- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-19
- Bylos Nr.
- 2S-182-883/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02750-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Skolininkas
- (duomenys neskelbtini)
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-16114-476/2024, kuria netenkintas skolininkės pareiškimas dėl praleisto termino prieštaravimams dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2024 m. spalio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai civilinėje byloje Nr. L2-16114-476/2024 išdavė teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės (duomenys neskelbtini) 201,89 Eur skolą, 6,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 9 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditorės D. M. naudai. Pranešimą ir teismo įsakymą skolininkės (duomenys neskelbtini) vardu priėmė B. M.. Teismo pranešime skolininkei buvo išaiškinta, kad ji turi teisę per 20 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pareikšti teismui prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų. Terminas prieštaravimams pateikti pasibaigė, teismo įsakymas įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 7 d. ir buvo išsiųstas kreditorei.
Šalies argumentai
2. 2024 m. gruodžio 18 d. skolininkė (duomenys neskelbtini) pateikė teismui prašymą dėl termino prieštaravimams dėl kreditorės pareiškimo išduoti teismo įsakymą atnaujinimo ir prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo išduoti teismo įsakymą. Skolininkė nurodė, kad pirmąkart apie išduotą teismo įsakymą sužinojo 2024 m. gruodžio 12 d. iš antstolės T. G.; skolininkei kreditorės pareiškimas, teismo įsakymo kopija ir teismo pranešimas nebuvo įteikti, todėl skolininkė nežinojo ir negalėjo žinoti apie teismo įsakymo išdavimą ir pareikšti prieštaravimus dėl kreditorės pateikto reikalavimo; procesinius dokumentus galėjo perimti buvusi skolininkės pirmininkė, kuri jų dabartiniam skolininkės pirmininkui neperdavė; skolininkė prieštarauja dėl kreditorės pateikto pareiškimo, nes nurodyta skola nėra įtraukta į skolininkės apskaitą, skolininkės vadovas neturi jokių duomenų apie tokios skolos egzistavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 31 d. nutartimi netenkino skolininkės prašymo atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti. Teismas nustatė, kad tiek kreditorės, tiek pačios skolininkės procesiniuose dokumentuose nurodytas skolininkės adresas korespondencijai gauti sutampa – (duomenys neskelbtini). Būtent šiuo adresu išsiųsti procesiniai dokumentai (kreditorės pareiškimas su priedais, 2024 m. spalio 9 d. teismo įsakymas ir teismo pranešimas) įteikti B. M..
4. Teismas nurodė, kad skolininkė, prašydama atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad B. M. nėra (duomenys neskelbtini) valdybos narė, kad ji yra asmuo, iš viso nesusijęs su bendrija. Teismas vertino, kad procesiniai dokumentai įteikti skolininkės buveinės adresu, ir sprendė, kad B. M. labai tikėtina yra asmuo, atsakingas už bendrijos veiklą, turi teisę priimti bendrijai siųstą korespondenciją ir kartu pareigą apie ją informuoti bendrijos vadovą.
5. Teismas sprendė, kad teismo įsakymas ir pareiškimas skolininkei buvo tinkamai įteikti CPK numatytu būdu ir terminu, o skolininkė nenurodė teismui svarių priežasčių, dėl kurių galėtų būti atnaujintas terminas prieštaravimams pateikti ir prieštaravimus priimti, bei nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl teismas skolininkės prašymo dėl praleisto termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo netenkino (CPK 78 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu skolininkė (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. gruodžio 31 d. nutartį, atnaujinti terminą prieštaravimams dėl kreditorės D. M. pareiškimo pateikti, priimti skolininkės (duomenys neskelbtini) prieštaravimus dėl kreditorės D. M. pareiškimo ir panaikinti teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-16114-476/2024. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1 Teismo dokumentai buvo įteikti B. M.. Byloje nėra jokių duomenų, kad B. M. atitinka kurią nors iš CPK 123 straipsnio 2 dalyje nurodytų kategorijų: ji nėra nei vadovė, nei valdymo organų narė, nei atstovė teisme, nei raštinės darbuotoja, be to, skolininkė (duomenys neskelbtini) neturi valdybos.
6.2 B. M. yra buvusi (duomenys neskelbtini) vadovė, bet teismo dokumentų įteikimo dieną ji nebeturėjo jokių įgaliojimų – naujas vadovas A. K. buvo išrinktas 2024-07-28, registruotas Registrų centre 2024-08-29.
6.3 Tai, kad buvusi skolininkės vadovė neteisėtai periminėja skolininkei adresuotus laiškus, kurių neperduoda naujam vadovui, patvirtina skolininkės vadovo 2024-10-29 pareiškimas policijai, kuriame nurodoma, kad dėl korespondencijos periminėjimo skolininkė net turėjo įsirengti naują pašto dėžutę, bet ir ši buvo nuplėšta. Tyrimas pagal šį pranešimą tebevyksta.
