

- už 2014 m. - 8 834,94 Lt, t. y. 2 558,78 Eur išmokėtų A klasės išmokų (neatėmus mokesčių) ir 1 438,80 Lt, t. y. 416,71 Eur GPM;

- už 2015 m. - 2 851,33 Eur išmokėtų A klasės išmokų (neatėmus mokesčių) ir 437,07 Eur GPM;

- už 2016 m. - 526,32 Eur išmokėtų A klasės išmokų (neatėmus mokesčių) ir 78,94 Eur GPM.

UAB „A.“ VMI už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. teikė Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572). Už laikotarpį nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. pabaigos Bendrovė pateikė Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572), kuriose nedeklaravo išmokų ir mokesčių, t. y. įrašė nulius; už 2016 m. gegužės mėn. pateiktoje FR0572 deklaravo 1 767,12 Eur A klasės išmokų ir 235 Eur GPM; vėlesniais 2016 m. mėnesiais Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos (FR0572) teiktos nebuvo.

Bendrovė neapskaitydama ir nedeklaruodama 23 825,47 Eur priskaityto darbo užmokesčio, pažeidė GPMĮ 5 str. 1 d.: ,,pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos“. Pagal GPMĮ 6 str. 1 d. „pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“ (GPMĮ 2008- 12-23 redakcija Nr. XI-111, Žin., 2008, Nr. 149-6033). Pagal GPMĮ 22 str. 2 d. klasės pajamoms priskiriamos iš Lietuvos vieneto <...> gautos pajamos“, pagal GPMĮ 23 str. 1 d. „nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas <...>, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčių mokėjimo tvarką priskiriamas A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms“ nuostatas, Bendrovė neapskaitydama ir nesumokėdama 3 951,06 Eur GPM, pažeidė GPMĮ 23 str. 1 d., 3 d. (mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos). Bendrovė, nedeklaruodama darbuotojams išmokėtų išmokų ir neapskaičiuodama GPM, pažeidė GPMĮ 24 str. 1 d. (mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas) ir 24 str. 2 d. {pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos yra mėnesinės ir metinės) nuostatas.

Bendrovė nesivadovavo VMI prie FM viršininko 2004-01-15 įsakymu Nr. VA-7 „Dėl mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos formos, jos priedų bei jų pildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 5 p. (Deklaracijoje nurodomi duomenys apie apmokestinamąsias išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtas per mokestinio laikotarpio kalendorinį mėnesį), nes Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (FR0572) deklaravo ne visas išmokas.

Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-145 „Dėl Metinės A klasės išmokų ir nuo jų apskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos FR0573A, FR0573U priedų pildymo ir teikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos priedų FR0573A, FR0572B, FR0573U formų pildymo ir teikimo taisyklių 23 p. „Deklaracijos A priedas turi būti pildomas, jeigu mokesčius išskaičiuojantis asmuo per mokestinį laikotarpį nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėjo A klasės išmokas, kurios neturėjo būti nurodytos to mokestinio laikotarpio deklaracijos FR0572 formų FR0572A prieduose“. UAB „A.“ turėjo metinės deklaracijos priede FR0573A deklaruoti kiekvienam gyventojui išmokėtas išmokas.

Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad Bendrovė už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. neapskaitė ne mažiau kaip 23 825,47 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių), iš jo išskaičiuotas GPM sudaro 3 951,06 Eur

Įvertinus tyrimo metu nustatytų faktų visumą daroma išvada, kad UAB „A.“ VMI pateikė neteisingus duomenis apie išmokėto darbo užmokesčio ir išskaičiuoto GPM sumas. Iš viso laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. Bendrovė turėjo deklaruoti 183 178,74 Eur išmokėto darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) ir 20 015,83 Eur GPM.

Dėl įmokų į Garantinį fondą 2000-09-12 LR garantinio fondo įstatymo Nr. VIII - 1926 (toliau - GFĮ) 4 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad garantinio fondo įmokų dydis yra lygus 0,1 procento priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžiui (2008-06-26 redakcija Nr. X - 1636, Žin., 2008-07-12, Nr. 79-3100). Nuo 2012-01-01 garantinio fondo įmokų dydis yra lygus 0,2 procento priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžiui (2011-11-22 redakcija Nr. XI-1731, Žin., 2011-12-01, Nr. 146-6853; nuo 2013-01-01 vadovautasi 2012-06-19 redakcija Nr. XI-2079 3 str. 3 p., Žin., 2012-07-04, Nr. 78-4017).

