- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-07-03
- Bylos Nr.
- 1A-511-468/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00848-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė (pirm.), Gintaras Dzedulionis, Pavelas Frolovas
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Gintaro Dzedulionio, Pavelo Frolovo,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės O. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-30 nuosprendžio, kuriuo O. K. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 281 str. 1 d. pagal laidavimą (BK 40 str.) ir perduota A. K. atsakomybei 2 metams, paskiriant jai baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-30 nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas šio nuosprendžio motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse, nurodant, kad vietoje „BK 281 str. 2 d.“ turi būti įrašyta „BK 281 str. 1 d.“
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. K. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2014-08-19 apie 16 val. 46 min. O. K., vairuodama automobilį „Toyota RAV 4“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) ir važiuodama (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (LR Vyriausybės 2008-07-16 nutarimo Nr. 768 red.) (toliau – KET), 37 p. reikalavimus: ties pastatu Nr. 216 artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ji nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į važiuojamąją dalį iš kairės O. K. važiavimo kryptimi perėja įėjusios I. Š., įvažiavo į šią perėją ir savo automobilio priekine dalimi partrenkė nukentėjusiąją, kuriai dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde atleista nuo baudžiamosios atsakomybės O. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-30 teismo nuosprendžio dalį, kuria jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams. Nurodo, kad neginčija fakto, jog ji veiką padarė naudodamasi specialia teise, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo sprendimo taikyti jai BK 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą. Skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę, pirmosios instancijos teismas nurodė vienintelį motyvą, kad atėmimas vairuoti transporto priemones yra skiriamas siekiant sustiprinti baudžiamojo proceso prevencijos poveikį kaltinamajai, tačiau individualiai neįvertino apeliantės asmenybės, jog ji sistemingai nepažeidinėja KET reikalavimų. Taip pat neįvertino nusikalstamos veikos kaltės formos, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teisingumo principo įgyvendinimo ir kitų reikšmingų bylos duomenų. Dėl to, apeliantės nuomone, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemonę, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Be to, apeliantė skunde nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai neišvengiamai yra būtina kasdieniame gyvenime: augina du nepilnamečius vaikus - E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurie lanko (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą, kuri yra už 7 km nuo gyvenamosios vietos; su šeima gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini), kuris randasi nesaugiame (duomenys neskelbtini) mikrorajone; pasirinkus bet kurį kelią į mokyklą vaikams tektų du kartus kirsti geležinkelio bėgius, eiti per neapšviestas gatves, o viešasis transportas važiuoja itin retai, todėl dėl vaikų saugumo į mokyklą kas dieną juos veža pati; kadangi vaikai aktyviai dalyvauja užklasinėje veikloje, po užsiėmimų dažnai tenka juos parvežti atgal namo jau tamsiu paros metu. Transporto priemonė taip pat reikalinga jai pačiai nuvykti į darbovietę - UAB „K.“, kuri yra pakankamai toli nuo gyvenamosios vietos, todėl uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę itin apsunkintų galimybes nuvykti į darbą, kadangi prieš tai apeliantė turėtų užtikrinti saugų vaikų nugabenimą į mokyklą. Sutuoktinis A. K., nors ir turi teisę vairuoti transporto priemonę, tačiau dėl įtempto ir ilgo darbo grafiko objektyviai negalėtų vežioti vaikų į mokyklą ar padėti apeliantei nuvykti į darbą. Be kita ko, transporto priemonė yra reikalinga pasirūpinti ir senyvo amžiaus mama, kuri gyvena viena. Apeliantės vertinimu, visos šios aplinkybės patvirtina, jog teisė vairuoti transporto priemonę jai yra būtina.
Nors nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau jos veika padaryta esant neatsargiai kaltės formai, atsiradusių padarinių sukelti ji nesiekė, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, KET pažeidimus, dėl kurių kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, padarė nebūdama apsvaigusi nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog sistemingai pažeidinėja KET ar kaip nors piktnaudžiauja jai suteikta specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Priešingai, iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad iki aptariamo įvykio padarymo ji tik vieną kartą 2012-11-25 buvo bausta administracine tvarka už KET pažeidimą, kuris savo pobūdžiu nėra šiurkštus, juo pavojus kitų žmonių saugumui, gyvybei ar sveikatai nebuvo sukeltas (bausta už neženklų greičio viršijimą ir man buvo paskirta 50 Lt bauda). Kitų administracinių nuobaudų neturi. Taip pat apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad po aptariamo įvykio praėjo beveik vieneri metai ir per visą šį laikotarpį naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ji nepadarė naujų KET pažeidimų. Šios aplinkybės rodo, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė ir padaryti KET pažeidimai nėra jos ankstesnio, įstatymams ir visuotinai priimtoms elgesio normoms priešingo elgesio padarinys. Apeliantės teigimu, įvertinus visas paminėtas aplinkybes, akivaizdu, jog teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas nagrinėjamu atveju nebūtų proporcinga ir adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė siekiant tikslų, numatytų BK 1 str., 41 str.
Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas šią baudžiamojo poveikio priemonę jai skyrė tik dėl to, kad nuosprendžio rezoliucinėje ir motyvuojamoje dalyse klaidingai konstatavo O. K. veikos kvalifikavimą pagal BK 281 str. 2 d., nors jai pareikšti kaltinimai buvo pagal BK 281 str. 1 d. Teisinga O. K. veikos kvalifikacija neginčijamai nustatyta pagal BK 281 str. 1 d.
Teismo posėdyje atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės O. K. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Apeliaciniame skunde neginčijama nuosprendžio dalis dėl O. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, nesutinkama tik su jai taikyta baudžiamojo poveikio priemone, prašant ją panaikinti, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).
Pagal BK 67 straipsnio 1, 3 dalis baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriama kartu su bausme. Pagal BK 68 str. 1 d. uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Šios priemonės skyrimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Vienas iš bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.). Tai suponuoja pareigą teismui skirti tokią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, kuria nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam būtų pagrįsti bei įgyvendinami. Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į jos tikslus, kaltininko asmenybę, bylos aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje uždraudimas vairuoti kelių transporto priemonę paprastai skiriamas, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, kad BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011).
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės O. K. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nustatytam terminui taikyta, siekiant jai sustiprinti individualios baudžiamojo proceso prevencijos pobūdį. Jokių kitų motyvų, pagrindžiančių tokią teismo poziciją, skundžiamame nuosprendyje nenurodyta. Toks teismo nurodytas formalus pagrindas dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, tinkamai neįvertinus visų šios priemonės taikymo reikalingumą apsprendžiančių aplinkybių, nėra pakankamas.
Bylos medžiaga patvirtina, kad O. K. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė eismo įvykį, pagal savo pavojingumo laipsnį nepriskiriamas prie šiukščių pažeidimų, veika padaryta neatsargia tyčia, įvykio metu pastaroji neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau tik vieną kartą bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (nustatyto greičio viršijimą) (b.l. 32), kitų administracinių nuobaudų neturi, neteista. Taigi, iš šių aplinkybių matyti, kad O. K. sistemingai nepažeidinėja Kelių eismo taisyklių ar kaip nors kitaip piktnaudžiauja jai suteikta specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Be to, bylos duomenys patvirtina ir tai, kad eismo įvykį O. K. sukėlė nebūdama apsvaigusi nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, o taip pat tai, kad iki šiol O. K. nėra padariusi jokių pažeidimų, sprendžia, jog vien ta aplinkybė, kad ji nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasi teise vairuoti kelių transporto priemones, o tuo pačiu ir skundžiamame nuosprendyje akcentuotas siekis sustiprinti individualios baudžiamojo proceso prevencijos poveikį, negali būti ir nėra absoliutus pagrindas taikyti jai baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nustatytam laikotarpiui.
Visos aptartos aplinkybės, o taip pat ir apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai apie būtinybę O. K. vairuoti transporto priemonę dėl šeiminių bei darbinių aplinkybių, teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad baudžiamo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas nuteistajai O. K. taptų nepagrįstu ir neproporcingu suvaržymu, pažeistų teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės O. K. yra perteklinis. Tokiu atveju skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės O. K., vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones (BPK 328 str. 1 p.).
Pastebėtina, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-20 nutartimi pagal O. K. prašymą ištaisė rašymo apsirikimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-30 nuosprendžio motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse, nurodant, kad vietoje „BK 281 str. 2 d.“ turi būti įrašyta „BK 281 str. 1 d.“ (b.l. 116, 117). Taigi, apeliantė skunde nepagrįstai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones jai skyrė tik dėl to, kad nuosprendžio rezoliucinėje ir motyvuojamoje dalyse klaidingai konstatavo jos veikos kvalifikavimą pagal BK 281 str. 2 d.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės O. K. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-30 nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria O. K., vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.