6.4 Skola nėra įtraukta į skolininkės apskaitą, vadovas neturi jokių duomenų apie tokios skolos egzistavimą. Buvusi skolininkės vadovė, kuri ir priėmė teismo dokumentus, galimai neteisėtai sudarė sandorį, iš kurio ir kilo teismo įsakyme nurodyta skola.
6.5 Teismo dokumentai buvo įteikti ne tik neįgaliotam asmeniui – jie buvo įteikti asmeniui, kuris labai tikėtina yra suinteresuotas bylos baigtimi, kuris galimai siekė nuslėpti teismo dokumentų gavimą, kad nebūtų keliamas būtent to asmens atsakomybės klausimas. Ginčui persikėlus į ieškininę teiseną (jei bus patenkintas šis skolininkės prašymas), teismo dokumentus priėmusi B. M. greičiausiai būtų įtraukiama į bylą trečiuoju asmeniu, kad į ją galima būtų nukreipti kreditorės reikalavimą regreso tvarka.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė D. M. prašo atskirąjį skundą atmesti, dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (duomenys neskelbtini) vadovui A. K. ir advokatui R. J. prašo skirti 100 Eur dydžio baudas. Atsiliepimas argumentuojamas tuo, kad:
7.1 Dabartinis skolininkės vadovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų kreipęsis su reikalavimu į B. M. dėl teismo procesinių dokumentų perėmimo, o ši būtų atsisakiusi.
7.2 Skolos egzistavimą patvirtina 2024 m. rugsėjo 5 d. bankinis pavedimas, kuriuo kreditorė sumokėjo 201,89 Eur skolą VSDFV.
7.3 Skolininkė nepateikė duomenų, kad su B. M. yra nutraukta darbo sutartis, pilnai perimti darbai, pareigos, pilnai atsiskaityta ir ji jau nėra darbuotoja. Apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad B. M. vis dar turi teisę perimti draugijai siųstą korespondenciją. (duomenys neskelbtini) iki šiol nėra išviešinusi B. M. atleidimo iš vadovo visuotinio narių susirinkimo protokolo, dabartinis vadovas vengia kontaktų su B. M., vengia perimti dokumentus, kad nereikėtų perimti ir draugijos įsipareigojimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
9. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skolininkės prašymas atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams dėl kreditoriaus pareikštų reikalavimų pateikti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Bendroji taisyklė dėl įrodymų priėmimo yra ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37–38 punktai).
11. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė 2024 m. lapkričio 8 d. Juridinių asmenų registro išrašą bei duomenis iš Policijos elektroninių paslaugų sistemos apie pateiktą pareiškimą dėl draugijos pašto dėžutės nuėmimo. Apeliantės pateikti įrodymai yra susiję su atskirajame skunde dėstomais argumentais ir byloje nagrinėjamu klausimu dėl termino atnaujinimo, todėl tokių įrodymų priėmimas gali turėti įtakos sprendžiant kilusį ginčą. Kreditorė atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstė savo poziciją dėl šiais dokumentais įrodinėjamų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, bei įvertinęs, kad šiuo atveju naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorė D. M. 2024 m. spalio 7 d. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš skolininkės (duomenys neskelbtini) 201,89 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme tai (2024 m. spalio 9 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 115 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditorės D. M. naudai.
13. 2024 m. spalio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai civilinėje byloje Nr. L2-16114-476/2024 išdavė teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės (duomenys neskelbtini) 201,89 Eur skolą, 6,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 9 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditorės D. M. naudai.
14. Skolininkei (duomenys neskelbtini) adresuoti teismo procesiniai dokumentai įteikti B. M. (10 b. l.).
15. 2024 m. gruodžio 18 d. skolininkė (duomenys neskelbtini) pateikė teismui prašymą dėl termino prieštaravimams dėl kreditorės pareiškimo išduoti teismo įsakymą atnaujinimo ir prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo išduoti teismo įsakymą.
16. Skolininkė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo atsisakytina atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti. Skolininkė nurodo, kad apie priimtą teismo įsakymą jai tapo žinoma 2024 m. gruodžio 12 d. iš antstolės T. G..
17. Pažymėtina, kad CPK XXIII skyriuje „Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą nepateikia prieštaravimų (CPK 436 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į skolininko prieštaravimų reikšmę tolesnei teismo įsakymo procedūrai, įstatyme numatyta, kad visi procesiniai dokumentai, nurodyti CPK 437 straipsnyje, turi būti įteikiami skolininkui CPK 117 straipsnio 1 dalyje numatytais būdais, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu (CPK 438 straipsnis). Tinkamas teismo įsakymo nuorašo skolininkui įteikimas yra viena iš įstatyme numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant šis teismo procesinis sprendimas įgyja res judicata (lot. išspręstos bylos) galią.