Šias įmokas įmonė apskaičiuoja ir moka nuo tos dienos, kurią darbuotojams pradedamas skaičiuoti darbo užmokestis. Pagal GFĮ 4 str. 4 d. 2 p. įmokos mokamos kartą per mėnesį. Mažos įmokos gali būti mokamos taip: iki 150 litų per metus - kartą per metus; nuo 151 iki 300 litų -2 kartus per metus. Įmokos sumokamos ne vėliau kaip per 15 dienų po ataskaitinio laikotarpio pabaigos (2008-06-26 redakcija Nr. X-1636, Žin., 2008-07-12, Nr. 79-3100; nuo 2013-01-01 vadovautasi 2011-06-19 redakcija Nr. XI-2079 3 str. 4 p., Žin., 2012-07-04, Nr. 78-4017). Nuo 2015-01-01 pagal GFĮ 3 str. 4 d. įmokos mokamos kartą per mėnesį, tačiau iki 50 eurų per metus dydžio įmokos gali būti mokamos kartą per metus, nuo 51 iki 100 eurų - 2 kartus per metus. Įmokos sumokamos ne vėliau kaip per 15 dienų po ataskaitinio laikotarpio pabaigos (2014-10-07 redakcija Nr. XII-1185, TAR, 2014, Nr. Nr. 14291).

Pagal tyrimui pateiktus Bendrovės apskaitos dokumentus nustatyta, kad Bendrovė tiriamuoju laikotarpiu neapskaitė ne mažiau kaip 23 825,47 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) ir neapskaičiavo 40,11 Eur įmokų į Garantinį fondą (apskaičiavimas pateiktas Priede Nr. 29): už 2010 m. 10-12 mėn. 0,82 Eur, už 2011 m. 6,67 Eur, už 2012 m. 12,99 Eur, už 2013 m. 7,76 Eur, už 2014 m. 5,12 Eur, už 2015 m. 5,70 Eur ir už 2016 m. 1-5 mėn. 1,05 Eur. Nepriskaičiuodama ir nesumokėdama 40,11 Eur Garantinio fondo įmokų nuo išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio Bendrovė pažeidė minėtą GFĮ 4 str. 1 d. 1 p.

Laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m .gegužės 31 d. Bendrovė turėjo apskaičiuoti iš viso 352,43 Eur Garantinio fondo įmokų.

Bendrovė laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. turėjo sumokėti 352,43 Eur garantinio fondo įmokų. VMI turimais duomenimis, Bendrovė yra sumokėjusi 364,42 Lt, t.y. 105,54 Eur Garantinio fondo įmokų: 2012 m. balandžio 20 d. sumokėta 102 Lt ir 2014 m. kovo 11 d. sumokėta 262,42 Lt. Nesumokėta garantinio fondo įmokų suma už laikotarpį nuo 2010 M. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. yra 246,89 Eur (352,43 Eur – 105,54 Eur).

Atsižvelgiant į išdėstytą, pateikta išvada, kad Bendrovė VSDFV Vilniaus miesto skyriui turėjo deklaruoti ne mažiau kaip 197 454,08 Eur (6 401,10 Eur + 36 076,25 Eur -b 46 659,87 Eur + 41 858,96 Eur + 31 212,69 Eur + 25 640,25 Eur + 9 604,96 Eur) apdraustųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir ne mažiau kaip 77 603,73 Eur SoDros įmokų (2 546,25 Eur + 13 810,79 Eur + 17 962,58 Eur + 16 735,22 Eur + 12 484,26 Eur + 10 247,29 Eur + 3 817,34 Eur);

Bendrovė VMI pateiktose Metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose (FR0573) ir Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (FR0572) turėjo deklaruoti 183 178,74 Eur išmokėto darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) ir 20 015,83 Eur GPM;

Bendrovė iš viso turėjo apskaičiuoti 352,43 Eur įmokų į Garantinį fondą.

Tyrimo metu už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. nustatomas neapskaitytas 23 825,47 Eur darbo užmokestis ir papildomai apskaičiuojamos šios mokesčių sumos: 3 951,06 Eur GPM; 9 437,97 Eur SoDros mokesčių (iš jų 7 300,11 Eur įmokų iš įmonės lėšų (30,98 proc.), 2 134,38 Eur darbuotojų įmokų (9 proc.), 3,48 Eur (1 proc. papildomo pensijų kaupimo)); 40,11 Eur Garantinio fondo įmokų. Dėl neapskaityto darbo užmokesčio iš viso papildomai apskaičiuojama 13 429,14 Eur mokesčių.

Taip pat specialisto išvadoje, atsakant į klausimą „Ar dėl nustatytų pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „A.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d.?“, be kita ko, nurodoma, kad pagal užduotyje nurodytą informaciją, liudytojų apklausos protokolus bei tyrimui pateiktus Bendrovės apskaitos dokumentus, įvertinus Bendrovėje dirbusių (19-os asmenų teikusių parodymus) asmenų apklausos protokoluose pateiktą informaciją dėl gauto darbo užmokesčio dydžio bei palyginus ją su Bendrovės dokumentuose užfiksuotais duomenimis, nustatyta, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. Atlyginimų žiniaraščiuose neužregistravo 23 825,47 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) ir papildomai išmokėjo 17 704,24 Eur („vokeliuose“) su darbo santykiais susijusių išmokų.

