- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-14
- Bylos Nr.
- e2-1286-941/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02282-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Rimkienė
- Ieškovas
- AB „Klaipėdos energija“
- Atsakovas
- R. S.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Vaida Rimkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui R. S., išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė AB „Klaipėdos energija“ 2019-12-27 pateiktu ir priimtu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo R. S. 132,64 Eur skolą, 11,93 Eur delspinigių, 5 procentų procesines palūkanas ir 105 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinyje ir 2020-03-13, šalinant 2020-03-09 nutartimi po ieškinio priėmimo nustatytus trūkumus, pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad atsakovui priklauso negyvenamoji patalpa - kūrybinės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Atsakovas nemokėjo už daugiabučiui bendroms reikmėms patiektą šilumos energiją, t.y. bendro naudojimo objektų – laiptinių, namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir kitų, šildymą. Skola už laikotarpį nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. sudaro 132,64 Eur, dėl to priskaičiuota 11,93 Eur delspinigių.
Atsiliepimas
Atsakovas R. S. atsiliepimu su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad jam priklausančiose patalpose nėra nei elektros, nei vandens, nei šildymo, patalpos yra avarinės būklės ir jau daug metų nenaudojamos. Jis su AB „Klaipėdos energija“ jokių sutarčių nėra sudaręs.
Atsakovas R. S. 2020-05-11 pateiktais rašytiniais paaiškinimais prašo ieškinio netenkinti iš esmės atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais.
Žemesnės instancijos teismas
Išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, įtraukta į bylą 2020-03-31 nutartimi, 2020-04-16 pateikė išvadą, kad pastatas (daugiabutis) yra vienas konstrukcinis ir inžinerinis elementas. Pastatą sudarančios sienos perdangos ir kiti elementai sudaro vientisą konstrukciją, kuri negali būti daloma, nepažeidus visos konstrukcijos. Pastato vidaus inžinerinės sistemos taip pat yra vienas vienetas. Šilumos tiekimo sistema yra viena iš pastate įrengtų inžinerinių sistemų. Šiluma į pastato butus ar kitas patalpas tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų. Šilumos nuostoliai, susidarantys eksploatuojant inžinerinę sistemą priskiriami prie šilumos kiekio, tenkančio bendrosioms reikmėms. Atsakovas turi pareigą mokėti už šilumos kiekį bendrosioms reikmėms, nepriklausomai nuo to, kad su atsakovu rašytinė energijos pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta (atsakovo butas yra prijungtas prie energijos tiekimo tinklų, todėl sutartis laikoma sudaryta).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad atsakovui R. S. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – 35,15 kv. m kūrybinės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios pastate - daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Nurodytose patalpose nėra šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, dujų. Atsakovui, proporcingai jo turimai daliai, už bendroms reikmėms (bendro naudojimo objektų – laiptinių, namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir kitų šildymą) į pastatą patiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. priskaičiuota 132,64 Eur suma. Atsakovas už bendroms reikmėms patiektą šilumos energiją nemokėjo. Dėl už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. (180 dienų), taikant 0,05 proc. dydį priskaičiuota 11,93 Eur delspinigių.Ieškovė prašo priteisti skolą ir delspinigius, atsakovas su ieškiniu nesutinka.
Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (LR CK 4.82 str. 1 d., 3 d., LR CK 4.76 str.). Bendrojo naudojimo objektai yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė, kurią sudaro bendrosios pastato konstrukcijos, bendrosios pastato inžinerinės sistemos, pastato bendrojo naudojimo patalpos, vietiniai inžineriniai tinklai, bendrojo naudojimo žemės sklypas (LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 d.). Daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Kai daugiabučio namo patalpų savininkas yra atsijungęs nuo namo šildymo sistemos, jis kiekvieną mėnesį apmoka už jam tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį (LR Šilumos ūkio įstatymo 25 str. 1 d., 29 str. 3 d.).
Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų padėtis šilumos energijos vartojimo atžvilgiu dvejopa. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi sumokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kaip turto savininkas. Visa energija, tiekiama į namą, apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis į namą tiekiamos šilumos energijos naudojama bendroms patalpoms ir bendro naudojimo objektams šildyti. Bendro naudojimo objektų šildymas apima ne tik bendrojo naudojimo patalpų (pvz. laiptinių), bet ir namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir kitų bendro naudojimo objektų šildymą. Atitinkamai dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita dalis (bendroms patalpoms ir bendro naudojimo objektams) apmokama kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma proporcingai pagal nuosavybės dalį name. Pareiga išlaikyti name esančius bendrojo naudojimo objektus ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos. Bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie šių išlaidų nepriklausomai nuo to ar jis realiai naudojasi ar nesinaudoja jam nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis ir kokia jų funkcinė paskirtis (Lietuvos Aukščiausiojo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3514/2004, Nr. 3K-3-342/2009, Nr. 3K-7-515/2009, Nr. 3K-3-229/2012; Nr. 3K-3-401-248/2015, Nr. e3K-3-82-421/2017).
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (LR CK 6.38 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę (LR CK 6.59 str.). Netinkamas prievolių vykdymas sąlygoja dėl prievolės nevykdymo kalto asmens civilinės atsakomybės atsiradimą.
Ginčo dėl to, kad į atsakovui priklausančias negyvenamosios paskirties patalpas nėra tiekiama šilumos energija nėra. Atsakovui priklausančios patalpos yra pastate - daugiabučiame gyvenamajame name, į kurį ieškovė tiekia šilumos energiją. Atsakovas, proporcingai turimai daliai, turi pareigą mokėti už bendrojo naudojimo objektams tenkančią šilumos energiją. Tai, kad patalpos galimai apleistos ir atsakovas jomis nesinaudoja, jo kaip savininko nuo prievolės vykdymo neatleidžia. Atsakovas neigdamas šią pareigą, pačios priskaičiuotos skolos sumos neginčija. Dėl prievolės nevykdymo priskaičiuotų bei prašomų priteisti delspinigių dydis ir suma protingi.
Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams byloje bei teisiniam reglamentavimui, ieškovės reikalavimai priteisti 132,64 Eur skolą ir 11,93 Eur delspinigių yra teisėti ir pagrįsti, todėl tenkintini.
Už laiku neįvykdytą piniginę prievolę iš atsakovo ieškovei priteistinos įstatymo numatytos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Ieškovė sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį ir patyrė 90 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso patyrė 105 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistinos visos jos patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d.). Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 7 Eur. Patenkinus ieškinį šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str.,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo R. S. 132,64 Eur skolą, 11,93 Eur delspinigių 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 144,57 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019-12-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 105 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Klaipėdos energija“.
Priteisti iš atsakovo R. S. 7 Eur pašto išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos rajono rūmus.