- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-30
- Bylos Nr.
- e2A-999-826/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02282-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Raimonda Andrulienė, Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“
- Išvadą teikia
- Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aurimo Brazdeikio ir Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1286-941/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Klaipėdos energija“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo R. S. 132,64 Eur skolą, 11,93 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 105,0,0 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad atsakovui priklauso negyvenamoji patalpa – kūrybinės dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (toliau – Kūrybinės dirbtuvės). Atsakovas nemokėjo už daugiabučiui bendroms reikmėms patiektą šilumos energiją, t. y. bendro naudojimo objektų – laiptinių, namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir kitų – šildymą. Skola už laikotarpį nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. sudaro 132,64 Eur, dėl to ieškovė yra priskaičiavusi 11,93 Eur delspinigių.
Atsiliepimas
2. Atsakovas R. S. pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jam priklausančiose Kūrybinėse dirbtuvėse nėra nei elektros, nei vandens, nei šildymo, patalpos yra avarinės būklės ir jau daug metų nenaudojamos. Jis su AB „Klaipėdos energija“ jokių sutarčių nėra sudaręs.
3. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovas turi pareigą mokėti už šilumos kiekį bendrosioms daugiabučio namo reikmėms, nepriklausomai nuo to, kad su atsakovu rašytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta (atsakovo Kūrybinės dirbtuvės yra prijungtos prie energijos tiekimo tinklų, todėl sutartis laikoma sudaryta).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo R. S. 132,64 Eur skolą, 11,93 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei 105 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Klaipėdos energija“. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo R. S. 7 Eur pašto išlaidų valstybei.
5. Teismas nustatė, kad atsakovui R. S. nuosavybės teise priklauso Kūrybinės dirbtuvės, esančios pastate – daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Nurodytose patalpose nėra šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, dujų. Atsakovui proporcingai jo turimai daliai už bendroms reikmėms į pastatą patiektą šilumos energiją (bendro naudojimo objektų – laiptinių, namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir kt. – šildymą) laikotarpiu nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. priskaičiuota 132,64 Eur suma. Atsakovas už bendroms reikmėms patiektą šilumos energiją nemokėjo. Dėl už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. (180 dienų), taikant 0,05 proc. dydį, priskaičiuota 11,93 Eur delspinigių.
6. Teismas konstatavo, kad atsakovas, proporcingai jo turimai daliai, turi pareigą mokėti už bendrojo naudojimo objektams tenkančią šilumos energiją. Tai, kad Kūrybinės dirbtuvės galbūt apleistos ir atsakovas jomis nesinaudoja, jo kaip savininko nuo prievolės vykdymo neatleidžia. Atsakovas, neigdamas šią pareigą, pačios priskaičiuotos skolos sumos neginčija. Dėl prievolės nevykdymo priskaičiuotų bei prašomų priteisti delspinigių dydis ir suma protingi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas R. S. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 14 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Skundžiamu teismo sprendimu yra pažeidžiamos atsakovo konstitucinės teisės, nes prie jam nuosavybės teise priklausančių Kūrybinių dirbtuvių be jo žinios ir be susitarimo prijungė namo šildymą, už kurį tik dabar skundžiamu teismo sprendimu priteistas įsiskolinimas, nors Kūrybinės dirbtuvės atsakovui priklauso apie 50 metų.
7.2. Atsakovas nėra sudaręs su ieškove jokių energijos tiekimo Kūrybinėms dirbtuvėms sutarčių, ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kada gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo prijungtas prie šildymo sistemos ir kokiu pagrindu atsakovas turi mokėti už bendrojo naudojimo objektams tenkančią šilumos energiją.
7.3. Teismas neatsižvelgė į sunkią atsakovo finansinę padėtį ir priteisė 7 Eur pašto išlaidų valstybei, nors atsakovas visus laiškus gavo elektroniniu būdu.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Klaipėdos energija“ prašo palikti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą nepakeistą ir atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
8.1. Atsakovui R. S. nuosavybės teise priklauso ne tik Kūrybinės dirbtuvės, bet ir gyvenamajame pastate esančios bendrosios pastato konstrukcijos, inžinerinės sistemos, inžineriniai tinklai, taip pat ir bendro naudojimo patalpos, kurios nėra įregistruotos konkrečių asmenų nuosavybe. Todėl atsakovas privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti.
8.2. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, nors su atsakovu R. S. rašytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta, tačiau jis turėdamas patalpų nuosavybės teisę (šiuo atveju bendro turto nuosavybės teisę) šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį yra sudaręs konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas, nustatytas bei Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto „Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo“ 6 punktu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
10. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo prievolės mokėti už dalį daugiabučiam namui patiektos ir įtrauktos į apskaitą šilumos energijos, tenkančios bendro naudojimo patalpoms šildyti, nors šiam asmeniui nuosavybės teise priklausančios Kūrybinės dirbtuvės yra atjungtos nuo centralizuoto šilumos tiekimo ir karšto vandens tiekimo sistemų.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
11. Atsakovas R. S. apeliaciniu skundu, be kita ko, prašo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
13. Nagrinėjamu atveju atsakovas R. S. apeliaciniame skunde nenurodo jokių aplinkybių ir / ar argumentų, kodėl, jo vertinimu, yra būtinas apeliacinio skundo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka. Vien atsakovo noras bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nesudaro pakankamo pagrindo tokį atsakovo prašymą tenkinti.
14. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o tik pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, teisėjų kolegija mano, kad pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos nagrinėjamu atveju nėra, todėl atsakovo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl ginčo esmės
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino, konstatavęs, kad atsakovas proporcingai jo turimai daliai turi pareigą mokėti už bendrojo naudojimo objektams tenkančią šilumos energiją. Tai, kad Kūrybinės dirbtuvės galbūt apleistos ir atsakovas jomis nesinaudoja, jo kaip savininko nuo prievolės vykdymo neatleidžia. Atsakovas R. S. su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, iš esmės argumentuodamas, jog be jo žinios ir sutikimo prie jam priklausančių Kūrybinių dirbtuvių buvo prijungtas namo šildymas, už kurį skundžiamu sprendimu priteistas įsiskolinimas. Jis jokios sutarties su ieškove nebuvo sudaręs ir jam nėra aišku, kokiu pagrindu jis turi mokėti ieškovei. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovo apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovui R. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso Kūrybinės dirbtuvės, esančios daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Nors atsakovas R. S. yra nutraukęs elektros, vandens ir centralizuoto šildymo tiekimą į Kūrybines dirbtuves, su ieškove šilumos energijos tiekimo Kūrybinėms dirbtuvėms sutarties nėra sudaręs ir, kaip pats atsakovas nurodo, Kūrybinės dirbtuvės yra apleistos ir nenaudojamos, tačiau šios aplinkybės neatleidžia atsakovo nuo pareigos tinkamai rūpintis daugiabučio namo bendro naudojimo patalpomis, įskaitant mokesčių mokėjimą už bendro naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją. Tokia atsakovo pareiga yra nustatyta toliau aptariamuose įstatymuose bei išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.
17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti ir pan. (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Prie jų priskirtini ir mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją.
18. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad daugiabučio namo butų savininkų padėtis šilumos energijos vartojimo atžvilgiu dvejopa. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi sumokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendroms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti įtraukta į apskaitą ir pagal įstatymą paskirstoma. Už dalį energijos sumokama kaip suvartotą konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012; kt.).
19. Pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendro naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-401-248/2015).
20. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam paskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su jais suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartota šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas sumoka už jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisydamas to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. 2007 m. lapkričio 20 d. Šilumos ūkio įstatymo (įsigaliojo nuo 2008 m. sausio 1 d.) 25 straipsnyje taip pat nustatyta, kad daugiabučio namo ir kitų patalpų savininkas sumoka už jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Taigi tiek pagal bendrąsias bendraturčių teises ir pareigas reglamentuojančias normas, tiek pagal pirmiau nurodytą įstatymą atsakovui, kaip turto savininkui, tenka pareiga proporcingai jo daliai atlyginti išlaidas bendro naudojimo patalpoms šildyti.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas papildomai išaiškinęs, kad šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai šildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendro naudojimo laiptines (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012). Be to, įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui ir bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimo ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-611/2017, 2017 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-382-421/2017 35 punktas, 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016 16 punktas). Vadovaudamasis nustatytu teisiniu reglamentavimu bei kasacinio teismo praktika, atsakovas privalo mokėti už šilumą bendroms reikmėms, nors jam priklausančios Kūrybinės dirbtuvės yra atjungtos nuo centralizuoto šilumos tiekimo ir karšto vandens tiekimo sistemų, o individualios sutarties su ieškove jis nėra sudaręs.
22. Apeliantas apeliaciniame skunde neginčija ieškovės apskaičiuoto įsiskolinimo dydžio todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
Dėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų
23. Atsakovo R. S. vertinimu, teismas be pagrindo priteisė iš jo 7 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų atlyginimą valstybei, nors jo sunki finansinė padėtis, o visus procesinius dokumentus jis gavo elektroniniu paštu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovo argumentais.
24. Remiantis CPK 96 straipsniu, pralaimėjusi teisminį ginčą šalis turi atlyginti susidariusias teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, jeigu susidariusi išlaidų suma viršija 5 Eur (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 7 Eur, todėl jos pagrįstai priteistos iš atsakovo.
25. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo atsakovas R. S., jam procesiniai dokumentai registruotu paštu buvo siunčiami 2019 m. gruodžio 17 d., 2020 m. sausio 14 d., 2020 m. sausio 28 d., 2020 m. vasario 10 d., 2020 m. balandžio 1 d. ir 2020 m. balandžio 17 d. Byloje taip pat yra atsakovo 2020 m. vasario 18 d. asmeniškai pasirašyta procesinių dokumentų gavimo registruotu paštu pažyma.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Apibendrindama nustatytas faktines aplinkybes bei išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.