Jeigu, kaip liudytojai apklausos metu teigė, kad jiems buvo neoficialiai mokamas darbo užmokestis, ir pagal užduotyje nurodytą informaciją, bei tyrimui pateiktus Bendrovės apskaitos dokumentus ir kitą medžiagą nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu Bendrovės darbuotojams buvo išmokamas neapskaitytas darbo užmokestis, tai laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. UAB „A.“ Atlyginimų žiniaraščiuose neužregistravo 23 825,47 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių), tai daroma išvada, kad UAB „A.“:

23 825,47 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) neužregistravo atlyginimų žiniaraščiuose, neįtraukė į buhalterinę apskaitą ir šios sumos nepagrindė apskaitos dokumentais, tuo nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatų ir 12 str. 1 d. nuostatų;

Nuo Atlyginimų žiniaraščiuose neužregistruoto 23 825,47 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) nepriskaičiavo ir nesumokėjo 9 437,97 Eur socialinio draudimo įmokų, tuo nesilaikė 1991-05-21 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-I-1336 nuostatų;

Nuo Atlyginimų žiniaraščiuose neužregistruoto 23 825,47 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) nepriskaičiavo ir nesumokėjo 3 951,06 Eur gyventojų pajamų mokesčio, tuo nesilaikė 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 nuostatų;

Nuo Atlyginimų žiniaraščiuose neužregistruoto 23 825,47 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) nepriskaičiavo ir nesumokėjo 40,11 Eur įmokų į Garantinį fondą, tuo nesilaikė 2000 m. rugsėjo 12 d. LR Garantinio fondo įstatymo Nr. Vlll-1926 4 str. 1 d. 1 p reikalavimų;

UAB „A.“ už tiriamąjį laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d. detalių apskaitos registrų (446100 Mokėtinas darbo užmokestis, 4462 Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis, 4463 Mokėtinos socialinio draudimo įmokos, 271100 banko sąskaitos, 272100 Kasos ir kitų), kuriuose apskaitomas darbo užmokesčio priskaitymas ir išmokėjimas, tyrimui nepateikė. Jeigu kaip teigė apklausos metu liudytojai, UAB „A.“ apskaitos registrai buvo neišsaugoti, tuo buvo nesilaikoma 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 19 straipsnio 1 d. ir 2 d. nuostatų.

Dėl nustatytų BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio l dalies, 19 straipsnio 1 dalies, 2 dalies reikalavimų ir kitų minėtų įstatymų bei norminių aktų nuostatų nesilaikymo, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 m. sausio 1 d. – 2016 m. rugsėjo 22 d. laikotarpį (8 t., b. l. 153-300, 9 t., b. l. 1-204, 10 t., b. l. 1-67).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklausta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė Danutė Indrašienė paaiškino, jog šioje byloje esančios Specialisto išvados dalyje, kur yra pateikti atsakymai į 6, 7, 8 klausimus, yra nurodytos datos ir straipsniai, dėl pažeidimų už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 24 d., tai pat sekantis pažeidimas už laikotarpį 2012 m. ir bendrasis pažeidimas turėjo būti nuo 2010 m. rugsėjo 24 d., tačiau ten techninė klaida ir buvo parašytas 2012 m., bet bendrasis pažeidimas yra nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d., teigė, jog aukščiau parašyti pažeidimai patvirtina, kad Specialisto išvadoje buvo techninė klaida, nurodant laikotarpį už kurį negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes paskutiniame sakinyje parašyta, kad vėl visų pažeidimų. Specialistė patvirtino, jog už visą laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d. dėl BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 , 2 dalis reikalavimų ir kitų teisės aktų nesilaikymų tyrimo metu buvo negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo (Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalis)

Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Apskaičiuojant MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydis) taikytinas toks, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo metu.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. BK 220 straipsnyje nurodytos nusikaltimo sudėtys yra formalios. Nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai .

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta, kad M. O., nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) būdamas UAB „A.“ direktoriumi ir nuo (duomenys neskelbtini) įmonės vieninteliu akcininku, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, būdamas atsakingas už UAB „A.“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, netinkamai organizavo ir tvarkė buhalterinę bendrovės- UAB „A.“ apskaitą ir sąmoningai vykdė buhalterinės apskaitos registruose neįtraukto darbo užmokesčio išmokėjimą darbuotojams, t. y. M. O.. tyčia apgaulingai tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą ir laikotarpiu nuo 2010-09-24 iki 2016-05-31bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB „E.“ darbuotojai nepateikė duomenų apie įvykusias ūkines, finansines operacijas – mokėjo papildomą buhalterinės apskaitos registruose neapskaitytą darbo užmokestį darbuotojams A. B., D. B., V. D., M. S., P. Ž., R. M., S. T., S. N., M. K., S. K., R. B., V. N., A. J., L. B., E. G., V. J., G. K., A. N., P. K., bendrai išmokėdamas ne mažiau kaip 17704,24 Eur . Dėl tokių UAB „A.“ direktorius M. O. veiksmų buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB „E.“ darbuotoja, būdama suklaidinta, darbo užmokesčio žiniaraščiais nepagrindė ir į buhalterinę bendrovės apskaitą neįtraukė 23825,47 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio bei kasos išlaidų orderiais nepagrindė 17704,24 Eur grynaisiais pinigais išmokėto darbo užmokesčio.