18. Kaip minėta, tam, jog būtų įgyvendintas fundamentalus teisės principas būti informuotam apie pradėtą teisminį procesą, sudarant galimybę priešingai šaliai išreikšti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu, įstatymas numato priemones, kuriomis skolininkui turi būti pranešama apie priimtą teismo įsakymą (CPK 438 straipsnis). Tinkamas procesinių dokumentų įteikimas nagrinėjamu atveju yra itin svarbus, kadangi teismo įsakymai negali būti skundžiami apeliacine ar kasacine tvarka (CPK 436 straipsnio 7 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, pažymi, kad visais atvejais, net ir kai procesiniai dokumentai gali būti laikomi įteiktais skolininkui pagal įstatymą, turi būti įvertinama, ar galimybės jam prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018 25 punktą, 2019 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-313/2019).
19. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pranešimas apie teismo įsakymą pasirašytinai buvo įteiktas B. M.. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog, remiantis Sodros duomenimis, B. M. skolininkės darbuotoja buvo nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 29 d., o teismo procesinius dokumentus skolininkės vardu ji priėmė 2024 m. spalio 18 d. (įteikimo data pagal Pašto siuntų registrą, CPK 179 straipsnis). Skolininkė su atskiruoju skundu pateikė 2024 m. lapkričio 8 d. Juridinių asmenų registro išrašą, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) vadovu nuo 2024 m. liepos 28 d. yra A. K.. Apeliantė taip pat pateikė duomenis iš Policijos elektroninių paslaugų sistemos, kad A. K. 2024 m. spalio 29 d., atstovaudamas (duomenys neskelbtini), kreipėsi su pareiškimu dėl turto sugadinimo, nurodydamas, kad laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 20 d. iki 2024 m. spalio 26 d. buvusi draugijos pirmininkė nuėmė draugijai priklausančią pašto dėžutę ir jos vietoje pakabino kitą pašto dėžutę su užraktu.
20. Atsižvelgus į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti skolininkės buveinės adresu buvusiai darbuotojai, kurios santykiai su dabartine draugijos vadovybe yra komplikuoti ir kuri neįvykdė pareigos perduoti teismo procesinius dokumentus skolininkės vadovui. Kaip jau minėta, skolininkė nurodo, jog apie priimtą teismo įsakymą sužinojo tik 2024 m. gruodžio 12 d. iš antstolės T. G.. Prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti ir prieštaravimus dėl teismo įsakymo išsiuntė 2024 m. gruodžio 19 d.
21. CPK 439 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintinos aplinkybės, dėl kurių asmuo šį terminą praleido, ir šių aplinkybių svarba, t. y. jų reikšmingumas ir įtaka atsiradusioms pasekmėms.
22. Pažymėtina ir tai, jog šiuo atveju nėra nustatyti skolininkės piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis požymiai. Įstatymas numato termino prieštaravimams pareikšti atnaujinimo galimybę (CPK 439 straipsnio 2 dalis), todėl vien ta aplinkybė, kad teismo įsakymas išduotas kreditoriui kaip vykdomasis dokumentas, negali būti lemiama sprendžiant termino prieštaravimams pareikšti atnaujinimo klausimą. Pažymėtina, jog CPK 439 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad po skolininko prieštaravimų priėmimo kreditoriui pareiškus ieškinį teismo įsakymą išdavusiam teismui, šio teismo nutartimi, kuria išsprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas, kartu panaikinamas ir teismo įsakymas. Panaikinus teismo įsakymą, kuris yra kartu ir vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 2 punktas), atsiranda pagrindas vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punkto norma nutraukti vykdomąją bylą, tuo atveju, jei jau ji yra pradėta pagal teismo įsakymą.
23. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, o taip pat teismo įsakymo priėmimo specifiką, akivaizdu, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl prieštaravimų priėmimo, turėjo jį nagrinėti pagal susidariusią situaciją, o ne formaliai.
24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog ginčo atveju nepriėmus prieštaravimų, yra pažeidžiama skolininkės teisė būti išklausytai, nėra sudarytos galimybės bylą išnagrinėti ginčo teisenos tvarka, o tuo pačiu ir teikti apeliaciją. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą savo praktikoje pažymėjo, jog konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas).
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, privalėjo vadovautis ir bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, įvertinti, ar galimybės skolininkui prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų. To nepadarius, šis pažeidimas turėjo įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą, kuris panaikinamas, terminas skolininkės prieštaravimams dėl teismo įsakymo peržiūrėjimo pateikti atnaujinamas ir šių prieštaravimų priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui CPK nustatyta tvarka (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. gruodžio 31 d. nutartį panaikinti, atnaujinti skolininkei (duomenys neskelbtini) terminą prieštaravimams dėl kreditorės D. M. pareiškimo pareikšti ir prieštaravimų priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui CPK 439 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.