Byloje nustatyta ir tai, jog dėl to UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas – UAB „E.“ darbuotoja – bendrovės direktoriui nepateikus objektyvių pagal savo turinį pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, įrašė į Metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (FR0573) ir į Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572) už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. gegužės 31 d, neteisingus duomenis apie UAB „A.“ darbuotojų pajamas ir teikė jas Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui, taip pat įrašė į Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansines apyskaitas neteisingus duomenis apie UAB „A.“ darbuotojų pajamas ir teikė jas VSDFV Vilniaus miesto skyriui. Galiausiai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu atlikus UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą 2019 m. kovo 29 d. specialisto išvadoje Nr. 04/10-2-20-3403 konstatuota, jog už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. nustatomas neapskaitytas 23 825,47 Eur darbo užmokestis ir papildomai apskaičiuojamos šios mokesčių sumos: 3 951,06 Eur GPM; 9 437,97 Eur SoDros mokesčių (iš jų 7 300,11 Eur įmokų iš įmonės lėšų (30,98 proc.), 2 134,38 Eur darbuotojų įmokų (9 proc.), 3,48 Eur (1 proc. papildomo pensijų kaupimo); 40,11 Eur Garantinio fondo įmokų. Dėl neapskaityto darbo užmokesčio iš viso papildomai apskaičiuojama 13 429,14 Eur mokesčių.

Nustatytas išdėstytas faktines baudžiamosios bylos aplinkybes vertinant nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnyje, teisinio reglamentavimo kontekste, akivaizdu, jog objektyvieji nusikalstamos veikos – neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimas – sudėties požymiai nagrinėjamu atveju nustatyti objektyviai ir neginčytinai.

BK 220 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos subjektas yra asmuo (fizinis ar juridinis), kurį įstatymas įpareigojo pateikti deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą, taip pat sumokėti pagal pateiktus dokumentus apskaičiuotą mokestį, teikti deklaracijas arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą apie pajamas, pelną ir turtą ar jų naudojimą.

Nagrinėjamoje byloje objektyviai nustatyta, jog pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. -574 21 straipsnio reikalavimus, atsakingu asmeniu už juridinio asmens UAB „A.“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų atitinkamoms valstybės įgaliotoms institucijos pateikimą bei juose nurodytų teisingų duomenų pateikimą nagrinėjamu atveju atsakingas yra UAB „A.“ direktorius ir nuo (duomenys neskelbtini) įmonės vienintelis akcininku vienintelis akcininkas M. O..

Nagrinėjamoje byloje aiškus būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis – tikslas išvengti mokesčių, asmuo suvokia, kad jis į deklaraciją, ataskaitą ar kitą dokumentą įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, turtą, pelną ar jų panaudojimą ir pateikė tokį dokumentą valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, ir to nori, t. y. veika padaroma tiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179/2014) yra suformavęs aiškią poziciją dėl BK 220 straipsnio aiškinimo ir taikymo, t. y. kad nedeklaravus pajamų tuo metu, kai jos buvo gautos, ir taip faktiškai pašalinant galimybę jas teisėtai deklaruoti kitu laiku, taip pat atsižvelgiant į tai, kad mokesčiai už šias pajamas ilgą laiką po jų gavimo nesumokėti, yra pagrindas laikyti, kad pateikiant neteisingas deklaracijas buvo siekiama šių mokesčių nemokėti apskritai.

Baudžiamojoje byloje objektyviai ir neginčytinai nustatyta, jog už buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą atsakingas bendrovės direktorius M. O. duomenų apie įvykusias ūkines finansines operacijas išmokant neįtrauktą į apskaitą darbo užmokestį ir reikšmingų buhalterinės apskaitos dokumentų UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam subjektui – UAB „E.“ darbuotojai – nepateikė tikslingai ir sąmoningai, taigi tyčia, siekdamas, jog buhalterinė UAB „A.“ apskaita būtų vedama apgaulingai, kad atitinkamu laikotarpiu nebūtų galima nustatyti vadovaujamos bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šių išdėstytų aplinkybių visuma nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neabejotinai suponuoja, jog nuo (duomenys neskelbtini), taigi ilgą laiką bendrovei vienasmeniškai vadovaujantis, tiesiogiai už bendrovės veiklą atsakingas, bendrovės vadovavimą bei valdymą, kartu ir finansinį, išmanantis M. O. vienareikšmiškai suprato ir žinojo, jog buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei nepateikiant objektyvių pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, UAB „A.“ mokestiniai apskaitos dokumentai bus užpildyti tikrovės neatitinkančiais duomenimis, ir šie dokumentai su neteisingais duomenimis apie UAB „A.“ pajamas, pelną ir turtą bus pateikti įgaliotoms valstybės institucijoms. Taigi neabejotina, kad M. O. žinojo, kad valstybinėms institucijoms privalomuose pateikti ir minėtoms institucijoms pateiktuose UAB „A.“ finansiniuose dokumentuose – bendrovės finansinės veiklos deklaracijose ir ataskaitose už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. gegužės 31 d įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie bendrovės UAB „A.“ finansinę ūkinę būklę, kad į deklaracijas ir ataskaitas neįtraukta turtinė prievolė mokėtinų valstybei privalomų mokesčių ir įmokų nuo į buhalterinę apskaitą neįtraukto neoficialaus papildomo darbuotojų darbo užmokesčio. Šių aplinkybių visuma nagrinėjamoje byloje pagrįstai suponuoja vienintelę logišką išvadą – apgaulingos bendrovės buhalterinės apskaitos tikslas buvo sudaryti žinomai neteisingas valstybės įgaliotoms institucijoms teikiamas mokesčių deklaracijas ir ataskaitas ir taip išvengti mokėti privalomus mokesčius valstybei. Esant tokioms aplinkybėms, pagrįstai konstatuotina, jog M. O. šiuo atveju veikė tikslingai ir sąmoningai, taigi tiesiogine tyčia. Vertinant tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog būtinasis subjektyviosios nusikalstamos veikos sudėties požymis – tikslas išvengti mokesčių – M. O. veiksmuose nustatytas objektyviai.

Kaltinamasis M. O. teisme visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje. Be pastarojo parodymų kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtina aukščiau aptarti liudytojų parodymai, apžiūros protokolai bei atliktas UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas ir pateikta specialisto išvada, kita bylos medžiaga. Vertinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog M. O. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – siekiant išvengti mokesčių, įrašius į deklaracijas ir ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jo naudojimą ir pateikus jas valstybės įgaliotoms institucijoms – laikytina įrodyta visa apimtimi. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), kadangi byloje nustatyta, jog M. O. siekė išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL.

Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo (Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalis)

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Minėtame BK straipsnyje numatytas apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių jos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas, jų paslėpimas ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai nustatyti šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad duomenis apie asmens (ūkio subjekto) veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei tokiu būdu to padaryti (o ne atliekant ikiteisminį tyrimą, priešpriešinius patikrinimus, ir pan.) negalima, atsiranda BK 222 straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.). Ir pirmiausia apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-422-303/2015, 2K-508-976/2015, 2K-7-176-303/2015).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog atlikus UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą buvo surašyta 2019 m. kovo 29 d. specialisto išvada Nr. 04/10-2-20-3403, kurioje konstatuota, jog pagal užduotyje nurodytą informaciją, liudytojų apklausos protokolus bei tyrimui pateiktus Bendrovės apskaitos dokumentus ir kitą medžiagą nustačius, kad tiriamuoju laikotarpiu Bendrovės darbuotojams buvo išmokamas neapskaitytas darbo užmokestis, konstatuotina, jog Bendrovė laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. Atlyginimų žiniaraščiuose neužregistravo ne mažiau kaip 23 825,47 Eur darbo užmokesčio (įskaitant GPM, SoDros mokesčius ir įmokas į Garantinį Fondą), neįtraukė į buhalterinę apskaitą ir šios sumos nepagrindė apskaitos dokumentais, tuo nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatų ir 12 str. 1 d. nuostatų. UAB „A.“ už tiriamąjį laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d. detalių apskaitos registrų (446100 Mokėtinas darbo užmokestis, 4462 Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis, 4463 Mokėtinos socialinio draudimo įmokos, 271100 banko sąskaitos, 272100 Kasos ir kitų), kuriuose apskaitomas darbo užmokesčio priskaitymas ir išmokėjimas, tyrimui nepateikė. Jeigu kaip teigė apklausos metu liudytojai, UAB „A.“ apskaitos registrai buvo neišsaugoti, tuo buvo nesilaikoma 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 19 straipsnio 1 d. ir 2 d. nuostatų. Dėl nustatytų BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio l dalies, 19 straipsnio 1 dalies, 2 dalies reikalavimų ir kitų minėtų įstatymų bei norminių aktų nuostatų nesilaikymo, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 m. sausio 1 d. – 2016 m. rugsėjo 22 d. laikotarpį. Apklausta teismo posėdžio metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė Danutė Indrašienė paaiškino, jog Specialisto išvadoje buvo techninė klaida, nurodant laikotarpį už kurį negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes paskutiniame sakinyje parašyta, kad dėl visų pažeidimų. Specialistė patvirtino, jog už visą laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d. dėl BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio l dalies, 19 straipsnio 1 dalies, 2 dalies reikalavimų ir kitų minėtų šioje specialisto išvadoje įstatymų bei norminių aktų nuostatų nesilaikymo, tyrimo metu buvo negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje duomenys, gauti specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu, nagrinėjamu atveju – specialisto išvada, įrodomąja prasme yra vienas reikšmingiausių įrodymų išvadai apie nusikalstamų padarinių BK 222 straipsnio prasme buvimą pagrįsti. Dėl išdėstyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog esminė aplinkybė baudžiamajai atsakomybei pagal BK 222 straipsnį kilti – nusikalstamų padarinių buvimas – nagrinėjamoje byloje konstatuota specialiomis žiniomis pagrįsto tyrimo metu. Tokiu būdu konstatuotina, jog padariniai – negalėjimas iš dalies nustatyti įmonės – UAB „A.“ – veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, sąlygojantys baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnį kilimą, byloje nustatyti objektyviai ir neginčytinai. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog tikrovę atitinkantys ir tikrąją finansinę būklę atspindintys duomenys apie ūkio subjekto – UAB „A.“ – veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą nagrinėjamu atveju nustatyti tik atlikus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje ir ikiteisminio tyrimo metu atlikus bendrovės ūkinės finansinės veiklos patikrinimą, analizuojant, akcentuotina, ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir gautus ūkinius finansinius duomenis, o ne tik ūkio subjekto – bendrovės – buhalterinės apskaitos dokumentus. Ši aplinkybė nagrinėjamu atveju taipogi vienareikšmiškai ir objektyviai suponuoja baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio kilimą.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje buhalterinė apskaita būtų vedama ir organizuojama laikantis įstatymų normų reikalavimų, taip pat ir už dokumentų bei apskaitos išsaugojimą yra atsakingas įmonės vadovas.

Nagrinėjamoje byloje objektyviai nustatyta, jog UAB ‚A.“ direktorius, būdamas atsakingas už tinkamą juridinio asmens buhalterinės apskaitos organizavimą, buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, M. O. pareikšto kaltinimo apgaulingai tvarkius jo vadovaujamos bendrovės buhalterinę apskaitą neneigdamas, nurodė, jog iš tiesų žinojo, kad buvo mokami atlyginimai ir žinojo, kad taip neturi būti. Taip pat nurodė, jog po bankroto bylos iškėlimo, patalpos buvo parduotos, jie turėjo 4-5 dienas išeiti iš tų patalpų, viską, ką turėjo, paėmė ir nuvežė į garažą, bet ne visus dokumentus, nes buvo lietus ir papuolė vandens ant dokumentų, todėl dėl jo nepakankamai atsakingų veiksmų buvo neišsaugoti kaltinime nurodyti buhalterinės apskaitos registrai.

Pažymėtina, jog kasacinio teismo formuojama praktika, kad esminė aplinkybė kilti baudžiamajai atsakomybei pagal BK 222 straipsnį – nusikalstamų padarinių buvimas, be specialiomis žiniomis pagrįsto buhalterinio vertinimo, turi būti pagrįsta ir kitais baudžiamojoje byloje objektyviai konstatuotais duomenimis ir nustatytomis faktinėmis baudžiamosios bylos aplinkybėmis. Nagrinėjamoje byloje objektyviai ir neginčytinai nustatyta, kad buhalterinė UAB A.“ apskaita netinkamai, pažeidžiant buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus buvo tvarkoma laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. gegužės 31, t. y. ilgiau nei šešerius metus, apskaitos dokumentais nepagrįstas ir apskaitos registruose neužregistruotas darbo užmokestis buvo išmokėtas 19 darbuotojų neįtrauktą į apskaitą darbo užmokestį mokant skirtingomis sumomis skirtingiems darbuotojams, tokiu būdu darbo užmokesčio žiniaraščiais nepagrindžiant viso 23825,47 Eur priskaičiuoto ir kasos išlaidų orderiais nepagrindžiant 17704,24 Eur išmokėto darbo užmokesčio. Taigi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apgaulingą apskaitos tvarkymą akivaizdžiai ir pagrįstai suponuoja konstatuotas buhalterinės apskaitos žymus pažeidimų mastas ir apimtis bei nuolatinis ir sistemingas pobūdis.

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, akivaizdu, kad objektyvieji nusikalstamos veikos – apgaulingo UAB „A.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo – požymiai, įstatymų reikalavimams prieštaraujanti veika ir dėl to kilę nusikalstami padariniai byloje nustatyti objektyviai.

Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Veika laikoma padaryta tyčia, kai asmuo, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai netinkamai juos vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori (siekia) arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2012, 2K-564/2014). Kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais, situacija, kuriai esant padaryta nusikalstama veika. Kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais apie jo suvokimą darant pavojingą visuomenei veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis.

Nagrinėjamoje byloje nustatyti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, nusikalstamų veiksmų pobūdis ir nusikalstamų veiksmų apimtis – neįtrauktas į apskaitą darbo užmokestis mokėtas ilgiau nei šešerius metus, 19-ai skirtingais laikotarpiais dirbusių darbuotojų, išmokėta bendra neįtraukto į apskaitą darbo užmokesčio suma – 17704,24 Eur – leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog buhalterinė UAB „A.“ apskaita, pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių jos tvarkymą, reikalavimus, buvo tvarkoma sąmoningai ir tikslingai, taigi neabejotinai veikiant tiesiogine tyčia. Akcentuotina ir tai, kad M. O. tiek ikiteisminio tyrimo metu nuo pat jo pradžios, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai nurodė ir pripažino, jog jo veiksmai bendrovės darbuotojams išmokant neįtrauktą į apskaitą darbo užmokestį kaip priedą prie oficialiai išmokamo atlyginimo buvo tikslingi ir apgalvoti, nors kaltinamasis teisme nurodė, kad toks sprendimas iš esmės buvo inicijuotas akcininko dėl sunkios bendrovės finansinės padėties, tačiau pats kaltinamasis teigė, jog visiškai suvokė, jog tokie veiksmai prieštarauja įstatymams, jog būtent jis yra atsakingas už visą bendrovės veiklą, įskaitant buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, tačiau tai toleravo ir duomenų apie įvykusias ūkines finansines operacijas išmokant neįtrauktą į apskaitą darbo užmokestį ir reikšmingų buhalterinės apskaitos dokumentų UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam subjektui – UAB „E.“ darbuotojai – nepateikė tikslingai ir sąmoningai, taigi tyčia, siekdamas, jog buhalterinė UAB „A.“ apskaita būtų vedama apgaulingai, kad atitinkamu laikotarpiu nebūtų galima nustatyti vadovaujamos bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Byloje objektyviai konstatuota, jog dėl tokių M. O., kaip UAB „A.“ direktoriaus, veiksmų iš dalies negalima nustatyti UAB „A.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Vertinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog M. O. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. apgaulingai tvarkius UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, neįtraukiant ir apskaitos dokumentais nepagrindžiant ūkinių operacijų dėl 23825,47 darbo užmokesčio, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. bei neišsaugojus 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d. detalių apskaitos registrų (446100 Mokėtinas darbo užmokestis, 4462 Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis, 4463 Mokėtinos socialinio draudimo įmokos, 271100 banko sąskaitos, 272100 Kasos ir kitų dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 m. sausio 1 d. – 2016 m. rugsėjo 22 d. laikotarpį laikytina įrodyta visa apimtimi.

Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas apysunkis ir vienas nesunkus nusikaltimas, nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, baigti. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį M. O. – neteistas, administracine tvarka nebaustas, vedęs, nedirbantis. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. O. už BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskyrus sankcijose numatytas bausmes – baudas, jų dydžius nustatant mažesnius už baudų, atitinkamai skirtinų už apysunkio ir nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalis), vidurkius. Be to, atsižvelgiant į tai, kad M. O. nusikaltimus padarė iki BK 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcijos įsigaliojimo, kuriame numatytas baudos, skirtinos už nesunkų nusikaltimą, minimumas – 50 MGL, bei baudos, skirtinos už apysunkį nusikaltimą, minimumas – 100 MGL, nustatant baudos bausmės dydį jam taikytina BK 2011 m. balandžio 21 d., įstatymo Nr. XI-1350 redakcija, pagal kurią minimalus baudos dydis už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą nebuvo numatytas.

Bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir M. O. paskirtina subendrinta baudos bausmė.

Kadangi M. O. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Nustatant baudos dydžius M. O. atsižvelgtina į tai, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 707 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, kuriuo patvirtintas naujas bazinių bausmių ir nuobaudų dydis (50 eurų). Kadangi M. O. visas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė dar iki minėto nutarimo įsigaliojimo, šis kaltinamojo padėtį sunkinantis teisės aktas atgal netaikomas, ir jam skirtinų baudų dydis skaičiuotinas taikant iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusį bazinių bausmių ir nuobaudų dydį – 37,66 Eur.

Atsižvelgiant į M. O. prašymą bei į tai, kad jam skirtina piniginė bausmė yra pakankamai didelė, o kaltinamasis šiuo metu yra nedirbantis, darytina išvada, kad jam paskirtos baudos sumokėjimas per įstatyme nustatytą 2 mėnesių terminą būtų didelė finansinė našta, todėl nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas – 24 mėnesiai, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu VSDFV Vilniaus skyriaus įgaliota atstovė B. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 9 437,97 Eur turtinės žalos atlyginimo VSDFV Vilniaus skyriaus naudai. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl UAB „A.“ padarytų pažeidimų, įmonė už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. nuo neapskaityto darbo užmokesčio neapskaičiavo ir VSDFV Vilniaus skyriui nedeklaravo 7300,11 Eur socialinio draudimo įmokų iš įmonės lėšų (30,98 proc.), 2 134,38 Eur darbuotojų įmokų (9 proc.) ir 3,48 Eur papildomo pensijų kaupimo įmokų (1 proc.), iš viso 9 437,97 Eur. Dėl neteisėtų UAB „A.“ veiksmų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas patyrė 9 437,97 Eur turinę žalą. Ši žala yra padaryta UAB „A.“ direktoriaus M. O. kaltais veiksmais, todėl prašo iš M. O. priteisti VSDFV Vilniaus skyriaus naudai 9 437,97 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 113-117);

Taip pat baudžiamojoje byloje VMI prie FM įgaliotas atstovas J. Ž., pareiškė civilinį ieškinį dėl 3991,17 Eur turtinės žalos atlyginimo VMI prie FM naudai. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. Atlyginimų žiniaraščiuose nuo Specialisto išvadoje nustatyto neapskaityto 23 825,47 Eur darbo užmokesčio, neapskaičiavo papildomai mokėtino 3 951,06 Eur GPM ir jo nedeklaravo. Taip pat bendrovė minėtu laikotarpiu Atlyginimų žiniaraščiuose nuo Specialisto išvadoje nustatyto neapskaičiuoto 23 825,47 Eur darbo užmokesčio neapskaičiavo 40,11 Eur mokėtinų įmokų į garantinį fondą ir jų nesumokėjo. Bendrovės vadovo pareigas tiriamuoju laikotarpiu ėjo M. O.. Tokiu būdu dėl neteisėtų M. O. veiksmų Lietuvos valstybė patyrė 3 991,17 Eur turtinę žalą. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašo valstybės naudai iš M. O. priteisti 3 991,17 Eur (1 t., b. l. 97-101).

LAT Išplėstinė teisėjų kolegija byloje Nr. 2K-7-86-303/2018 išaiškino, jog civilinio ieškovo civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje galėtų būti pareiškiamas juridinio asmens vadovui ar kitam darbuotojui ir tais atvejais, kai mokestinės prievolės negalima išieškoti iš juridinio asmens dėl jo nemokumo, kuris suprantamas kaip nepajėgumas vykdyti turtinio pobūdžio prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs visas bylos aplinkybes, turėtų spręsti, ar juridinio asmens nemokumas yra toks, kad nėra galimybių arba jos labai menkos išieškoti žalą iš paties mokesčių mokėtojo – juridinio asmens. Tokiu atveju tam, kad baudžiamojoje byloje būtų patenkintas žalos atlyginimo reikalavimas iš juridinio asmens vadovo ar kito darbuotojo, kuris nėra mokesčių mokėtojas, turi būti nustatyta: vadovo ar kito darbuotojo nusikalstama veika, dėl kurios valstybė patyrė žalą nesumokėtų mokesčių forma; žala, kurią sudaro dėl vadovo ar kito darbuotojo nusikalstamų veiksmų nesumokėta ir iš paties juridinio asmens dėl jo nemokumo negalima išieškoti mokesčių suma; priežastinis ryšys tarp vadovo ar kito darbuotojo veiksmų ir žalos; vadovo ar kito darbuotojo kaltė.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinio ieškovo baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio pareiškimas juridinio asmens darbuotojui, kuris kartu yra ir juridinio asmens vadovas, už nusikaltimu padarytą žalą galimas esant šiai sąlygai – darbuotojas, padaręs žalą nusikalstamais veiksmais, kurie yra konstatuoti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, ir iki žalos atlyginimo išnykus subjektui (darbdaviui), privalančiam už jį atlyginti žalą, gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas (tiesioginis skolininkas) pagal deliktinę prievolę (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Šiuo atveju juridinio asmens vadovas ir (arba) darbuotojas tiesiogiai kreditoriui atsako tik tada ir tik tokia apimtimi, kai kreditorius negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens (2019 m. balandžio 4 d. LAT nutartis Nr. 2K-80-1073/2019).

Nagrinėjamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2016 m. spalio 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „A.“ buvo iškelta bankroto byla, 2019 m. sausio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pripažinta UAB „A.“ pabaiga, todėl, teismas sprendžia, jog VMI prie FM ir VSDFV Vilniaus skyriaus civiliniai ieškiniai priteistini iš UAB „A.“ direktoriaus ir nuo (duomenys neskelbtini) įmonės vienintelio akcininko M. O..

Kaltinamasis civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo pripažino, baudžiamojoje byloje įrodyta, kad M. O. padarė nusikalstamas veikas, dėl kurių Bendrovė neapskaičiavo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriui nedeklaravo ir nesumokėjo 9 437,97 Eur socialinio draudimo įmokų, neapskaičiavo papildomai mokėtino 3 951,06 Eur GPM ir jo nedeklaravo bei neapskaičiavo ir nesumokėjo 40,11 Eur įmokų į garantinį fondą. Šie duomenys nustatyti ir 2019 m. kovo 29 d. specialisto išvadoje Nr. 04/10-2-20-3403, todėl tokios sumos ir yra priteistinos.

Dėl daiktinių įrodymų

2019 m. birželio 21 d. nutarimu dėl daiktinių įrodymų perdavimo saugoti ikiteisminio tyrimo medžiagoje iš BUAB „A.“ bankroto administratoriaus „K.“, UAB išreikalauti BUAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti saugoti Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriui, esančiam Buivydiškių g. 20, Vilniuje (2019 m. birželio 21 d. Kvitas B, serija BBB Nr. LS004098 (10 t., b. l. 68-75). Nuosprendžiui įsiteisėjus, šie BUAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentai perduotini bankroto administratoriui „K.“, UAB.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), ir skirti jam 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio baudą;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 100 MGL (3766 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę M. O. skirti 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu M. O. paskirti 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio baudą.

VSDFV Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį dėl 9 437,97 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš M. O. VSDFV Vilniaus skyriaus naudai 9 437,97 Eur turtinei žalai atlyginti.

VMI prie FM civilinį ieškinį dėl 3991,17 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš M. O. VMI prie FM naudai 3991,17 Eur turtinei žalai atlyginti.

2019 m. birželio 21 d. nutarimu dėl daiktinių įrodymų perdavimo saugoti ikiteisminio tyrimo medžiagoje iš BUAB „A.“ bankroto administratoriaus „K.“, UAB išreikalautus BUAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie buvo perduoti saugoti Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriui, esančiam Buivydiškių g. 20, Vilniuje (2019 m. birželio 21 d. Kvitas B, serija BBB Nr. LS004098, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti bankroto administratoriui „K.“, UAB.

Išaiškinti M. O., kad bauda per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė